Byla T‑135/13

Hitachi Chemical Europe GmbH ir kt.

prieš

Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA)

„REACH – Tam tikrų kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų nustatymas kaip keliančių labai didelį susirūpinimą – Didelis lygiaverčio lygio poveikis – Ieškinys dėl panaikinimo – Tiesioginė sąsaja – Priimtinumas – Teisė į gynybą – Proporcingumas“

Santrauka – 2015 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginis poveikis – Kriterijai – Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimas dėl medžiagos pripažinimo keliančia labai didelį susirūpinimą – Cheminės medžiagos tiekėjo pareikštas ieškinys – Priimtinumas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 9 dalis ir 59 straipsnis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumo sąlygos – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Kelių ieškovų dėl to paties sprendimo pareikštas ieškinys – Vieno iš jų suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Viso ieškinio priimtinumas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą – Bet kuris visuotinio taikymo teisės aktas, išskyrus teisėkūros procedūra priimtus aktus – Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimas dėl medžiagos pripažinimo keliančia labai didelį susirūpinimą – Įtraukimas – Aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kaip tai suprantama pagal minėtą Sutarties nuostatą

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktas ir 59 straipsnis)

4.      Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Reglamento 57 straipsnio f punkte išvardytų medžiagų sąrašas – Nebaigtinis pobūdis

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 16 konstatuojamoji dalis, 57 straipsnio f punktas ir 59 straipsnis)

5.      Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Nustatymo procedūra – Sąjungos institucijų diskrecija vertinti – Apimtis – Teisminė kontrolė – Ribos – Akivaizdi klaida, piktnaudžiavimas įgaliojimais arba akivaizdus vertinimo diskrecijos ribų viršijimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 57 ir 59 straipsniai)

6.      Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Nustatymo procedūra – Galimybė kontroliuoti neigiamą cheminės medžiagos poveikį taikant veiksmingas rizikos valdymo priemones – Aplinkybė, kuri nekliudo medžiagos nustatyti kaip keliančios labai didelį susirūpinimą – Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) pareiga apsvarstyti vienos iš Direktyvos 67/548 1 kategorijai priklausančių medžiagų rizikos įvertinimo galimybę – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–f punktai, 58 straipsnio 2 dalis, 59 straipsnio 4 dalis, 60 straipsnio 2 dalis ir XIV priedas; Tarybos direktyva 67/548)

7.      Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Nustatymo procedūra – Patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos cheminės medžiagos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos cheminės medžiagos – Pareigos pateikti informaciją apie alternatyvias medžiagas – Apimtis – Galimas tokios informacijos poveikis sprendimui dėl medžiagos pripažinimo keliančia labai didelį susirūpinimą – Ribos

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnis)

8.      Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Nustatymo procedūra – Medžiagos keliamo didelio lygiaverčio lygio poveikio nustatymas – Konkretaus atvejo tikrinimas, kai nėra objektyvių reglamente nustatytų kriterijų – Teisės į gynybą pažeidimas – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 16 konstatuojamoji dalis, 57 straipsnio a–f punktai ir 59 straipsnis; Rekomendacijos labai didelį susirūpinimą keliančioms medžiagoms nustatyti, jų 3.3.3.2 punktas)

9.      Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Nustatymo procedūra – Skirtingas ir nepriklausomas pobūdis, palyginti su vertinimo procedūra

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 19–21 ir 69 konstatuojamosios dalys, 14, 44–48 ir 59 straipsniai)

10.    Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Nustatymo procedūra – Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimas dėl heksahidrometilftalio anhidrido pripažinimo labai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 16 konstatuojamoji dalis, 14 straipsnio 6 dalis, 44–48, 55 straipsniai, 58 straipsnio 5 dalis, 59, 69 straipsniai ir XVII priedas)

11.    Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Nustatymo procedūra – Valstybių narių komiteto bendras sutarimas – Valstybės narės susilaikymas – Poveikio sprendimui, už kurį vieningai balsavo dalyvaujančios valstybės narės, nebuvimas

(SESV 238 straipsnio 4 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalis)

1.      Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą pareiškiant ieškinį remiantis tiesioginiu poveikiu fiziniam arba juridiniam asmeniui, reikalaujama, kad, pirma, konkreti priemonė tiesiogiai veiktų individo teisinę padėtį ir, antra, nepaliktų vertinimo laisvės šios priemonės adresatui, atsakingam už jos įgyvendinimą, kuris vyksta savaime ir išplaukia tik iš Europos Sąjungos teisės normų, netaikant papildomų įgyvendinamųjų nuostatų.

Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimas dėl medžiagos pripažinimo keliančia labai didelį susirūpinimą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų 59 straipsnyje numatytą procedūrą dėl pareigos pagal šio reglamento 31 straipsnio 9 dalį atnaujinti saugos duomenų lapą turėjo tiesioginį poveikį tokios cheminės medžiagos tiekėjui. Todėl ECHA sprendimas turėjo tiesioginį poveikį jos tiekėjams.

(žr. 27, 36–38 punktus)

2.      Jeigu dėl to paties sprendimo keli ieškovai pareiškia ieškinius dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį ir jeigu nustatyta, kad vienas iš jų turi teisę pareikšti ieškinį, dėl proceso ekonomijos priežasčių Sąjungos teismas nebeturi tikrinti, ar kiti ieškovai turi tokią teisę.

(žr. 39 punktą)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 40 punktą)

4.      Remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų 57 straipsnio f punkto, kuriame nurodytos cheminės medžiagos, neatitinkančios šio straipsnio d arba e punktų kriterijų ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatytos pagal minėto reglamento 59 straipsnyje numatytą procedūrą, formuluote negalima atmesti galimybės į šios nuostatos taikymo sritį įtraukti kvėpavimo sistemą jautrinančias medžiagas. Nors Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte nėra jokios nuorodos į šios kategorijos medžiagas, vis dėlto šioje nuostatoje aiškiai paminėtos medžiagos tėra tik pavyzdžiai, kaip matyti iš teisės aktų leidėjo vartojamų žodžių „tokios kaip“. Be to, siauras minėtos nuostatos aiškinimas prieštarautų Reglamento Nr. 1907/2006 tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, nes daug pavojingų cheminių medžiagų, kurios kelia didelį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, būtų pašalintos iš šio reglamento VII antraštinėje dalyje numatytos autorizacijos procedūros taikymo srities.

(žr. 44–46 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 52, 53, 111 punktus)

6.      Kiek tai susiję su Europos cheminių medžiagų agentūros vertinimu, ar tam tikra cheminė medžiaga kelia pavojų, prilygstantį pavojui, kuris kyla naudojant Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų 57 straipsnio a–e punktuose išvardytas medžiagas, siekiant jas pripažinti keliančiomis labai didelį susirūpinimą, faktas, kad ECHA neatsižvelgė į tai, kad atitinkamos medžiagos naudotojai taikys veiksmingas rizikos valdymo priemones, neleidžia manyti, jog šis vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas. Iš Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 2 dalies matyti, jog tai, kad neigiamas medžiagos poveikis, susijęs su jos naudojimu, gali būti tinkamai kontroliuojamas, nekliudo jos nustatyti kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos. Priešingu atveju galimybė pagal šią nuostatą autorizuoti medžiagą, kurios keliami pavojai gali būti tinkamai kontroliuojami, netektų reikšmės. Tai patvirtina minėto reglamento 58 straipsnio 2 dalis.

Šiuo požiūriu reikia atskirti pavojų ir riziką. Pavojaus vertinimas yra pirmasis rizikos įvertinimo proceso etapas, kuris daug tikslesnis. Taigi su esminėmis medžiagų savybėmis susijusių pavojų vertinimas neturi būti ribojamas specifinių naudojimo aplinkybių vertinimo, kaip yra vertinant riziką, ir gali būti tinkamai atliktas, nepaisant to, kur medžiaga naudojama, kokiu būdu su šia medžiaga galimas kontaktas ir kokie galimi jos ekspozicijos lygiai.

Be to, Direktyvoje 67/548 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo numatytas medžiagų klasifikavimas ir ženklinimas grindžiami informacijos apie pavojus, susijusius su esminėmis medžiagų savybėmis, perdavimu. Kadangi Direktyvos 67/548 1 kategorijos kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų atveju šio klasifikavimo pakanka, kad medžiaga pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–c punktus būtų nustatyta kaip kelianti labai didelį susirūpinimą, negali būti daroma išvada, kad siekdama nustatyti cheminę medžiagą pagal šio reglamento 57 straipsnio f punktą Europos cheminių medžiagų agentūra privalo atsižvelgti į rizikos įvertinimą.

(žr. 61, 68–71, 81 punktus)

7.      Iš Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų 59 straipsnyje numatytos nustatymo procedūros negalima daryti išvados, jog informacija apie alternatyvias medžiagas yra reikšminga šios procedūros baigčiai.

(žr. 88 punktą)

8.      Tai, kad Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų 57 straipsnio a–e punktuose nėra numatytų objektyvių kriterijų nustatyti, ar tam tikra cheminė medžiaga kelia didelį poveikį, prilygstantį tam, kuris atsiranda naudojant kitas minėto reglamento 57 straipsnio a–e punktuose išvardytas medžiagas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą, negali būti laikoma Europos cheminių medžiagų agentūros labai didelį susirūpinimą keliančia pripažintos medžiagos tiekėjo teisės į gynybą pažeidimu. Minėto 57 straipsnio f punktu kaip tik siekiama padėti konkrečiu atveju nustatyti medžiagą kaip keliančią labai didelį susirūpinimą, kai nėra objektyvių šio reglamento 57 straipsnio a–e punktuose numatytų kriterijų. Šiuo atžvilgiu turi būti moksliškai įrodyta, kad tam tikra cheminė medžiaga gali labai paveikti žmogaus sveikatą arba aplinką, t. y. daryti poveikį, prilygstantį tam, kuris kyla naudojant kitas Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytas medžiagas.

Be to, nors rekomendacijų labai didelį susirūpinimą keliančioms medžiagoms nustatyti 3.3.3.2 punkte numatyti kriterijai, kurie, be kita ko, apima poveikio mastą, poveikio sveikatai negrįžtamumą, padarinius visuomenei ir konkrečios medžiagos koncentracija pagrįsto rizikos įvertinimo sunkumus, yra bendro pobūdžio, jie yra pakankamai tikslūs, kad leistų suinteresuotosioms šalims naudingai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl vertinimo, ar tam tikra medžiaga gali kelti didelį pavojų, prilystantį tam, kuris kyla naudojant kitas Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytas medžiagas. Tai, kad šie kriterijai nepatvirtinti kompetentingų institucijų ir neaptarti suinteresuotųjų šalių, negali pagrįsti minėtų šalių teisės į gynybą pažeidimo, nes remdamosi dokumentacija, parengta per medžiagos nustatymo procedūrą, jos puikiai žinojo apie šiuos kriterijus ir jų taikymą.

(žr. 101–104 punktus)

9.      Remiantis Reglamentu Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų tikrai negalima daryti išvados, kad teisės aktų leidėjas norėjo nustatymo procedūrą, atliekamą pagal minėto reglamento 59 straipsnį, kuri yra šio reglamento VII antraštinėje dalyje nurodytos cheminės medžiagos autorizacijos procedūros dalis, susieti su registravimo procedūra, numatyta to paties reglamento II antraštinėje dalyje, kuriai taikomi šio reglamento 14 straipsnyje nustatyti reikalavimai, arba su vertinimo procedūra, numatyta to paties reglamento 44–48 straipsniuose. Teisinga, kad registravimo procedūra ir vertinimo procedūra, kuri pagal Reglamento Nr. 1907/2006 20 konstatuojamąją dalį sumanyta kaip tolesnė priemonė po registravimo procedūros, taip pat skirtos visuomenės ir specialistų informavimui apie tam tikros medžiagos keliamus pavojus ir riziką pagerinti, kaip išplaukia iš šio reglamento 19 ir 21 konstatuojamųjų dalių. Vis dėlto, kadangi registruotas medžiagas turėtų būti leidžiama platinti vidaus rinkoje, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 19 konstatuojamosios dalies, autorizacijos procedūra, kurios dalis yra minėto reglamento 59 straipsnyje nurodyta nustatymo procedūra, siekiama, be kita ko, laipsniškai pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu. Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 69 konstatuojamosios dalies, teisės aktų leidėjas siekė atkreipti ypatingą dėmesį į labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas.

(žr. 107, 120 punktus)

10.    Europos cheminių medžiagų agentūros sprendimas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų 59 straipsnyje numatytą procedūrą pripažinti heksahidrometilftalio anhidridą, heksahidro-4-metilftalio anhidridą, heksahidro-1-metilftalio anhidridą ir heksahidro-3-metilftalio anhidridą (MHHPA) labai didelį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis atitinka proporcingumo principą. Kai medžiaga nustatoma kaip kelianti labai didelį susirūpinimą, atsiranda atitinkamų ūkio subjektų pareiga informuoti. Toks sprendimas tinkamas norint įgyvendinti Reglamentu Nr. 1907/2006 siekiamus tikslus, nes toks cheminės medžiagos nustatymas skirtas visuomenės ir specialistų informavimui apie riziką ir kylančius pavojus pagerinti ir dėl to šis nustatymas turi būti laikomas žmonių sveikatos apsaugą gerinančia priemone, o tai yra pagrindinis šio reglamento tikslas. Toks sprendimas taip pat neviršija to, kas būtina Reglamentu Nr. 1907/2006 siekiamiems tikslams pasiekti.

Pirma, nei medžiagos vertinimas, numatytas minėto reglamento 44–48 straipsniuose, nei pagal šio reglamento 14 straipsnio 6 dalį pasiūlytos rizikos valdymo priemonės nėra priemonės, tinkamos įgyvendinti šiuo reglamentu siekiamus tikslus, susijusius su labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų reglamentavimu, todėl nėra mažiau varžančios priemonės.

Antra, vien tai, kad medžiaga yra įtraukta į Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalyje numatytą sąrašą, netrukdo nustatyti šios medžiagos, jeigu ji numatyta tame straipsnyje, apribojimų vietoj autorizacijos. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 5 dalies ir 69 straipsnio, Komisija arba valstybės narės visada gali pasiūlyti, kad medžiagos – grynos, esančios mišinyje arba kitame gaminyje – gamyba, pateikimas į rinką ar naudojimas būtų kontroliuojami apribojimais, o ne autorizacija. Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo, pagal minėto reglamento VIII antraštinėje dalyje numatytą procedūrą nustatyti apribojimai, taikomi tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių gamybai, tiekimui rinkai ir naudojimui, gali būti įvairūs: pradedant specialiomis sąlygomis, nustatytomis medžiagos gamybai arba tiekimui rinkai, ir baigiant visišku medžiagos uždraudimu. Net darant prielaidą, kad ribojimo priemonės taip pat tinkamos šio reglamento tikslams pasiekti, jos nėra mažiau varžančios priemonės, palyginti su cheminės medžiagos nustatymu, kuris lemia tik pareigos informuoti atsiradimą.

Be to, darbuotojų apsaugos teisės aktai, kuriuose numatytos darbuotojams kylančios rizikos valdymo priemonės, negali būti tinkama ir mažiau varžanti priemonė Reglamentu Nr. 1907/2006 siekiamiems tikslams, susijusiems su labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų reglamentavimu, pasiekti, ypač tikslui laipsniškai pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu.

(žr. 113, 114, 122, 124–126 punktus)

11.    Tiesa, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų 59 straipsnio 8 dalį Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) valstybių narių komitetas turi vieningai susitarti dėl konkrečios cheminės medžiagos nustatymo, kad ECHA galėtų ją įtraukti į šio straipsnio 1 dalyje numatytą sąrašą. Tačiau valstybės narės nedalyvavimas balsuojant dėl medžiagos nustatymo kaip keliančios labai didelį susirūpinimą neužkerta kelio ECHA valstybių narių komitetui pasiekti vieningą susitarimą. Remiantis SESV 238 straipsnio 4 dalimi, kuria pagrįsta šio komiteto procedūrinė praktika, dalyvaujančių narių arba jų atstovų susilaikymas neužkerta kelio priimti sprendimus, kurie turi būti priimti vieningai. Be to, remiantis ECHA procedūros reglamento 19 straipsnio 1 dalimi, visi posėdyje nedalyvaujantys arba įgaliotinių neatstovaujami nariai laikomi implicitiškai pritariančiais komiteto bendram sutarimui arba daugumos nuomonei, kai balsuojama dėl tam tikro klausimo.

(žr. 132 punktą)