2023 m. rugsėjo 11 d. Vincenzo D’Agostino ir Dafin Srl pateiktas apeliacinis skundas dėl 2023 m. liepos 25 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-424/22 D’Agostino ir Dafin / ECB

(Byla C-566/23 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantai: Vincenzo D’Agostino, Dafin Srl, atstovaujami avvocato M. De Siena

Kita proceso šalis: Europos Centrinis Bankas

Apeliantų reikalavimai

Apeliantai prašo panaikinti 2023 m. liepos 25 d. Bendrojo Teismo nutartį atmesti byloje T-424/22, kurioje Vincenzo D’Agostino, savo vardu ir kaip vienintelis Dafin s.r.l. administratorius, pareiškė ieškinį prieš Europos Centrinį Banką, ir patenkinti reikalavimus, išdėstytus ieškinyje pirmojoje instancijoje, taip pat Teisingumo Teismo prašo:

nustatyti ir pripažinti Europos Centrinio Banko, atstovaujamo pirmininkės Christine Lagarde, deliktinę atsakomybę:

I.a) išprovokavus Vincenzo D’Agostino finansinės nuosavybės SI FTSE.COPERP vertybinių popierių, nurodytų ieškinio pirmojoje instancijoje 3 priede, nuvertėjimą, atitinkantį viso investuoto kapitalo vertę, lygią 450 596,28 EUR, kai 2020 m. kovo 12 d. ECB pirmininkė Christine Lagarde pasakė garsiąją frazę „Mes čia ne tam, kad sustabdytume plitimą, tai nėra ECB funkcija“, taip išprovokuodama žymų vertybinių popierių vertės sumažėjimą visose pasaulio biržose ir 16,92 % Milano biržoje – toks pokytis dar niekada nebuvo fiksuotas šios institucijos istorijoje ar kitose pasaulio biržose; ši frazė buvo išsakyta spaudos konferencijoje visam pasauliui, informuojant, kad ECB daugiau negarantuos sunkumų patiriančių šalių išleidžiamų vertybinių popierių vertės, taip pranešant apie visišką pinigų politikos pozicijos, kurią ECB buvo priėmusi, kai pirmininku buvo Mario Draghi, kuris nustojo eiti šias pareigas 2019 m. lapkritį, pasikeitimą;

I.b) išprovokavus minėtais veiksmais, dėl kurių įvyko staigus Milano biržos indekso nuosmukis, apelianto turto nuvertėjimą;

I.c) dėl esminio ir reikšmingo apelianto turto nuvertėjimą, siekiant kompensuoti šį turto sumažėjimą, įpareigojus jį kaip bendrovės Dafin Srl laiduotoją už banko Banca Fideuram SpA šiai bendrovei suteiktą kredito liniją apmokėti panaudotą minėtos kredito linijos dalį; dėl šios priežasties reikiamą finansavimą reikėjo gauti greitai parduodant kitus jam priklausančius vertybinius popierius, dėl ko patyrė 2 534 422,16 EUR nuostolį 2020 m. ir 336 517,30 EUR nuostolį laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d., bendra nuostolių suma buvo 2 870 939,30 EUR;

I.d) išprovokavus 1 013 074,00 EUR turtinę žalą kaip negautą pelną;

I.e) iš viso išprovokavus bendrą 4 334 609,28 EUR turtinę žalą.

todėl:

nurodyti Europos Centriniam Bankui, jo dabartinio pirmininko asmenyje, atlyginti apeliantui Vincenzo D'Agostino turtinę žalą, kurią sudaro damnum emergens (patirti nuostoliai) ir lucrum cessans (negautas pelnas), neturtinę žalą ir žalą dėl prarastų galimybių, apskaičiuotas pagal apeliacinio skundo tekste nurodytus kriterijus, ir sumokėti šias sumas:

II.1) 4 334 609,28 euro kaip turtinės žalos atlyginimą;

II.2) 1 000 000,00 eurų kaip neturtinės žalos atliginimą;

II.3) ir iš viso sumokėti 5 321 535,68 euro.

Pridėti delspinigius, skaičiuojamus nuo 2020 m. kovo 12 d., žalos atsiradimo dienos, iki žalos atlyginimo dienos.

Subsidiariai, sumokėti įvairias sumas, kurios gali būti nustatytos proceso metu, tiek, kiek tai laikoma teisinga, įskaitant remiantis Teisingumo Teismo nurodyta atlikti ekspertize.

Nurodyti sumokėti sumą, kurią Teisingumo Teismas tinkamai nustatys ir apskaičiuos, kad būtų atlyginta žala už prarastas galimybes.

V)    Subsidiariai grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

VI)    Priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami savo apeliacinį skundą apeliantai tvirtina, pirma, kad Bendrasis Teismas, pažeisdamas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas teises į gynybą, nesuteikė jiems teisės atsakyti į ECB pateiktą atsiliepimą į ieškinį, teisės, kuria apeliantai vis dėlto ketino pasinaudoti ir pateikti prisiekusio eksperto išvadą, skirtą įvertinti, ar nustatytas Milano biržos indekso nuosmukis gali būti siejamas su COVID pandemijos poveikiu, kaip teigia ECB, ar su ECB pirmininkės pareiškimu, kaip teigia apeliantai.

Antra, apeliantai pabrėžia, kad nuo pat ieškinio pareiškimo stadijos jie pateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp ginčijamo pareiškimo ir Milano biržos indekso nuosmukio bei apelianto vertybinių popierių nuvertėjimo, įrodančių, kad iš spaudos apžvalgos, susijusios su 2020 m. kovo 12 d. ECB pirmininkės spaudos konferencija, komentarų Italijos ir tarptautiniuose laikraščiuose bei Italijos Respublikos Prezidento pareiškimų matyti, kad visi buvo įsitikinę, kad vertės nuosmukį biržoje lėmė tik ginčijamas ECB pirmininkės pareiškimas. Be to, ECB pirmininkės iniciatyva atsiprašyti ir pataisyti padarytą pareiškimą įrodė, kad ji pripažino išprovokavusi itin žalingų pasekmių rinkoms.

Trečia, apeliantai neigia Bendrojo Teismo teiginius skundžiamos nutarties 16–33 punktuose, pagal kuriuos ECB deliktinė atsakomybė negali kilti, nes šiuo atveju ECB nepažeidė teisės normos, skirtos suteikti teisių asmenims. Apeliantai tvirtina, kad nuostatos, kuriomis jie remiasi, yra tarpinstitucinės normos, apibrėžiančios įvairių ECB organų kompetenciją ir suteikiančios jiems konkrečius įgaliojimus. Šios taisyklės suteikia asmenims teisių, o ypač teisę, kad įvairūs organai veiktų pagal teisės aktais jiems suteiktus institucinius įgaliojimus, vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu.

Ketvirta, subsidiariai, apeliantai mano, kad tuo atveju, jei ECB pirmininkės pažeistomis normomis nebuvo siekiama suteikti asmenims teisių, kaip nurodė Bendrasis Teismas, jo motyvams negalima pritarti, nes jie yra siauro SESV 340 straipsnio aiškinimo rezultatas. Ši nuostata, kaip ir Italijos civilinio kodekso 2043 straipsnis, nedaro jokio skirtumo, dėl kurio normoms, kuriomis asmenims suteikiamos teisės, būtų teikiama pirmenybė prieš kitas normas, ir tik pažeidus pirmosios rūšies normas atsirastų nukentėjusiojo teisė į žalos atlyginimą. Be to, motyvai prieštarauja principams, išdėstytiems Bendrojo Teismo sprendime byloje T-868/16, kuriame patvirtinama, kad Sąjungos deliktinė atsakomybė gali kilti esant bet kokiam neteisėtam elgesiui, sukeliančiam žalą, dėl kurio gali atsirasti tokia atsakomybė.

Penkta, apeliantai ginčija Bendrojo Teismo nutarties 32 punkte nurodytą teiginį, pagal kurį apeliantai, tvirtindami, kad ECB pirmininkė viršijo įgaliojimus, savo ieškinyje šio argumento konkrečiai neišplėtė ir jį pateikė tik kaip ieškinyje nurodytų nuostatų, neskirtų suteikti teisių asmenims, pažeidimų pasekmę. Apeliantai teigia, kad piktnaudžiavimas įgaliojimais yra „valdžios naudojimas nesuderinamai su teisės nuostatomis“, kuris atsiranda, kai Sąjungos institucija nukrypsta nuo bendrųjų principų, tokių kaip lojalumas, sąžiningumas, rūpestingumas; neabejotina, kad ginčijamu pareiškimu ECB pirmininkė pažeidė lojalumo ir rūpestingumo principą.

Šešta, apeliantai teigia, kad Nutarties 35 punkte, kiek tai susiję su jų nurodyta materialine žala, Bendrasis Teismas pateikė faktus kitaip nei buvo nurodyta ieškinyje, kuriame Vincenzo D’Agostino paaiškino, kad, kaip bendrovės Dafin s.r.l. laiduotojas už banko Banca Fideuram suteiktą kredito liniją, dėl savo turto nuvertėjimo, kurį sukėlė bendras SI FISTE COPERP vertybinių popierių nuvertėjimas dėl Milano biržos griūties po ginčijamo pranešimo, baimindamasis banko reakcijos, jis įgijo likvidaus turto šiai kredito linijai grąžinti, nes buvo priverstas parduoti nepalankiomis kainomis kitus jam priklausančius vertybinius popierius ir taip patyrė kitą nuvertėjimą.

____________