BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. sausio 14 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Erdvinio Bendrijos prekių ženklo paraiška – Skaidraus cilindrinio butelio forma – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑70/14
Research and Production Company „Melt Water“, UAB, įsteigta Klaipėdoje (Lietuva), atstovaujama advokatės V. Viešūnaitės,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą V. Melgar,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2013 m. lapkričio 26 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 481/2013‑5), susijusio su paraiška įregistruoti erdvinį žymenį, kurį sudaro skaidraus cilindrinio butelio forma, kaip Bendrijos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai N. J. Forwood ir E. Bieliūnas (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. sausio 27 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. balandžio 30 d.,
atsižvelgęs į tai, kad šalys per mėnesį po to, kai joms buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, todėl, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsniu, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2012 m. kovo 23 d. ieškovė Research and Production Company „Melt Water“, UAB, remdamasi 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra erdvinis žymuo, kuris atrodo taip:
3 Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 32 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Alus; mineralinis ir gazuotas vanduo ir kiti nealkoholiniai gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai“.
4 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ekspertas atmetė paraišką dėl visų šio sprendimo 3 punkte nurodytų prekių, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu, nes nagrinėjamas žymuo neturi skiriamojo požymio.
5 2013 m. kovo 13 d., remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, ieškovė pateikė apeliaciją VRDT dėl 2013 m. sausio 30 d. eksperto sprendimo.
6 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT penktoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Konkrečiai tariant, ji nusprendė, kad prašomo įregistruoti žymens išvaizda sutapo su įprasta butelio išvaizda. Apeliacinė taryba taip pat pažymėjo, kad dauguma butelių, kuriais prekiaujama rinkoje, yra cilindro formos ir susiaurėja viršuje. Pasak jos, butelio susiaurėjimas ties kakleliu tėra klasikinės butelio formos variantas. Ji padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą arba jį pakeisti,
– įregistruoti prašomą prekių ženklą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas,
– nurodyti VRDT grąžinti Apeliacinei tarybai pateiktą medžiagą.
8 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl antrojo ir ketvirtojo ieškovės reikalavimų priimtinumo
9 Pirma, VRDT ginčija antrojo ieškovės reikalavimo – įregistruoti prašomą prekių ženklą – priimtinumą.
10 Antrąjį ieškovės reikalavimą reikia suprasti taip, kad juo prašoma nurodyti VRDT įregistruoti prašomą prekių ženklą.
11 Šiuo klausimu iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad, Europos Sąjungos teisme pateikus ieškinį dėl VRDT apeliacinės tarybos sprendimo, pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalį VRDT turi imtis priemonių Sąjungos teismo sprendimui įvykdyti. Todėl Bendrasis Teismas neturi duoti nurodymų VRDT, kuri, vadovaudamasi Sąjungos teismo sprendimų rezoliucine ir motyvuojamąja dalimis, privalo imtis reikiamų veiksmų (pagal analogiją žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo El Corte Inglés / VRDT – Bolaños Sabri (PiraÑAM diseño original Juan Bolaños), T‑443/05, Rink., EU:T:2007:219, 20 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
12 Todėl antrasis ieškovės reikalavimas, kuriuo prašoma, kad Bendrasis Teismas nurodytų VRDT įregistruoti prašomą prekių ženklą, yra nepriimtinas.
13 Antra, VRDT ginčija ketvirtojo ieškovės reikalavimo, kuriuo prašoma, kad Bendrasis Teismas nurodytų VRDT grąžinti Apeliacinei tarybai pateiktą medžiagą, priimtinumą.
14 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šis prašymas visiškai nesusijęs su ginčijamo sprendimo teisėtumu.
15 Todėl ir ketvirtasis ieškovės reikalavimas yra nepriimtinas.
Dėl esmės
16 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo vienintelį pagrindą – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimą. Ieškovė iš esmės nesutinka, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio.
17 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai.
18 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad prekių ženklo skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, reiškia, jog šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę ar paslaugą, kurios registracijos prašoma, kaip pagamintą ar tiekiamą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių (žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Freixenet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, Rink., EU:C:2011:680, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
19 Šis skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į prekes ar paslaugas, kurių registracijos prašoma, ir į tai, kaip prekių ženklą suvokia atitinkama visuomenė, kurią sudaro šių prekių ar paslaugų vartotojai (žr. šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo Freixenet / VRDT, EU:C:2011:680, 43 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
20 Pagal taip pat nusistovėjusią teismo praktiką pačios prekės išvaizdą turinčių erdvinių prekių ženklų skiriamojo požymio vertinimo kriterijai nesiskiria nuo tų, kurie taikomi kitoms prekių ženklų kategorijoms (žr. šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo Freixenet / VRDT, EU:C:2011:680, 45 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
21 Tačiau taikant šiuos kriterijus reikia atsižvelgti į tai, kad vidutinis vartotojas nebūtinai taip pat suvoks pačios prekės išvaizdą turintį erdvinį prekių ženklą ir žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymens, nepriklausomo nuo juo žymimų prekių išvaizdos. Iš tikrųjų vidutiniai vartotojai nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės remdamiesi jų forma ar jų pakuotės forma, nesant jokių žodinių ar grafinių elementų, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo (žr. šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo Freixenet / VRDT, EU:C:2011:680, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
22 Konkrečiai tariant, kadangi prekiaujant skystu gaminiu jo supilstymas į tarą neišvengiamas, vidutinis vartotojas jai pirmiausia suteikia paprastą taros funkciją. Erdvinis prekių ženklas, kurį sudaro tokia tara, yra išskirtinis tik jeigu jis leidžia vidutiniam tokios prekės vartotojui, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus, neanalizuojant arba nelyginant ir nebūnant itin atidžiam atskirti atitinkamą prekę nuo kitų įmonių prekių (2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Henkel, C‑218/01, Rink., EU:C:2004:88, 53 punktas ir 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Eurocermex / VRDT (Alaus butelio forma), T‑399/02, Rink., EU:T:2004:120, 24 punktas).
23 Tokiomis aplinkybėmis tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo prekybos sektoriaus normų ar įpročių ir dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos paskirtį, turi skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą (žr. šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo Freixenet / VRDT, EU:C:2011:680, 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
24 Šioje byloje, kiek tai susiję su atitinkama visuomene, neginčijama, kad prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės, t. y. iš esmės alus ir nealkoholiniai gėrimai, yra įprasto vartojimo prekės, skirtos galutiniams vartotojams. Todėl, kaip teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, atitinkamą visuomenę sudaro vidutiniai Sąjungos vartotojai, kurie yra pakankamai informuoti, protingai pastabūs ir nuovokūs.
25 Pažymėtina, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra erdvinis prekių ženklas, kurį sudaro skaidrus cilindrinis indas, šiek tiek siaurėjantis viršutinėje jo dalyje ir antrą kartą susiaurėjantis pačiame viršuje ties kakleliu prieš pat butelio angą. Be to, prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi jokio žodinio ar vaizdinio elemento.
26 Tokiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas labai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus normų arba įpročių.
27 Pirma, ieškovė iš esmės tvirtina, kad negali būti preziumuojama, jog skiriamojo požymio nėra, vien dėl to, kad tai – erdvinis prekių ženklas, kurį sudaro pakuotės forma, ir kad tokių prekių ženklų vertinimo kriterijai neturi skirtis nuo kitų rūšių prekių ženklams naudojamų vertinimo kriterijų. Todėl Apeliacinės tarybos teiginys, jog, kiek tai susiję su skystais gaminiais, vartotojas butelį visų pirma suvokia kaip pakuotę ir dėl to nagrinėjamas prekių ženklas neturi pakankamo skiriamojo požymio, nepagrįstas.
28 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, Apeliacinė taryba neteigė, kad nagrinėjamas prekių ženklas neturi pakankamo skiriamojo požymio vien dėl to, kad kalbama apie skystus gaminius, kurių atveju vartotojas butelį suvoks kaip pakuotę. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 9 punkte Apeliacinė taryba tik konstatavo, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kuri pakartota šio sprendimo 21 ir 22 punktuose, nustatyti erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau, palyginti su žodiniu ar vaizdiniu prekių ženklu. Taigi, ieškovės argumentas yra pagrįstas klaidingu ginčijamo sprendimo supratimu.
29 Antra, ieškovė iš esmės tvirtina, kad Apeliacinė taryba prašomą įregistruoti prekių ženklą vertino abstrakčiai ir subjektyviai, nesigilindama į konkrečias šio prekių ženklo sudedamąsias dalis, kurios jį daro išskirtinį.
30 Pasak ieškovės, butelio forma yra unikali savo dydžiu, nes butelis yra šiek tiek aukštesnis už įprastą tarą, taip pat dėl susiaurėjimo viršutinėje jo dalyje, dėl kurio jo išvaizda yra skulptūriška, ir dėl šešiabriaunės viršutinės butelio dalies, savo forma primenančios deimantą.
31 Kaip tai padarė Apeliacinė taryba, pirmiausia reikia pažymėti, kad dauguma butelių, kuriais prekiaujama rinkoje, iš tiesų yra cilindro formos ir susiaurėja viršutinėje dalyje, o butelio susiaurėjimas ties kakleliu tėra klasikinės butelio formos variantas (ginčijamo sprendimo 14 punktas).
32 Toliau, kalbant apie butelio dydį, reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pavyzdžiui, lyginamųjų duomenų, kurie leistų įvertinti nagrinėjamo butelio ir kitų butelių, kuriais prekiaujama rinkoje, dydžio skirtumus. Be to, kaip ginčijamo sprendimo 15 punkte teisingai pažymėjo Apeliacinė taryba, grafinis butelio kaip prekių ženklo atvaizdas pats savaime negali suteikti informacijos apie konkretų jo dydį.
33 Galiausiai dėl šešiabriaunės viršutinės butelio dalies, primenančios deimanto formą, kurios Apeliacinė taryba atskirai neanalizavo, reikia konstatuoti, kad ši savybė negali išskirti nagrinėjamo butelio ir pati savaime nurodyti tam tikros komercinės kilmės.
34 Iš tiesų, šešiabriaunė forma tėra vienas iš formos, kurią gali įgyti ši viršutinė butelio dalis virš susiaurėjimo, variantų. Tai, kad ši viršutinė dalis yra šešiabriaunės formos, o ne, pavyzdžiui, apvali, nėra pakankamai ryškus požymis, kad išskirtų nagrinėjamą butelį iš rinkoje egzistuojančių butelio formų.
35 Trečia, ieškovė nurodo, jog sprendžiant dėl erdvinio prekių ženklo atitikties Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio reikalavimams svarbu neapsiriboti abstrakčia analize, bet reikia įsigilinti į visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant tai, jog kuriant nagrinėjamą butelį pasinaudota profesionalių dizainerių pagalba.
36 Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kaip tai padarė ir Apeliacinė taryba, jog tai, kad butelis yra meninės ir kūrybinės veiklos rezultatas, nėra svarbu. Iš tiesų, vertinant prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, jo dizaino kokybė neturi reikšmės.
37 Darytina išvada, kad Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
38 Šios išvados negali paneigti kiti du ieškovės pateikti argumentai.
39 Pirma, dėl ieškovės argumento, jog ginčijamas sprendimas yra diskriminacinis, palyginti su kai kuriomis ankstesnių erdvinių prekių ženklų registracijomis, ir dėl to neatitinka proporcingumo, vienodo vertinimo ir teisingumo principų, reikia priminti, kad VRDT savo įgaliojimais turi naudotis laikydamasi bendrųjų Sąjungos teisės principų. Atsižvelgdama į vienodo vertinimo ir gero administravimo principus, VRDT turi paisyti sprendimų, kurie jau buvo priimti dėl panašių paraiškų, ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą. Vis dėlto šie principai turi būti derinami su teisėtumo principo užtikrinimu. Todėl asmuo, prašantis įregistruoti žymenį kaip prekių ženklą, negali savo labui remtis kitų naudai padarytais galbūt neteisėtais veiksmais, siekdamas, kad būtų priimtas tapatus sprendimas. Be to, dėl su teisiniu saugumu ir, konkrečiai kalbant, geru administravimu susijusių priežasčių visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, siekiant, kad prekių ženklai nebūtų įregistruoti nepagrįstai. Būtent todėl toks nagrinėjimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Žymens registracija kaip prekių ženklo priklauso nuo konkrečių kriterijų, kurie taikomi atsižvelgiant į faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir kurie skirti patikrinti, ar nagrinėjamas žymuo nepatenka į atmetimo pagrindų taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Hartmann / VRDT (Nutriskin Protection Complex), T‑415/11, EU:T:2012:589, 36 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
40 Šioje byloje, atlikusi išsamų tyrimą ir atsižvelgusi į atitinkamos visuomenės suvokimą, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio. Kaip matyti iš šio sprendimo 24–37 punktų, šio konstatavimo savaime pakanka, kad būtų pripažinta, jog nagrinėjamo erdvinio žymens registracijai kaip Bendrijos prekių ženklo taikytinas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas, kiek tai susiję su ginčijamomis prekėmis.
41 Taigi, kadangi ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su nagrinėjamo erdvinio žymens neregistruotinumu kaip Bendrijos prekių ženklo ginčijamoms prekėms, teisėtumas nustatytas tiesiogiai remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu, iš šio sprendimo 39 punkte nurodytos teismo praktikos matyti, kad jis negali būti paneigtas vien todėl, kad Apeliacinė taryba šioje byloje nesivadovavo VRDT sprendimų priėmimo praktika.
42 Antra, ieškovė iš esmės tvirtina, kad Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti į visuotinai pripažintus intelektinės nuosavybės teisės standartus, kurie taikomi daugumoje pasaulio valstybių. Jos nuomone, nors Apeliacinės tarybos ir nesaisto kitose valstybėse priimti sprendimai, tai, jog nacionaliniu lygmeniu analogiški ženklai registruojami, reiškia, kad nagrinėjamas žymuo atitinka visuotinai pripažintus ir absoliučius prekių ženklams taikomus reikalavimus.
43 Šiuo klausimu pakanka priminti, kad, kaip tai pripažino pati ieškovė ieškinio 34 punkte, Bendrijos prekių ženklų sistema yra savita sistema, sudaryta iš jai būdingų taisyklių, ir ja siekiama specifinių tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos (2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Messe München / VRDT (electronica), T‑32/00, Rink., EU:T:2000:283, 47 punktas).
44 Todėl, vertindama žymens registruotinumą kaip Bendrijos prekių ženklo, Apeliacinė taryba nėra saistoma valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje priimto sprendimo.
45 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad vienintelis ieškovės nurodytas pagrindas turi būti atmestas, todėl reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas, kaip to reikalavo VRDT.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Research and Production Company „Melt Water“, UAB bylinėjimosi išlaidas.
Papasavvas | Forwood | Bieliūnas |
Paskelbta 2015 m. sausio 14 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.