Language of document : ECLI:EU:T:2007:312

Byla T‑28/05

Ekabe International SCA

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo OMEGA 3 paraiška – Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas PULEVA‑OMEGA 3 – Galimybė supainioti – Žymenų panašumas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 straipsnis ir 74 straipsnio 1 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Apimtis

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 straipsnis)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.      Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinių tarybų sprendimų siekiama patikrinti minėtų sprendimų teisėtumą Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 63 straipsnio prasme. Taigi faktai, kurie buvo nurodyti Pirmosios instancijos teismui, prieš tai jų nepateikus Tarnybos instancijoms, tokio sprendimo teisėtumui gali daryti įtaką tik tokiu atveju, jei Tarnyba savo iniciatyva turėjo į juos atsižvelgti.

Šiuo atžvilgiu iš to paties reglamento 74 straipsnio 1 dalies in fine, pagal kurią per procedūrą, susijusią su santykiniais atsisakymo registruoti pagrindais, Tarnyba nagrinėja tiktai šalių nurodytus pagrindus bei pateiktus reikalavimus, matyti, kad Tarnyba neprivalo savo iniciatyva atsižvelgti į tuos faktus, kurių šalys nenurodė. Todėl tokie faktai negali paneigti Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumo.

(žr. 35 punktą)

2.      Vertinant galimybę supainioti Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, sudėtinis prekių ženklas gali būti laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų ar panašų į vieną iš sudėtinio prekių ženklo elementų, tik tada, jei šis dominuoja bendrame sudėtinio ženklo sukurtame įspūdyje. Taip yra, kai šis elementas gali vienas dominuoti atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde, o kiti šio prekių ženklo elementai yra nežymūs bendrame jo sukurtame įspūdyje.

(žr. 43 punktą)

3.      Nors nagrinėjant ankstesnio prekių ženklo savininko protestą pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo negali ginčyti ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, galiojimo remdamasis tuo, jog jo registracija pažeidžia minėto reglamento 7 straipsnį, kalbant apie absoliutų atmetimo pagrindą, draudžiantį registruoti prašomą Bendrijos prekių ženklą, Tarnyba gali vykstant protesto procedūrai pradėti patikrinimo procedūrą, kad nustatytų galimą tokio pagrindo egzistavimą.

(žr. 47 punktą)

4.      Ieškovė, ginčijanti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos sprendimą, neturi jokio teisėto intereso panaikinti tokį sprendimą tuo atveju, kai dėl šio panaikinimo galėtų būti priimtas naujas sprendimas, kurio rezultatas būtų toks pats kaip ir panaikinto sprendimo.

(žr. 51 punktą)

5.      Yra galimybė, kad vartotojas ispanas supainios vaizdinį prekių ženklą, turintį žodinį elementą „omega 3“, kurį kaip Bendrijos prekių ženklą prašoma įregistruoti Nicos sutarties 29 klasei priskiriamam „Margarinui“, ir anksčiau Ispanijoje registruotą nacionalinį prekių ženklą PULEVA‑OMEGA 3, skirtą tos pačios klasės prekėms „Mėsa, žuvis, paukštiena ir žvėriena; mėsos ekstraktai; konservuoti, šaldyti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; drebučiai, uogienės, kompotai; kiaušiniai; maistiniai aliejai ir riebalai, mėsos, žuvies ar daržovių ir ypač pieno bei pieno produktų patiekalai“.

Iš tikrųjų, kadangi vizualiai ir fonetiškai elementas „omega 3“ yra antrasis iš dviejų ankstesnį prekių ženklą sudarančių elementų (pirmasis elementas yra „puleva“) ir vienintelis žodinis prašomo įregistruoti prekių ženklo, kuriame jis dominuoja, elementas, prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, kiekvieną iš jų vertinant atskirai ir atsižvelgiant, be kita ko, į jų skiriamuosius bei dominuojančius elementus, yra panašūs taip, kad atitinkama visuomenė gali manyti, jog prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimi maisto produktai gali būti pagaminti įmonės, kuriai priklauso ankstesnis prekių ženklas.

(žr. 56, 59–60 punktus)