BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. kovo 22 d.(*)
„Ekonominė ir pinigų politika – Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra – Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013 – Reglamentas (ES) Nr. 468/2014 – Prižiūrimas subjektas – Sudėtinė administracinė procedūra – Atsisakymas leisti susipažinti su byla – Sprendimas 2004/258/EB – Galimybė susipažinti su ECB dokumentais“
Byloje T‑72/20
Satabank plc, įsteigta St. Julian’s (Malta), atstovaujama avocat O. Behrends,
ieškovė,
prieš
Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą G. Buono, A. Lefterov ir E. Koupepidou,
atsakovą,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),
kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas H. Kanninen, teisėjai M. Jaeger, N. Półtorak (pranešėja), O. Porchia ir M. Stancu,
posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, visų pirma 2021 m. kovo 9 d. nutartį prijungti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą prie bylos nagrinėjimo iš esmės,
įvykus 2022 m. birželio 7 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Satabank plc prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 26 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą; juo šis atmetė ieškovės prašymą leisti susipažinti su byla, kuri yra su ja susijusi (toliau – ginčijamas sprendimas).
Ginčo aplinkybės ir faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo
2 Šio ieškinio pareiškimo metu ieškovė buvo pagal Maltos teisę įsteigta kredito įstaiga, priskirta prie mažiau svarbių įstaigų, kaip tai suprantama pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63, toliau – BPM reglamentas), ir kuriai Malta Financial Services Authority (MFSA) (Maltos finansinių paslaugų institucija) taikė tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą.
3 2019 m. lapkričio 16 d. ieškovės advokatas (jį įgaliojo ieškovės akcininkai, nes ši nebeturėjo valdybos) paprašė ECB leisti susipažinti su byla, kuri yra su ja susijusi (toliau – prašymas leisti susipažinti su byla).
4 Ginčijamu sprendimu ECB atmetė prašymą leisti susipažinti su byla, nustatęs, kad ieškovės atžvilgiu nėra vykdoma jokios procedūros, kaip tai suprantama pagal BPM reglamento 22 straipsnį, todėl jai negalima leisti susipažinti su ta byla pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (OL L 141, 2014, p. 1; toliau – BPM pagrindų reglamentas), 32 straipsnio 1 dalį.
5 2020 m. vasario 12 d. MFSA, vadovaudamasi BPM reglamento 14 straipsnio 5 dalimi ir BPM pagrindų reglamento 80 straipsniu, pateikė ECB sprendimo projektą, kuriuo numatoma panaikinti ieškovei suteiktą veiklos leidimą, o 2020 m. vasario 17 d. ji jam pateikė patikslintą šio sprendimo projekto versiją.
6 2020 m. kovo 16 d. ECB pranešė ieškovės advokatui ir kompetentingam asmeniui, kurį MFSA paskyrė konsultuoti ir prižiūrėti, kad ieškovė tinkamai vykdytų savo veiklą, apie sprendimo panaikinti veiklos leidimą projektą ir suteikė jiems galimybę dėl jo pateikti pastabas raštu.
7 2020 m. kovo 24 d. ieškovės advokatas paprašė leisti susipažinti su byla.
8 2020 m. balandžio 30 d., gegužės 4 d. ir birželio 3 d. ECB patenkino šį prašymą.
9 2020 m. birželio 30 d. ECB priėmė sprendimą panaikinti ieškovės, kaip kredito įstaigos, veiklos leidimą (toliau – sprendimas dėl panaikinimo); 2020 m. liepos 1 d. ieškovė patvirtino jį gavusi. Ieškovės advokatas 2020 m. rugsėjo 9 d. pareikštu ieškiniu (užregistruotu suteikiant bylos numerį T‑563/20) prašė panaikinti sprendimą dėl panaikinimo. 2020 m. vasario 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 125 straipsnį pateiktą dokumentą, juo ji informavo Bendrąjį Teismą atsiimanti ieškinį. 2022 m. balandžio 8 d. Nutartimi Satabank / ECB (T‑563/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2022:240) minėta byla buvo išbraukta iš Bendrojo Teismo registro.
Šalių reikalavimai
10 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.
11 ECB Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio priimtinumo ir ieškovės suinteresuotumo kreiptis į teismą
12 Pirma, ECB atskiru dokumentu pateikė šio ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
13 ECB nuomone, ginčijamas sprendimas neturi įtakos ieškovės teisinei padėčiai. Šiuo klausimu ECB nurodo, kad keliais etapais (ypač – vidaus procedūrai pasibaigus) rengiamų teisės aktų ar sprendimų atveju iš esmės galima ginčyti tik priemones, kuriomis galutinai nustatoma institucijos pozicija šiai procedūrai pasibaigus (išskyrus tarpines priemones, kurių paskirtis – parengti galutinį sprendimą). Todėl ECB atsakymas į prašymą leisti susipažinti su priežiūros byla nesukelia savarankiškų pasekmių atitinkamų asmenų teisinei padėčiai.
14 Be to, ECB konstatuoja, kad ieškovė šiuo ieškiniu neįrodė suinteresuotumo kreiptis į teismą. Dėl ECB inicijuotos panaikinimo procedūros ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl ECB sprendimo projekto. Tokiomis aplinkybėmis bet koks ieškinyje nurodytais teiginiais grindžiamas suinteresuotumas kreiptis į teismą dėl panaikinimo yra hipotetinis ir bet kuriuo atveju visiškai nesusijęs su ieškovės teise į gynybą. Todėl, ECB teigimu, šis ieškinys ieškovei nesuteiktų jokios naudos.
15 Ieškovė ginčija šiuos argumentus.
16 Dėl pirmojo ECB argumento, kad ginčijamas sprendimas yra parengiamasis aktas, neturintis įtakos ieškovės teisinei padėčiai, iš pradžių reikia priminti, kad ieškinį dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, galima reikšti tik dėl aktų, sukeliančių privalomų teisinių pasekmių, turinčių įtakos ieškovės interesams ir iš esmės keičiančių jos teisinę padėtį (žr. 2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑362/08 P, EU:C:2010:40, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
17 Kai aktas rengiamas keliais etapais (ypač – vidaus procedūrai pasibaigus), aktu, kurį galima ginčyti, iš esmės laikoma tik priemonė, kuria galutinai nustatoma institucijos pozicija šiai procedūrai pasibaigus (išskyrus tarpines priemones, kurių paskirtis – parengti galutinį sprendimą). Sprendimo parengiamieji dokumentai nėra asmens nenaudai priimti aktai; tik pareikšdamas ieškinį dėl pasibaigus procedūrai priimto sprendimo ieškovas gali ginčyti su šiuo sprendimu glaudžiai susijusių ankstesnių aktų teisėtumą (žr. 2020 m. kovo 31 d. Nutarties ZU / EIVT, T‑499/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:134, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
18 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, ECB konstatavo prašymo leisti susipažinti su byla pateikimo metu nedalyvavęs jokioje konkrečioje ieškovės priežiūros procedūroje.
19 ECB negali teigti atsisakęs leisti ieškovei susipažinti su jos byla, nes nėra jokios vykdomos procedūros, ir kad tokį atsisakymą, kaip parengiamąjį veiksmą, galima ginčyti tik nagrinėjant ieškinį dėl sprendimo, kuriuo baigiama ši procedūra (o ji neatliekama). Kadangi ginčijamame sprendime ECB laikėsi nuomonės, kad ieškovės atžvilgiu nebuvo pradėta jokios procedūros, vėliau, po šio sprendimo, nereikėjo priimti jokio akto dėl priežiūros procedūros nutraukimo, dėl kurio ieškovė būtų galėjusi kreiptis į teismą ir jam apskųsti tą sprendimą.
20 Taigi laikytina, kad ginčijamame sprendime nustatoma galutinė ECB pozicija.
21 Dėl antrojo ECB argumento, pagal kurį ieškovės suinteresuotumas kreiptis į teismą yra hipotetinis ir nesusijęs su jos teise į gynybą, iš pradžių reikia priminti, kad fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tiek, kiek toks asmuo yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats šio akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip ieškinio baigtis gali būti naudinga jį pareiškusiai šaliai (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Binca Seafoods / Komisija, C‑268/16 P, EU:C:2017:1001, 44 punktas). Taip pat reikia priminti, kad ieškinio dėl suinteresuotumo kreiptis į teismą priimtinumas vertinamas jį pareiškiant (šiuo klausimu žr. 1963 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Forges de Clabecq / Vyriausioji valdyba, 14/63, EU:C:1963:60, 719 punktą ir 1998 m. lapkričio 30 d. Nutarties N / Komisija, T‑97/94, EU:T:1998:270, 23 punktą).
22 Taigi ECB pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti, nes ieškinio pareiškimo metu ginčijamo sprendimo panaikinimas galėjo būti naudingas ieškovei, t. y. suteikti jai galimybę susipažinti su tam tikrais dokumentais, kadangi ECB šios galimybės jai nesuteikė.
23 Antra, ECB manymu, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, jog nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl šio ieškinio pagal Procedūros reglamento 131 straipsnio 1 dalį, nes nebeliko ieškinio dalyko, kadangi vėliau, jau vykdant rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūrą dėl sprendimo panaikinti veiklos leidimą, buvo suteikta galimybė susipažinti su byla.
24 Reikia priminti, kad ieškovo suinteresuotumas kreiptis į teismą, kiek jis susijęs su ieškinio dalyku, turi išlikti iki galutinio sprendimo priėmimo, antraip nebus poreikio jį priimti (žr. 2010 m. kovo 19 d. Sprendimo Gollnisch / Parlamentas, T‑42/06, EU:T:2010:102, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
25 Nagrinėjamu atveju ECB pats pripažįsta, kad vėliau, jau suteikus galimybę susipažinti su byla per rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūrą, nepateikė ieškovei visų su ja susijusių dokumentų.
26 Reikia pažymėti, kad ieškovė išsaugo suinteresuotumą kreiptis į teismą šioje byloje, nes ginčijamu sprendimu ECB atsisakė atskleisti tam tikrus su ja susijusius dokumentus, kurių nėra byloje, susijusioje su ieškovės, kaip kredito įstaigos, veiklos leidimo panaikinimo procedūra (pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo LPN / Komisija, T‑29/08, EU:T:2011:448, 55 ir paskesnius punktus ir 2015 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo ClientEarth ir International Chemical Secretariat / ECHA, T‑245/11, EU:T:2015:675, 119 ir paskesnius punktus).
27 Taigi ECB teiginius dėl poreikio priimti sprendimą nebuvimo reikia atmesti.
28 Trečia, reikia pažymėti, kad ECB, formaliai nepateikdamas nepriimtinumu grindžiamo pagrindo, abejoja ieškinio priimtinumu pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą. ECB teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodomi aštuoni pagrindai, juos patvirtinantys įrodymai yra išdėstyti pernelyg glaustai, kad ECB galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio. Konkrečiai kalbant, ieškinio ketvirtasis, penktasis, šeštasis, septintasis ir aštuntasis pagrindai nepagrįsti jokiais konkrečiais ir aiškiai išdėstytais argumentais.
29 Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, taikomą Bendrojo Teismo procesui pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pateikta pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka.
30 Taip pat reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją ieškinys turi būti aiškinamas taip, kad būtų užtikrintas jo veiksmingumas, taigi reikia atlikti jo bendrą vertinimą. Ieškinys atitinka proceso taisykles, jei pačiame jo tekste, nors ir glaustai, bet nuosekliai ir suprantamai nurodytos pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, ir ieškinys leidžia Bendrajam Teismui ir atsakovui nustatyti veiksmus, dėl kurių jam priekaištaujama, taip pat faktines ir kitas aplinkybes, dėl kurių kilo ginčas. Ieškinio pagrindų išdėstymas, kaip jis suprantamas pagal Procedūros reglamentą, nesusijęs su konkrečia šių pagrindų formuluote. Gali pakakti pateikti ieškinio pagrindus pagal turinį, o ne pagal teisinį kvalifikavimą, jeigu šie pagrindai pakankamai aiškiai matyti iš ieškinio (2020 m. balandžio 29 d. Sprendimo Intercontact Budapest / CdT, T‑640/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:167, 25 punktas).
31 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ECB, ieškinys leidžia nesunkiai nustatyti ginčo dalyką ir jo pagrindus, o jie yra pateikti pakankamai nuosekliai ir suprantamai, kad ECB galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – vykdyti jam pavestą kontrolę.
32 Taigi ECB teiginius, kad ieškinys neaiškus, reikia atmesti.
Dėl BPM reglamento 22 straipsnio ir BPM pagrindų reglamento 31 ir 32 straipsnių neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo priimtinumo
33 ECB teigia, kad pateikdama dubliką ieškovė nurodo naujus pagrindus, grindžiamus tariamu BPM reglamento 22 straipsnio ir BPM pagrindų reglamento 31 ir 32 straipsnių neteisėtumu; šie pagrindai yra nepriimtini ir kartu – visiškai nepagrįsti.
34 Reikia pažymėti, kad ieškovės pareikštame ieškinyje neteisėtumu grindžiamas pieštaravimas tiesiogiai nenurodytas. Vis dėlto dublike ji teigia, kad BPM reglamento 22 straipsnį ir BPM pagrindų reglamento 31 ir 32 straipsnius aiškinant taip, kaip siūlo ECB, jie būtų neteisėti, nes būtų nesuderinami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsniu.
35 Per teismo posėdį ieškovė patvirtino reiškianti BPM reglamento 22 straipsnio ir BPM pagrindų reglamento 31 ir 32 straipsnių neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.
36 Iš Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Vis dėlto prieštaravimas, kuriuo išplečiamas anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytas pagrindas ir kuris yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu (2008 m. birželio 26 d. Sprendimo Alferink ir kt. / Komisija, T‑94/98, EU:T:2008:226, 38 punktas).
37 Tam, kad naujas argumentas būtų laikomas papildančiu anksčiau pateiktą pagrindą, jis turi būti pakankamai artimai susijęs su ieškinyje iš pradžių pateiktais pagrindais, kad jį būtų galima laikyti įprastų per teismo procesą išsiplėtojusių ginčų dalimi (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, C‑58/12 P, EU:C:2013:770, 31 punktą).
38 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad tariamai nauji ieškovės teiginiai dėl BPM reglamento 22 straipsnio ir BPM pagrindų reglamento 31 ir 32 straipsnių laikytini papildančiais jos teiginius, išdėstytus ieškinio antrajame pagrinde dėl pernelyg siauro teisės susipažinti su byla aiškinimo pagal BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalį. Šiame pagrinde ieškovė ginčija siaurą ECB poziciją nagrinėjant jos prašymą leisti susipažinti su byla ir pateikia prieštaravimus dėl tokio aiškinimo teisėtumo. Šiuo klausimu, pirma, BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio aiškinimas yra tiesiogiai nurodytas ieškinio antrajame pagrinde. Antra, dublike suformuluotu neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu ieškovė tik priduria, kad BPM reglamento 22 straipsnis ir BPM pagrindų reglamento 31 ir 32 straipsniai, aiškinami taip, kaip siūlo ECB, yra neteisėti pagal Chartijos 41 straipsnį.
39 Taigi ECB teiginius dėl prieštaravimų, grindžiamų tariamu BPM reglamento 22 straipsnio ir BPM pagrindų reglamento 31 ir 32 straipsnių neteisėtumu, nepriimtinumo reikia atmesti.
Dėl esmės
40 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo aštuonis pagrindus; pirmasis grindžiamas tuo, kad nebuvo atsižvelgta į esminę pagrindinę teisę susipažinti su byla, antrasis – nepagrįstai siauru teisės susipažinti su byla aiškinimu pagal BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalį, trečiasis (jis gali būti padalytas į dvi dalis) – tuo, kad, pirma, ginčijamas sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalimi, ir, antra, ginčijamas sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su teise susipažinti su byla, įtvirtinta SESV 15 straipsnio 3 dalyje, Chartijos 42 straipsnyje, 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 2 straipsnyje ir 2004 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Centrinio Banko dokumentais (OL L 80, 2004, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 5 t., p. 51), su pakeitimais, padarytais 2015 m. sausio 21 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2015/529 (OL L 84, 2015, p. 64) (toliau – Sprendimas 2004/258 (su pakeitimais)), 2 straipsnyje, ketvirtasis – teisės būti išklausytam pažeidimu, penktasis – teisinio saugumo principo pažeidimu, šeštasis – proporcingumo principo pažeidimu, septintasis – nemo auditur principo pažeidimu ir aštuntasis pagrindas – teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.
41 Bendrojo Teismo vertinimu, pirmiausia reikia išnagrinėti trečiojo pagrindo pirmą dalį ir antrąjį, penktąjį, šeštąjį, septintąjį ir aštuntąjį pagrindus.
Dėl ieškinio trečiojo pagrindo pirmos dalies ir antrojo, penktojo, šeštojo, septintojo ir aštuntojo pagrindų
42 Ieškinio trečiojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju nemotyvuotai taikyta BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalis. Ieškinio antrajame, penktajame, šeštajame, septintajame ir aštuntajame pagrinduose ieškovė iš esmės teigia, kad ECB atsisakė leisti jai susipažinti su savo byla, remdamasis klaidingu BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalies aiškinimu.
– Dėl ieškinio trečiojo pagrindo pirmos dalies
43 Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad atsisakymas leisti susipažinti su byla buvo nepakankamai motyvuotas pagal BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalį. ECB nepaaiškina savo itin siauros pozicijos ir to, kaip ją galima pateisinti remiantis BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalimi.
44 ECB ginčija šiuos argumentus.
45 Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą administracija privalo pagrįsti savo sprendimus. Ši pareiga pagrįsti, remiantis suformuota jurisprudencija, reiškia, kad pagal SESV 296 straipsnį akto rengėjas privalo aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti to akto priėmimo motyvus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priemonės priėmimo priežastis ir apginti savo teises, o teismas – vykdyti kontrolę (žr. 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo Systema Teknolotzis / Komisija, T‑234/15, EU:T:2017:461, nepaskelbtas Rink., 126 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
46 Šiuo atveju ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teigiama, kad ieškovės atžvilgiu nebuvo vykdoma jokios procedūros, kaip tai suprantama pagal BPM reglamento 22 straipsnį, todėl jai taikoma taisyklė, pagal kurią, vadovaujantis BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalimi, jai negalima leisti susipažinti su jokia ECB byla.
47 Vadinasi, reikia konstatuoti, kad vienareikšmiško ECB atsisakymo leisti susipažinti su byla pagrindas buvo suformuluotas pakankamai, kad ieškovė suprastų ginčijamą sprendimą (kaip matyti iš šiame ieškinyje išdėstytų argumentų), o Bendrasis Teismas – vykdyti jam pavestą kontrolę.
48 Taigi ieškinio trečiojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
– Dėl ieškinio antrojo pagrindo
49 Ieškinio antrajame pagrinde ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas nepagrįstai siauru BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalies aiškinimu.
50 ECB ginčija šiuos argumentus.
51 Visų pirma, ieškovė tvirtina, kad ECB palaiko nuolatinius priežiūros santykius su visais euro zonos bankais ir kad jiems visiems taikoma nuolatinė rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, vadinasi, jis vykdo nuolatinę rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūrą.
52 Ieškovės teigimu, BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad kiekvienam bankui suteikiama teisė susipažinti su savo byla, ir tam pakanka, kad jį su ECB sieja nuolatiniai priežiūros santykiai.
53 Ji priduria, jog tam, kad būtų suteikta galimybė susipažinti su byla, nebūtina, kad ECB svarstytų konkrečią priemonę.
54 Savo dublike ieškovė teigia, kad nuolatinė rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra vykdoma nuo veiklos leidimo išdavimo iki jo panaikinimo. Todėl rizikos ribojimu pagrįsta bankų priežiūra – tai nuolatinė administracinė procedūra, per ją institucija tikrina, ar subjektas laikosi veiklos leidimui keliamų reikalavimų, o priešingu atveju jis turi būti panaikintas.
55 Be to, ieškovės teigimu, laikytina, kad rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra vykdoma, nes ECB objektyviai turi apsvarstyti ir parengti sprendimą. Nepriklausomai nuo to, kada tiksliai buvo pradėta veiklos leidimo panaikinimo procedūra, nėra pagrindo abejoti, kad ji prasidėjo gerokai anksčiau iki ginčijamo sprendimo priėmimo.
56 Ieškovė taip pat nurodo, kad aiškinant BPM reglamento 22 straipsnį ir BPM pagrindų reglamento 31 ir 32 straipsnius taip, kaip siūlo ECB, šie būtų neteisėti.
57 Pirma, reikia priminti, kad BPM reglamento 4 straipsnio „ECB pavesti uždaviniai“ 1 dalyje nurodyta, kad „[p]agal 6 straipsnį ECB <…> rizikos ribojimo principais [rizikos ribojimu] pagrįstos priežiūros tikslais turi išimtinę kompetenciją visų dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų atžvilgiu vykdyti šiuos uždavinius“. Toliau išvardijami devyni uždaviniai.
58 BPM reglamento 6 straipsnio „Bendradarbiavimas BPM“ 1 dalyje pabrėžiama, kad „ECB vykdo savo uždavinius bendrame priežiūros mechanizme, kurį sudaro ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos“, ir kad „ECB yra atsakingas už tai, kad BPM veiktų veiksmingai ir nuosekliai“. Iš BPM reglamento 6 straipsnio 4–6 dalių matyti skirstymas tarp „svarbių“ ir „mažiau svarbių“ subjektų rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros, kiek tai susiję su septyniais iš devynių uždavinių, kurių sąrašas pateiktas minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalyje (2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, T‑122/15, EU:T:2017:337, 21 punktas).
59 Remiantis tuo darytina išvada, kad „svarbių“ subjektų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra priskirtina tik ECB. Tai taikytina ir „mažiau svarbių“ subjektų rizikos ribojimu pagrįstai priežiūrai, kiek tai susiję su uždaviniais, nurodytais BPM reglamento 4 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose (2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, T‑122/15, EU:T:2017:337, 22 punktas).
60 O kiek tai susiję su „mažiau svarbiais“ subjektais ir kalbant apie kitus uždavinius, nurodytus BPM reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, kartu skaitant minėto reglamento 6 straipsnio 5 ir 6 dalis matyti, kad jų įgyvendinimas patikėtas ECB prižiūrimoms nacionalinėms valdžioms institucijoms, kurios vykdo tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą minėtų subjektų priežiūrą. Iš tiesų pagal BPM reglamento 6 straipsnio 6 dalį, „[n]edarant poveikio šio straipsnio 5 daliai, nacionalinės kompetentingos institucijos vykdo ir yra atsakingos už <…> uždavinius ir už visų atitinkamų priežiūros sprendimų priėmimą šio straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų kredito įstaigų atžvilgiu, atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą struktūrą ir laikantis toje dalyje nurodytų procedūrų“ (2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, T‑122/15, EU:T:2017:337, 23 punktas).
61 Antra, iš BPM reglamento 22 straipsnio 2 dalies matyti, kad „[p]rocedūros metu visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų teisės į gynybą“, ir kad jiems „suteikiama teisė susipažinti su ECB byla“. Ši nuostata tiksliau išdėstyta BPM pagrindų reglamente.
62 Reikia priminti, kad BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalies pirmame ir antrame sakiniuose nustatyta, kad „ECB priežiūros procedūrų metu visapusiškai gerbiamos atitinkamų šalių teisės į gynybą“ ir kad „[š]iuo tikslu, pradėjus ECB [rizikos ribojimo pagrįstos] priežiūros procedūrą, šalys turi teisę susipažinti su ECB byla, atsižvelgiant į teisėtus juridinių ir fizinių asmenų, kurie nėra atitinkama šalis, interesus apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai“.
63 Prašymas leisti susipažinti su byla grindžiamas teisės į gynybą įgyvendinimu (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 98 ir 99 punktus; 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, T‑348/14, EU:T:2016:508, 68 punktą ir 2020 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Kalai / Taryba, T‑178/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:580, 73 punktą). Toks prašymas neturi dalyko, jei nevykdoma administracinė procedūra, turinti įtakos asmens, pateikusio prašymą leisti susipažinti su byla, teisiniams interesams, vadinasi, jei nėra su tokiu asmeniu susijusios bylos (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo OCU / ECB, T‑15/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:661, 94 punktas).
64 BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalyje aiškiai vartojama sąvoka „priežiūros procedūra“, o ne „rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra“. BPM pagrindų reglamento 2 straipsnio 24 punkte „ECB priežiūros procedūra“ apibrėžiama kaip „bet kokia ECB veikla, kurią vykdydamas jis parengia medžiagą ECB [rizikos ribojimu pagrįstos] priežiūros sprendimui, įskaitant bendrąsias procedūras ir administracinių piniginių sankcijų skyrimą“, taip pat nurodoma, kad „[v]isoms ECB [rizikos ribojimu pagrįstos] priežiūros procedūroms yra taikoma III dalis“.
65 Taigi rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, siejama su ECB uždaviniais, negali būti prilyginama priežiūros procedūrai, kuria siekiama įvykdyti konkretų priežiūros uždavinį ir priimti sprendimą šiuo klausimu. Jeigu rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir priežiūros procedūros taikymo sritys būtų identiškos, tuomet BPM pagrindų reglamento 2 antraštinė dalis „Tinkamo ECB [rizikos ribojimu pagrįstos] priežiūros sprendimų priėmimo proceso bendrosios nuostatos“, kurio 1 skyriuje (jame yra 32 straipsnis) „ECB [rizikos ribojimu pagrįstos] priežiūros procedūros“ yra numatyti rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūros etapai, taptų neveiksminga. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra niekada nebūtų atliekama, nes ji visais atvejais būtų atliekama vykdant rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą.
66 Vien tai, kad vykdoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, tačiau jokios konkrečios priežiūros procedūros nėra atliekama, negali būti pagrindas susipažinti su byla pagal BPM pagrindų reglamento 32 straipsnį.
67 Be to, negalima daryti prielaidos (kaip tvirtina ieškovė), kad veiklos leidimo panaikinimo procedūra vykdoma jau po jo suteikimo, nes BPM reglamento 14 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, kad ECB tokią procedūrą gali pradėti savo iniciatyva arba pasiūlius nacionalinei kompetentingai institucijai.
68 Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovei pateikus prašymą leisti susipažinti su byla, t. y. 2019 m. lapkričio 16 d., ECB jos atžvilgiu vykdė priežiūros procedūrą. Pirma, reikia pažymėti, kad tuo metu ECB ieškovei netaikė jokių priežiūros priemonių, o MFSA sprendimo dėl ieškovės veiklos leidimo panaikinimo projektą pateikė ECB tik 2020 m. vasario 12 d. ECB pranešė ieškovei apie savo ketinimą 2020 m. kovo 16 d. priimti sprendimą dėl veiklos leidimo panaikinimo.
69 Ieškovė taip pat klaidingai teigia, kad tuo metu, kai kreipėsi su prašymu leisti susipažinti su byla, jos, kaip kredito įstaigos, veiklos leidimo panaikinimo procedūra jau vyko nacionaliniu lygmeniu (t. y. MFSA), vadinasi, ECB jau buvo pradėta priežiūros procedūra.
70 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad veiklos leidimo panaikinimas – tai sudėtinė administracinė procedūra, ją pirmiausia vykdo kompetentinga nacionalinė institucija, o vėliau – ECB.
71 Iš jurisprudencijos matyti, kad galimas nacionalinių valdžios institucijų dalyvavimas vykstant procedūrai, po kurios priimami tokie Sąjungos organų ar įstaigų aktai, neturėtų būti kliūtis juos pripažinti Sąjungos aktais, kai nacionalinių valdžios institucijų priimti aktai yra procedūros etapas, per kurį tik Sąjungos organas arba įstaiga įgyvendina galutinio sprendimo priėmimo įgaliojimus ir jų neįpareigoja nacionalinių valdžios institucijų parengiamieji aktai ar pasiūlymai (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:1023, 42 ir 43 punktus bei 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Iccrea Banca, C‑414/18, EU:C:2019:1036, 37 ir 38 punktus).
72 Iš tiesų tokiu atveju, kai Sąjungos teisėje yra nustatyti Sąjungos organo arba įstaigos išimtiniai įgaliojimai priimti sprendimą, Sąjungos teismas, remdamasis savo išimtine jurisdikcija atlikti Sąjungos aktų teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį, turi nuspręsti dėl nagrinėjamo Sąjungos organo arba įstaigos priimto galutinio sprendimo teisėtumo ir, siekdamas užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų asmenų teisminę gynybą, išnagrinėti galimus nacionalinių valdžios institucijų parengiamųjų aktų ar pasiūlymų trūkumus, kurie gali turėti įtakos šio galutinio sprendimo galiojimui (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:1023, 44 punktą bei 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Iccrea Banca, C‑414/18, EU:C:2019:1036, 39 punktą).
73 Vis dėlto, pirma, šioje jurisprudencijoje nenagrinėjama, kuriame sudėtinės administracinės procedūros etape galima susipažinti su ECB nagrinėjamomis kredito įstaigų bylomis.
74 Antra, šiuo atveju pažymėtina, kad iš BPM reglamento 14 straipsnio 5 dalies nuostatų nematyti, jog ECB pradeda veiklos leidimo panaikinimo procedūrą nacionalinei kompetentingai institucijai priėmus sprendimą, kuriuo kredito įstaigai nurodoma nutraukti bet kokią veiklą. Todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, jog MFSA 2018 m. spalio mėn. sprendimu pareikalavo jos nutraukti bet kokią veiklą, negalėjo lemti to, kad ECB tą dieną pradėjo veiklos leidimo panaikinimo procedūrą.
75 Be to, sprendimo panaikinti ieškovės veiklos leidimą projektą MFSA perdavė ECB tik 2020 m. vasario 12 d., t. y. jau pateikus prašymą leisti susipažinti su byla ir priėmus ginčijamą sprendimą. Todėl šioje byloje šia aplinkybe negalima vadovautis, siekiant nustatyti, ar ginčijamo sprendimo priėmimo dieną buvo vykdoma veiklos leidimo panaikinimo procedūra.
76 Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė ECB padarius vertinimo klaidą, kai ginčijamame sprendime nurodė, kad jo priėmimo dieną nebuvo vykdoma jokios priežiūros procedūros.
77 Be to, ieškovė teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog BPM reglamento 22 straipsnyje ir BPM pagrindų reglamento 31 ir 32 straipsniuose suteikiama teisė susipažinti su byla yra siauresnė už Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintą teisę, pirma nurodyti straipsniai yra neteisėti.
78 Ieškovė priduria, kad BPM pagrindų reglamento 31 straipsnyje įtvirtinta akivaizdžiai savavališka, neproporcinga, vadinasi, – ir neteisėta taisyklė, pagal kurią BPM reglamento 14 ir 15 straipsniuose nurodytais atvejais prižiūrimos įstaigos teisės būti išklausytai terminas gali būti sutrumpintas iki trijų darbo dienų.
79 Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad Chartijos 41 straipsnio „Teisė į gerą administravimą“ 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ši teisė apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo.
80 Pažymėtina, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė susipažinti su byla yra susijusi su asmens teise į tai, kad administracija jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Ši teisė taikoma tik galimybei susipažinti su atitinkamo asmens byla, o ne su visais konkrečios institucijos turimais dokumentais. Todėl ji skiriasi nuo Chartijos 42 straipsnyje, kuriame numatyta galimybė susipažinti su bet kokiais institucijos dokumentais, neatsižvelgiant į atitinkamo asmens bylos ir jo teisinio suinteresuotumo buvimą, įtvirtintos teisės.
81 Be to, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintos pagrindinės teisės susipažinti su byla turinys reiškia suinteresuotojo asmens galimybę daryti įtaką atitinkamam sprendimo priėmimo procesui (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo KF / SATCEN, T‑286/15, EU:T:2018:718, 230 punktą). Remiantis šio sprendimo 63 punkte nurodyta jurisprudencija, prašymas susipažinti su byla grindžiamas teisės į gynybą įgyvendinimu, ir jis neturi dalyko, jei nevykdoma administracinė procedūra, turinti įtakos asmens, pateikusio prašymą leisti susipažinti su byla, teisiniams interesams, vadinasi, jei nėra su tokiu asmeniu susijusios bylos.
82 Pagal BPM reglamento 22 straipsnį ir BPM pagrindų reglamento 32 straipsnį (tiek, kiek juose galimybė susipažinti su byla siejama su ECB pradėta administracine priežiūros procedūra) kredito įstaigoms suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę per atitinkamą sprendimų priėmimo procesą, turintį įtakos jų teisiniams interesams, kartu susipažįstant su tai procedūrai parengta byla (joje pateikiami BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 2 dalyje išvardyti dokumentai).
83 Taigi ieškovės teiginius dėl nuostatų, numatančių galimybę susipažinti su byla per rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūrą pagal Chartijos 41 straipsnį, neteisėtumo reikia atmesti.
84 Dėl ieškovės argumento, kad BPM pagrindų reglamento 31 straipsnio neteisėtumą rodo ir tai, kad galimybė pasinaudoti jame įtvirtinta teise gali būti sutrumpinta iki trijų darbo dienų BPM reglamento 14 ir 15 straipsniuose nurodytais atvejais, pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, pareikštas dėl visuotinai taikomo akto, kuris nėra įgyvendinamas ginčijamu individualiu sprendimu, yra nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 68–70 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
85 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad BPM reglamento 14 ir 15 straipsniai nebuvo taikomi ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Vadinasi, jie tiesiogiai teisiškai nesusiję su tuo sprendimu, todėl ieškovė savo ieškinyje negali remtis jų neteisėtumu.
86 Antra, ieškovės teigimu, iš ECB aiškinimo matyti, kad bankas gali susipažinti su savo byla tik tada, kai numatomas konkretus ECB sprendimas. Tačiau ieškovei reikalinga nuolatinė galimybė susipažinti su byla, kad ji galėtų išnagrinėti jos medžiagą ir pateikti atitinkamas pastabas arba prašyti ECB priimti tam tikrus sprendimus ar neatlikti tam tikrų veiksmų.
87 Šiuo klausimu BPM pagrindų reglamento 32 straipsnyje užtikrinama galimybė susipažinti su byla prieš priimant priemonę ECB užbaigus rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūrą, vadinasi, sudaroma galimybė pateikti pastabas dėl tam tikrų sprendimų priėmimo arba tam tikrų veiksmų neatlikimo.
88 Be to, reikia konstatuoti, kad tik išnagrinėjus šį pagrindą matyti, jog ieškovė negalėjo susipažinti su byla pagal priežiūros procedūrą nustatančias nuostatas, nes jos atžvilgiu nebuvo atliekama jokios konkrečios priežiūros procedūros. Vis dėlto tai nereiškia, kad su ieškove susijusiais ECB turimais dokumentais negalima susipažinti vadovaujantis bendrosiomis nuostatomis dėl teisės susipažinti su dokumentais. Šis aspektas bus aptariamas nagrinėjant ieškinio pirmąjį pagrindą.
89 Trečia, ieškovė teigia, kad ECB yra suinteresuotas, kad jos byloje esančios informacijos tikslumą visada galėtų patikrinti atitinkamas bankas ir kad nuolatinė galimybė susipažinti su byla pagerintų ECB bylų, o kartu – ir rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros kokybę.
90 Šiuo klausimu pakanka konstatuoti (kaip matyti iš pateiktos analizės) kad, nesant konkrečios priežiūros procedūros, nebuvo pagrindo leisti susipažinti su byla pagal BPM pagrindų reglamentą. O dėl argumentų, kad tokia galimybė susipažinti pagerintų ECB bylų kokybę, reikia pažymėti, kad toks teiginys yra visiškai spekuliatyvus, nes ieškovė nepateikė jokių jį patvirtinančių įrodymų.
91 Ketvirta, ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju sąvoka „byla“ neturi savarankiškos svarbos. BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 2 dalyje byla apibrėžiama kaip visi su atitinkama byla susiję dokumentai. Vadinasi, ECB, gavęs prašymą leisti susipažinti su byla, privalo surinkti visus svarbius dokumentus, net jeigu jie nėra surinkti ir saugomi skirtingose vietose esančiose fizinėse ar elektroninėse laikmenose.
92 Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „byla“ tiesiogiai reiškia ECB per priežiūros procedūrą gautus dokumentus. Šioje nuostatoje nurodyta, kad bylas sudaro visi dokumentai, kuriuos ECB gavo, parengė arba surinko per rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūrą. Todėl, kadangi priežiūros procedūra nevykdoma, ECB turimų su ieškove susijusių dokumentų negalima prilyginti jos „bylai“, kaip tai suprantama pagal BPM pagrindų reglamento 32 straipsnį.
93 Taigi visą ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti.
– Dėl ieškinio penktojo pagrindo
94 Ieškinio penktajame pagrinde ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime ECB išdėstyta pozicija pažeidžia teisinio saugumo principą, nes prižiūrimos įstaigos negali žinoti, kada ECB imasi svarstyti galimą sprendimą ir kada dėl to turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su byla. Be to, rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra reiškia, kad rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucija nuolat stebi, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, todėl nuolat svarsto galimas priemones tokiems trūkumams pašalinti.
95 ECB ginčija šiuos argumentus.
96 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad teisės normos, ypač kai jos gali sukelti asmenims ir įmonėms nepalankių pasekmių, būtų aiškios, tikslios, o jų padariniai – nuspėjami (2015 m. balandžio 22 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑290/12, EU:T:2015:221, 50 punktas).
97 BPM pagrindų reglamento 32 straipsnyje aiškiai ir tiksliai numatyta galimybė susipažinti su byla pradėjus konkrečią priežiūros procedūrą. Minėtoje nuostatoje tokios galimybės nenumatyta, nes ECB „nuolat stebi, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų“.
98 Šiuo atveju, kadangi ieškovė yra mažiau svarbi įstaiga, ECB nevykdė jos nuolatinės priežiūros; už ją buvo atsakingos kompetentingos nacionalinės institucijos. Tačiau sprendimą panaikinti ieškovės leidimą priima ECB; gavęs iš MFSA sprendimo dėl veiklos leidimo panaikinimo projektą, jis ieškovės atžvilgiu pradėjo atitinkamą procedūrą.
99 Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad atsisakymas leisti susipažinti su byla prieš ECB pradedant minėtą procedūrą galimai pažeidžia teisinio saugumo principą.
100 Taigi ieškinio penktąjį pagrindą reikia atmesti.
– Dėl ieškinio šeštojo pagrindo
101 Ieškinio šeštajame pagrinde ieškovė tvirtina, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas, nes juo jai užkraunama pernelyg didelė jokiu teisėtu rizikos ribojimo tikslu nepateisinama našta. Praktiškai dėl ECB pozicijos administravimo skaidrumas santykinai sumažėja. ECB teigimu, teisė susipažinti su byla yra labai ribota, t. y. ja galima pasinaudoti tik palyginti trumpą laiką nuo ECB pranešimo prižiūrimai įstaigai, kuriuo ji informuojama apie ECB svarstomą galimybę imtis konkrečios priemonės, iki pačios priemonės priėmimo.
102 ECB ginčija šiuos argumentus.
103 Pagal suformuotą jurisprudenciją proporcingumo principas (t. y. vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų) reikalauja, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (žr. 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, T‑122/15, EU:T:2017:337, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
104 Šiuo atveju pakanka pažymėti, kad šeštasis pagrindas (nors iš pavadinimo matyti, kad jis grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu) iš esmės susijęs su tuo, ar ECB pagrįstai taikė BPM pagrindų reglamento 32 straipsnį. Kaip matyti iš antrojo pagrindo analizės, tokiems argumentams negalima pritarti.
105 Taigi ieškinio šeštąjį pagrindą reikia atmesti.
– Dėl ieškinio septintojo pagrindo
106 Ieškinio septintajame ieškinio pagrinde ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas nemo auditur principas, pagal jį šalis negali remtis savo pačios neteisėtais veiksmais. ECB yra atsakingas už bendrą priežiūros mechanizmą apskritai. Jis bet kada gali įsikišti net ir į mažiau svarbios institucijos priežiūrą. ECB negali remtis argumentu, kad jis nėra pradėjęs procedūros (nors tai turėtų būti padaryta), nes kompetentingos nacionalinės institucijos veiksmai de facto reiškia veiklos leidimo panaikinimą, todėl yra išimtinei ECB kompetencijai priklausanti priemonė.
107 ECB ginčija šiuos argumentus.
108 Nagrinėjamu atveju, pirma, ieškovės teiginiai dėl ECB vykdomos tiesioginės mažiau svarbių subjektų priežiūros pobūdžio yra spekuliatyvūs, nes ji nepaaiškina, kuo šie tariami pažeidimai susiję su šia byla. Antra, septintajame pagrinde pateikti prieštaravimai (iš esmės susiję su tuo, ar ECB pagrįstai taikė BPM pagrindų reglamento 32 straipsnį) jau buvo atmesti analizuojant antrąjį pagrindą.
109 Taigi ieškinio septintąjį pagrindą reikia atmesti.
– Dėl ieškinio aštuntojo pagrindo
110 Ieškovės teigimu, ginčijamu sprendimu pažeidžiama Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Vokietijos administracinėje teisėje pripažįstama bendroji teisė į tinkamą diskrecijos įgyvendinimą nagrinėjant bet kokį prašymą leisti susipažinti su byla. Galimybę susipažinti būtina suteikti, jei tai reikalinga ar tiesiog tikslinga ir galbūt naudinga tam, kad asmuo galėtų naudotis savo teisėmis ir jas ginti.
111 ECB ginčija šiuos argumentus.
112 Reikia priminti, kad Europos Sąjunga yra teisės sąjunga, kurioje jos institucijoms taikoma jų aktų atitikties, visų pirma SESV ir pagrindiniams teisės principams, kontrolė ir toje Sutartyje nustatyta visa ieškinių ir procedūrų sistema, pagal kurią Teisingumo Teismui priskirta Sąjungos institucijų aktų teisėtumo kontrolė (žr. 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt., C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
113 Be to, teisės subjektams pagal Sąjungos teisę suteikiamų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas (į jį taip pat daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje) yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų. Šis principas įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, o šiuo metu patvirtintas Chartijos 47 straipsnyje (žr. 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt., C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
114 Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas yra Sąjungos institucijos aktas, kuriam taikoma Sąjungos teismo kontrolė, todėl bet kokia nuoroda į Vokietijos teisę yra nereikšminga, nes tos šalies teisė šiam ginčui netaikoma.
115 Be to, šiame pagrinde pateikti prieštaravimai (iš esmės susiję su tuo, ar ECB pagrįstai taikė BPM pagrindų reglamento 32 straipsnį) jau buvo atmesti analizuojant antrąjį pagrindą.
116 Taigi ieškinio aštuntąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl ieškinio pirmojo pagrindo
117 Ieškinio pirmajame pagrinde ieškovė iš esmės teigia, kad ECB privalėjo išnagrinėti jos prašymą leisti susipažinti su byla vadovaujantis bendraisiais galimybės susipažinti su dokumentais principais. Ieškovė tvirtina, kad ECB neatsižvelgė į jos esminę pagrindinę teisę susipažinti su dokumentais, įtvirtintą SESV 15 straipsnio 3 dalyje, Chartijos 42 straipsnyje, Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnyje ir Sprendimo 2004/258 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad prašymo leisti susipažinti su byla negalima atmesti pagal specialiąsias nuostatas, jei vadovaujantis kitomis nuostatomis jis būtų patenkintas.
118 Ieškovė teigia, kad ta aplinkybė, jog buvo vykdoma rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra, nėra reikšminga, nes bet kuriuo atveju jai turėjo būti suteikta galimybė susipažinti, vadovaujantis galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principu, nepriklausomai nuo to, ar vykdoma kokia nors rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra, ir kad į tai reikėjo atsižvelgti.
119 ECB ginčija šiuos argumentus, remdamasis jurisprudencija, nustatančia, kuo bendroji galimybės susipažinti su dokumentais tvarka (ja siekiama užtikrinti skaidrumą) skiriasi nuo galimybės susipažinti su vykstančios administracinės procedūros medžiaga (ja siekiama užtikrinti, kad būtų paisoma teisės į gynybą per tinkamą procesą).
120 ECB teigimu, ieškovė savo prašymą leisti susipažinti su byla grindė BPM pagrindų reglamento 32 straipsniu tiek, kiek jame vartojama formuluotė „susipažinti su byla“. Todėl šia prasme ieškovės prašymo negalima vertinti pagal bendrąją galimybės susipažinti su dokumentais tvarką.
121 Visų pirma reikia pažymėti, kad ieškovės teiginys dėl Reglamento Nr. 1049/2001 pažeidimo neturi reikšmės, nes visuomenės prašymams leisti susipažinti su ECB dokumentais taikomą tvarką nustato Sprendimas 2004/258, o jo nuostatos yra panašios į Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatas. Be to, ieškovė nenurodo jokio konkretaus teiginio dėl galimo Reglamento Nr. 1049/2001 pažeidimo.
122 Pirmiausia reikia priminti, kad teisė susipažinti su administracinės bylos medžiaga per administracinę procedūrą ir teisė susipažinti su institucijų dokumentais teisiškai skiriasi, tačiau jos abi lemia funkciniu požiūriu panašią situaciją. Nesvarbu, kokiu teisiniu pagrindu remtasi suteikiant leidimą, susipažinimas su byla suteikia suinteresuotiesiems asmenims galimybę gauti visas institucijai atitinkamų šalių ir trečiųjų asmenų pateiktas pastabas ir dokumentus (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑404/10 P, EU:C:2012:393, 120 punktą).
123 Galimybės susipažinti su byla tikslai aptariamoje srityje skiriasi nuo bendrosios susipažinimo su dokumentais tvarkos, nes jais siekiama ne kuo labiau palengvinti teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimą ir skatinti gerą administravimo praktiką, užtikrinant kuo didesnį viešųjų valdžios institucijų sprendimų priėmimo procedūros ir informacijos, kuria grindžiami jų sprendimai, skaidrumą, bet garantuoti atitinkamų šalių teisę į gynybą ir kruopštų skundų nagrinėjimą, kartu užtikrinant profesinę paslaptį vykdant administracines procedūras (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 83 punktą).
124 Taip pat reikia pažymėti, kad Sprendimo 2004/258 2 straipsnio 1 dalyje bet kuriam Sąjungos piliečiui ir bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, gyvenančiam ar turinčiam registruotą buveinę valstybėje narėje, suteikiama teisė, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir apribojimų, susipažinti su ECB dokumentais (2012 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Thesing ir Bloomberg Finance / ECB, T‑590/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:635, 40 punktas).
125 Pagal Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 1 dalį asmuo, pateikęs prašymą leisti susipažinti su byla, neprivalo nurodyti jo pateikimo priežasties, todėl jam nereikia įrodyti bet kokio suinteresuotumo susipažinti su prašomais dokumentais. Darytina išvada, kad prašymą leisti susipažinti su byla, patenkantį į Sprendimo 2004/258 taikymo sritį, kurį pateikia asmuo, besiremiantis tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis, išskiriančiomis jį iš kitų Sąjungos piliečių, vis dėlto reikia nagrinėti kaip ir bet kurio kito asmens pateiktą prašymą (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo OCU / ECB, T‑15/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:661, 105 punktas).
126 Nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašyme, nenurodydama jokio teisinio pagrindo, prašė leisti susipažinti su „byla“, kuri yra su ja susijusi.
127 Neginčijama, kad nė viena Sprendimo 2004/258 nuostata neįpareigoja asmens, pateikusio prašymą leisti susipažinti su byla, nurodyti jo teisinio pagrindo. Be to, pareigos prašyme leisti susipažinti su dokumentais aiškiai nurodyti Reglamentą Nr. 1049/2001 arba Spendimą 2004/258 nebuvimas atitinka šiais aktais siekiamą tikslą – užtikrinti kuo platesnę galimybę susipažinti su dokumentais (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo Dragnea / Komisija, C‑351/20 P, EU:C:2022:8, 71 punktą).
128 Tai, kad prašyme leisti susipažinti jį pateikęs asmuo nurodė galimybę susipažinti su savo byla, šiomis aplinkybėmis neturi reikšmės (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo Dragnea / Komisija, C‑351/20 P, EU:C:2022:8, 74 punktą).
129 Vadinasi, net jei ieškovė savo prašyme leisti susipažinti ir nurodė „bylą“, ECB negalėjo daryti išvados, kad šis prašymas buvo grindžiamas tik BPM pagrindų reglamento 32 straipsniu.
130 Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad aplinkybė, jog prašymas leisti susipažinti buvo susijęs su ECB „byla“, skirta kredito įstaigai, t. y. su BPM reglamente ir BPM pagrindų reglamente reglamentuojama sritimi, nėra kliūtis iš karto grįsti šį prašymą bendrosiomis nuostatomis dėl galimybės susipažinti su dokumentais, nes neginčijama, kad šie reglamentai gali būti prašymo leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su kitame Sąjungos akte reglamentuojama administracine procedūra, teisinis pagrindas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo Dragnea / Komisija, C‑351/20 P, EU:C:2022:8, 75 punktą).
131 Nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovei pateikiant prašymą leisti susipažinti su byla jos atžvilgiu nebuvo vykdoma priežiūros procedūros, todėl nebuvo „bylos“, kaip tai suprantama pagal BPM pagrindų reglamento 32 straipsnį, šį prašymą reikėtų nagrinėti kaip prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su ieškove, vadovaujantis bendrosiomis nuostatomis (visų pirma – Sprendimu 2004/258).
132 ECB taip pat pateikia argumentus, kodėl prašymas leisti susipažinti su byla bet kuriuo atveju neatitinka prašymui leisti susipažinti su dokumentais keliamų reikalavimų. Šiuo klausimu prašymas leisti susipažinti su byla buvo labai bendro pobūdžio ir jame net nebuvo nurodyta konkrečių jame išdėstytų dokumentų. Be to, akivaizdu, kad prašymas leisti susipažinti su byla neatitinka net pagrindinių Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
133 Nagrinėjamu atveju, kadangi ECB neanalizavo prašymo leisti susipažinti su byla pagal Sprendimą 2004/258, jis neturėjo pagrindo teigti, kad tas prašymas buvo netikslus (remiantis tuo pačiu sprendimu).
134 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ECB padarė teisės klaidą, nes neišnagrinėjo ieškovės prašymo pagal Sprendimo 2004/258 nuostatas dėl galimybės susipažinti su dokumentais.
135 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti ieškinio pirmajam pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant būtinybės nagrinėti nei tariamo SESV 15 straipsnio 3 dalies ir Chartijos 42 straipsnio pažeidimo, nei ieškinio trečiojo pagrindo antros dalies, nei ieškinio ketvirtojo pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
136 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ECB pralaimėjo bylą, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2019 m. lapkričio 26 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą, kuriuo jis atmetė Satabank plc prašymą leisti susipažinti su byla, kuri yra su ja susijusi.
2. Priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2023 m. kovo 22 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.