Language of document : ECLI:EU:T:2014:929

BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. lapkričio 5 d.

Byla T‑669/13 P

Europos Komisija

prieš

Florence Thomé

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Pranešimas apie konkursą – Atsisakymas įdarbinti – Pripažinto diplomo, atitinkančio pranešimą apie konkursą, buvimas – Turtinė ir neturtinė žala“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2013 m. spalio 7 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Thomé / Komisija (F‑97/12, Rink. VT, EU:F:2013:142) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Universiteto diplomų reikalavimas – Universiteto diplomo sąvoka – Vertinimas atsižvelgiant į valstybės, kurioje studijuota, teisės aktus – Vertinimo komisijos ir paskyrimų tarnybos diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnis)

2.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Rungimosi principas – Apimtis – Sąjungos institucijų kaip proceso šalių teisė juo remtis

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Bendrojo Teismo atliekama nacionalinės teisės normų, nustatančių ginčijamo akto teisėtumo sąlygas, vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

1.      Jeigu jokioje įdarbinimo konkursams taikytinų reglamentų, direktyvų arba pranešimo apie konkursą nuostatoje nenumatyta kitaip, reikia manyti, kad reikalavimas turėti universiteto diplomą, keliamas norintiesiems dalyvauti atvirame konkurse, turi būtinai atitikti tą reikšmę, kuri šiai formuluotei suteikiama pačios valstybės narės, kur kandidatas atliko studijas, kurias jis nurodo, teisės aktuose.

Šiuo atžvilgiu vertinimo komisijos atsisakymas leisti dalyvauti egzaminuose remiantis tuo, kad kandidato pateiktas diplomas neatitinka pranešimo apie konkursą lygio, nepatenka į šiai komisijai pripažįstamos diskrecijos taikymo sritį, todėl jam turi būti taikoma visiška teisminė kontrolė.

Toks pats kontrolės lygmuo taikomas, kai ginčijamas paskyrimų tarnybos atliktas vertinimas dėl diplomo buvimo arba jo atitikties pranešimo apie konkursą reikalavimams. Iš tiesų priežastys, dėl kurių Sąjungos teismas vykdo visišką vertinimo komisijos atlikto vertinimo kontrolę, t. y. dėl to, ar nepažeistas kandidatų vienodas vertinimas, ar diplomo atitikties pranešimo apie konkursą reikalavimams analizė yra teisinė, yra tokios pačios kaip atliekant paskyrimų tarnybos kontrolę, kai ji nusprendžia atrankos komisijos vertinimą pakeisti savuoju.

(žr. 26, 27 ir 42 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 1992 m. vasario 11 d. Sprendimo Panagiotopoulou / Parlamentas, T‑16/90, Rink., EU:T:1992:11, 39 punktas; 1994 m. kovo 3 d. Sprendimo Cortes Jimenez ir kt. / Komisija, T‑82/92, Rink. VT, EU:T:1994:24, 33 ir 34 punktai.

2.      Rungimosi principas taikomas per visas procedūras, per kurias gali būti priimamas Sąjungos institucijos ar organo sprendimas, kuris labai paveikia asmens interesus. Paprastai jis reiškia proceso šalių teisę pareikšti savo poziciją dėl faktinių aplinkybių ir dokumentų, kuriais bus grindžiamas teismo sprendimas, ir aptarti visus teismui pateiktus įrodymus ir pastabas, taip pat teismo iniciatyva iškeltus teisinius pagrindus, kuriais remdamasis šis ketina priimti sprendimą. Siekiant, kad būtų įvykdyti reikalavimai, susiję su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, svarbu, kad šalys galėtų pagal rungimosi principą ginčyti tiek faktines, tiek teisines aplinkybes, nuo kurių priklauso proceso baigtis.

Sąjungos teismai prižiūri, kad juose būtų laikomasi rungimosi principo, ir patys jo laikosi. Šis principas turi būti prieinamas kiekvienai Sąjungos teismo nagrinėjamos bylos šaliai, nesvarbu, koks jos teisinis statusas. Todėl Sąjungos institucijos ir organai taip pat gali juo remtis, kai jos yra tokios bylos šalys.

(žr. 31 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2009 m. gruodžio 17 d. Sprendimo M / EMEA (peržiūra), C‑197/09 RX‑II, Rink., EU:C:2009:804, 41 ir 42 punktai.

3.      Kalbant apie Bendrojo Teismo atliekamą pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo, kuris nesusijęs su Sąjungos teise, bet susijęs su valstybės narės nacionalinės teisės normų, nustatančių jame ginčijamo akto teisėtumo sąlygas, aiškinimu ir taikymu, kontrolę, reikia pažymėti, kad toks vertinimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, kai jį atliekant buvo iškraipytos taikytinos nacionalinės teisės normos arba jos buvo akivaizdžiai klaidingai išaiškintos ar pritaikytos.

Be to, iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų, neatliekant faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo iš naujo.

(žr. 46 ir 47 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2011 m. liepos 5 d. Sprendimo Edwin / VRDT, C‑263/09 P, Rink., EU:C:2011:452, 44–53 punktai.

Bendrojo Teismo praktika: 2013 m. birželio 18 d. Sprendimo Heath/ ECB, T‑645/11 P, Rink. VT, EU:T:2013:326, 101 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.