Byla T‑127/09 RENV
Abdulbasit Abdulrahim
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
ir
Europos Komisiją
„Bylos grąžinimas panaikinus sprendimą – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems su Usama bin Ladenu, Al‑Qaida tinklu ir Talibanu susijusiems asmenims ir subjektams – Reglamentas (EB) Nr. 881/2002 – Į Jungtinių Tautų organo sudarytą sąrašą įrašyto asmens lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas – Šio asmens pavardės įtraukimas į Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede esantį sąrašą – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Ieškinio pareiškimo terminas – Termino praleidimas – Atleistina klaida – Pagrindinės teisės – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisė į nuosavybės apsaugą – Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“
Santrauka – 2015 m. sausio 14 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Ieškinio pareiškimo terminas – Teisės praradimas praleidus terminą – Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ atvejis – Sąvoka – Pavėluotas siuntos pristatymas
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa)
2. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Reglamentas, nustatantis ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Osama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu – Kontrolės apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 881/2002 I priedas)
1. Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnis taikomas neįprastų sunkumų, nepriklausomų nuo asmens valios ir neišvengiamų net imantis visų atsargumo priemonių, atveju. Suinteresuotasis asmuo turi įrodyti, jog, pirma, dėl neįprastų, negalimų numatyti ir nuo jo nepriklausančių aplinkybių jam buvo neįmanoma laikytis SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatyto ieškinio pareiškimo termino, ir, antra, jis negalėjo apsisaugoti nuo minėtų aplinkybių padarinių imdamasis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių. Konkrečiai tariant, suinteresuotasis asmuo turi atidžiai stebėti pradėto proceso eigą ir elgtis ypač rūpestingai, kad būtų laikomasi nustatytų terminų.
Kadangi ieškovo advokatai elgėsi taip rūpestingai, kaip reikalaujama, kai pasirašytą ieškinio originalą įteikė patikimu laikomam pašto paslaugų teikėjui, priklausančiam valstybės narės rinkoje įsitvirtinusiam pašto paslaugų operatoriui, tą pačią dieną, kai faksu buvo išsiųsta jo kopija, jie gali pagrįstai tikėtis, kad minėtas pasirašytas originalas kanceliarijoje bus gautas per trumpesnį nei tam numatytą dešimties dienų terminą. Negalima reikalauti, kad ieškovas, juo labiau toks, kuriam teikiama teisinė pagalba, pasirinktų pašto paslaugų teikėjo siūlomas brangesnes tarptautinių siuntų paslaugas, kai to paties teikėjo siūloma pigesnė paslauga, atrodo, gali užtikrinti, kad pasirašytą ieškinio originalą Bendrojo Teismo kanceliarija gaus per numatytą terminą.
(žr. 45-47, 49 punktus)
2. Kai atitinkamas asmuo ginčija sprendimo įtraukti ar palikti jo pavardę Reglamento Nr. 881/2002, nustatančio tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al‑Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinančio Reglamentą Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą, I priede pateiktame sąraše teisėtumą, Sąjungos teismas, atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas toks sprendimas, teisminę kontrolę, privalo įsitikinti, jog šis sprendimas pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, bet susijusi su nagrinėjimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti šį sprendimą, yra pagrįsti. Šiuo tikslu Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialią ar nekonfidencialią informaciją ar įrodymus, reikšmingus atliekant tokią analizę.
Jeigu kompetentinga Sąjungos institucija negali įvykdyti Sąjungos teismo prašymo, jis turi remtis vien duomenimis, kurie jam buvo perduoti. Jeigu šie duomenys neleidžia konstatuoti motyvo pagrįstumo, Sąjungos teismas atmeta šį motyvą kaip nagrinėjamo sprendimo įtraukti ar palikti įtraukimą į sąrašą pagrindą. Jeigu, atvirkščiai, kompetentinga Sąjungos institucija pateikia reikšmingos informacijos ar įrodymų, Sąjungos teismas, remdamasis šia informacija ar įrodymais, turi patikrinti nurodytų faktinių aplinkybių materialinį tikrumą ir įvertinti jų įrodomąją galią atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į atitinkamo asmens galimas pateikti pastabas, prireikus įgyvendindamas priemones, kurios leistų suderinti, pirma, teisėtus saugumo pagrindus, susijusius su informacijos, į kurią atsižvelgta priimant atitinkamą aktą, pobūdžiu ir šaltiniais ir, antra, būtinybę pakankamai užtikrinti teisės subjektui procesines teises.
Atsižvelgiant į nagrinėjamų ribojamųjų priemonių prevencinį pobūdį, jeigu atlikdamas skundžiamo akto teisėtumo kontrolę, Sąjungos teismas mano, kad bent vienas iš Sankcijų komiteto pateiktame pareiškime nurodytų motyvų yra pakankamai tikslus ir konkretus, kad jis pagrįstas ir pats savaime yra pakankamas pagrindas patvirtinti šį aktą, aplinkybė, kad kiti iš šių motyvų tokie nėra, negali pateisinti šio akto panaikinimo. Priešingu atveju Sąjungos teismas panaikina skundžiamą aktą.
Tačiau tai, kad kompetentinga Sąjungos institucija atitinkamam asmeniui, o vėliau – Sąjungos teismui, nepateikė duomenų ar įrodymų, susijusių su motyvų pareiškimu, kuriuo pagrįstas nagrinėjamas sprendimas, kai juos turi tik Sankcijų komitetas arba atitinkama Jungtinių Tautų Organizacijos narė, savaime negali pagrįsti išvados dėl šių teisių pažeidimo. Vis dėlto tokiu atveju Sąjungos teismas, kuris turi patikrinti Sankcijų komiteto pateiktoje santraukoje nurodytų motyvų faktinį pagrįstumą, atsižvelgdamas į atitinkamo asmens galimus pateikti pastabas ir kaltę paneigiančius įrodymus bei kompetentingos Sąjungos institucijos atsakymą į šias pastabas, neturi papildomos informacijos ar įrodymų. Todėl jeigu jis negali konstatuoti šių motyvų pagrįstumo, jie negali būti laikomi skundžiamo sprendimo dėl įtraukimo pagrindu.
(žr. 62, 63, 66, 68, 71 punktus)