PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji kolegija)
SPRENDIMAS
2005 m. gegužės 25 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas TELETECH GLOBAL VENTURES – Žodinis nacionalinis prekių ženklas TELETECH INTERNATIONAL – Teisė būti išklausytam – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas“
Byloje T‑288/03
TeleTech Holdings, Inc., įsteigta Denveryje, Koloradas (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokatų E. Armijo Chávarri ir A. Castán Pérez-Gómez,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą I. De Medrano Caballero ir S. Laitinen,
atsakovę,
dalyvaujant kitai VRDT apeliacinėje taryboje vykusio proceso šaliai, įstojusiai į bylą Pirmosios instancijos teisme,
Teletech International SA, įsteigtai Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujamai J.‑F. Adelle ir F. Zimeray,
dėl pataisyto VRDT pirmosios apeliacinės tarybos 2003 m. gegužės 28 d. Sprendimo (R 412/2001-1), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Teletech International SA ir TeleTech Holdings, Inc.,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Pirrung, teisėjai A. W. H. Meij ir I. Pelikánová,
posėdžio sekretorė B. Pastor, kanclerio pavaduotoja,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2003 m. rugpjūčio 13 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2003 m. gruodžio 16 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies paaiškinimais, kuriuos Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2004 m. sausio 9 d.,
susipažinęs su dubliku, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2004 m. balandžio 26 d.,
po 2004 m. lapkričio 30 d. posėdžio, kuriame įstojusi į bylą šalis nedalyvavo,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1999 m. balandžio 22 d. ieškovės prašomas žodinis Bendrijos prekių ženklas TELETECH GLOBAL VENTURES buvo įregistruotas Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).
2 Prekių ženklas, kurio prioriteto data yra 1996 m. balandžio 1 d., nurodo paslaugas, priklausančias peržiūrėtos ir pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartis dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 35 ir 38 klasėms. Pagal kiekvieną klasę šios paslaugos atitinka tokį aprašymą:
– 35 klasė: „Informacijos telefonu paslaugos; įdarbinimo biuro paslaugos; reklamos paslaugos; komercijos vadybos pagalbos paslaugos, kurias sudaro tinklaviečių ir multimedijos paslaugų įrengimo ir parinkimo valdymo paslaugos kitų bendrovių klientams, kurios apima telefonines paslaugas, elektroninį paštą ir paslaugas, susijusias su pasauliniu kompiuterių tinklu, siekiant padėti kitoms bendrovėms parduoti jų prekes ir paslaugas; personalo įdarbinimo ir įrengimo vadybos bei komercijos vadybos pagalbos paslaugos esant būtinam reikalui; pagalba kitoms bendrovėms parduodant ar išnuomojant jų prekes ar paslaugas telefonu, elektroniniu paštu ir per pasaulinį kompiuterių tinklą; atsakymai į kitų bendrovių klientų telefonu, elektroniniu paštu ir per pasaulinį kompiuterių tinklą pateiktus klausimus; techninės pagalbos teikimas klientams, naudojantiems kitų bendrovių prekes; aprūpinimas laikinuoju personalu“;
– 38 klasė: „Telekomunikacijos paslaugos“.
3 1999 m. rugsėjo 29 d. įstojusi į bylą šalis pateikė prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia, remiantis pakeisto 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1) 55 straipsnio 1 dalies b punktu.
4 Ankstesnis prekių ženklas, kuris nurodytas pagrindžiant prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, yra žodinis žymuo TELETECH INTERNATIONAL, kurį įregistruoti buvo paprašyta 1996 m. sausio 10 d. ir kuris įregistruotas Prancūzijoje šioms Nicos klasifikacijos 35 ir 38 klasių paslaugoms: „inžinerijos paslaugos, susijusios su komercijos ar reklamos vadyba ir ryšių su klientais ir (arba) telefono skambučių centrų vadyba (klientų sąrašų vadyba, paslaugų, užsakymų, logistinės pagalbos paslaugos, techninė pagalba, skambučių centrų įrengimas) ir visos su tuo susijusios paslaugos“ (toliau – ankstesnis prekių ženklas Prancūzijoje).
5 Prašymas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia rėmėsi Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies a punktu ir nurodė visas ankstesniu prekių ženklu žymimas paslaugas. Pagal prašymo formuluotę jis buvo pateiktas šių paslaugų, žymimų Bendrijos prekių ženklu, atžvilgiu: „komercijos vadyba inžinerijos ir ryšių su klientais ir (arba) telefono skambučių centrų paslaugoms“, priklausanti 35 klasei, ir „telekomunikacijos paslaugos“, priklausančios 38 klasei.
6 2001 m. vasario 22 d. Sprendimu Anuliavimo skyrius iš dalies patenkino prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, remiantis Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies a punktu ir 8 straipsnio 1 dalies b punktu. Taigi jis iš dalies panaikino Bendrijos prekių ženklą, t. y. šioms paslaugoms: „Informacijos telefonu paslaugoms; komercijos vadybos pagalbos paslaugoms, kurias sudaro tinklaviečių ir multimedijos paslaugų įrengimo ir parinkimo paslaugos kitų bendrovių klientams, kurios apima telefonines paslaugas, elektroninį paštą ir paslaugas, susijusias su pasauliniu kompiuterių tinklu, siekiant padėti kitoms bendrovėms parduoti jų prekes ir paslaugas; pagalbai kitoms bendrovėms parduodant ar išnuomojant jų prekes ar paslaugas telefonu, elektroniniu paštu ir per pasaulinį kompiuterių tinklą; atsakymams į kitų bendrovių klientų telefonu, elektroniniu paštu ir per pasaulinį kompiuterių tinklą pateiktus klausimus“, priklausančioms 35 klasei, ir „telekomunikacijos paslaugoms“, priklausančioms 38 klasei.
7 2001 m. balandžio 23 d. ieškovė pateikė apeliaciją VRDT dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.
8 2003 m. gegužės 28 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) apeliacija buvo iš dalies patenkinta tiek, kiek ji susijusi su „komercijos vadybos pagalbos paslaugomis, kurias sudaro tinklaviečių įrengimo ir parinkimo valdymo paslaugos“, iš esmės manant, kad šios paslaugos nebuvo numatytos prašyme pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia. Dėl likusios dalies apeliacija buvo atmesta.
9 Apeliacinė taryba manė, kad tikslinę visuomenę sudaro specialių žinių prekybos srityje turintys prancūzai, kurių pastabumo laipsnis yra didesnis nei vidutinio vartotojo. Iš esmės ji manė, kad ši visuomenės dalis suvokia žymenis kaip panašius, nes jų dominuojantis elementas, kurį sudaro žodis „teletech“, yra tapatus. Be to, ji manė, kad prašyme pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia nurodytos paslaugos yra iš dalies tapačios ir iš dalies panašios. Dėl to ji padarė išvadą, kad yra galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, pateisinanti Bendrijos prekių ženklo panaikinimą iš dalies.
Procesas ir šalių reikalavimai
10 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą pirmiausia dėl „Bendrijos prekių ženklų koegzistavimo ir palyginimo su nacionaliniais skiriamaisiais prekių ženklais ir žymenimis principų“ bei ieškovės teisės į gynybą pažeidimo ir papildomai – dėl Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo.
11 Be to, per posėdį ieškovė paprašė Pirmosios instancijos teismo priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
12 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Grįsdama savo ieškinį ieškovė visų pirma nurodo du ieškinio pagrindus, kurių pirmasis išplaukia iš „Bendrijos prekių ženklų koegzistavimo ir palyginimo su nacionaliniais skiriamaisiais prekių ženklais ir žymenimis principų“ pažeidimo, antrasis – iš teisės į gynybą pažeidimo. Papildomai ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą.
Dėl pagrindinių ieškinio pagrindų
Dėl ieškinio pagrindo, susijusiu su „Bendrijos prekių ženklų koegzistavimo ir palyginimo su nacionaliniais skiriamaisiais prekių ženklais ir žymenimis principų“ pažeidimu
– Šalių argumentai
14 Ieškovė teigia, kad nuo 1992 m. ji yra Europos Sąjungoje, ypač Prancūzijoje, plačiai žinomo prekių ženklo savininkė peržiūrėtos ir pakeistos 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6a straipsnio prasme. Šį plačiai žinomą prekių ženklą sudaro žodinis žymuo TELETECH GLOBAL VENTURES (toliau – plačiai žinomas prekių ženklas).
15 Ieškovės teigimu, šis prekių ženklas turi būti pripažintas kaip prioritetinis ankstesnio prekių ženklo atžvilgiu pagal Prancūzijos teisės aktus, Paryžiaus konvencijos 6a straipsnį ir 1994 m. balandžio 15 d. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (OL L 336, 1994, p. 241, toliau – TRIPS sutartis), 16 straipsnį.
16 Ieškovės teigimu, Bendrijos ir nacionalinių prekių ženklų koegzistavimo principas reikalauja, kad per Bendrijos prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą būtų atsižvelgta į ankstesnę teisę ir į nagrinėjamą ankstesnį Prancūzijos prekių ženklą. Per posėdį atsakydama į Pirmosios instancijos teismo klausimą ji nurodė, kad Prancūzijos rinkoje šie du prekių ženklai koegzistavo netrukdydami vienas kitam ir kad ji nematė jokios priežasties užginčyti ankstesnio Prancūzijos prekių ženklo Prancūzijos teismuose.
17 Ieškovė mano, kad Reglamentą Nr. 40/94 reikia aiškinti remiantis Bendrijos ir nacionalinių prekių ženklų koegzistavimo principu. Šis aiškinimas reiškia Reglamento Nr. 40/94 106 straipsnio taikymą pagal analogiją. Iš to išplaukia, kad šių abiejų prekių ženklų savininkas vienoje valstybėje narėje plačiai žinomo ir tapataus ginčijamam Bendrijos prekių ženklui prekių ženklo buvimu gali remtis atsiliepime į ieškinį, nagrinėjant prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, kai ankstesnis prekių ženklas, kuriuo paremtas prašymas prekių ženklo registraciją negaliojančia, įregistruotas toje pačioje valstybėje narėje, ir kai šio ankstesnio ženklo prioriteto data yra tarp plačiai žinomo prekių ženklo ir ginčijamo Bendrijos prekių ženklo prioriteto datų.
18 Ieškovės teigimu, ginčijamo sprendimo 21 punkte Apeliacinė taryba aiškiai pritarė ieškovės teiginiui, nurodydama, kad prekių ženklo geras vardas gali būti nurodytas kaip argumentas, kuriuo siekiama įrodyti teisiškai efektyvią koegzistavimo formą. Tačiau, priešingai tokiam teiginiui, Apeliacinė taryba neišnagrinėjo ieškovės nurodyto plačiai žinomo prekių ženklo gero vardo buvimo.
19 VRDT atmeta ieškovės argumentus. Be to, ji nurodo, kad per administracinę procedūrą Anuliavimo skyriuje ir Apeliacinėje taryboje ieškovė nepateikė ir neįrodė nuo 1992 m. Prancūzijoje plačiai žinomo skiriamojo žymens buvimo.
20 Šiuo klausimu ieškovė atsikerta, kad tiek savo pastabose Anuliavimo skyriuje, tiek Apeliacinėje taryboje pateiktuose paaiškinimuose ji nurodė, jog yra nuo 1992 m. Europos Sąjungoje plačiai žinomo skiriamojo žymens savininkė. Kadangi atitinkama teritorija yra Prancūzijos teritorija, ieškovė galėjo tik daryti nuorodą į toje rinkoje plačiai žinomo žymens apsaugą.
21 Įstojusi į bylą šalis pažymi, kad Prancūzijos prekių ženklas TELETECH INTERNATIONAL turi ankstesnę prioriteto datą nagrinėjamo Bendrijos prekių ženklo atžvilgiu. Todėl tariamo plačiai žinomo ieškovės prekių ženklo buvimas neturi įtakos. Be to, įstojusi į bylą šalis ginčija tokią ankstesnę ieškovės teisę.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
22 Pirmasis ieškinio pagrindinis pagrindas remiasi argumentu, apie kurį Apeliacinė taryba pareiškė nuomonę ginčijamo sprendimo 21 punkte. Šiame punkte teigiama:
„(Bendrijos prekių ženklo) savininkui nereikia bandyti remtis tariamu jo prekių ženklo (TELETECH GLOBAL VENTURES) geru vardu trečiosiose šalyse ar net Europos Bendrijos valstybėse narėse. Būdamas Bendrijos prekių ženklo savininku ieškinio dėl panaikinimo atveju, jis privalo nusileisti ankstesniam prekių ženklui, kuris atitinka (Reglamento Nr. 40/94) 52 straipsnio taikymo kriterijus, išskyrus tuo atveju, jei geras vardas yra nurodytas kaip argumentas, kuriuo siekiama įrodyti teisėtai veiksmingą buvimo kartu formą. Tačiau taip nėra šiuo atveju.“ („(It) is (of no) assistance to the (Community trade mark) proprietor to attempt to rely on a claimed reputation for its mark (TELETECH GLOBAL VENTURES), whether in countries outside or even inside the Member States of the European Community. As the proprietor of a Community trade mark registration, it is obliged to give way in cancellation proceedings to an earlier mark which is held to come within any one of the categories described in Article 52 (of Regulation nº40/94) unless reputation is claimed as part of an argument intended to demonstrate a legally effective form of co-existence. This is not the case here“).
23 Visų pirma reikia pažymėti, kad Apeliacinės tarybos ginčijamo sprendimo 21 punkte pateikta formuluotė atrodo apimanti įvairius skirtingus aspektus. Pirmiausia šis punktas galėtų reikšti, kad Apeliacinė taryba manė, jog Prancūzijos ankstesnio prekių ženklo koegzistavimas su plačiai žinomu prekių ženklu galėjo turėti įtakos galimybės supainioti įvertinimui, tačiau tokia pasekme ieškovė nesirėmė. Antra, tai gali būti aiškinama ta prasme, kad Apeliacinė taryba manė, jog ieškovė nepateikė faktų, galinčių įrodyti tokį koegzistavimą. Trečia, Apeliacinė taryba galėjo manyti, kad vien plačiai žinomo prekių ženklo buvimas neturėjo įtakos anuliavimo procedūrai, per kurią ji turėjo priimti sprendimą. Palyginti su taip išdėstyta reikšme, ginčijamo sprendimo 21 punkte pateikta formuluotė yra labai glausta.
24 Pagal Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio pirmą sakinį VRDT sprendimuose turi būti nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Šios pareigos reikšmė yra tokia pati, kokią jai suteikia EB 253 straipsnis (2004 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sunrider prieš VRDT – Vitakraft-Werke Wührmann ir Friesland Brands (VITATASTE ir METABALANCE 44), T‑124/02 ir T‑156/02, Rink. p. I‑0000, 72 punktas). Kalbama apie viešosios tvarkos klausimą, kurį Pirmosios instancijos teismas gali iškelti savo iniciatyva.
25 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareigos motyvuoti individualius sprendimus tikslas yra, pirma, leisti suinteresuotajam asmeniui susipažinti su priimtos priemonės pagrindais, kad galėtų ginti savo teises, ir, antra, Bendrijos teismui vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę (pirmiau nurodyto sprendimo VITATASTE ir METABALANCE 44, 73 punktas ir cituota teismo praktika). Motyvai aiškiai ir nedviprasmiškai turi perteikti akto rengėjo samprotavimą.
26 Taikydamas šiuos kriterijus Pirmosios instancijos teismas mano, kad ginčijamo sprendimo motyvų vis dėlto pakanka norint suprasti Apeliacinės tarybos samprotavimą. Iš tikrųjų, net jei nėra paprasta nustatyti konkrečią ginčijamo sprendimo 21 punkto reikšmę, iš jo aiškiai matyti, kad šioje byloje Apeliacinė taryba manė, jog argumentai dėl tariamo plačiai žinomo prekių ženklo buvimo neturėjo jokios įtakos galimybės supainioti įvertinimo rezultatui. Šio samprotavimo esmė yra pakankamai aiški, kad ieškovė galėtų jį užginčyti. Todėl nėra reikalo panaikinti ginčijamą sprendimą dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.
27 Pagal Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies a punktą padavus prašymą VRDT Bendrijos prekių ženklo registracija paskelbiama negaliojančia, jeigu yra šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje minėtas ankstesnis prekių ženklas ir atitikta šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte keliamoms sąlygoms.
28 Pagal Reglamento 40/94 8 straipsnio, kurį aiškiai nurodo šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktas, 2 dalies a punkto i ir ii papunkčius „ankstesni prekių ženklai“ visų pirma reiškia Bendrijos prekių ženklus ir prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje arba Beniliukso prekių ženklų tarnyboje, jei tik jų įregistravimo paraiškos padavimo data yra ankstesnė už ginčijamo Bendrijos prekių ženklo įregistravimo paraiškos padavimo datą. Be to, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies b punktas nurodo, kad atsižvelgiant į registraciją prekių ženklų paraiškos taip pat yra laikomos „ankstesniais prekių ženklais“.
29 Nors per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą VRDT turi įsitikinti ankstesnės teisės, kuria paremtas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, buvimu, jokia reglamento nuostata nenumato, kad VRDT pati atlieka negaliojimo ar panaikinimo pagrindų, galinčių nulemti šios teisės negaliojimą, įvertinimą (žr. šiuo klausimu 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T‑6/01, Rink. p. II‑4335, 55 punktą). Be to, Reglamentas Nr. 40/94 nenumato, kad dėl prekių ženklo su prioritetine data ankstesnio prekių ženklo atžvilgiu, kuriuo paremtas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia ir kuris yra identiškas ginčijamam Bendrijos prekių ženklui, buvimo toje pačioje teritorijoje pastarasis galėtų būti pripažintas galiojančiu, net jei yra priežastis panaikinti šį Bendrijos prekių ženklą.
30 Taigi, manant, kad buvo nustatyta, jog nuo 1992 m. ieškovė yra Prancūzijoje plačiai žinomo prekių ženklo, sudaryto iš žodinio žymens TELETECH GLOBAL VENTURES, savininkė, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 40/94 formuluotę ši aplinkybė neturi jokių teisinių pasekmių.
31 Ieškovė prieštarauja tokiam Reglamento Nr. 40/94 8 ir 52 straipsnių pažodiniam aiškinimui manydama, kad dėl to gaunami „absurdiški rezultatai“, pirmiausia ta prasme, jog plačiai žinomo prekių ženklo savininkas Bendrijos prekių ženklo negalės padaryti nacionaliniu prekių ženklu būtent toje šalyje, kur jis, remdamasis savo plačiai žinomu prekių ženklu, turi teisę naudoti minėtą žymenį.
32 Pirmosios instancijos teismas visų pirma konstatuoja, kad teisė į tariamą plačiai žinomą prekių ženklą nacionaliniu lygmeniu bus apsaugota, kad ir koks būtų sprendimas per procedūrą dėl ginčijamo Bendrijos prekių ženklo panaikinimo. Net jei ieškovė negalės Bendrijos prekių ženklo padaryti nacionaliniu Prancūzijos prekių ženklu dėl to, kad yra ankstesnis Prancūzijos prekių ženklas TELETECH INTERNATIONAL, ji bet kuriuo atveju galės naudoti prekių ženklą, ankstesnį už prekių ženklą TELETECH INTERNATIONAL, kurio savininkė ji bus Prancūzijoje.
33 Antra, reikia pažymėti, kad kai ginčijamo Bendrijos prekių ženklo savininkas turi ankstesnę teisę, galinčią pripažinti negaliojančiu ankstesnį prekių ženklą, kuriuo paremtas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, prireikus jis privalo kreiptis į kompetentingą nacionalinę instituciją ar teismą, kad pasiektų, jei to nori, jog šis prekių ženklas būtų panaikintas.
34 Vadinasi, argumentas, pagal kurį dėl Reglamento Nr. 40/94 formuluotės gaunami „absurdiški rezultatai“, turi būti atmestas.
35 Be to, ieškovė mano, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja „Bendrijos ir nacionalinių prekių ženklų koegzistavimo principui“, kuris, ieškovės teigimu, reikalauja pagal analogiją taikyti Reglamento Nr. 40/94 106 straipsnį dėl draudimo naudoti Bendrijos prekių ženklus.
36 Šiuo klausimu reikia pastebėti, kad Reglamento Nr. 40/94 106 straipsnio reglamentuojama situacija nepalyginama su esančia šioje byloje. Iš šios nuostatos formuluotės išplaukia, kad ji yra susijusi tik su „pretenzijomis dėl ankstesnių teisių <...> pažeidimo“ (1 dalis) ir „iškelti bylą (...), kai siekiama uždrausti Bendrijos prekių ženklą naudoti“ (2 dalis). Ji nenumato administracinio ar teisminio proceso dėl ginčijamo prekių ženklo išbraukimo iš registro. Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 106 straipsnio 1 dalį įstojusi į bylą šalis prireikus gali naudoti savo ankstesnį prekių ženklą, kad Prancūzijoje galėtų pareikšti priešieškinį prieš ginčijamą Bendrijos prekių ženklą. Kita vertus, klausimas, ar savo ruožtu ieškovė gali gintis remdamasi savo plačiai žinomu prekių ženklu, kyla išskirtinai iš Prancūzijos nacionalinės teisės. Reglamento Nr. 40/94 106 straipsnyje nėra jokios nuostatos šiuo klausimu ir dėl to nesudaromos galimybės analoginiam taikymui.
37 Reikia pridurti, kad Reglamentas Nr. 40/94 nesuteikia teisės VRDT, kaip Bendrijos administracijai, registruoti ar pripažinti negaliojančiais nacionalinius prekių ženklus. Tokia kompetencija negali būti suteikta VRDT be aiškaus antrinės teisės aktuose numatyto suteikimo ir su sąlyga, kad tokį suteikimą leidžia Sutartis. Taigi nurodyti VRDT atmesti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies prasme kaip ankstesnį prekių ženklą egzistuojantį nacionalinį prekių ženklą A, remiantis tuo, kad egzistuoja prekių ženklas B, kurio prioriteto data yra ankstesnė už ankstesnio prekių ženklo, apsaugoto tos pačios valstybės narės teritorijoje, datą, reiškia suteikti VRDT kompetenciją pripažinti negaliojančiu, bent jau santykiuose tarp šalių, šį ankstesnį prekių ženklą A, nedalyvaujant kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.
38 Iš to aišku, kad argumentas dėl Reglamento Nr. 40/94 106 straipsnio taikymo pagal analogiją turi būti atmestas.
39 Dėl to galimas nuo 1992 m. Prancūzijoje plačiai žinomo prekių ženklo, kurį sudaro žodinis žymuo TELETECH GLOBAL VENTURES, egzistavimas iš esmės neturi įtakos registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai.
40 Ieškovė taip pat teigė, kad šis rezultatas prieštarauja Paryžiaus konvencijos 6a straipsniui ir TRIPS sutarties 16 straipsniui.
41 Paryžiaus konvencijos 6a straipsnio 1 dalis numato:
„Sąjungos šalys įsipareigoja arba administracijos iniciatyva, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, arba suinteresuotojo asmens prašymu atmesti arba pripažinti registraciją negaliojančia ir uždrausti naudoti prekės ženklą, jeigu ženklas pakartoja, imituoja kitą ženklą arba yra kito ženklo vertimas ir gali būti supainiotas su juo, nes registravimo arba panaudojimo šalies kompetentingas organas pripažįsta, kad tas ženklas toje šalyje yra jau plačiai žinomas kaip ženklas asmens, kuris naudojasi šios Konvencijos privilegijomis ir panaudoja jį tokiems pat arba panašiems gaminiams. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kada esminė ženklo dalis yra žinomo ženklo pakartojimas arba imitavimas, dėl kurio jis gali būti supainiotas su kitu ženklu.“
42 TRIIPS sutarties 16 straipsnis „Suteikiamos teisės“ nustato:
„1. Įregistruoto prekės ženklo savininkas turi išimtines teises neleisti jokiai trečiajai šaliai, neturinčiai savininko sutikimo, naudoti prekyboje tapačius arba panašius žymenis prekėms ar paslaugoms, kurie yra tapatūs ar panašūs į tuos, kuriais buvo įregistruotas prekės ženklas, jei toks naudojimas keltų pavojų painioti. Tuo atveju, kai tapatus žymuo naudojamas tapačioms prekėms ar paslaugoms, turi būti daroma prielaida dėl pavojaus supainioti. Anksčiau apibūdintos teisės nei menkina ankstesnių teisių, nei daro įtakos valstybių narių galimybei suteikti teisių ženklo naudojimo pagrindu.
2. Paryžiaus konvencijos (1967) 6a straipsnis mutatis mutandis taikomas paslaugoms. Valstybės narės, nustatydamos, ar prekės ženklas plačiai žinomas, atsižvelgia į tai, kiek žinių apie tą prekės ženklą turi atitinkamas visuomenės sluoksnis, įskaitant žinias atitinkamoje valstybėje narėje, kurios buvo gautos reklamuojant prekės ženklą.
3. Paryžiaus konvencijos (1967) 6a straipsnis mutatis mutandis taikomas prekėms ar paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurių atžvilgiu yra įregistruotas prekės ženklas, su sąlyga, kad to prekės ženklo naudojimas tų prekių ar paslaugų atžvilgiu rodytų ryšį tarp tų prekių ar paslaugų ir registruoto prekės ženklo savininko, ir su sąlyga, kad taip tą ženklą naudojant gali būti pažeisti registruoto prekės ženklo savininko interesai.“
43 Kaip tai teisingai pažymėjo VRDT, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies c punktas atitinka Paryžiaus konvencijos 6a straipsnį tiek, kiek jis plačiai žinomo prekių ženklo savininkui leidžia šios nuostatos prasme pasipriešinti arba pagal Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnį pripažinti negaliojančia vėlesnio Bendrijos prekių ženklo, kurio naudojimas sudarytų galimybę supainioti, registraciją. Kita vertus, Paryžiaus konvencijos 6a straipsnis nereikalauja, kad plačiai žinomo ankstesnio prekių ženklo nuosavybė galėtų pripažinti galiojančiu to paties savininko įregistruotą prekių ženklą tuo metu, kai siekiama pripažinti minėtą registraciją negaliojančia. Tam, kad būtų patenkinti šios konvencijos 6a straipsnio reikalavimai, pakanka, kad plačiai žinomo prekių ženklo savininkas kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms galėtų pateikti prašymą pripažinti vėlesnio nacionalinio prekių ženklo registraciją negaliojančia, remdamasis savo teise į plačiai žinomą prekių ženklą.
44 TRIPS sutarties 16 straipsnis taip pat negali būti taikomas šioje byloje. Šios nuostatos 1 dalis kaip ir Paryžiaus konvencijos 6a straipsnis tik suteikia ankstesnio prekių ženklo savininkui teisę neleisti naudoti vėlesnius tapačius arba panašius žymenis, tačiau ne teisę pripažinti galiojančiu vieną iš savo vėlesnių prekių ženklų, kuris būtų ginčijamas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Šios nuostatos 2 ir 3 dalys išplečia Paryžiaus konvencijos 6a straipsnio taikymą, nekeisdamos norminio turinio, kuris aprašytas anksčiau esančiame punkte.
45 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba nepadarė teisinės klaidos, kaip neveiksmingą atmesdama ieškovės argumentą dėl nuo 1992 m. Prancūzijoje tariamai plačiai žinomo prekių ženklo prioriteto.
46 Be to, iš bylos medžiagos išplaukia, kad ieškovė taip pat neįrodė plačiai žinomo prekių ženklo, kurio savininke ji skelbiasi, buvimo.
47 Per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą ieškovė visų pirma nurodė, kad ji turėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose žinomą prekių ženklą. Šis tvirtinimas pakartotas 2000 m. vasario 16 d. ieškovės paaiškinimuose ir per procedūrą Apeliacinėje taryboje.
48 Argumentas dėl Jungtinėse Amerikos Valstijose žinomo prekių ženklo buvimo šiuo atveju nėra tinkamas, nes Amerikos rinkoje plačiai žinomas prekių ženklas Paryžiaus konvencijos 6a straipsnio prasme negali pripažinti negaliojančiu net ir vėlesnio Prancūzijos prekių ženklo.
49 Dėl Europos Bendrijos 2001 m. birželio 22 d. apeliacijoje dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo ieškovė apsiribojo tokiais teiginiais:
„TeleTech Holdings, Inc. naudoja savo prekių ženklą TELETECH GLOBAL VENTURES ir jo elementus Europos Sąjungos viduje mažiausiai nuo 1992 metų.
TeleTech Europe (TeleTech Holidngs, Inc. Europos atšaka) išsiplėtė ir turi 10 ryšių su klientais centrų, įskaitant centrus Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Vokietijoje, su 4700 darbuotojų ir daugiau kaip 80 klientų iš 15 Europos valstybių. 2000 m. jos apyvarta Europoje pakilo iki 82 700 000 JAV dolerių, t. y. 10,7 % nuo jos pasaulinės apyvartos, kuri tuo metu buvo 885 000 000 JAV dolerių. Dėl šio pelno, plėtimosi ir įsirašymo į NASDAQ 1996 m. TeleTech Holdings, jos vardai ir ženklai turi gerą vardą pasaulyje.“
(„TeleTech Holdings, Inc. has used the trademark TELETECH GLOBAL VENTURES and parts thereof in the European Union since at least as early as 1992.
TeleTech Europe (TeleTech Holidngs, Inc.’s European arm) has grown to 10 costumer interaction centers including physical sites in the U.K., Spain and Germany employing 4 700 and serving more than 80 clients in 15 European nations. Its total EU revenues in 2000 amounted to US$ 82 700 000.00, a full 10,7 % of its worldwide revenues of US$ 885 000 000,00. As a result of its earnings and growth, and its listing on the NASDAQ stock exchange since 1996 TeleTech Holdings and its names and marks enjoy worldwide recognition“).
50 Pirmiausia Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad šiame tekste nėra jokios aiškios nuorodos į Prancūzijos teritoriją. Be to, net jei iš minėtos dalies matyti, kad ieškovė turi klientų penkiolikoje Europos valstybių, iš to neįmanoma daryti išvados, kad tarp jų būtinai yra ir Prancūzija. Jei ieškovė yra aktyvi Europos Bendrijos teritorijoje, tai nebūtinai reiškia, kad ji turi plačiai žinomą prekių ženklą visoje teritorijoje, įskaitant Prancūziją. Be to, ieškovės išplėsta veikla, net jei ji apima visą Bendrijos teritoriją, automatiškai nereiškia, kad prekių ženklas TELETECH GLOBAL VENTURES yra žinomas Bendrijos rinkoje ar konkrečiau – Prancūzijos rinkoje.
51 Dėl to, net darant prielaidą, kad ieškovės teiginiai yra tikslūs, iš to nėra akivaizdu, kad Prancūzijoje nuo 1992 m. egzistuoja plačiai žinomas prekių ženklas. Iš to matyti, kad ieškovė nepateikė faktų, leidžiančių daryti išvadą, jog Prancūzijoje egzistuoja plačiai žinomas prekių ženklas TELETECH GLOBAL VENTURES.
52 Klausimas, ar ieškovė pateikė visus faktus ir įrodymus, reikalingus įrodyti atsiliepime į prašymą pripažinti registraciją negaliojančia nurodyto plačiai žinomo prekių ženklo buvimą, priklauso ne šiam ieškinio pagrindui, o ieškinio pagrindui dėl teisės į gynybą pažeidimo.
53 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmasis pagrindas nepagrįstas.
Dėl pagrindo dėl teisės į gynybą pažeidimo
– Šalių argumentai
54 Ieškovė mano, kad, jei Apeliacinės tarybos neįtikino faktas, jog plačiai žinomas prekių ženklas TELETECH GLOBAL VENTURES egzistavo Prancūzijos rinkoje, ji turėjo nurodyti pateikti įrodymų arba labiau pagrįsti savo argumentus. Apeliacinė taryba pažeidė ieškovės teisę į gynybą ir funkcinio tęstinumo principą tarp apeliacinių tarybų bei VRDT instancijų, priimančių sprendimą pirmojoje instancijoje, kaip šiuo klausimu nustatyta 2003 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo Pirmosios instancijos teismo sprendime Henkel prieš VRDT – LHS (UK) (KLEENCARE) (T‑308/01, Rink. p. II‑3253).
55 VRDT pabrėžia, kad ieškovė turėjo progą pateikti visus įrodymus, kurie, jos manymu, buvo būtini ir tinkami įvairiems argumentams, pateiktiems atsiliepimo į prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pastabose, pagrįsti.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
56 Pagal Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antrą sakinį VRDT sprendimai grindžiami tiktai tokiais įrodymais, apie kuriuos šalys galėjo pateikti savo atsiliepimus.
57 Šiuos įrodymus gali pateikti ne tik VRDT, bet ir proceso šalis.
58 Šioje byloje Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 21 punkte manė, kad tariamas prekių ženklo TELETECH GLOBAL VENTURES geras vardas Prancūzijoje neturėjo įtakos.
59 Ieškovė turėjo galimybę pateikti atsiliepimą šiuo klausimu.
60 Visų pirma būtent ji pateikė argumentą dėl tariamo plačiai žinomo prekių ženklo TELETECH GLOBAL VENTURES buvimo. Dėl to ji turėjo galimybę pateikti visas faktines ar teisines aplinkybes, kurios jai atrodė naudingos šiuo klausimu.
61 Be to, įstojusi į bylą šalis per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą pareiškė, kad, jos nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, jog prekių ženklas TELETECH GLOBAL VENTURES buvo žinomas Prancūzijoje. 2000 m. birželio 14 d. laišku VRDT paragino ieškovę pateikti atsiliepimą į įstojusios į bylą šalies pastabas. Ieškovė tai padarė raštu 2000 m. rugpjūčio 14 d., tačiau nepateikė papildomų įrodymų.
62 Be to, kadangi šis ieškinio pagrindas turi būti aiškinamas ta prasme, kad juo VRDT kaltinama savo iniciatyva neįvertinusi argumento dėl plačiai žinomo prekių ženklo ankstesnio buvimo arba neparaginusi ieškovės pateikti papildomų įrodymų šiuo klausimu, reikia pridurti šitai.
63 Pirmiausia, kaip tai matyti iš šio sprendimo 45 punkto, klausimas, ar yra plačiai žinomas prekių ženklas TELETECH GLOBAL VENTURES, ankstesnis ankstesnio prekių ženklo TELETECH INTERNATIONAL atžvilgiu, neturi įtakos šios bylos išsprendimui. Iš to aišku, kad VRDT šio klausimo nagrinėti nereikėjo.
64 Antra, kaip numatyta Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalies pabaigoje, procedūros dėl santykinių atsisakymo registruoti paraiškas pagrindų atveju VRDT nagrinėja tiktai šalių nurodytus pagrindus ir pateiktus prašymus.
65 Jei šios nuostatos formuluotė tam tikrais atvejais gali būti aiškinama taip, kad ji numato tik protesto procedūras, santykinio negaliojimo pagrindai, įtvirtinti Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnyje, aiškiai daro nuorodą į šio reglamento 8 straipsnį, kuris nustato santykinius atsisakymo registruoti pagrindus. Lygiai taip pat kaip santykinius atsisakymo registruoti pagrindus per protesto procedūras, santykinius negaliojimo pagrindus VRDT nagrinėja tik esant nagrinėjamo ankstesnio prekių ženklo savininko prašymui. Dėl to registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai, susijusiai su santykiniu negaliojimo pagrindu, iš esmės galioja tie patys principai kaip ir protesto procedūroms. Visų pirma šalims tenka pareiga pateikti naudingų faktinių aplinkybių ir įrodymų. Dėl to Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalies pabaiga taip pat taikoma anuliavimo procedūroms, susijusiomis su santykiniais negaliojimo pagrindais pagal šio reglamento 52 straipsnį.
66 Iš Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalies pabaigos matyti, kad VRDT neturi savo iniciatyva nagrinėti faktų, kurių nepateikė šalys. Iš šio sprendimo 46–51 punktų aišku, kad ieškovė neįrodė ir net nenurodė plačiai žinomo prekių ženklo buvimo Prancūzijoje nuo 1992 metų.
67 Iš to aišku, kad VRDT neprivalėjo savo iniciatyva nagrinėti, ar ieškovė buvo plačiai Prancūzijoje žinomo prekių ženklo, ankstesnio už Prancūzijos prekių ženklą TELETECH INTERNATIONAL, savininkė.
68 Dublike pateiktas argumentas dėl funkcinio tęstinumo principo šiame kontekste yra neveiksmingas.
69 Pagal pirmiau nurodytą sprendimą KLEENCARE iš funkcinio tęstinumo principo tarp apeliacinių tarybų ir VRDT padalinių, priimančių sprendimus pirmojoje instancijoje, išplaukia, kad pirmosios privalo išnagrinėti, remdamosi visomis reikšmingomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, ar tuo metu, kai priimamas sprendimas dėl apeliacijos, gali būti teisėtai priimtas naujas sprendimas, kurio rezoliucinė dalis yra tokia pati kaip ir skundžiamo sprendimo (pirmiau nurodyto sprendimo KLEENCARE 29 punktas). Kita vertus, procedūrų dėl santykinių atsisakymo registruoti pagrindų arba dėl santykinių negaliojimo pagrindų atveju funkcinis tęstinumas nesukuria nei pareigos, nei galimybės Apeliacinei tarybai išplėsti santykinių negaliojimo pagrindų nagrinėjimo faktų, įrodymų ar pagrindų, kurių šalys nepateikė nei Anuliavimo skyriuje, nei Apeliacinėje taryboje, atžvilgiu. Taigi, kaip išplaukia iš šio sprendimo 46–51 punktų, ieškovė nepateikė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, pakankamų tam, kad Apeliacinė taryba padarytų išvadą dėl plačiai žinomo prekių ženklo TELETECH GLOBAL VENTURES buvimo Prancūzijoje.
70 Kadangi antrasis ieškinio pagrindas taip pat yra nepagrįstas, reikia atmesti pagrindinius ieškovės ieškinio pagrindus ir išnagrinėti papildomą ieškinio pagrindą.
Dėl papildomo ieškinio pagrindo, susijusio su dėl Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
Šalių argumentai
71 Per posėdį ieškovė pripažino, kad suinteresuotąją visuomenę sudaro specialių žinių prekybos srityje turintys prancūzai.
72 Ji tvirtina, kad nagrinėjamais prekių ženklais nurodytos paslaugos nėra tapačios, nes prekių sąrašo formuluotė taip pat nėra tapati. Kartu ji pripažįsta, kad jie yra „artimi“.
73 Ieškovė mano, kad nagrinėjami žymenys yra pakankamai skirtingi ir galima atmesti galimybę suklaidinti suinteresuotąją visuomenę. Pirmiausia, jei žodis „teletech“ yra abiejuose žymenyse, vizualiniu ir fonetiniu požiūriu žodžiai „global ventures“ ir „international“ yra visiškai skirtingi. Be to, žodis „teletech“ parašytas tokiomis pačiomis raidėmis kaip ir kiti žodžiai taip, kad vizualiniu požiūriu jie negali būti laikomi papildomais. Antra, ieškovė mano, kad konceptualiu požiūriu žymenys yra skirtingi. Nors prancūzų kalbos žodis „international“ turi tokią pačią reikšmę kaip ir anglų kalboje, prancūzų kalbos žodis „global“ reiškia ne „international“, o greičiau „pilnas (arba) išsamus“. Tačiau ieškovė sutinka, kad šie žodžiai gali turėti tam tikrą konceptualų panašumą. Vis dėlto šis panašumas išnyksta, ieškovės teigimu, dėl to, kad prancūzų visuomenė nesupranta žodžio „ventures“. Kadangi prancūzų kalboje žodis „ventures“ yra išgalvotas terminas, jis turi būti laikomas žodinio žymens TELETECH GLOBAL VENTURES dominuojančiu elementu.
74 VRDT ir įstojusi į bylą šalis atmeta ieškovės argumentus ir iš esmės pritaria Apeliacinės tarybos požiūriui.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
75 Santykinis negaliojimo pagrindas, išplaukiantis iš Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies a punkto, skaitant kartu su 8 straipsnio 1 dalies b punktu, atitinka santykinį atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindą, įtvirtintą pastarojoje nuostatoje. Dėl to teismo praktika, susijusi su galimybe suklaidinti šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, taip pat tinkama šiame kontekste (žr. šiuo klausimu 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO AIRE), T‑156/01, Rink. p. II‑2789, 61–64 punktus).
76 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką galimybė supainioti egzistuoja, jeigu visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra kilusios iš tos pačios įmonės arba iš ekonomiškai susijusių įmonių.
77 Pagal tą pačią teismo praktiką galimybė supainioti turi būti visapusiškai įvertinama atsižvelgiant į tai, kaip suinteresuotoji visuomenė suvokia tam tikrus žymenis ar prekes ir paslaugas, ir į visas konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač į žymenų ir jais žymimų prekių ir paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT - Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 31–33 punktus ir cituotą teismo praktiką).
– Dėl tikslinės visuomenės
78 Šalys sutaria dėl fakto, kad nagrinėjamais prekių ženklais nurodytų paslaugų vartotojai yra smulkių ar stambių Prancūzijos įmonių vadovai ar atsakingi darbuotojai.
79 Pirmosios instancijos teismas, kaip ir VRDT, mano, kad atitinkami vartotojai moka anglų kalbą geriau nei vidutiniškai, atsižvelgiant į tai, kad ši kalba šiuo metu yra plačiai vartojama versle.
– Dėl paslaugų panašumo
80 Ieškovė rimtai neginčija, kad nagrinėjamos paslaugos yra bent jau panašios.
81 Dėl „informacijos telefonu paslaugų; telefoninių paslaugų, siekiant padėti kitoms bendrovėms parduoti jų prekes ir paslaugas; pagalbos kitoms bendrovėms parduodant ar išnuomojant jų prekes ar paslaugas telefonu, atsakymų į kitų bendrovių klientų pateiktus klausimus“, žymimų Bendrijos prekių ženklu, ieškovė nepatikslino, kuo jos netapačios „ryšių su klientais ir (arba) telefono skambučių centrų vadybos paslaugoms (klientų sąrašų valdymui, paslaugų, užsakymų, logistinės pagalbos paslaugoms, techninei pagalbai, skambučių centrų įrengimui)“, žymimoms Prancūzijos ankstesniu prekių ženklu TELETECH INTERNATIONAL. Vienintelio fakto, kad paslaugų sąrašo formuluotė nėra tokia pati, nepakanka norint įrodyti paslaugų tapatumo nebuvimą, jei nematyti bent iš pirmo žvilgsnio ir be papildomų paaiškinimų, kad kalbama ne apie tokią pačią veiklą.
82 Pirmosios instancijos teismas mano, kad dėl ginčijamos sprendimo 30 ir 42 punktuose išdėstytų priežasčių nagrinėjamo paslaugų sąrašo formuluotėje iš pirmo žvilgsnio neatmetama galimybė, jog kalbama apie tapačias veiklas. Kadangi ieškovė nepateikė argumentų savo reikalavimui pagrįsti, jį reikia atmesti.
– Dėl žymenų panašumo
83 Kaip matyti iš nusistovėjusios teismo praktikos, bendras galimybės suklaidinti įvertinimas turi, kiek tai susiję su vizualiniu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kyla konfliktas, panašumu, būti paremtas bendru įspūdžiu, kurį jie sukelia, atsižvelgiant visų pirma į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (žr. 2003 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Phillips‑Van Heusen prieš VRDT – Pash Textilvertrieb und Einzelhandel (BASS), T‑292/01, Rink. p. II‑4335, 47 punktą ir cituotą teismo praktiką).
84 Vizualiniu požiūriu pirmas nagrinėjamų žymenų žodis, t. y. „teletech“, yra tapatus. Kiti žodžiai „global ventures“ ir „international“ – skirtingi. Tam tikra termino „teletech“ persvara atsiranda todėl, kad tai yra pirmasis žodis sąlygiškai ilgame žodžių junginyje, todėl vartotojo pastabumo laipsnis yra didesnis skaitant žymenų pradžią nei suvokiant jų pabaigą. Kita vertus, dviejų žymenų ilgis ir būtent žodžiai „global ventures“ bei „international“ sumažina žodžio „teletech“ reikšmę bendrame žymenų keliamame įspūdyje.
85 Toks pats konstatavimas galioja, mutatis mutandis, bendram fonetiniam įspūdžiui, kurį sukelia abu prekių ženklai.
86 Dėl konceptualaus panašumo Pirmosios instancijos teismas primena, kad apskritai visuomenė neatsižvelgia į aprašomąjį elementą, sudarantį dalį kompleksinio ženklo, kaip į skiriamąjį ir vyraujantį šio ženklo perteikiamo įspūdžio elementą (2003 m. liepos 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alejandro prieš VRDT – Anheuser Busch (BUDMEN), T‑129/01, Rink. p. II‑2251, 53 punktas). Vis dėlto esant keliems daugiau ar mažiau užuominas darantiems ar kaip kompleksiniu prekių ženklu apibūdinamiems nurodytų prekių ar paslaugų elementams, negalima atmesti, kad vienas iš šių elementų, neatsižvelgiant į tai, ar jis daro užuominą, ar apibūdina, vis dėlto gali būti suprantamas kaip dominuojantis elementas, jei kiti žymens elementai yra dar mažiau charakteringi.
87 Šioje byloje Pirmosios instancijos teismas visų pirma konstatuoja, kad elementai „tele“ ir „tech“ daro užuominą į pirma einantį elementą „télé“, kuris yra, be kita ko, žodžiuose „télécommunications“ ir „téléphone“, taip pat prancūziškame žodyje „technologie“. Taigi žodis „teletech“ tam tikra dalimi daro užuominą į nagrinėjamais prekių ženklais nurodytas paslaugas.
88 Vis dėlto iš to matyti, kad žodis „teletech“ yra išgalvotas, neturintis konkrečios reikšmės. Todėl neatmetama, kad šis žodis yra dominuojantis žymenų elementas.
89 Ankstesnį Prancūzijos prekių ženklą sudaro vienas išgalvotas žodis („teletech“) ir žodis „international“. Šis žodis su tapačia reikšme egzistuoja tiek prancūzų, tiek anglų kalbose, taigi atitinkama visuomenė jį supras kaip apibūdinantį požymį, nurodantį paslaugų teikimo ar klientų, kuriems jos yra teikiamos, tarptautinį pobūdį. Taigi ankstesniame prekių ženkle esminis elementas yra žodis „teletech“.
90 Dėl Bendrijos prekių ženklo reikia pažymėti, kad žodis „global“ prancūzų kalboje turi dvi reikšmes. Pirmoji atitinka „complet (ou) total“ (visas). Antroji primena anglų k. žodį, reiškiantį „mondial“ (pasaulinis). Antroji reikšmė akivaizdžiai yra konceptualaus turinio, artimo žodžiui „international“ (tarptautinis). Kad ir kaip atitinkamas vartotojas suprastų šį terminą, žodžio „global“ reikšmė nesudaro dominuojančio žymens TELETECH GLOBAL VENTURES elemento, nes bet kuriuo atveju kalbama apie apibūdinantį požymį.
91 Taigi, ieškovės teigimu, terminas „ventures“ yra dominuojantis žymens elementas. Tačiau šis teiginys nėra įtikinamas.
92 Pirma, žodis „venture“ yra plačiai vartojamas ekonominėje kalboje, kurioje daug angliškos kilmės žodžių. Sąvoka „joint venture“ arba „joint-venture“ yra žinoma suinteresuotajai visuomenei. Taigi, net jei nagrinėjamų paslaugų vartotojai nežino tikslios anglų kalbos žodžio „ventures“ reikšmės, jie jam suteiks reikšmę, kuri daugiau ar mažiau atitinka terminus „projet“ (projektas) arba „entreprise“ (įmonė).
93 Antra, kadangi žodžio „ventures“ nėra prancūzų kalboje, tikslinė visuomenė supras prekių ženklą kaip užsienio kalbos, būtent – anglų kalbos žodį. Iš tikrųjų iš anglų kalbos žodžių sudaryti prekių ženklai yra labai paplitę. Prancūzų verslininkai ir atsakingi darbuotojai, mokantys anglų kalbą tiek, kad suprastų, jog šioje kalboje būdvardis eina ne po, bet paprastai prieš daiktavardį, supras žodį „global“ kaip susijusį su terminu „ventures“.
94 Iš to matyti, kad žodžiai „global ventures“ bus suprasti kaip reiškiantys maždaug „projets mondiaux, entreprises mondiales“ (tarptautiniai projektai, tarptautinės įmonės). Kalbama apie aprašomąją paslaugų pobūdžio ar tikslo reikšmę, net jei konkreti reikšmė lieka neaiški. Taigi vartotojas suskaldys Bendrijos ženklą į „teletech“ ir „global ventures“.
95 Trečia, kadangi žodis „ventures“ yra žymens pabaigoje, šioje byloje netinka, kad vartotojas jį supratų kaip elementą, charakterizuojantį prekių ženklą.
96 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad atitinkami vartotojai žodį „teletech“ supras kaip dominuojantį Bendrijos prekių ženklo ir ankstesnio Prancūzijos prekių ženklo elementą. Dėl to Apeliacinė taryba teisingai nustatė, kad žymenys yra panašūs.
– Dėl galimybės supainioti
97 Kadangi nagrinėjamais prekių ženklais nurodytos paslaugos buvo iš dalies tapačios ir iš dalies panašios, o žymenys, dėl kurių kilo ginčas, taip pat buvo panašūs, Apeliacinė taryba, nepadarydama teisės klaidos, nustatė, kad buvo galimybė supainioti nagrinėjamus Bendrijos prekių ženklus. Iš tikrųjų vartotojas, susidūręs su nagrinėjamais prekių ženklais, labiausiai įsimins žodį „teletech“, esantį abiejuose žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, be to, einantį abiejų žymenų pradžioje. Taigi jis juos gali tiesiogiai supainioti.
98 Šios išvados neužginčija ieškovės tariamo plačiai žinomo prekių ženklo ankstesnis buvimas, neatsižvelgiant į klausimą, ar šis ankstesnis buvimas gali padaryti poveikį galimybei supainioti.
99 Pirma, pateikdama papildomą ieškinio pagrindą ieškovė nesirėmė šiuo argumentu. Ji rėmėsi prekių ženklų, dėl kurių kilo konfliktas, koegzistavimu tik pateikdama pirmąjį pagrindą.
100 Antra, net jei pirmas ieškovės ieškinio pagrindas turėjo būti suprantamas ta prasme, kad taip pat yra susijęs su galimybės supainioti įvertinimu, būtina konstatuoti, kad toks ankstesnis prekių ženklo TELETECH GLOBAL VENTURES geras vardas ieškovės nebuvo įrodytas per procedūrą VRDT, kaip tai išplaukia iš šio sprendimo 46–51 ir 56–69 punktų, nors ieškovė ir turėjo progą pateikti visus faktus bei įrodymus, kuriuos manė esant naudingus šiuo klausimu.
101 Dėl to reikia taip pat atmesti papildomą ieškovės ieškinio pagrindą.
102 Kadangi ieškovės pagrindai nėra pagrįsti, ieškinys turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
103 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia :
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2005 m. gegužės 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl pagrindinių ieškinio pagrindų
Dėl ieškinio pagrindo, susijusiu su „Bendrijos prekių ženklų koegzistavimo ir palyginimo su nacionaliniais skiriamaisiais prekių ženklais ir žymenimis principų“ pažeidimu
– Šalių argumentai
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
Dėl pagrindo dėl teisės į gynybą pažeidimo
– Šalių argumentai
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
Dėl papildomo ieškinio pagrindo, susijusio su dėl Reglamento Nr. 40/94 straipsnio 1 dalies b punkto pa˛eidimu
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
– Dėl tikslinės visuomenės
– Dėl paslaugų panašumo
– Dėl žymenų panašumo
– Dėl galimybės supainioti
Dėl bylinėjimosi išlaidų