Byla T‑29/05
Deltafina SpA
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Ispanijos žaliavinio tabako supirkimo ir pirminio perdirbimo rinka – Sprendimas, kuriuo pripažintas EB 81 straipsnio pažeidimas – Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas – Pranešimo apie kaltinimus ir ginčijamo sprendimo atitiktis – Teisė į gynybą – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Baudos – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Organizatoriaus vaidmuo – Bendradarbiavimas“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Karteliai – Priskyrimas vienai įmonei – Komisijos sprendimas, kuriuo pripažinta įmonės, veikiančios rinkoje, esančioje iš karto žemiau atitinkamos rinkos, bei aktyviai ir tyčia prisidėjusios prie kartelio įmonės, atsakomybė
(EB 3 straipsnio 1 dalies g punktas ir 81 straipsnio 1 dalis)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Teisės į gynybą paisymas – Apimtis
(Tarybos reglamentai Nr. 17 ir Nr. 1/2003)
3. Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Poveikis prekybai tarp valstybių narių – Vertinimo kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Institucijų aktai – Baudų, skiriamų pažeidus konkurencijos taisykles, nustatymo metodo gairės
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Vertinimas – Vertinimas kiekvienu atveju
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Vertinimas – Komisijos patvirtintose gairėse aiškiai paminėtų trijų kriterijų tarpusavio priklausomybė – Pažeidimo kvalifikavimas kaip labai sunkaus – Su pažeidimo pobūdžiu susijusio kriterijaus lemiama reikšmė
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Konkretus poveikis rinkai
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1A punkto pirma pastraipa)
8. Konkurencija – Baudos – Teisinis pagrindas – Nustatymas – Komisijos ankstesnės sprendimų priėmimo praktikos poveikis – Nebuvimas
(Tarybos reglamentai Nr. 17 ir Nr. 1/2003)
9. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis
(EB 253 straipsnis)
10. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Teisės į gynybą paisymas
(Tarybos reglamentai Nr. 17 ir Nr. 1/2003; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 2 punktas)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Pažeidimo organizatoriaus vaidmuo – Sąvoka
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 2 punktas)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Vertinimas – Būtinybė atskirai atsižvelgti į kiekvieną aplinkybę – Nebuvimas – Visapusis vertinimas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punktas)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Skirtingas nei įgyvendinant kartelį sutartas elgesys – Vertinimas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis ir Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punkto antra įtrauka)
14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Pažeidimo nutraukimas prieš įsikišant Komisijai – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punkto trečia įtrauka)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Sąlygos
(Tarybos reglamentai Nr. 17 ir Nr. 1/2003; Komisijos pranešimas 96/C 207/04)
16. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Baudos – Nustatymas – Kriterijai – Bendro baudų lygio padidinimas – Leistinumas – Sąlygos
(EB 81 straipsnio 1 dalis ir EB 82 straipsnis; Tarybos reglamentai Nr. 17 ir Nr. 1/2003)
1. Komisija neviršija EB 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo ribų nustatydama vienos įmonės atsakomybę dėl šios nuostatos pažeidimo, kai ši įmonė, nors ir veikia rinkoje, esančioje iš karto po rinkos, kurioje buvo atlikti konkurenciją ribojantys veiksmai, aktyviai ir tyčia dalyvauja įgyvendinant kitoje nei jos veiklos rinka veikiančių gamintojų sudarytą kartelį.
Įmonė gali pažeisti EB 81 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą, kai su kitomis įmonėmis suderintais veiksmais siekia apriboti konkurenciją bendrojoje rinkoje esančioje konkrečioje atitinkamoje rinkoje, nebūtinai reikalaujant, kad ji pati vykdytų veiklą minėtoje atitinkamoje rinkoje.
Taigi negalima atmesti to, kad įmonė gali dalyvauti taikant konkurencijos apribojimą netgi neapribodama savo veiksmų laisvės rinkoje, kur ji daugiausia vykdo veiklą. Aiškinant kitaip, būtų taip susiaurinta EB 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo taikymo sritis, kad tai prieštarautų jo veiksmingumui ir pagrindiniam tikslui, kuris, atsižvelgiant į EB 3 straipsnio 1 dalies g punktą, yra užtikrinti neiškreiptos konkurencijos išsaugojimą bendrojoje rinkoje, nes tuomet juo būtų neleidžiama prie konkurencijos apribojimo aktyviai prisidėjusios įmonės patraukti atsakomybėn vien dėl to, kad toks prisidėjimas neišplaukia iš atitinkamoje rinkoje, kurioje šis ribojimas pasireiškia ar siekiama, kad jis pasireikštų, vykdomos ekonominės veiklos.
Atsižvelgiant į EB 81 straipsnio 1 dalimi ir EB 3 straipsnio 1 dalies g punktu siekiamus tikslus, terminu „įmonių susitarimai“ norima patvirtinti, jog egzistuoja kartelio ir pažeidimą padariusios įmonės koncepcija, pagal kurią nedaromas skirtumas pagal sektorių ar rinką, kur atitinkamos įmonės vykdo veiklą.
Viso pažeidimo priskyrimas įmonei, dalyvavusiai įgyvendinant kartelį, atitinka asmeninės atsakomybės principo reikalavimus, kai tenkinamos dvi sąlygos: pirmoji objektyvaus, o antroji subjektyvaus pobūdžio.
Pirmoji sąlyga tenkinama, kai, kalbant apie toje pačioje atitinkamoje rinkoje veikiančių konkurentų, taip pat tokių konkurentų ir jų klientų santykius, dalyvaujanti įmonė prisidėjo prie kartelio įgyvendinimo, net jeigu tai darė vykdydama nurodymus, ar jos vaidmuo tebuvo pagalbinis arba pasyvus, pavyzdžiui, tylus pritarimas ar nepranešimas apie šį kartelį valdžios institucijoms.
Dėl antrosios sąlygos reikia nurodyti, kad viso pažeidimo priskyrimas įmonei dalyvei taip pat priklauso nuo jos pareikštos valios, įrodančios jos pritarimą, net jeigu jis yra tylus, kartelio tikslams.
(žr. 48–49, 51, 57–58, 62 punktus)
2. Tam, kad būtų paisoma teisės į gynybą vykstant visoms procedūroms, per kurias gali būti skirtos sankcijos, pirmiausia baudos ar periodinės baudos, reikia, kad pranešime apie kaltinimus, kurį Komisija adresuoja įmonei, kuriai ketina skirti sankciją dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, būtų nurodyti esminiai veiksniai, kuriais remdamasi ji kaltina įmonę, pavyzdžiui, inkriminuojamos faktinės aplinkybės, jų kvalifikacija ir įrodymai, kuriais remiasi Komisija, kad ši įmonė galėtų veiksmingai pateikti savo argumentus per prieš ją pradėtą administracinę procedūrą.
Teisės į gynybą pažeidimas per administracinę procedūrą turi būti vertinimas atsižvelgiant į Komisijos pranešime apie kaltinimus ir sprendime, kuriuo baigiama ši procedūra, pateiktus kaltinimus. Tokiomis aplinkybėmis teisės į gynybą pažeidimas konstatuojamas, kai kaltinimą, kuris, įmonės teigimu, jai nebuvo pareikštas pranešime apie kaltinimus, Komisija pateikia galutiniame sprendime. Vien tai, kad faktai apibūdinami skirtingai siekiant, kad iš galutinio sprendimo būtų galima juos kuo tiksliau suprasti, negali sudaryti esminio pranešime apie kaltinimus pateiktų kaltinimų pakeitimo.
(žr. 113–115, 120 punktus)
3. Kad galėtų daryti poveikį prekybai tarp valstybių narių sprendimas, susitarimas ar veiksmai, atsižvelgiant į objektyvių teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, turi leisti pakankamai tiksliai numatyti, kad jie gali taip tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai paveikti prekybą tarp valstybių narių, kad atsirastų pagrindas nuogąstauti dėl to, jog jie gali kliudyti kurti vieningą valstybių narių rinką. Be to, reikia, kad šis poveikis nebūtų nereikšmingas. Taigi apskritai prekybai Bendrijos viduje poveikis daromas, kai yra keletas veiksnių, kurie, nagrinėjami atskirai, nebūtinai yra lemiami.
EB 81 straipsnio 1 dalyje nenumatytas reikalavimas, kad šioje nuostatoje nurodyti karteliai padarytų didelį poveikį prekybai Bendrijos viduje, tačiau numatytas reikalavimas nustatyti, kad dėl šių kartelių pobūdžio gali būti padaromas toks poveikis.
(žr. 167–169 punktus)
4. Nors Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairės negali būti laikomos teisės norma, kurios administracija turi laikytis visais atvejais, vis dėlto jose nustatyta elgesio taisyklė, rodanti sektiną praktiką, nuo kurios administracija konkrečiu atveju negali nukrypti nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą.
(žr. 230 punktą)
5. Tai, kad Komisija Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse patikslino savo nuomonę dėl pažeidimo sunkumo vertinimo, nekliudo jai visapusiškai įvertinti šį kriterijų remiantis visomis svarbiomis aplinkybėmis, įskaitant tuos aspektus, kurie gairėse nėra aiškiai minimi.
(žr. 230 punktą)
6. Trys kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimo sunkumo vertinimą pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gaires, – tai pažeidimo pobūdis, jo konkretus poveikis rinkai, kai jis gali būti įvertintas, ir atitinkamos geografinės rinkos apimtis. Šie trys pažeidimo sunkumo vertinimo aspektai turi nevienodą svorį atliekant visapusį vertinimą. Pažeidimo pobūdžiui tenka lemiama reikšmė, visų pirma kvalifikuojant pažeidimus kaip „labai sunkius“.
Šiuo klausimu iš gairėse pateikto labai sunkių pažeidimų aprašymo išplaukia, kad susitarimai arba suderinti veiksmai, kuriais visų pirma siekiama nustatyti kainas ar pasidalyti rinkas, vien dėl savo pobūdžio gali būti kvalifikuojami kaip „labai sunkūs“ ir tokiems veiksmams nebūtinai turi būti būdingas ypatingas poveikis arba teritorinis mastas. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad jei aprašant sunkius pažeidimus aiškiai nurodoma, kad jie turi poveikį rinkai ir pasireiškia didesnėje bendrosios rinkos dalyje, labai sunkių pažeidimų atveju neminimas konkretaus poveikio rinkai arba pasekmių tam tikroje specialioje teritorijoje reikalavimas.
Šie trys pažeidimo sunkumo vertinimo aspektai yra vienas nuo kito priklausomi ta prasme, kad vieno ar kito aspekto atžvilgiu didesnis sunkumo laipsnis gali kompensuoti mažesnį pažeidimo sunkumo laipsnį kitų aspektų atžvilgiu.
Geografinės rinkos apimtis yra tik vienas iš trijų svarbių pažeidimo sunkumo visapusio įvertinimo kriterijų ir nėra savarankiškas kriterijus ta prasme, kad tik tie pažeidimai, kurie susiję su daugeliu valstybių narių, gali būti kvalifikuojami kaip „labai sunkūs“. Nei EB sutartis, nei Reglamentas Nr. 17, nei gairės ar teismų praktika neleidžia manyti, kad taip gali būti kvalifikuojami tik geografiniu požiūriu labai paplitę apribojimai. Todėl dėl mažo nagrinėjamos geografinės rinkos dydžio nedraudžiama nustatyto pažeidimo kvalifikuoti kaip „labai sunkaus“. Tokia išvada a fortiori galioja, jei nagrinėjamos prekės rinkos dydis yra mažas, nes prekės rinkos dydis iš principo yra ne aplinkybė, į kurią privalomai reikia atsižvelgti, bet tik vienas iš svarbių veiksnių vertinant pažeidimo sunkumą ir nustatant baudos dydį.
Akivaizdu, kad pažeidimas, kuriuo kaltinami tabako perdirbėjai ir atitinkama įmonė, kurios viena veiklos dalių – perdirbto tabako pardavimas, apimantis įvairių veislių žaliavinio tabako kainų nustatymą valstybėje narėje ir žaliavinio tabako, kurį reikia supirkti iš augintojų, kiekio pasidalijimą, yra labai sunkus dėl savo pobūdžio. Tokio tipo pažeidimai kvalifikuojami kaip ypač sunkūs, nes jie tiesiogiai veikia esminius konkurencijos veiksnius nagrinėjamoje rinkoje, arba kaip akivaizdūs Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimai.
(žr. 231, 233–234, 238, 240–242 punktus)
7. Tai, kad vertindama Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimo sunkumą tam, kad nustatytų baudos dydį, Komisija teisiškai neįrodė, jog kartelis turėjo konkretų poveikį rinkoje, neturi reikšmės pažeidimą kvalifikuojant kaip „labai sunkų“.
Remiantis konkretaus poveikio rinkai pakankamo įrodymo nebuvimu negalima ginčyti pradinio baudos dydžio, kurį Komisija nustatė atsižvelgdama į pažeidimo sunkumą.
(žr. 250–251 punktus)
8. Skiriant baudas konkurencijos srityje ankstesnė Komisijos sprendimų priėmimo praktika per se nesudaro teisinio pagrindo.
(žr. 292, 426 punktus)
9. Individualaus sprendimo motyvavimas turi taip aiškiai ir vienareikšmiškai išreikšti teisės aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suvokti priežastis, dėl kurių priemonė priimta, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti vertinamas atsižvelgiant į atskiro atvejo aplinkybes. Nėra reikalaujama, kad motyvacijoje būtų nurodyti visi reikšmingi faktiniai ir teisės aspektai, nes klausimas, ar motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į nagrinėjamo teisės akto tekstą, bet ir į aplinkybes, kurioms esant jis buvo priimtas, ir į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas.
(žr. 319 punktą)
10. Komisija laikosi savo pareigos paisyti atitinkamų įmonių teisės būti išklausytoms, jei savo pranešime apie kaltinimus aiškiai nurodo, kad spręs klausimą, ar atitinkamoms įmonėms turi būti skirtos baudos, ir baudai galinčias daryti įtaką pagrindines faktines ir teisines aplinkybes, pavyzdžiui, nurodyto pažeidimo sunkumą ir trukmę bei tai, ar pažeidimas buvo padarytas „tyčia ar dėl neatsargumo“. Tai padariusi, ji suteikia joms būtinus pagrindus gynybai ne tik dėl paties pažeidimo konstatavimo, bet ir dėl baudos skyrimo. Tačiau nustačius pareigą Komisijai pranešti atitinkamoms įmonėms konkrečius duomenis apie ketinamų skirti baudų dydį pranešime apie kaltinimus, ši institucija būtų įpareigojama netinkamai paankstinti savo galutinį sprendimą.
Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad įmonę kvalifikavus kaip organizatorę kyla svarbių pasekmių, susijusių su atitinkamai įmonei skirtinos baudos dydžiu. Taigi pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 2 punktą tai yra sunkinanti aplinkybė, dėl kurios reikšmingai didinama pagrindinė bauda. Be to, pagal pranešimo dėl bendradarbiavimo B punkto e papunktį dėl tokio kvalifikavimo iš karto pašalinama galimybė labai sumažinti baudą, nors kaip organizatorė kvalifikuojama įmonė ir atitiktų visas sąlygas, kad galėtų pasinaudoti tokiu sumažinimu. Todėl Komisija pranešime apie kaltinimus turi pirmiausia nurodyti, jos nuomone, svarbias aplinkybes, kad įmonė, kuri gali būti kvalifikuojama kaip kartelio organizatorė, galėtų atsakyti į tokį kaltinimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis pranešimas yra tik vienas iš galutinio sprendimo priėmimo etapų ir todėl jame nepateikiama galutinė Komisijos pozicija, negalima reikalauti, kad ši jau šioje stadijoje teisiškai kvalifikuotų aplinkybes, kuriomis grįs savo galutinį sprendimą kvalifikuoti įmonę kaip kartelio organizatorę.
(žr. 324–325, 327 punktus)
11. Nustatant baudos už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą dydį aptariama įmonė tam, kad jai būtų priskirtas organizatorės vaidmuo, turi būti pastebima varomoji kartelio jėga ir jos atsakomybė jį įgyvendinant turi būti ypatinga bei konkreti.
Nors Komisijos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ši įmonė atliko aktyvų ir tiesioginį vaidmenį įgyvendinant kartelį, vis dėlto jų neužtenka norint įrodyti, kad ši įmonė buvo pastebima šio kartelio varomoji jėga, visų pirma jeigu nė vienas bylos medžiagoje esantis įrodymas neleidžia patvirtinti, kad atitinkama įmonė ėmėsi kokios nors iniciatyvos, kad sukurtų minėtą kartelį ar įkalbėtų kurią nors kitą įmonę prisijungti, ir jokie įrodymai neleidžia nustatyti, kad ji atliko pareigas, kurios įprastai susijusios su kartelio organizatoriaus vaidmens vykdymu, kaip antai pirmininkavimas susitikimams arba tam tikrų duomenų surinkimas bei platinimas.
(žr. 332–335 punktus)
12. Nustatydama baudų už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimus dydį Komisija iš principo privalo laikytis savo pačios priimtų gairių. Tačiau Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse nenurodyta, kad Komisija visada privalo atskirai atsižvelgti į kiekvieną jų 3 punkte nurodytą lengvinančią aplinkybę ir neprivalo automatiškai papildomai sumažinti baudos, nes tinkamą galimo baudos sumažinimo dėl lengvinančių aplinkybių dydį reikia nustatyti visapusiškai įvertinus visas svarbias aplinkybes.
Iš tiesų priėmus gaires netapo nereikšminga ankstesnė teismų praktika, pagal kurią nustatydama baudas, kurias ketina skirti, Komisija turi diskrecijos teisę, jai leidžiančią, nelygu bylos aplinkybės, atsižvelgti arba neatsižvelgti į tam tikrus veiksnius.
Taigi nesant gairėse privalomų nurodymų dėl lengvinančių aplinkybių, į kurias gali būti atsižvelgta, reikia daryti prielaidą, kad Komisija turėjo tam tikrą laisvę visapusiškai įvertinti, kiek ji gali sumažinti baudas, atsižvelgusi į lengvinančias aplinkybes.
(žr. 347–348 punktus)
13. Nustatydama baudos už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą dydį Komisija neprivalo pripažinti kartelio neįgyvendinimo kaip lengvinančios aplinkybės, nebent įmonė, kuri remiasi šia aplinkybe, gali įrodyti, kad taip aiškiai ir reikšmingai priešinosi šio kartelio įgyvendinimui, kad sutrikdė jo veikimą bei akivaizdžiai neprisijungė prie susitarimo ir taip neskatino kitų įmonių įgyvendinti nagrinėjamą kartelį. Iš tiesų būtų per daug paprasta įmonėms sumažinti didelės baudos gavimo riziką, jeigu gavusios naudos iš neteisėto kartelio jos paskui galėtų pasinaudoti ir baudos sumažinimu dėl to, kad jų vaidmuo įgyvendinant pažeidimą buvo ribotas, nors jų pozicija skatino kitas įmones imtis konkurencijai žalingesnių veiksmų.
(žr. 350 punktą)
14. Nustatant baudos už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą dydį Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto trečioje įtraukoje minimas „pažeidimo nutraukimas Komisijai įsikišus (visų pirma atliekant patikrinimus)“ logiškai galėtų būti lengvinanti aplinkybė, tik jeigu būtų priežasčių manyti, kad šiuo įsikišimu nagrinėjamos įmonės buvo paskatintos nutraukti antikonkurencinius veiksmus, nes ši gairių nuostata netaikoma, kai pažeidimas jau buvo nutrauktas iki Komisijos įsikišimo.
(žr. 354–355 punktus)
15. Komisija turi didelę diskreciją baudų už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą nustatymo metodo atžvilgiu ir šiuo klausimu gali atsižvelgti į daugelį veiksnių, tarp kurių yra atitinkamų įmonių bendradarbiavimas per šios institucijos tarnybų atliekamą tyrimą. Iš tiesų ji turi didelę diskreciją, kai vertina įmonės bendradarbiavimo kokybę ir naudą, visų pirma palyginti su kitų įmonių įnašu. Siekiant pateisinti baudos dydžio sumažinimą dėl bendradarbiavimo, įmonės veiksmai turi padėti Komisijai įvykdyti užduotį nustatyti minėtus pažeidimus ir užkirsti jiems kelią. Vertindama įmonių bendradarbiavimą Komisija negali nepaisyti vienodo požiūrio principo, kuris pažeidžiamas, kai vienodos situacijos vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas.
(žr. 389–390, 399 punktus)
16. Dėl to, jog Komisija anksčiau už tam tikro pobūdžio pažeidimus skirdavo tam tikro dydžio baudas, iš jos negali būti atimta galimybė paisant Reglamento Nr. 1/2003 nustatytų ribų padidinti šį lygį, jei to reikia Bendrijos konkurencijos politikos įgyvendinimui užtikrinti.
Ūkio subjektai negali turėtų teisėtų lūkesčių, kad išliks egzistuojanti padėtis, kurią Komisija gali pakeisti įgyvendindama savo diskreciją.
Todėl įmonės, su kuriomis susijusi administracinė procedūra, per kurią gali būti skirta bauda, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad Komisija neviršys anksčiau taikytų baudų lygio.
Iš tiesų kiekviena įmonė, su kuria susijusi administracinė procedūra, per kurią gali būti skirta bauda, turi turėti omenyje, jog Komisija bet kuriuo momentu gali nuspręsti padidinti anksčiau taikytą baudų lygį.
(žr. 426, 435 punktus)