Byla T‑41/05

Alliance One International, Inc.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Ispanijos žaliavinio tabako pirkimo ir pirminio perdirbimo rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Kainų nustatymas ir rinkos padalijimas – Baudos – Neteisėtų veiksmų inkriminavimas – Maksimali 10 % nuo apyvartos riba – Atgrasomasis poveikis – Vienodas požiūris – Lengvinančios aplinkybės“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos įtakos, kurią patronuojančioji bendrovė daro jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms, prezumpcija

(EB 81 straipsnis)

2.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Maksimalus dydis – Skaičiavimas – Apyvarta, į kurią reikia atsižvelgti

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

3.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Komisijai taikomas reikalavimas paisyti vienodo požiūrio principo

(EB 81 straipsnis)

4.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Dukterinės bendrovės savarankiškumas

(EB 81 straipsnis)

5.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka

(EB 230 ir 253 straipsniai)

6.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punkto 3 įtrauka)

7.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atgrasomasis baudos pobūdis

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

1.      Konkurencijos srityje atsakomybė už dukterinės bendrovės elgesį gali tekti patronuojančiai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nenustato savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į šių dviejų teisės subjektų ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius.

Iš tiesų tokioje situacijoje patronuojanti bendrovė ir dukterinė bendrovė yra vienas ūkio subjektas, todėl ir viena įmonė. Taigi ne dėl to, kad patronuojanti bendrovė kurstė dukterinę bendrovę daryti pažeidimą, ir juo labiau ne dėl to, kad patronuojanti bendrovė dalyvavo darant pažeidimą, o todėl, kad jos sudaro vieną įmonę pagal EB 81 straipsnį, Komisija gali patronuojančiai bendrovei adresuoti sprendimą, kuriuo skiriamos baudos.

Komisija negali tik konstatuoti, kad patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui, bet ir turi patikrinti, ar ši įtaka realiai padaryta.

Konkrečiu atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 % jos Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės kapitalo, pirma, patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui ir, antra, egzistuoja prezumpcija, kad minėta patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui.

Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, kad būtų preziumuojama, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės prekybos politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojanti bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojanti bendrovė, kuri turi paneigti šią prezumpciją, pateiktų pakankamų įrodymų, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai.

Prezumpcija, susijusi su viso kapitalo valdymu, gali būti taikoma ne tik tada, kai yra tiesioginis ryšys tarp patronuojančios bendrovės ir dukterinės bendrovės, bet ir tada, kai šis ryšys netiesioginis, t. y. tarp jų įsiterpia kita dukterinė bendrovė.

(žr. 92–96, 98 punktus)

2.      Remdamasi Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi Komisija gali priimti sprendimą EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą padariusioms įmonėms skirti baudas, kurios negali viršyti 10 % kiekvienos iš darant pažeidimą dalyvavusių įmonių praėjusių ūkinių metų apyvartos. Tokia pati nuostata išdėstyta Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje.

Šiose nuostatose nurodyta apyvarta susijusi su bendra nagrinėjamos bendrovės apyvarta, t. y. bendrovės, kuriai buvo skirta bauda ir kuri dėl tos priežasties buvo pripažinta atsakinga.

Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „praėjusieji ūkiniai metai“ turi būti suprantama kaip reiškianti ūkinius metus, ėjusius prieš Komisijos sprendimo priėmimą, išskyrus ypatingus atvejus, kai remiantis paskutinių ūkinių metų apyvarta negalima nustatyti nagrinėjamos įmonės realios ekonominės padėties ir šiai įmonei skirtinos baudos dydžio.

Kai Komisija nusprendžia, kad patronuojanti bendrovė ir dukterinė bendrovė sudaro vieną ūkio subjektą, todėl tą patronuojančią bendrovę pripažįsta solidariai atsakinga už pažeidimą ir baudos sumokėjimą bei ją nurodo kaip vieną iš ginčijamo sprendimo adresatų, Komisija gali remtis paskutinių metų iki sprendimo priėmimo patronuojančios bendrovės konsoliduota apyvarta, kad apskaičiuotų Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą 10 % nuo apyvartos ribą.

(žr. 99–101, 165 ir 166 punktus)

3.      Tais atvejais, kai byloje, kurioje nagrinėjamas kelių atskirų įmonių padarytas Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimas, Komisija remdamasi teismų praktika nustato tam tikrą metodą, kad išsiaiškintų, ar reikia taikyti atsakomybę tiek realiai šį pažeidimą padariusioms dukterinėms bendrovėms, tiek jų patronuojančioms bendrovėms, ji privalo, išskyrus ypatingas aplinkybes, remtis tais pačiais kriterijais visų įmonių atžvilgiu. Komisija privalo laikytis vienodo požiūrio principo, pagal kurį, remiantis teismų praktika, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas.

(žr. 123 punktą)

4.      Konkurencijos srityje dukterinės bendrovės savarankiškumas patronuojančios bendrovės atžvilgiu neturi būti vertinamas tik pagal jos veiklą, susijusią su prekėmis, dėl kurių buvo daromas pažeidimas. Aiškinantis, ar dukterinė bendrovė savo elgesį rinkoje nustato savarankiškai, reikia atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, susijusias su dukterinę bendrovę ir patronuojančią bendrovę siejančiais ekonominiais, organizaciniais ir teisiniais ryšiais, kurie kiekvienu atveju gali skirtis, todėl neturi būti išsamiai išvardyti.

Taigi aplinkybės, kad patronuojanti bendrovė niekada nebuvo nustačiusi dukterinės bendrovės veiksmų su pažeidimu susijusioje srityje kontrolės mechanizmo, nepakanka įrodyti, kad ta dukterinė bendrovė rinkoje veikė savarankiškai. Tą patį reikia pasakyti ir apie tai, kad patronuojanti bendrovė nedavė įsakymo ar nurodymo dukterinei bendrovei dėl jos pirkimo politikos ar susitikimų su kitais kartelio nariais.

(žr. 158, 160 punktus)

5.      Kai nagrinėjamas ieškinys dėl panaikinimo, pagrindas, susijęs su teisės akto nemotyvavimu ar nepakankamumu jo motyvavimu, yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas pagrindas, kurį Sąjungos teismas gali ir net privalo iškelti savo iniciatyva ir kurį dėl šios priežasties šalys gali nurodyti bet kurioje proceso stadijoje.

(žr. 170 punktą)

6.      Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju pažeidimo nutraukimas Komisijai ėmusis pirmųjų veiksmų logiškai galėtų būti lengvinanti aplinkybė tik jeigu būtų priežasčių manyti, kad nagrinėjamos įmonės šiais veiksmais buvo paskatintos nutraukti konkurenciją ribojančius veiksmus, nes Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto trečia įtrauka netaikoma, kai pažeidimas jau buvo nutrauktas iki pirmųjų Komisijos veiksmų.

Net jei Komisija mano, kad pažeidimas nutrūko tą pačią dieną, kai ji atliko pirmus patikrinimus, ji gali pagrįstai neatsižvelgti į tokį nutraukimą kaip į lengvinančią aplinkybę. Bauda negali būti savaime sumažinta dėl pažeidimo nutraukimo Komisijai įsikišus, o priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių vertinimo, kurį Komisija atlieka naudodamasi savo diskrecija. Šiuo atveju gairių 3 punkto trečią įtrauką rekomenduojama taikyti įmonei tada, kai nagrinėjamų veiksmų antikonkurencinis pobūdis nėra akivaizdus. Ir, atvirkščiai, iš esmės jos nereikėtų taikyti, jei nagrinėjamas elgesys, jeigu įrodytas, yra aiškiai antikonkurencinis.

(žr. 192, 194 punktus)

7.      Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju, jei patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė kartu sudaro vieną ir tą pačią įmonę paskutiniais metais iki Komisijos sprendimo, kuriuo skiriama bauda, priėmimo, Komisija atgrasymo tikslais gali taikyti aptariamos įmonės ir tų metų bendrų jos išteklių dydžiu grindžiamą dauginimo koeficientą.

Tai, kad atsižvelgiama į nagrinėjamos įmonės dydį ir bendrus išteklius siekiant užtikrinti atgrasomąjį baudos poveikį, galima paaiškinti siekiu paveikti minėtą įmonę, nes sankcija neturi būti pernelyg menka, atsižvelgiant, be kita ko, į įmonės finansinius pajėgumus. Kad būtų galima įvertinti baudos atgrasomąjį poveikį už pažeidimą atsakinga pripažintai įmonei, negalima atsižvelgti į padėtį, buvusią pažeidimo darymo pradžioje. Tokiu atveju kyla pavojus nustatyti per mažą baudą, kad ji turėtų pakankamą atgrasomąjį poveikį, jei per tą laiką įmonės apyvarta išaugo, arba skirti didesnę baudą, nei reikia atgrasomajam poveikiui užtikrinti, jei per tą laiką įmonės apyvarta sumažėjo.

(žr. 210 ir 211 punktus)