BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. kovo 20 d.(*)
„Valstybės pagalba – Ispanijos suteikta pagalba kai kuriems profesionalų futbolo klubams – Garantija – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Pranašumas – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑766/16
Hércules Club de Fútbol, SAD, įsteigtas Alikantėje (Ispanija), atstovaujamas advokatų S. Rating ir Y. Martínez Mata,
ieškovas,
palaikomas
Ispanijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos A. Gavela Llopis ir M. J. García‑Valdecasas Dorrego, vėliau M. J. García‑Valdecasas Dorrego,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą G. Luengo, B. Stromsky ir P. Němečková,
atsakovę,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2016 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/365 dėl valstybės pagalbos SA.36387 (2013/C) (ex 2013/NN) (ex 2013/CP), kurią Ispanija suteikė futbolo klubams „Valencia Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, „Hércules Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ ir „Elche Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ (OL L 55, 2017, p. 12),
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai J. Schwarcz ir L. Calvo‑Sotelo Ibáñez‑Martín,
posėdžio sekretorius I. Dragan, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. rugsėjo 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovas Hércules Club de Fútbol, SAD yra profesionalų futbolo klubas, kurio buveinė yra Alikantėje, Valensijos savivaldybėje (Ispanija).
2 Fundación Hércules de Alicante (toliau – Fundación Hércules) yra ne pelno organizacija, kuri vykdo su ieškovo veikla susijusią veiklą. Pagal Fundación Hércules įstatus ir nuostatus ieškovo valdybos nariai taip pat yra Fundación Hércules valdymo komiteto nariai.
3 2010 m. liepos 26 d. Instituto Valenciano de Finanzas (toliau – IVF), Generalitat Valenciana (Valensijos vyriausybė, Ispanija) finansų įstaiga, suteikė Fundación Hércules garantiją dėl Caja de Ahorros del Mediterráneo (toliau – CAM) suteiktos 18 milijonų eurų paskolos tam tikroms ieškovo išleistoms akcijoms įsigyti pastarajam padidinus įstatinį kapitalą. Padidinus įstatinį kapitalą Fundación Hércules turėjo 81,96 % ieškovo akcijų.
4 Garantija buvo taikoma visai pagrindinei paskolos sumai (100 %), palūkanoms ir garantija užtikrinamo sandorio išlaidoms. Kaip atlygį Fundación Hércules turėjo mokėti IVF metinę 1 % garantijos įmoką. Be to, kaip priepriešinė garantija IVF buvo įkeistos Fundación Hércules įgytos ieškovo akcijos. Laikinai, iki akcijų įkeitimo, buvo numatyta, kad José Rico Pérez stadiono savininkė Aligestión Integral SA (toliau – Aligestión) suteiks IVF garantiją ir bus įkeistos Aligestión turimos ieškovo akcijos. Paskolos, dėl kurios buvo suteikta garantija, trukmė buvo penkeri metai. Šios paskolos palūkanų norma buvo fiksuota 4 % norma pirmuosius 36 mėnesius ir 1 metų Euribor marža, padidinta 2 %, likusius 24 mėnesius. Taip pat taikytas 0,5 % administravimo mokestis. Paskola, dėl kurios buvo suteikta garantija (pagrindinė suma ir palūkanos), turėjo būti grąžinta pardavus ieškovo akcijas, kurias įsigijo Fundación Hércules.
5 IVF valstybės garantiją suteikė, bet Fundacion Hercules garantuotos paskolos negrąžino. Tad 2012 m. sausio 24 d. IVF, turėjęs vykdyti savo kaip garanto teisinę prievolę, paskolą suteikusiam CAM grąžino 18,4 mln. EUR sumą, vietoj banko tapo nagrinėjamos paskolos kreditoriumi ir vėliau, siekdamas susigrąžinti minėtą sumą, prieš Fundacion Hercules pradėjo teismo procesą.
6 Europos Komisija, gavusi informacijos apie tariamą valstybės pagalbą, kurią suteikė Valensijos vyriausybė kaip banko paskolų garantiją Valencia Club de Fútbol, SAD, ieškovui ir Elche Club de Fútbol, SAD, 2013 m. balandžio 8 d. paprašė Ispanijos Karalystės pateikti pastabas dėl šios informacijos. Pastaroji jai atsakė 2013 m. gegužės 27 d. ir birželio 3 d.
7 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Komisija pranešė Ispanijos Karalystei, kad nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Ispanija pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikė 2014 m. vasario 10 d. raštu.
8 Per oficialią tyrimo procedūrą Komisija gavo pastabas ir informacijos iš Ispanijos Karalystės, IVF, Liga Nacional de Fútbol Profesional, Valencia Club de Fútbol ir Fundaciόn Valencia Club de Fútbol.
9 2016 m. liepos 4 d. Sprendime (ES) 2017/365 dėl valstybės pagalbos SA.36387 (2013/C) (ex 2013/NN) (ex 2013/CP), kurią Ispanija suteikė futbolo klubams „Valencia Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, „Hércules Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ ir „Elche Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ (OL L 55, 2017, p. 12; toliau – ginčijamas sprendimas), Komisija, be kita ko, nurodė, kad 6 143 000 EUR valstybės garantija, kuria 2010 m. liepos 26 d. IVF užtikrino banko paskolą, suteiktą Fundación Hercules ieškovo akcijoms įsigyti, kai buvo didinamas pastarojo kapitalas (toliau – nagrinėjama priemonė), buvo neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba (ginčijamo sprendimo 1 straipsnis). Todėl Komisija įpareigojo Ispanijos Karalystę išieškoti minėtą pagalbą iš ieškovo (ginčijamo sprendimo 2 straipsnis) „nedelsiant ir veiksmingai“ (ginčijamo sprendimo 3 straipsnis).
10 Ginčijamame sprendime Komisija visų pirma manė, kad IVF suteikiant nagrinėjamą priemonę buvo panaudoti valstybės ištekliai; tai buvo Ispanijos Karalystės priemonė. Antra, pagalbos gavėjas yra ieškovas, bet ne Fundación Hércules, kuris veikė kaip finansavimo įstaiga, konkrečiai atsižvelgiant į priemonės tikslą palengvinti ieškovo kapitalo padidinimo finansavimą. Ieškovo finansinė padėtis suteikiant nagrinėjamą priemonę buvo sunkumų patiriančios įmonės padėtis, kaip tai suprantama pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004, p. 2; toliau – Gairės dėl sanavimo ir restruktūrizavimo) 10 dalies a punktą ir 11 dalį. Atsižvelgiant į kriterijus, apibrėžtus Komisijos pranešime dėl [SESV 107] ir [108] straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008, p. 10; toliau – Pranešimas dėl garantijų), ir į ieškovo finansinę padėtį bei valstybės garantijos, kuria jis pasinaudojo, sąlygomis, Komisija padarė išvadą apie nepagrįsto pranašumo buvimą, iškreipusį ar galėjusį iškreipti konkurenciją ir paveikti prekybą tarp valstybių narių. Be to, Komisija ginčijamame sprendime ieškovui tariamai suteiktą pagalbą kiekybiškai įvertino remdamasi orientacinėmis normomis, atsižvelgiant į jos Komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008, p. 6), neatlikusi reikšmingų galimų palyginimų remiantis panašiomis rinkoje įgyvendintomis operacijomis. Kiekybiškai vertindama ginčijamą pagalbą, Komisija manė, kad ieškovo akcijų, įkeistų IVF taikant priešpriešinę garantiją, vertė buvo beveik lygi nuliui. Galiausiai Komisija ginčijamame sprendime manė, kad ginčijama pagalba buvo nesuderinama su vidaus rinka, konkrečiai atsižvelgiant į Gairėse dėl sanavimo ir restruktūrizavimo nustatytus principus ir sąlygas.
Procesas ir šalių reikalavimai
11 2016 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį, kuriame jis Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą;
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
12 Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną) ieškovas paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas, kad būtų sustabdytas ginčijamo sprendimo 2 straipsnio vykdymas tiek, kiek juo įpareigojama išieškoti pagalbą.
13 Atsiliepime į ieškinį (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. sausio 20 d.) Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
14 2017 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo dubliką.
15 2017 m. kovo 29 d. sprendimu Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido Ispanijos Karalystei įstoti į bylą palaikyti ieškovo reikalavimų.
16 2017 m. balandžio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos tripliką.
17 2017 m. birželio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Ispanijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimą.
18 Ji Bendrojo Teismo prašo:
– patenkinti ieškinį ir panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
19 2017 m. liepos 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.
20 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašte ieškovas nurodė, kad pageidauja būti išklausytas per posėdį.
21 2018 m. kovo 22 d. Nutartimi Hércules Club de Fútbol / Komisija (T‑766/16 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:170) Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
22 2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijos raštais Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, visoms šalims pateikė klausimus raštu.
23 Per 2018 m. rugsėjo 14 d. posėdį buvo išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
24 2018 m. lapkričio 22 d. Nutartimi Hércules Club de Fútbol / Komisija (C‑334/18 P(R), EU:C:2018:952) laikinąsias apsaugos priemones taikantis Teisingumo Teismo teisėjas panaikino 2018 m. kovo 22 d. Nutartį Hércules Club de Fútbol / Komisija (T‑766/16 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:170) ir grąžino bylą Bendrajam Teismui. 2018 m. lapkričio 28 d. Bendrojo Teismo pirmininkas, remdamasis Procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalimi, priėmė nutartį, kuria jis įpareigojo sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą tiek, kiek jis susijęs su ieškovu, iki nutarties, kuria būtų užbaigtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesas, priėmimo.
Dėl teisės
Dėl prašymo taikyti proceso organizavimo priemones
25 Ieškiniu ieškovas Bendrojo Teismo prašo taikyti proceso organizavimo priemones tam, kad būtų susipažinta su tam tikromis administracinės bylos, po kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas, aplinkybėmis.
26 Ieškovo teigimu, susipažinti su visais Ispanijos nacionalinių ir regiono administravimo institucijų pranešimais Komisijai per administracinį etapą, jei jie konkrečiai nesusiję su Valencia Club de Fútbol ar Elche Club de Fútbol, yra būtina tam, kad jis galėtų naudotis visomis savo teisėmis į gynybą ir pašalinti minėtų institucijų taikytą diskriminuojantį vertinimą, nuo kurio jis nukentėjo. Be to, iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jis grindžiamas netiksliais Ispanijos valdžios institucijų teiginiais ar klaidingu jų aiškinimų, o tai sustiprina jo prašymo teisėtumą. Prašymo taikyti proceso organizavimo priemones patenkinimas yra vienintelė ieškovo priemonė, leidžianti jam papildyti savo pagrindus ir argumentus tinkamu procedūros momentu, atsižvelgiant į tai, kad jis turėjo pateikti šį ieškinį dėl panaikinimo ir prašymą sustabdyti vykdymą, neturėdamas galimybės susipažinti su Ispanijos valdžios institucijų argumentais, suformuluotais per administracinį etapą.
27 Pagal Procedūros reglamento 88 straipsnio 1 dalį proceso organizavimo priemonių gali būti imtasi ex officio arba vienos iš pagrindinių šalių prašymu bet kurioje proceso stadijoje. Kaip matyti iš šio reglamento 89 straipsnio, šių priemonių tikslas – užtikrinti, kad bylos būtų parengtos nagrinėti, procesas vyktų ir ginčai būtų išspręsti geriausiomis sąlygomis. Konkrečiai jomis gali būti prašoma, kad šalis pateiktų bet kokį su byla susijusį dokumentą (Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies d punktas).
28 Taip pat reikia priminti, kad Bendrasis Teismas turi įvertinti vienos iš pagrindinių šalių prašomos proceso organizavimo priemonės naudingumą (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 6 d. Sprendimo Séché / Komisija, T‑112/96 ir T‑115/96, EU:T:1999:134, 284 punktą).
29 Tam, kad Bendrasis Teismas galėtų nustatyti, ar nurodymas pateikti tam tikrus dokumentus padeda tinkamai procedūros eigai, juos prašanti pateikti šalis turi nurodyti, kokių dokumentų ji prašo, ir pateikti Bendrajam Teismui bent minimalią informaciją, rodančią tokių dokumentų naudą byloje (1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe / Komisija, C‑185/95 P, EU:C:1998:608, 93 punktas; taip pat žr. 2013 m. spalio 16 d. Sprendimo TF1 / Komisija, T‑275/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:535, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi, ieškovas turi pateikti, be kita ko, konkrečią ir tinkamą informaciją, kad paaiškintų, kaip prašomi dokumentai būtų reikšmingi sprendžiant ginčą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 20 d. Sprendimo Oikonomopoulos / Komisija, T‑483/13, EU:T:2016:421, 253 punktą).
30 Šiuo atveju ieškovas tik pateikia bendrą samprotavimą, kad iš ginčijamame sprendime padarytų tariamų klaidų reikėjo padaryti išvadą apie klaidas pastabose, viešųjų valdžios institucijų pateiktose per administracinį etapą, arba bent jau apie klaidingą jų aiškinimą. Taip ieškovas neįrodo, kaip prašomi dokumentai būtų reikšmingi sprendžiant ginčą.
31 Tokia išvada darytina juo labiau atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo struktūrą ir į procedūrą, po kurios jis buvo priimtas. Pirma, iš ginčijamo sprendimo 36–45 konstatuojamųjų dalių matyti Ispanijos Karalystės, IVF ir Valensijos vyriausybės pastabų, kurias prašo pateikti ieškovas, turinys. Antra, suinteresuotosios šalys – priešingai nei už pagalbos suteikimą atsakinga valstybė narė – per valstybės pagalbos kontrolės procedūrą neturi teisės susipažinti su Komisijos administracinės bylos dokumentais (2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, EU:C:2010:376, 58 punktas).
32 Be to, nesant įrodymų, kad prašoma proceso organizavimo priemonė yra reikšminga ginčui išspręsti, ieškovas neturėtų remtis teisių į gynybą pažeidimu, kurį lemia atsisakymas leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo van der Aat ir kt. / Komisija, T‑304/13 P, EU:T:2014:1055, 61 punktą).
33 Galiausiai tai, kad Valensijos vyriausybė nesutiko ieškovui pateikti minėtų dokumentų, nors, jo teigimu, su jais buvo supažindintas Valencia Club de Fútbol, neturi reikšmės nusprendžiant dėl šio prašymo dėl proceso organizavimo priemonių. Iš tiesų, tariama diskriminacija nepaneigia aptariamų dokumentų pateikimo reikšmės ginčui išspręsti nebuvimo.
34 Todėl reikia atmesti prašymą dėl proceso organizavimo priemonių.
Dėl esmės
35 Grįsdamas ieškinį, ieškovas nurodo tris pagrindus, kurie visi susiję su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu; pirmasis susijęs su tuo, kad Komisija klaidingai nustatė pranašumo, išplaukiančio iš aptariamos priemonės, buvimą, antrasis, pateiktas subsidiariai, – su tuo, kad Komisija klaidingai konstatavo, jog minėta priemonė iškreipia konkurenciją ir daro poveikį prekybai tarp valstybių narių, o trečiasis, taip pat pateiktas subsidiariai, – su klaida, padaryta vertinant suteiktos pagalbos sumą.
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo klaida nustatant pranašumą
36 Ieškovas, palaikomas Ispanijos Karalystės, pirmąjį pagrindą formuluoja pateikdamas dvi dalis – jas reikia nagrinėti vieną po kitos.
– Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalis, grindžiamos klaidingu sunkumų patiriančios įmonės kvalifikavimu
37 Ieškovas tvirtina, kad jis nebuvo sunkumų patirianti įmonė ginčijamos garantijos suteikimo dieną. Visų pirma Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punkte skelbiami kriterijai netaikytini futbolo rinkai. Atsižvelgiant į futbolo rinkos specifiką, reikšmingas yra tik Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) ir Liga Nacional de Fútbol Profesional taikytas metodas, pagal kurį klubo balansas palyginamas su kitų klubų, dalyvaujančių varžybose toje pačioje valstybėje narėje, balansų vidurkiu. Ieškovas buvo geresnėje padėtyje nei klubų, rungtyniaujančių Ispanijos futbolo čempionato pirmame ir antrame A divizionuose, balansų vidurkis ir, be to, jo padėtis buvo panaši į visų Europos futbolo klubų padėtį.
38 Be to, ginčijamos garantijos suteikimo dieną nei nesumokėta skola, nei skolos ir nuosavų lėšų santykis, ieškovo teigimu, nebuvo reikšmingi finansiniai rodikliai, atsižvelgiant į klubų pajėgumą skolintis, kuris iki šiol išlieka neracionalus finansiškai, palyginus su dauguma kitų sektorių, taip pat atsižvelgiant į akcininkų ir trečiųjų asmenų įnašus į klubus, kuriems nebuvo nustatytos ribos prieš įsigaliojant taisyklėms, susijusioms su finansiniu sąžiningumu. Galiausiai Komisija, atlikdama ieškovo finansinį vertinimą, taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad šis ginčijamos garantijos suteikimo dieną pateko į kito sezono Ispanijos futbolo čempionato pirmąjį divizioną. Ispanijos Karalystė priduria, kad ginčijamame sprendime trūksta motyvų, nes Komisija neatsakė į argumentus, pateiktus per administracinį etapą, dėl futbolo klubų ekonominio modelio unikalumo.
39 Komisija ginčija ieškovo argumentus.
40 Reikia priminti, kad specifinėje valstybės pagalbos srityje Komisija privalo laikytis savo pačios nustatytų rekomendacijų ir priimtų pranešimų tiek, kiek jie atitinka Sutarties normas ir kiek valstybės narės su jais sutiko. Konkrečiai kalbant, šie teisės aktai negali būti aiškinami taip, kad būtų susiaurinama SESV 107 ir 108 straipsnių taikymo sritis ar prieštaraujama juose nustatytiems tikslams (2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Vokietija ir kt. / Kronofrance, C‑75/05 P ir C‑80/05 P, EU:C:2008:482, 61 ir 65 punktai).
41 Šiuo atveju Komisija ginčijamo sprendimo 78 konstatuojamoje dalyje rėmėsi Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punktu ir 11 dalimi ir ginčijamos garantijos suteikimo dieną ieškovą kvalifikavo kaip sunkumų patiriančią įmonę.
42 Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 71 ir 85 konstatuojamųjų dalių, šis kvalifikavimas, Komisijos nuomone, buvo reikšmingas, pirma, siekiant nustatyti rinkos kainą, su kuria būtų galimą palyginti ginčijamos garantijos įmoką, ir, antra, siekiant įvertinti, ar buvo įvykdytos, kaip teigia Ispanijos Karalystė, pagalbos buvimo atmetimo sąlygos (Pranešimo dėl garantijų 3.2 punktas).
43 Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punkte ir 11 dalyje skelbiami kriterijai konkrečiai išreiškia šių gairių 9 dalyje nurodytą bendrą vertinimą, kad „sunkum[ų] patirian[ti] įmon[ė] [yra] toki[a] įmon[ė], kuri nei naudodamasi savo ištekliais, nei savininkų, akcininkų ar kreditorių lėšomis nesugeba sumažinti nuostolių, kurie, institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverstų ją nutraukti veiklą“.
44 Savo argumentais ieškovas neginčija, kad, įprastomis sąlygomis taikant minėtas Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo dalis, įmonė turi būti kvalifikuojama kaip sunkumų patirianti įmonė. Tačiau ieškovas ginčija aptariamų kriterijų taikymą futbolo sektoriui, kuriam iš esmės būdingas didesnis įmonių pajėgumas pritraukti kapitalo ir skolų, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, taip pat didesnis jų pajamų ir turto, ypač susijusio su jų sportiniais rezultatais, nepastovumas.
45 Šie argumentai turi būti atmesti dėl toliau nurodytų priežasčių.
46 Pirma, ieškovo nurodyta pajamų ir turto vertės svyravimo rizika yra aplinkybė, su kuria taip pat reguliariai susiduria įmonės, veikiančios kitose nei profesionalaus futbolo rinkose.
47 Antra, vienkartinio nepagrįsto rinkos logika elgesio pasireiškimo, kaip ir rėmimo veiklos, nepakanka, kad būtų paneigtas aptariamos veiklos ekonominis pobūdis, kuris jau buvo pripažintas kalbant apie profesionalių klubų futbolo praktiką (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 26 d. Sprendimo Piau / Komisija, T‑193/02, EU:T:2005:22, 69 punktą), ar referencinis pagrindas, kurį sudaro rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus ūkio subjektas, siekiant išanalizuoti pranašumo buvimą. Be to, kaip tvirtina Komisija, nagrinėjamos priemonės buvimas liudija apie tai, kad ši investavimo veikla futbolo sektoriuje, kuri neatitinka rinkos logikos, jei ji įrodyta, neapsaugojo ieškovo nuo būtinybės pasinaudoti valstybės garantija tam, kad galėtų padidinti kapitalą.
48 Trečia, sunkumų patiriančios įmonės sąvoka, kaip ji apibrėžta Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 9 dalyje, yra objektyvi sąvoka, kuri turi būti vertinama atsižvelgiant tik į konkrečius suinteresuotosios įmonės finansinius ir ekonominius požymius (2017 m. balandžio 6 d. Sprendimo Regione autonoma della Sardegna / Komisija, T‑219/14, EU:T:2017:266, 184 punktas). Ieškovas iš esmės remiasi tik bendrais samprotavimais apie futbolo klubų pajėgumą pritraukti lėšų ir sudaryti paskolos sutartis, kurie per se negali paneigti Komisijos išvados, ginčijamame sprendime padarytos remiantis individualiais ieškovo finansiniais duomenimis.
49 Ketvirta, tiek, kiek ieškovas remiasi finansinės padėties palyginimu su kitų futbolo klubų (visų pirma Ispanijos, vėliau Europos) finansine padėtimi, reikia pažymėti, kad toks palyginimas taip pat neatitinka šio sprendimo 48 punkte primintų principų, kuriais grindžiama sunkumų patiriančios įmonės sąvoka, kaip tai suprantama pagal Gaires dėl sanavimo ir restruktūrizavimo. Iš tiesų, šis lyginamasis požiūris iš esmės negrindžiamas ieškovo individualia padėtimi ir, jei jo būtų laikomasi, lemtų tai, kad būtų išvengta valstybės pagalbos priemonių, taikomų mažėjančiuose, deficitiniuose ar mažo pelningumo sektoriuose, kontrolės.
50 Šiuo klausimu kaip nepagrįstą reikia atmesti ieškovo teiginį, kad Komisija, nesiremdama šiuo lyginamuoju metodu, pažeidė Komisijos pranešimo dėl SESV 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016, p. 1) 97 dalį ir paskesnes dalis. Iš tiesų, lyginamoji analizė, kuri nagrinėjama šiame pranešime, susijusi su nagrinėjama operacija, vertinama atsižvelgiant į referencinę operaciją, o ne į gavėjo finansinę padėtį.
51 Galiausiai dėl aplinkybės, be kita ko, nurodytos ieškovo, kad ginčijamos garantijos suteikimo dieną jis pateko į kito sezono Ispanijos futbolo čempionato pirmąjį divizioną, reikia pažymėti, kad tai sudarė perspektyvas dėl neužtikrintos finansinės padėties, kuri bet kuriuo atveju negalėjo paneigti išvados, kurią Komisiją padarė remdamasi konstatavimu dėl neigiamo nuosavo kapitalo ir didėjančių ieškovo nuostolių.
52 Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąją dalį.
53 Tas pats pasakytina ir apie Ispanijos Karalystės ginčijamo motyvavimo nebuvimą. Pirma, kaip buvo priminta šio sprendimo 41–43 punktuose, Komisija nurodė kriterijus, kuriais remdamasi ji turi vertinti, ar ieškovas yra sunkumų patirianti įmonė, ginčijamo sprendimo 78 konstatuojamoje dalyje išsamiai nurodydama jų taikymą šiuo atveju. Antra, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Komisija neprivalo pareikšti nuomonės dėl visų suinteresuotųjų asmenų jai pateiktų argumentų, tačiau sprendime jai pakanka išdėstyti esminę reikšmę turinčias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus (žr. 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Hagenmeyer ir Hahn / Komisija, T‑17/12, EU:T:2014:234, 173 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kaip matyti iš Bendrojo Teismo atlikto šios dalies nagrinėjimo, Komisija, ginčijamame sprendime padariusi išvadą, kad ieškovas ginčijamos garantijos suteikimo momentu buvo sunkumų patirianti įmonė, nepadarė klaidos, todėl rėmėsi reikšmingomis faktinėmis ir teisinės aplinkybėmis.
– Dėl ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies, grindžiamos klaidingu suteiktų priepriešinių garantijų vertinimu
54 Ieškovas tvirtina, kad Komisija ginčijamame sprendime nepaisė IVF suteiktos priepriešinės garantijos už ginčijamos garantijos suteikimą pobūdžio ir apimties. Iš tiesų, Aligestión, kuri buvo pagrindinė ieškovo akcininkė, suteikta priešpriešinė garantija yra ne laikinasis, bet solidarusis užstatas, kuris Aligestión saistė iki to laiko, kol Valensijos vyriausybė, Fundación Hércules priežiūros institucija ir tiesioginė solidariojo užstato per IVF gavėja, leido įkeisti Fundación Hércules įgytas ieškovo akcijas.
55 Pirma, Aligestión buvo moki įmonė, turinti nekilnojamojo turto ir dalį grynųjų pajamų gaunanti iš ieškovo; jos turtas ir pajamos turėjo didėti dėl to, kad klubas pateko į Ispanijos futbolo čempionato pirmąjį divizioną. Antra, teisė leisti įkeisti ieškovo akcijas praktiškai leido Valensijos vyriausybei tariamai laikino užstato, suteikto Aligestión, tikslą susieti su išankstiniu ieškovo skolos pertvarkymu, kurį atliko Aligestión, ir Valensijos vyriausybei užsitikrinti taip įkeistų akcijų vertę.
56 Todėl IVF suteikta garantija atitiko rinkos sąlygas. Ieškovo teigimu, šiuo klausimu nėra svarbu tai, kad 80 % garantija užtikrintos paskolos ribos, įtvirtintos Pranešime dėl garantijų, nustatymo kriterijaus nebuvo laikytasi, nes Komisija vien dėl šio motyvo negali būti atleista nuo pareigos sporto sektoriuje, kuriam taikoma SESV 165 straipsnyje numatyta speciali apsauga, atlikti ginčijamos garantijos atitikties rinkos sąlygoms analizę. Dubliko etape ieškovas pateikė teismo sprendimą, patvirtinantį, kad IVF kartu su Aligestión suteikė garantiją kaip solidarųjį užstatą ir tai galioja iki šiol.
57 Komisija atsako, kad ieškovo atliktas Aligestión solidariojo užstato apibūdinimas, be to, kad jam prieštarauja pačios užstato sąlygos ir Ispanijos valdžios institucijų patvirtinimas per administracinę procedūrą, yra sunkiai suderinamas su IVF pasirinkimu pareikšti ieškinį Fundación Hércules, bet ne Aligestión, po to, kai IVF grąžino iš CAM gautą paskolą. Be to, Komisija pažymi, kad jei Aligestión iš tikrųjų galėjo tiesiogiai garantuoti paskolą, kaip teigia ieškovas, tuomet IVF garantijos suteikimas neturėjo prasmės. Bet kuriuo atveju Komisija mano, kad tai, jog Aligestión solidarusis užstatas galiausiai nebuvo „laikinas“, išplaukia iš aplinkybių, įvykusių po garantijos suteikimo priemonės, ir dėl to šios aplinkybės nėra reikšmingos nustatant pranašumo buvimą.
58 Visų pirma, prieš keliant klausimą dėl tariamai klaidingo Komisijos ginčijamame sprendime atliko Aligestión suteiktos priešpriešinės garantijos pobūdžio reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime nėra jokios minėtos priešpriešinės garantijos poveikio nustatant pranašumą analizės.
59 Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad motyvavimo nebuvimas ar jo stoka reiškia esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimą, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, ir yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį Europos Sąjungos teismas gali ar net privalo iškelti ex officio (žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
60 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas privalo nuspręsti dėl galimo pareigos motyvuoti neįvykdymo buvimo ir šiuo klausimu išklausyti šalis, kaip tai jis padarė taikydamas 2018 m. liepos 13 d. proceso organizavimo priemones, o vėliau – per 2018 m. rugsėjo 14 d. posėdį.
61 Primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją pareigos motyvuoti apimtis priklauso nuo atitinkamo akto pobūdžio ir nuo jo priėmimo aplinkybių. Motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos samprotavimus, kad, pirma, suinteresuotieji asmenys, norėdami apginti savo teises ir patikrinti, ar sprendimas pagrįstas, galėtų žinoti priemonės pateisinimą ir, antra, kad Sąjungos teismas galėtų vykdyti teisėtumo priežiūrą. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir jo priėmimo aplinkybes bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2012 m. sausio 18 d. Sprendimo Djebel – SGPS / Komisija, T‑422/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:11, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
62 Šiuo atveju ginčijamame sprendime aprašant nagrinėjamą priemonę vieną kartą minima Aligestión suteikta priešpriešinė garantija, o vėliau į ją daugiau niekada nebedaroma nuorodos. Todėl ginčijamame sprendime pateiktais argumentais, susijusiais su pagalbos buvimo nustatymu ir jos kiekybiniu įvertinimu, niekaip nedaroma aliuzijos į minėtą priešpriešinę garantiją. Konkrečiai kalbant, iš ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamosios dalies matyti, kad, siekiant įvertinti, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, IVF reikalaujamos garantijos įmokos sumą taikant nagrinėjamą priemonę, ginčijamame sprendime minimas vienintelis užstatas – ieškovo akcijų, kurias įgijo Fundación Hércules, įkeitimas IVF naudai, bet ne kiti užstatai ir, konkrečiai, Aligestión suteikta priešpriešinė garantija.
63 Atsakydama į šiuo klausimu Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą, Komisija vis dėlto tvirtina, kad iš nuorodos į nagrinėjamos priešpriešinės garantijos „laikinumą“, taip pat iš ginčijamo sprendimo 10 konstatuojamoje dalyje pateiktos Fundación Hércules įmokų nebuvimo pasekmių santraukos, t. y. iš IVF pasirinkimo tapti fondo kreditore ir pareikšti ieškinį jam, darytina išvada, kad Aligestión suteikta priešpriešinė garantija nebuvo „faktinė“, todėl jos nereikėjo toliau nagrinėti.
64 Šio „faktinio“ pobūdžio nebuvimą patvirtino Ispanijos Karalystės pastabos per administracinį etapą, kuriose buvo nurodyta, kad „[dėl] IVF nagrinėjamųjų garantijų buvo suteiktos netiesioginės garantijos, visų pirma fondai jai įkeitė akcijas, įsigytas gavus garantijomis užtikrintas paskolas“ (ginčijamo sprendimo 38 konstatuojamoji dalis), taip pat Aligestión suteiktos priešpriešinės garantijos sąlygos, iš kurių, Komisijos teigimu, matyti, kad ji buvo suteikta trumpam laikui ir turėjo pasibaigti įvykdžius tam tikras sąlygas, kurios, remiantis Komisijos informacija, turėjo susidaryti per trumpą laiką.
65 Taigi savo argumentais Komisija iš esmės teigia, kad Aligestión suteiktos priešpriešinės garantijos reikšmės nebuvimas siekiant nustatyti pranašumo buvimą pakankamai išplaukia iš ginčijamo sprendimo ir pateisina tai, kad jame nėra specialių argumentų šiuo klausimu.
66 Atsižvelgiant į tai, visų pirma reikia pažymėti, kad Komisijos Bendrajame Teisme nurodyta aplinkybė, jog Aligestión solidariojo užstato įsipareigojimo nutraukimo sąlygos turėjo būti įvykdytos per trumpą laiką, neišplaukia iš ginčijamo sprendimo.
67 Be to, tai, kad ginčijamo sprendimo 10 konstatuojamoje dalyje nurodyta aplinkybė, jog IVF grąžino skolą, dėl kurios buvo susitaręs Fundación Hércules, o vėliau vietoj banko tapo tos sumos kreditore ir pareiškė ieškinį minėtam fondui, nesuteikia informacijos apie užstatus, prireikus suteiktus IVF, ir bet kuriuo atveju niekaip neleidžia padaryti išvados, kad Komisija, pasibaigus administracinei procedūrai, manė, jog Aligestión suteikta priešpriešinė garantija nebuvo veiksminga.
68 Galiausiai iš ginčijamo sprendimo 38 konstatuojamoje dalyje nurodytos Ispanijos Karalystės pastabų santraukos taip pat negalima spręsti apie tai, kaip Komisija vertina Aligestión suteiktos priešpriešinės garantijos svarbą siekdama apibūdinti pranašumą (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 84 punktą). Be to, reikia pažymėti, kad nors ginčijamo sprendimo versija prancūzų kalba, kuria konkrečiai rėmėsi Komisija, leidžia manyti, kad Ispanijos Karalystė nurodo tik užstatą įkeičiant ieškovo akcijas, ir tapačius užstatus, suteiktus dėl kitų ginčijamame sprendime nurodytų priemonių, šio sprendimo versija ispanų kalba, kuri yra vienintelė autentiška, priešingai, gali būti aiškinama kaip reiškianti tai, jog Ispanijos Karalystė atsižvelgia į kitų užstatų buvimą.
69 Iš to darytina išvada, kad ginčijamo sprendimo motyvai, kiek tai susiję su Aligestión suteikta priešpriešine garantija, apsiriboja jos laikinumo konstatavimu iki ieškovo akcijų įkeitimo, atlikto Fundación Hércules. Jame nepatikslinama, ar vien ši aplinkybė pateisina, kad nebūtų atsižvelgta į minėtą priešpriešinę garantiją siekiant nustatyti pagalbos buvimą ir jos sumą. Jame a fortiori nepaaiškinta, kodėl yra toks atvejis.
70 Iš Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunkčio ir 4.2 punkto matyti, kad užstatai, suteikti dėl garantijos arba dėl garantija užtikrintos paskolos suteikimo, yra reikšminga aplinkybė vertinant pagalbos buvimą ir jos apimtį. Todėl Aligestión suteikta priešpriešinė garantija iš principo yra reikšminga aplinkybė. Be to, niekas minėtame pranešime neleidžia kaip nereikšmingo atmesti užstato, motyvuojant tuo, kad jis yra tik „laikino“ pobūdžio.
71 Iš to darytina išvada, kad, atsižvelgiant į teisės nuostatas, reglamentuojančias aptariamą sritį, šiuo atveju į SESV 107 straipsnio 1 dalį ir į Pranešimą dėl garantijų, pirma, suinteresuotieji asmenys ir, antra, teismas galėjo tikėtis, kad ginčijamame sprendime bus pateikti Komisijos argumentai dėl Aligestión suteiktos priešpriešinės garantijos poveikio pagalbos buvimo konstatavimui ir prireikus jos dydžiui.
72 Be to, tai yra motyvuojamoji dalis, kuri yra ypač svarbi ginčijamo sprendimo kontekstui, atsižvelgiant į tai, kad jame daroma išvada apie „beveik nulin[ę]“ vienintelio nagrinėto užstato vertę (ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamoji dalis), juo labiau kad IVF suteiktų užstatų lygis leidžia nustatyti, kad susijusios įmonės, šiuo atveju ieškovo, reitingas yra netinkamas (CCC kategorija, žr. ginčijamo sprendimo 83 konstatuojamąją dalį).
73 Be to, reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime neminimas terminas, kuriam suėjus ieškovo akcijos turėjo būti fondo Fundación Hércules įkeistos IVF, ir kad būtent dėl šio įvykio Aligestión buvo atleista nuo pareigų, susijusių su IVF suteikta „laikinąja“ priešpriešine garantija, vykdymo. Todėl ginčijamame sprendime nėra nuorodų, kurios leistų padaryti išvadą apie šios „laikinosios“ priešpriešinės garantijos taikymo trukmę, ir todėl apie tikimybę, kad ji gali galioti tuo atveju, jei būtų aktyvuota IVF suteikta garantija, arba ne.
74 Todėl nei tiesiogiai (žr. šio sprendimo 67 punktą), nei netiesiogiai iš ginčijamo sprendimo neišplaukia, kad Aligestión suteikta priešpriešinė garantija buvo trumpalaikė. Darant prielaidą, kaip, atrodo, tvirtina Komisija, Aligestión suteiktos priešpriešinės garantijos trukmės nurodymas gali būti konteksto aplinkybė, galinti sumažinti jos pareigos motyvuoti apimtį, reikia konstatuoti, kad šio nurodymo ginčijamame sprendime nepateikta.
75 Iš to darytina išvada, kad Komisija ginčijamame sprendime turėjo paaiškinti, kaip prireikus ji atsižvelgė į šią priešpriešinę garantiją.
76 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas.
77 Atsižvelgdamas į šį motyvų nepakankamumą, Bendrasis Teismas negali nuspręsti dėl ieškovo ieškinio pirmojo pagrindo antroje dalyje pateiktų argumentų pagrįstumo.
78 Todėl nereikia nagrinėti likusios ieškinio dalies ir reikia panaikinti ginčijamą sprendimą dėl motyvų nepakankamumo tiek, kiek jis susijęs su ieškovu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.
80 Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo išlaidas. Todėl Ispanijos Karalystė pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2016 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/365 dėl valstybės pagalbos SA.36387 (2013/C) (ex 2013/NN) (ex 2013/CP), kurią Ispanija suteikė futbolo klubams „Valencia Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, „Hércules Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ ir „Elche Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ tiek, kiek jis susijęs su Hércules Club de Fútbol, SAD.
2. Europos Komisija padengia savo ir Hércules Club de Fútbol patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Kanninen | Schwarcz | Calvo‑Sotelo Ibáñez‑Martín |
Paskelbta 2019 m. kovo 20 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.