Language of document : ECLI:EU:F:2015:112

EUROPOS SĄJUNGOS

TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 30 d.

Byla F‑14/12 RENV

Peter Schönberger

prieš

Europos Sąjungos Audito Rūmus

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Bylos grąžinimas Tarnautojų teismui po sprendimo panaikinimo – Pareigų paaukštinimas – 2011 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Atsisakymas paaukštinti pareigas – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo P. Schönberger iš esmės prašė panaikinti Europos Sąjungos Audito Rūmų sprendimą nepaaukštinti jo pareigų priskiriant prie AD 13 lygio per 2011 m. pareigų paaukštinimo procedūrą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą. Bylose F‑14/12 ir F‑14/12 RENV, P. Schönberger padengia savo ir Europos Sąjungos Audito Rūmų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje T‑26/14 P, Europos Sąjungos Audito Rūmai padengia savo ir P. Schönberger patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl sprendimo atsisakyti paaukštinti pareigas – Ieškinio pagrindas dėl pareigų paaukštinimo procedūros neteisėtumo – Įrodinėjimo pareiga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 6 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnis, I priedo B skirsnis)

2.      Pareigūnai – Vienodas vertinimas – Sąvoka – Ribos

1.      Nagrinėjant ieškinį dėl institucijos sprendimo nepaaukštinti pareigūno panaikinimo pareigūnas turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į jo asmeninę padėtį, dėl jo siekiamo panaikinimo jam atsirastų perspektyva būti paaukštintam.

Kiekviena pareigų paaukštinimo procedūra būtinai yra nepriklausoma nuo ankstesnių ar paskesnių paaukštinimo procedūrų, nes kiekvienai pareigų paaukštinimo procedūrai būdingi konkretūs pareigūnai, kurių nuopelnai turi būti palyginti, ir šiam palyginimui atlikti nustatyti kriterijai.

(žr. 46, 54 ir 55 punktus)

2.      Pagal vienodo vertinimo principą reikalaujama panašių atvejų nevertinti skirtingai, o skirtingų – vienodai, nebent toks skirtingas ar vienodas vertinimas būtų objektyviai pagrįstas. Taigi galimais priemonių, kurių institucijos ėmėsi dėl savo pareigūnų, skirtumais kitos institucijos pareigūnai negali remtis grįsdami ieškinio pagrindą dėl vienodo vertinimo principo pažeidimo.

(žr. 60 ir 62 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. vasario 14 d. Sprendimo Simões Dos Santos / VRDT, T‑435/04, EU:T:2007:50, 162 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. balandžio 29 d. Sprendimo Balieu‑Steinmetz ir Noworyta /Parlamentas, F‑115/07, EU:F:2009:41, 26 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.