TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. kovo 12 d.

Byla F‑104/06

Joséphine Arpaillange ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Įdarbinimas – Priskyrimas – Buvę atskiri ekspertai – Diplomas – Profesinė patirtis – Prieštaravimas dėl teisėtumo“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo J. Arpaillange ir keturi kiti Komisijos sutartininkai prašo panaikinti sprendimus dėl priskyrimo, priimtus sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos, kurie susiję su jų darbo sutartimis.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Sutartininkai – Priskyrimas – IV pareigų grupės tarnautojai (Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 79 straipsnio 2 dalis ir 86 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Vienodas požiūris – Įvairių tarnautojų kategorijų skirtingas vertinimas, kiek tai susiję su Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintomis garantijomis ir socialinio draudimo išmokomis – Diskriminacijos nebuvimas

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Su prašymu dėl panaikinimo susijęs prašymas atlyginti žalą – Prašymo dėl panaikinimo atmetimas, dėl kurio atmetamas prašymas atlyginti žalą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 79 straipsnio 2 dalies matyti, kad administracija turi didelę diskreciją nustatyti profesinės patirties metų skaičių, reikalingą priskiriant sutartininkus prie lygio. Šių sąlygų 86 straipsnyje numatyti tik trys 3a straipsnyje nurodytų IV pareigų grupės sutartininkų lygiai, todėl neišvengiamai atsiranda labai didėlis skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kiekvienam lygiui reikalaujamos profesinės patirties. Taigi skirtingoje padėtyje dėl profesinės patirties trukmės esančių sutartininkų vienodas vertinimas pagrįstas 3a straipsnyje nurodytų IV pareigų grupės sutartininkų priskyrimo prie trijų lygių sistema.

(žr. 48, 50 ir 52 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. kovo 19 d. Sprendimo CMA CGM ir kt. prieš Komisiją, T‑213/00, Rink. p. II‑913, 405–410 punktai.

2.       Kadangi Bendrijos teisės aktų leidėjas nevaržomas gali kurti naujas tarnautojų kategorijas, jei tai atitinka Bendrijos administracijos teisėtus poreikius, negalima ginčyti Europos Bendrijų įdarbintų asmenų kategorijų, vadinamųjų pareigūnų ar kitų kategorijų tarnautojų, kuriems taikomos Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, statuso skirtumų. Iš tiesų kiekvienos kategorijos apibrėžimas susijęs su teisėtais Bendrijos administracijos poreikiais ir su nuolatinių ar laikinų užduočių, kurias ji turi atlikti, pobūdžiu. Todėl negali būti laikoma diskriminacija tai, kad, atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintas garantijas ir socialinio draudimo išmokas, tam tikroms Bendrijų įdarbintų asmenų kategorijoms suteikiamos garantijos ir išmokos, kurios nesuteikiamos kitoms kategorijoms. Konkrečiai kalbant, šių įdarbinimo sąlygų 3a ir 3b straipsniuose nurodyti sutartininkai priskirti skirtingoms darbuotojų kategorijoms, su antraisiais, pavyzdžiui, gali būti sudaryta neterminuota darbo sutartis, dėl to jie priskiriami prie kitų pareigų grupės ir darbo užmokesčio lygių.

(žr. 60, 61, 63 ir 97 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. spalio 6 d. Sprendimo Celant ir kt. prieš Komisiją, 118/82–123/82, Rink. p. 2995, 22 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Ryan prieš Audito Rūmus, T‑121/97, Rink. p. II‑3885, 98 ir 104 punktai; 2007 m. liepos 9 d. Nutarties De Smedt prieš Komisiją, T‑415/06 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑0000 ir II‑B‑1‑0000, 54 ir 55 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo De Smedt prieš Komisiją, F‑59/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑109 ir II‑A‑1‑409, 71 ir 76 punktai.

3.       Pareigūnų ieškiniuose nurodyti reikalavimai atlyginti žalą atmestini, kai jie glaudžiai susiję su reikalavimais dėl panaikinimo, jeigu pastarieji buvo atmesti kaip nepriimtini arba kaip nepagrįsti.

(žr. 137 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Liakoura prieš Tarybą, T‑330/03, Rink. VT p. I‑A‑191 ir II‑859, 69 punktas; 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑155/03, T‑157/03 ir T‑331/03, Rink. VT p. I‑A‑411 ir II‑1865, 207 punktas.