Byla T-401/11 P-RENV-RX

(Ištraukų skelbimas)

Stefano Missir Mamachi di Lusignano ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigūno ir jo sutuoktinės nužudymas – Prašymo, skundo ir ieškinio dėl žalos atlyginimo atitikties taisyklė – Pareiga užtikrinti Sąjungos tarnyboje dirbančių asmenų saugumą – Priežastinis ryšys – Turtinė žala – Atsakomybė in solidum – Atsižvelgimas į Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytas išmokas – Neturtinė žala – Institucijos atsakomybė už žuvusio pareigūno patirtą neturtinę žalą – Institucijos atsakomybė už žuvusio pareigūno teisių perėmėjų patirtą neturtinę žalą“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 7 d. Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) sprendimas

1.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Žalos priežasčių daugetas – Tinkamo priežastinio ryšio ir sąlygų lygiavertiškumo teorijų taikymas

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

2.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Trečiojo asmens nužudytas pareigūnas institucijai neįvykdžius apsaugos pareigos – Priežastinio ryšio nutrūkimas dėl trečiojo asmens veiksmų – Nebuvimas – Institucijos pripažinimas vienu iš žalą padariusių asmenų

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Dėl perteklinio motyvo pateiktas pagrindas – Netinkamas pagrindas – Atmetimas

(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

4.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Taikymo sritis – Apimtis – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

5.      Pareigūnų ieškiniai – Sąjungos teismo jurisdikcija – Institucijos atsakomybės „in solidum“ už pareigūno patirtą žalą pripažinimas – Įtraukimas

(SESV 270 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

6.      Deliktinė atsakomybė – Žala – Atlygintina žala – Kelių asmenų padaryta žala – Žalą padariusių asmenų atsakomybė „in solidum“

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

7.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Tarnautojų teismo įtvirtinti kriterijai kompensacijos už patirtą žalą dydžiui nustatyti – Bendrojo Teismo vykdoma kontrolė

8.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Žala – Neturtinė žala, kurią sudaro nužudyto pareigūno prieš mirtį patirtos fizinės ir psichinės kančios – Žala, kurios neįmanoma atlyginti

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

9.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Žala – Neturtinė žala, kurią patyrė nužudyto pareigūno teisių perėmėjai dėl išmokų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, kurių nepakanka užtikrinti jiems padarytos žalos atlyginimą – Atlygintina žala – Ribos

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

10.    Deliktinė atsakomybė – Žala – Atlygintina žala – Neturtinė žala, patirta dėl artimo asmens mirties – Įtraukimas –Vertinimas „ex æquo et bono“

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

1.      Iš esmės, esant tos pačios žalos priežasčių daugetui, gali būti taikomos dvi priežastinio ryšio teorijos, t. y. „sąlygų lygiavertiškumo“ teorija ir „tinkamo priežastinio ryšio“ teorija. Kiek tai susiję su Sąjungos teise, matyti tendencija taikyti tinkamo priežastinio ryšio teoriją. Iš tiesų Sąjunga gali būti patraukta atsakomybėn tik dėl žalos, kuri pakankamai tiesiogiai atsiranda dėl atitinkamos institucijos neteisėto elgesio, o ieškovas turi įrodyti, kad, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, žala nebūtų atsiradusi ir kad toks pažeidimas yra patirtą žalą lemianti priežastis.

Be to, jeigu, pirma, institucijai inkriminuojamas elgesys yra didesnės apimties veikos, kurioje dalyvavo tretieji asmenys, dalis ir, antra, nurodytos žalos tiesioginė priežastis yra vieno iš šių trečiųjų asmenų veiksmai, Sąjungos teismas turi patikrinti, ar šių veiksmų nebuvo galima išvengti vien dėl inkriminuojamo elgesio, ar, priešingai, jie buvo autonomiškos valios išraiška. Autonomiškos valios atveju teismas turi konstatuoti, kad priežastinis ryšys nutrūko. Jurisprudencijoje, susijusioje su SESV 340 straipsnio antra pastraipa, nustatyta, kad Sąjungos atsakomybė kyla tik už žalą, tiesiogiai ar pakankamai tiesiogiai atsiradusią dėl atitinkamos institucijos neteisėtų veiksmų, o tai konkrečiai reiškia, kad ta atsakomybė negali apimti žalos, kuri yra tik tolimas šių veiksmų padarinys. Vadovaudamasis šia logika, priežastiniam ryšiui nustatyti nepakanka vien to, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji žalos atsiradimo sąlyga, t. y. kad be šių veiksmų ji nebūtų atsiradusi.

Vis dėlto remiantis šiais jurisprudencijoje įtvirtintais principais negalima visiškai atmesti galimybės taikyti sąlygų lygiavertiškumo teoriją; remiantis šia jurisprudencija galima tik konstatuoti, kad, jeigu institucijos padaryto pažeidimo sąsaja su žala yra tolima ir teismas nustato, kad priežastinis ryšys nutrūko, sąlygų lygiavertiškumo teorijos taikyti negalima. Atvirkščiai, jeigu žala atsiranda tiesiogiai ar pakankamai tiesiogiai dėl institucijos padaryto pažeidimo, todėl šio pažeidimo ir žalos sąsaja nėra tokia tolima, kad priežastinis ryšys nutrūktų, Sąjungos teismas gali taikyti sąlygų lygiavertiškumo teoriją.

(žr. 64, 67–70 punktus)

2.      Jeigu institucija yra atsakinga už pareigos užtikrinti apsaugą neįvykdymą, o tai prisidėjo prie specifinės žalos, kurios išvengti buvo tos pareigos tikslas, atsiradimo, reikia nuspręsti, kad toks pareigos neįvykdymas, nors ir negali būti laikomas vienintele žalos atsiradimo priežastimi, gali pakankamai tiesiogiai prisidėti prie jos atsiradimo. Taigi trečiojo asmens veiksmus, nesvarbu, jie numatomi ar ne, Sąjungos teismas gali pripažinti negalinčiais nutraukti priežastinio ryšio ar visiškai panaikinti institucijos atsakomybės, nes abi priežastys, t. y. institucijos padarytas pažeidimas ir trečiojo asmens veiksmai, turėjo įtakos tos pačios žalos atsiradimui. Atsižvelgiant į tai, jeigu padarytą pažeidimą sudaro pareigos užtikrinti apsaugą neįvykdymas, prisidėjęs prie specifinės žalos, kurios ta pareiga siekta išvengti, atsiradimo, net jeigu institucijai negali kilti pagrindinė atsakomybė už tą žalą, ji turi būti pripažinta vienu iš tą žalą padariusių asmenų.

(žr. 72 ir 84 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 92 punktą)

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio taikymo prielaida yra aplinkybė, kad pareigūnas patyrė žalą dėl savo statuso ir pareigų. Todėl šis straipsnis netaikytinas, jeigu pareigūnas nepatyrė žalos, kai vykdė pareigas.

(žr. 106 punktą)

5.      Sąjungos teismas turi jurisdikciją spręsti dėl institucijos atsakomybės, kai ji viena ar su trečiuoju asmeniu pareigūnui padarė žalą. Iš pačios Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio formuluotės matyti, kad trečiojo asmens atsakomybės pobūdis nedaro jokio poveikio institucijos, kuri kartu su šiuo asmeniu padarė pareigūnui žalos jam vykdant pareigas, pareigai solidariai atlyginti šią žalą. Šis straipsnis parodo, kad Sąjungos teismui gali būti pateiktas nagrinėti ginčas dėl institucijos atsakomybės in solidum, kylančios dėl trečiojo asmens veiksmų, o trečiojo asmens atsakomybės pobūdis nedaro jokio poveikio Sąjungos teismo jurisdikcijai priimti sprendimą dėl institucijos atsakomybės in solidum.

(žr. 113 punktą)

6.      Iš valstybių narių teisės kyla bendrasis principas, pagal kurį nacionalinis teismas pripažįsta tą pačią žalą padariusių asmenų atsakomybę in solidum ir laiko teisinga, kad asmuo, kuriam padaryta žala, pirma, neturi nustatyti, kokia dalis žalos tenka kiekvienam iš ją padariusių asmenų, ir, antra, neturi prisiimti rizikos, jeigu vienas iš šių asmenų, iš kurio jis reikalauja atlyginti žalą, taps nemokus. Atsakomybės in solidum principas taikomas tiek turtinei, tiek neturtinei žalai.

(žr. 118 ir 195 punktus)

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 129 punktą)

8.      Valstybių narių teisėje nenustatytas bendrasis principas, pagal kurį esant situacijai, kai trečiojoje šalyje pareigas vykdantis pareigūnas buvo nužudytas jam suteiktame būste, nacionalinis teismas turi priteisti neturtinės žalos, kurią sudaro iki nužudytojo mirties momento patirtos fizinės ir psichinės kančios, atlyginimą.

(žr. 175 ir 176 punktus)

9.      Valstybių narių teisėje nustatytas bendrasis principas, pagal kurį esant situacijai, kai trečiojoje šalyje pareigas vykdantis pareigūnas buvo nužudytas jam suteiktame būste, tai, kad yra nuostatų, užtikrinančių automatinį išmokų mokėjimą mirusio pareigūno teisių perėmėjams, nėra kliūtis tiems teisių perėmėjams, jeigu jie mano, kad patirta žala nepadengta ar nevisiškai padengta pagal tas nuostatas, taip pat gauti jų patirtos žalos atlyginimą pareiškus ieškinį nacionaliniame teisme. Šiuo aspektu valstybių narių teisėje nustatytas bendrasis principas, pagal kurį patirta neturtinė žala negali būti atlyginta du kartus. Todėl Sąjungos teismas turi patikrinti, ar pagal automatinį išmokų mokėjimą užtikrinančias nuostatas galima padengti visiškai ar iš dalies teisių perėmėjų patirtą neturtinę žalą, ar nėra jokios galimybės ją padengti, ir tik paskui nustatyti atlygintinos žalos dydį.

(žr. 194 ir 195 punktus)

10.    Iš valstybių narių teisės kyla bendrasis principas, pagal kurį pripažįstama, kad teisių perėmėjai, būtent mirusio asmens vaikai ir tėvai, turi teisę į neturtinės žalos, kuri pasireiškė artimo asmens mirties sukeltu skaudžiu dvasiniu išgyvenimu, atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, Sąjungos teismas negali vadovautis tik vienoje valstybėje narėje parengtomis lentelėmis. Jis turi nustatyti atlyginimo sumą ex æquo et bono, nurodydamas kriterijus, į kuriuos atsižvelgė.

(žr. 198 ir 200 punktus)