Byla T‑386/10
Aloys F. Dornbracht GmbH & Co. KG
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambario įrangos rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų didinimo koordinavimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančiosios aplinkybės – Vienodas požiūris – Proporcingumas – Negaliojimas atgaline data“
Santrauka – 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Sąjungos teismo neribota jurisdikcija – Apimtis – Atsižvelgimas į gaires apskaičiuojant baudas – Ribos – Bendrųjų teisės principų laikymasis
(SESV 261 straipsnis ir SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
2. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Nebuvimas – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
3. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Esamo pagrindo išplėtimas – Priimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas ir 48 straipsnio 2 dalis)
4. Europos Sąjungos teisė – Bendrieji teisės principai – Teisinis saugumas – Bausmių teisėtumas – Apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisinis pagrindas – Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys – Šiuo straipsniu Komisijai suteikta diskrecija – Komisijos nustatytos baudų apskaičiavimo gairės – Bausmių teisėtumo ir teisinio saugumo principų pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
6. Europos Sąjungos teisė – Principai – Baudžiamosios teisės nuostatų negaliojimas atgaline data – Taikymo sritis – Už konkurencijos taisyklių pažeidimą skiriamos baudos – Įtraukimas – Galimas pažeidimas dėl baudų nustatymo metodo gairių taikymo iki jų įsigaliojimo padarytiems pažeidimams – Galimybė numatyti gairėmis padarytus pakeitimus – Pažeidimo nebuvimas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimai 98/C 9/03 ir 2006/C 210/02)
7. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Koordinavimas ir bendradarbiavimas, nesuderinamas su kiekvienos įmonės pareiga savarankiškai nustatyti savo elgesį rinkoje – Konkurentų keitimasis informacija – Antikonkurencinis tikslas arba poveikis – Prezumpcija – Sąlygos – Tariamai priverstinis dalyvavimas – Aplinkybė, kuri negali būti pasiteisinimas, jei įmonė nepasinaudojo galimybe pranešti kompetentingoms institucijoms
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Atsižvelgimas į viso pažeidimo aplinkybes – Atsižvelgimas į objektyvius duomenis, susijusius su kiekvienos įmonės padėtimi – Apimtis – Ribos
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 22 punktas)
9. Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės patraukimas atsakomybėn už dalyvavimą vykdant pažeidimą, vertinamą kaip visuma – Sąlygos
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
10. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Antikonkurencinis tikslas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinio poveikio rinkai nebuvimas – Tiesioginio ryšio tarp suderintų veiksmų ir vartojimo kainų nebuvimas – Nereikšmingumas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Horizontalus kainų kartelis – Labai sunkus pažeidimas – Šio kvalifikavimo nepaneigiančios aplinkybės
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Skirtingas nei kartelyje sutartas elgesys – Ribotas dalyvavimas – Sąlygos – Įrodinėjimo naštos apimtis
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punkto trečia įtrauka)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Pareiga atsižvelgti į nedidelės įmonės žinių trūkumą – Nebuvimas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 12 ir 29 punktai)
14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Maksimalus dydis – Skaičiavimas – Baudos galutinio dydžio ir tarpinio dydžio skirtumas – Pasekmės
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antra pastraipa)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Maksimalaus dydžio nustatymas įmonei – Mažesnis dydis kitiems kartelio dalyviams – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
16. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Komisijos diskrecija
(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 38, 245, 246, 252, 253 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 44, 45punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 51 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 59–63 punktus)
5. Konkurencijos srityje priėmusi Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gaires Komisija patikslino Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas jos diskrecijos taikymo ribas, nes tų gairių priėmimas patenka į tos nuostatos teisinio reguliavimo sritį, ir nepažeidė bausmių teisėtumo principo, o prisidėjo prie jo laikymosi.
Iš tiesų visų pirma Komisija, priėmusi gaires, iš esmės siekia užtikrinti bausmių teisėtumo principo laikymąsi. Šiuo tikslu gairėse bendrai ir abstrakčiai nustatytas metodas, kurio Komisija įsipareigojo laikytis nustatydama baudų dydį, todėl jomis užtikrinamas įmonių teisinis saugumas. Antra, iš baudų apskaičiavimo gairių 2 punkto išplaukia, kad jų priėmimas patenka į Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalių teisinio reguliavimo sritį, o šis straipsnis atitinka reikalavimus, kylančius iš bausmių teisėtumo ir teisinio saugumo principų. Galiausiai, trečia, priėmusi baudų apskaičiavimo gaires Komisija neperžengė diskrecijos, kuri jai suteikta pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, ribų.
(žr. 68–70, 78, 146 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 84–90 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 120–127, 132–134, 141 punktus)
8. Konkurencijos srityje, kaip galima teigti remiantis Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėmis, Komisijos naudojama metodika baudoms nustatyti sudaryta iš dviejų etapų. Iš pradžių Komisija kiekvienai įmonei ar įmonių asociacijai nustato bazinį baudos dydį. Šis bazinis dydis atspindi pažeidimo sunkumą, kuris nustatomas, remiantis gairių 22 punktu, pagal tam pažeidimui būdingas savybes, kaip antai jo pobūdį, visų susijusių šalių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinę apimtį, pažeidimo įgyvendinimą (arba neįgyvendinimą). Paskui Komisija bazinį baudos dydį gali koreguoti jį didindama ar mažindama ir tai daro atsižvelgdama į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, kurios būdingos kiekvienai darant pažeidimą dalyvavusiai įmonei.
Konkrečiau kalbant apie pirmąjį baudų nustatymo metodo etapą, iš tikrųjų bazinis baudos dydis susijęs su „pažeidimo sunkumo“ koeficientu, kuris savaime atspindi pažeidimo sunkumo laipsnį. Vis dėlto jau šiame pirmajame etape taip pat atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, susijusius su kiekvienos darant pažeidimą dalyvavusios įmonės konkrečia ir individualia padėtimi. Iš tiesų „pažeidimo sunkumo“ koeficientas taikomas kartu su dviem objektyviais individualiais kriterijais, pirma, su kiekvienos įmonės prekių ar paslaugų pardavimo verte, kiek tai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu nagrinėjamame geografiniame sektoriuje Europos ekonominės erdvės teritorijoje, ir, antra, su jų dalyvavimo trukme darant bendrą nagrinėjamą pažeidimą.
Taigi į ribotą įmonės dalyvavimą darant konstatuotą pažeidimą, būtent kiek tai susiję su vienu iš trijų prekių pogrupių ar net su pogrupio dalimi, Komisija atsižvelgia nustatydama bazinį baudos dydį. Iš tiesų tas bazinis baudos dydis kiekvienos įmonės atveju apskaičiuojamas remiantis pardavimo verte kiekvienoje valstybėje narėje ir kiek tai susiję su atitinkamu prekių pogrupiu.
Atvirkščiai, Komisija galėjo pagrįstai nustatyti bazinį baudos dydį remdamasi, be kita ko, viso pažeidimo sunkumu. Taigi negalima teigti, kad Komisija privalėjo atsižvelgti į tariamai nustatytą konkretų slaptų susitarimų dėl vieno iš aptariamų prekių pogrupių intensyvumą.
(žr. 147, 148, 154, 171 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 159–161, 165 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 176 punktą)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 177–181, 185–188 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 194, 197 punktus)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 203, 204 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 216–221, 223 punktus)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 225 punktą)
16. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 230, 231 punktus)