PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. lapkričio 20 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo TEK paraiška – Ginčo dalykas – Teisės į gynybą paisymas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b, c ir g punktai bei 51 straipsnio 1 dalies a punktas“
Byloje T‑458/05
Tegometall International AG, įsteigta Lengwil‑Oberhofen (Šveicarija), atstovaujama advokato H. Timmann,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą J. Weberndörfer,
atsakovę,
dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai, įstojusiai į bylą Pirmosios instancijos teisme,
Wuppermann AG, įsteigtai Lėverkuzene (Vokietija), iš pradžių atstovaujamai advokato H. Huisken, vėliau – advokato I. Friedhoff,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2005 m. spalio 21 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1063/2004-2), pataisyto 2005 m. lapkričio 16 d., susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Wuppermann AG ir Tegometall International AG,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Vilaras, teisėjai F. Dehousse ir D. Šváby,
posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,
susipažinęs su 2005 m. gruodžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2006 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu VRDT atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su 2006 m. balandžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį,
įvykus 2007 m. vasario 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1999 m. liepos 2 d. Tegometall International AG, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti žodinį Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo TEK.
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 6 ir 20 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų apibūdinamos taip:
– 6 klasė: „Lentynos ir lentynų sudedamosios dalys, visų pirma pakabinamos lentynų dėžės; visos išvardytos prekės yra metalinės“;
– 20 klasė: „Lentynos ir lentynų sudedamosios dalys, visų pirma pakabinamos lentynų dėžės“.
4 2001 m. gegužės 18 d. prekių ženklas TEK buvo įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas.
5 2003 m. liepos 23 d. Wuppermann AG paprašė pripažinti Bendrijos prekių ženklo TEK registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punktą, nes šiai registracijai prieštarauja minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b, c ir g punktuose įtvirtinti absoliutūs atmetimo pagrindai.
6 2004 m. vasario 3 d. ieškovė pateikė prašymą apriboti 20 klasei priskiriamų prekių sąrašą, kurį Anuliavimo skyrius patenkino. Po apribojimo prekių ženklas TEK skirtas šioms 20 klasės prekėms:
„Lentynos ir lentynų sudedamosios dalys, visų pirma pakabinamos lentynų dėžės; visos išvardytos prekės nėra medinės“.
7 2004 m. rugsėjo 20 d. Sprendimu Anuliavimo skyrius atmetė įstojusios į bylą šalies prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir nurodė jai padengti išlaidas manydamas, kad šiuo atveju netaikytini Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b, c ir g punktuose nurodyti absoliutūs atmetimo pagrindai.
8 2004 m. lapkričio 16 d. įstojusi į bylą šalis pateikė apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo (byla R 1063/2004-2) nurodydama, kad taikytinos visos negaliojimo sąlygos, išvardytos kartu skaitomose Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 7 straipsnio 1 dalies b, c ir g punktų nuostatose.
9 2005 m. spalio 21 d. Sprendimu, pataisytu 2005 m. lapkričio 16 d. (toliau – ginčijamas sprendimas), Antroji apeliacinė taryba patenkino įstojusios į bylą šalies apeliaciją, panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir paskelbė, jog prekių ženklas išbraukiamas iš registro, nes jis yra apibūdinamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme ir neturi skiriamųjų požymių to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
10 Iš esmės Antroji apeliacinė taryba pirmiausia manė: kadangi žodis „tek“ italų ir prancūzų kalbomis reiškia tiko medieną ir yra žinoma, kad lentynos ir jų sudedamosios dalys gaminamos iš šios medienos, be to, negalima atmesti, jog metalinės ir plastikinės lentynos bei jų sudedamosios dalys gali imituoti tiko medieną, žodis „tek“, vartojamas metalinėms ir ne medinėms lentynoms bei jų sudedamosioms dalims, skirtas „apibūdinti išvaizdą, išorinį aspektą ir prireikus kitus tiko medienos kokybinius aspektus“. Iš to ji padarė išvadą, jog prekių ženklas TEK yra visiškai apibūdinamoji nuoroda Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, kuria galėtų naudotis konkurentai. Be to, ji manė: kadangi žodis „tek“ negali atskirti nurodytų prekių pagal jų kilmę, reikia atsisakyti įregistruoti prekių ženklą ir dėl to, kad jis neturi skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Tačiau Antroji apeliacinė taryba tvirtino, jog ji neturi tikrinti, ar nagrinėjamas prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies g punkto prasme.
11 2005 m. gruodžio 29 d. ieškovė VRDT skirtame laiške nurodė, jog prekių ženklu TEK žymimų prekių sąrašą ji apriboja taip:
– 6 klasė: „Lentynos ir lentynų sudedamosios dalys, visų pirma pakabinamos lentynų dėžės; visos išvardytos prekės yra metalinės ir ne medžio imitacija“;
– 20 klasė: „Lentynos ir lentynų sudedamosios dalys, visų pirma pakabinamos lentynų dėžės; visos išvardytos prekės nėra nei medinės, nei medžio imitacija“.
Šalių reikalavimai
12 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– pakeisti ginčijamą sprendimą,
– paskelbti, kad prašymas pripažinti žodinio Bendrijos prekių ženklo TEK registraciją negaliojančia yra atmetamas,
– papildomai panaikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti VRDT,
– priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą, per procedūrą VRDT ir per procesą Pirmosios instancijos teisme.
13 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
14 Įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo atmesti ieškinį.
Dėl teisės
Dėl ginčo dalyko
Šalių argumentai
15 Ieškovė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į 2005 m. gruodžio 29 d. pateiktą jos paraiškos įregistruoti apribojimą 6 ir 20 klasių prekėms, kurios pagamintos ne iš medžio imitacijos, nes tai yra nauja aplinkybė Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos prasme, paaiškėjusi tik po to, kai Antroji apeliacinė taryba priėmė savo sprendimą. Iš kartu skaitomų Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies ir Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies matyti priešingai, jog iš esmės naujus pagrindus galima pateikti per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą (2003 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo HERON Robotunits prieš VRDT (ROBOTUNITS), T‑222/02, Rink. p. II‑4995, 50 ir paskesni punktai).
16 Per posėdį ji patikslino, kad šis prašymas apriboti buvo pateiktas paduodant ieškinį ir kad jį užregistravo VRDT. Ji taip pat nurodė, kad 2004 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Koninklijke KPN Nederland (C‑363/99, Rink. p. I‑1619) šiuo atveju yra nesvarbus, nes neigiami apribojimai numatyti Nicos sutartyje įtvirtintoje klasifikacijoje.
17 VRDT nurodo, kad į ieškovės pareiškimą dėl atsisakymo, susijusį su iš medžio imitacijos pagamintomis prekėmis, neturi būti atsižvelgiama, nes jis lemia neteisėtą ginčo dalyko pakeitimą pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalį (2005 m. balandžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ampafrance prieš VRDT – Johnson & Johnson (monBeBé), T‑164/03, Rink. p. II‑1401, 21 punktas).
18 Be to, VRDT mano, jog Anuliavimo skyrius negalėjo leisti apriboti prekių sąrašo 2004 m. vasario 3 d., nes toks prekių apribojimas yra neteisėtas pagal Teisingumo Teismo praktiką (minėto sprendimo Koninklijke KPN Nederland 114 ir 115 punktai). Tačiau, VRDT nuomone, net ir atsižvelgdama į šį apribojimą Apeliacinė taryba teisingai manė, jog turi būti taikomos atitinkamos nuostatos dėl registracijos pripažinimo negaliojančia.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
19 Kaip numato Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 2 dalis, VRDT apeliacinės tarybos sprendimą Pirmosios instancijos teismas gali panaikinti arba pakeisti tik „dėl kompetencijos stokos, dėl esminio procedūros reikalavimo pažeidimo, dėl Sutarties, (Reglamento Nr. 40/94) arba bet kurios su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais“. Taikant minėto reglamento 74 straipsnį, ši priežiūra turi būti atliekama atsižvelgiant į Apeliacinei tarybai nurodytas faktines ir teisines ginčo aplinkybes (2005 m. vasario 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SPAG prieš VRDT – Dann ir Backer (HOOLIGAN), T‑57/03, Rink. p. II‑287, 17 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Citicorp prieš VRDT (LIVE RICHLY), T‑320/03, Rink. p. II‑3411, 16 punktas ir 2006 m. lapkričio 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Anheuser-Busch prieš VRDT – Budĕjovický Budvar (BUDWEISER), T‑366/05, Rink. p. II‑0000, 27 punktas).
20 Iš to aišku, kad Pirmosios instancijos teismas gali panaikinti arba pakeisti sprendimą, dėl kurio pareikštas ieškinys, tik tuomet, jeigu jį priimant egzistavo vienas iš šių panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Tačiau Pirmosios instancijos teismas neturi panaikinti arba pakeisti tokio sprendimo dėl pagrindų, atsiradusių po jo paskelbimo (2006 m. gegužės 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sunrider prieš VRDT, C‑416/04 P, Rink. p. I‑4237, 55 punktas).
21 Be kita ko, pagal Reglamento Nr. 40/94 26 straipsnio 1 dalies c punktą „paraiškoje Bendrijos prekių ženklui turi būti <...> prekių ir paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti ženklą, sąrašas“.
22 Reglamento Nr. 40/94 44 straipsnio 1 dalis numato, jog „pareiškėjas gali bet kada atšaukti savo paraišką Bendrijos prekių ženklui arba apriboti joje nurodytų prekių ar paslaugų sąrašą“.
23 Šiuo atveju yra žinoma, kad savo paraiškoje įregistruoti Bendrijos prekių ženklą nurodytas prekes ieškovė apribojo po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Todėl, neatsižvelgiant į VRDT sprendimą dėl šio prašymo, šis prašymas negali daryti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, kuris ginčijamas Pirmosios instancijos teisme (šiuo klausimu žr. minėtos nutarties BUDWEISER 40‑48 punktus).
24 Žinoma, reikia nurodyti, kad, kalbant apie Bendrijos prekių ženklo paraišką, kurioje nurodomos kelios prekės, Pirmosios instancijos teismas prekių ženklo paraišką pateikusio asmens jam paduotą prašymą, kuris yra vėlesnis už Apeliacinės tarybos sprendimą ir kuriuo jis atšaukia savo paraišką tik tam tikrų prekių, nurodytų pirminėje paraiškoje, atžvilgiu, laiko arba patvirtinimu, kad sprendimas ginčijamas tik tiek, kiek jame nurodomos likusios prekės (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Telepharmacy Solutions prieš VRDT (TELEPHARMACY SOLUTIONS), T‑289/02, Rink. p. II‑2851, 13 ir 14 punktus), arba, jeigu toks prašymas buvo pateiktas vėlesniu proceso Pirmosios instancijos teisme etapu, dalies reikalavimų atsisakymu (šiuo klausimu žr. 2003 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Unilever prieš VRDT (Kiaušinio formos tabletė), T‑194/01, Rink. p. II‑383, 13‑17 punktus).
25 Tačiau jeigu apribodamas Bendrijos prekių ženklų paraiškoje nurodytų prekių sąrašą prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo ketina ne išbraukti iš šio sąrašo vieną ar kelias prekes, bet pakeisti tokį visų šiame sąraše esančių prekių požymį kaip paskirtis, negalima atmesti, jog toks pakeitimas gali daryti įtaką per administracinę procedūrą VRDT instancijų atliekamam Bendrijos prekių ženklo nagrinėjimui. Tokiomis aplinkybėmis tokio pakeitimo pripažinimas nagrinėjant ieškinį Pirmosios instancijos teisme prilygtų Procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalyje draudžiamam ginčo dalyko pakeitimui proceso metu. Todėl į tokį apribojimą Pirmosios instancijos teismas negali atsižvelgti nagrinėdamas ieškinio pagrįstumą (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo monBeBé 20–22 punktus).
26 Taigi svarbu nustatyti, ar ieškinyje pateikiama ieškovės nuoroda į 2005 m. gruodžio 29 d. atliktą prekių, kurioms prašoma įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą, sąrašo apribojimą gali būti laikoma ieškovės patvirtinimu, jog ji sprendimą ginčija tik tiek, kiek jis susijęs su pakeistame sąraše esančiomis prekėmis.
27 Taip nėra šiuo atveju. Šitaip apribodama ieškovė neišbraukė tam tikrų prekių iš prekių, kurioms prašoma įregistruoti aptariamą prekių ženklą, sąrašo, bet pakeitė visų šiame sąraše nurodytų prekių požymius, įterpdama patikslinimą, jog šios prekės neturi būti pagamintos „iš medžio imitacijos“. Taigi, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 11 ir 25 punktuose, į tokį apribojimą Pirmosios instancijos teismas negali atsižvelgti, nes juo pakeičiamas ginčo dalykas.
28 Taigi reikia daryti išvadą, jog prekės, į kurias reikia atsižvelgti nagrinėjant šį ieškinį, yra tos, kurios įtrauktos į prekių, nurodytų pirminėje ieškovės prekių ženklo paraiškoje, sąrašą, apribotą 2004 m. vasario 3 d. (žr. šio sprendimo 3 ir 6 punktus).
29 Dėl VRDT argumento, kad 2004 m. vasario 3 d. Anuliavimo skyrius neteisėtai patenkino prašymą apriboti sąrašą ne medinėms prekėms, reikia nurodyti, jog darant prielaidą, kad šis argumentas yra priimtinas, toks prekių apribojimas, kaip nurodo VRDT, neturėjo įtakos Apeliacinės tarybos analizei dėl nagrinėjamo prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio ir skiriamųjų požymių nebuvimo. Taigi tokį argumentą reikia atmesti kaip neturintį įtakos šio ginčo sprendimui.
Dėl esmės
30 Grįsdama savo ieškinį, ieškovė pateikia keturis pagrindus, susijusius atitinkamai su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c, b ir g punktų bei 73 straipsnio antrojo sakinio pažeidimu.
31 Pirmiausia reikia išnagrinėti ketvirtąjį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antrojo sakinio pažeidimu.
Dėl pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antrojo sakinio pažeidimu
– Šalių argumentai
32 Ieškovė tvirtina, kad per visą administracinę registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą ji negalėjo pareikšti nuomonės dėl to, ar Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytam absoliučiam atsisakymo registruoti pagrindui būdinga tai, jog „tiko mediena“ reikšmė, su kuria siejasi nagrinėjamas prekių ženklas, gali būti naudojama apibūdinant prekes, pagamintas iš šio medžio imitacijos. Kadangi nebuvo žodinės proceso dalies, ieškovė tvirtina niekada neturėjusi galimybės išdėstyti savo nuomonės dėl Apeliacinės tarybos paaiškinimų, kurie buvo pateikti tik jos sprendime.
33 Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, jog įstojusi į bylą šalis Apeliacinėje taryboje rėmėsi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintais absoliučiais atmetimo pagrindais tik tvirtindama, kad nagrinėjamas prekių ženklas gali sietis su žodžiais „technologija“ arba „techninis“. Ji taip pat nurodo, jog įstojusi į bylą šalis rėmėsi tik Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies g punkte įtvirtintu atmetimo pagrindu, norėdama paremti argumentą, kad žodinis prekių ženklas TEK gali suklaidinti prancūziškai ir itališkai kalbančius suinteresuotuosius asmenis, leisdamas daryti prielaidą, jog ieškovės prekės gali imituoti tiko medieną.
34 Ji primena, jog buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas, nes prekių ženklo savininkas neturėjo galimybės pareikšti nuomonės dėl absoliučių atmetimo pagrindų, kuriuos Apeliacinė taryba taikė savo iniciatyva (2002 m. vasario 27 D. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eurocool Logistik prieš VRDT (EUROCOOL), T‑34/00, Rink. p. II‑663, 21 punktas).
35 Ji taip pat pastebi neturėjusi galimybės pareikšti nuomonės dėl Apeliacinės tarybos argumentavimo ir ypač dėl galimybės dar labiau apriboti prekių, kurioms buvo prašoma registracijos, sąrašą.
36 VRDT, prieštaraudama ieškovės tvirtinimams, teigia, jog teisės būti išklausytam principas nebuvo pažeistas.
37 Ji pastebi, kad įstojusi į bylą šalis savo apeliaciją aiškiai grindė visais Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punkte ir 7 straipsnio 1 dalies b, c ir g punktuose įtvirtintais negaliojimo pagrindais. Net jeigu įstojusi į bylą šalis tiko medžio imitaciją nurodė pateikdama argumentus, susijusius ne su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, bet su minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies g punktu, neginčijama, kad būtent tiko medžio imitacija tapo ginčo dalyku.
38 Todėl, jos nuomone, ieškovei buvo pranešta ne tik apie visus negaliojimo pagrindus, bet ir apie visas faktines aplinkybes, į kurias Apeliacinė taryba atsižvelgė savo sprendime.
39 VRDT primena, jog absoliutūs atmetimo pagrindai visuomet yra vertinami bent jau visų sąraše nurodytų prekių rūšių, esančių rinkoje, atžvilgiu. Remdamasi šiuo principu ji mano, kad Apeliacinė taryba, svarstydama visus negaliojimo pagrindus, įskaitant tuos, kurie numatyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, turėjo atsižvelgti į neginčijamą medžio imitacijos egzistavimą.
40 Galiausiai ji priduria, kad Apeliacinė taryba neturi pateikti šalims sprendimo projekto, apimančio visus reikšmingais laikomus paaiškinimus ir teisinius argumentus, kad jos galėtų pateikti savo paaiškinimus.
41 Įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad ieškovė galėjo pateikti savo atsiliepimus dėl Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto atsisakymo registruoti pagrindo, išplaukiančio iš aplinkybės, jog šios prekės gali imituoti tiko medieną.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
42 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antrąjį sakinį VRDT sprendimai gali būti grindžiami tiktai tokiais motyvais ar įrodymais, dėl kurių šalys galėjo pateikti savo atsiliepimus.
43 Remiantis šia nuostata, VRDT apeliacinė taryba savo sprendimą gali grįsti tik tokiomis faktinėmis ar teisinėmis aplinkybėmis, dėl kurių šalys galėjo pateikti savo atsiliepimus (2004 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo KWS Saat prieš VRDT, C‑447/02 P, Rink. p. I‑10107, 42 punktas ir 2005 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sunrider prieš VRDT (TOP), T‑242/02, Rink. p. II‑2793, 59 punktas).
44 Šia nuostata Bendrijos prekių ženklų teisėje įtvirtinamas bendrasis teisės į gynybą principas (minėto sprendimo LIVE RICHLY 21 punktas). Remiantis šiuo bendruoju Bendrijos teisės principu, asmenims, kuriems skirti valdžios institucijų sprendimai, galintys turėti didelį poveikį jų interesams, turi būti suteikta galimybė veiksmingai išreikšti savo nuomonę (1974 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Transocean Marine Paint prieš Komisiją, 17/74, Rink. p. 1063, 15 punktas ir minėto sprendimo LIVE RICHLY 22 punktas).
45 Vadinasi, remiantis Pirmosios instancijos teismo praktika, nors Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antrajame sakinyje numatyta teisė būti išklausytam apima visas faktines ar teisines aplinkybes bei įrodymus, kurie sudaro Apeliacinės tarybos sprendimo pagrindą, vis dėlto ji netaikoma galutinei pozicijai, kurią administracija ketina priimti (2005 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lidl Stiftung prieš VRDT – REWE-Zentral (Salvita), T‑303/03, Rink. p. II‑1917, 62 punktas ir 2006 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kachakil Amar prieš VRDT (Išilginė linija, pasibaigianti trikampiu), Rink. p. II‑0000, 20 punktas). Todėl Apeliacinė taryba neprivalo išklausyti ieškovės dėl faktų vertinimo, kuris priskiriamas jos galutinei pozicijai.
46 Šioje byloje ieškovė tvirtina, kad per visą administracinę registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą ji negalėjo pareikšti nuomonės dėl to, ar Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas absoliutus atmetimo pagrindas apima tai, jog „tiko medienos“ reikšmė gali būti taikoma medžio imitacijai.
47 Taigi reikia konstatuoti, pirma, kad nuo prekių ženklo nagrinėjimo Anuliavimo skyriuje etapo ginčijamasi dėl to, ar, kalbant apie „tiko medienos“ reikšmę, prekių ženklas yra apibūdinamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme.
48 Iš tikrųjų įstojusi į bylą šalis prašymą pripažinti nagrinėjamo Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia grindė susijusiomis Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 7 straipsnio 1 dalies b, c ir g punktų nuostatomis nurodydama, jog įregistruotas žodinis žymuo TEK yra nuoroda, skirta apibūdinti prekių, kuriose yra tiko medienos, savybes. Apie prašymą pripažinti registraciją negaliojančia buvo pranešta ieškovei, kuri dėl to atsisakė šių prekių: „medinės lentynos ir lentynų sudedamosios dalys“, įtrauktų į 20 klasės prekių, kurioms skirtas nagrinėjamas prekių ženklas, apibūdinimą.
49 Tokiomis aplinkybėmis Anuliavimo skyrius manė, kad iš prekių, kurioms skirtas Bendrijos prekių ženklas, sąrašo išbraukus medines lentynas ir lentynų sudedamąsias dalis, prekių ženklas TEK nebegalėtų būti laikomas nuoroda, skirta prekės savybėms apibūdinti.
50 Reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba nepritarė Anuliavimo skyriaus išvadai. Iš tikrųjų Apeliacinė taryba manė, jog nors tiesa, kad Bendrijos prekių ženklo savininkas išbraukė medines prekes iš prekių sąrašo, tai nereiškia, jog metalinės arba plastikinės lentynos negali imituoti baldų iš tiko medienos. Dėl to ji daro išvadą, jog „kai sąvoka „tek“ vartojama metalinių arba plastikinių lentynų atžvilgiu, jos paskirtis yra apibūdinti išvaizdą, išorinį aspektą ir prireikus kitus kokybinius tiko medienos aspektus“.
51 Manydama, kad medinių prekių išbraukimo iš sąrašo nepakanka tam, jog nagrinėjamas prekių ženklas nebūtų apibūdinamasis, nes prekės, kurioms jis buvo įregistruotas, gali imituoti tiko medieną, Apeliacinė taryba susiduria su tuo pačiu teisiniu – Reglamento Nr. 40/97 7 straipsnio 1 dalies c punkto – ir faktiniu kontekstu kaip ir Anuliavimo skyrius.
52 Reikia nurodyti, kad nors Apeliacinė taryba priėjo prie kitokios išvados nei Anuliavimo skyrius, ji rėmėsi įstojusios į bylą šalies jai pateiktu argumentu, kad nagrinėjamas prekių ženklas prancūziškai ir itališkai kalbantiems suinteresuotiesiems asmenims sukelia iliuziją, jog prekei būdingas tiko medienos kietumas, svoris ir atsparumas puvimui, nes lentynos ir jų sudedamosios dalys dažniausia gaminamos ne iš tiko medienos, o iš kitų medžiagų, kurios alyvuojamos, dažomos, lakuojamos ar padengiamos tam, kad sudarytų tiko medienos įspūdį. Taigi šis įstojusios į bylą šalies argumentas aiškiai parodo, jog negalima atmesti, kad nagrinėjamos prekės gali ir toliau būti siejamos su tiko medienos savybėmis ir požymiais.
53 Tiesa, kaip nurodo ieškovė, o VRDT neginčija, aplinkybę, jog lentynos ir jų sudedamosios dalys gali imituoti tiko medieną, įstojusi į bylą šalis Apeliacinėje taryboje nurodė kalbėdama apie Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies g punkte, o ne Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą absoliutų atmetimo pagrindą. Vis dėlto per procesą ieškovė galėjo pareikšti nuomonę dėl aplinkybės, kuria Apeliacinė taryba grindė savo argumentus.
54 Iš tikrųjų yra žinoma, kad tiko medžio imitacija yra panaši į tikrą tiko medieną. Be to, tiko medienos išvaizda tokiose prekėse kaip lentynos ir jų sudedamosios dalys neišvengiamai turi būti tokia pati prekių, pagamintų iš tikros tiko medienos, ir prekių, pagamintų iš tiko medžio imitacijos, t. y. iš kitų medžiagų nei ši mediena, atveju.
55 Taigi reikia konstatuoti, kad per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą ieškovė pareiškė nuomonę arba galėjo ją pareikšti dėl to, jog registruotas žodinis žymuo gali priminti tiko medieną. Iš tikrųjų reikia konstatuoti, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti savo nuomonę dėl įstojusios į bylą šalies prašyme pripažinti registraciją negaliojančia nurodyto atsisakymo registruoti pagrindo, įtvirtinto Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte, pagal kurį registruotas žodinis žymuo TEK yra nuoroda, skirta apibūdinti prekių, turinčių tiko medienos, savybes, ir dėl Anuliavimo skyriaus konstatavimo, kad tiesa, jog remiantis italų ir prancūzų kalbų žodyno ištraukomis žodis „tek“ skirtas apibūdinti tiko medieną (žr. Anuliavimo skyriaus sprendimo 10 punktą).
56 Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba nepažeidė ieškovės teisės į gynybą, nes ši galėjo pateikti savo nuomonę dėl visų teisinių ir faktinių aplinkybių, kuriomis Apeliacinė taryba grindė savo sprendimą taikydama Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
57 Kiti ieškovės pateikti argumentai negali paneigti šio vertinimo.
58 Priešingai nei nurodo ieškovė, šios bylos aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių byloje, kur buvo priimtas minėtas sprendimas EUROCOOL. Iš tikrųjų minėtoje byloje Apeliacinė taryba savo iniciatyva atsižvelgė į naują absoliutų atmetimo pagrindą, nesuteikdama pareiškėjui galimybės pareikšti nuomonės dėl šio pagrindo taikymo. Šiuo atveju, atvirkščiai, Apeliacinė taryba įvertino kiekvieną absoliutų atmetimo pagrindą ir ypač tą, kuris įtvirtintas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte, kurį jau buvo išnagrinėjęs Anuliavimo skyrius. Savo argumentus Apeliacinė taryba grindė visais prekių požymiais, apimančiais ir jų, kaip pagamintų iš medžio imitacijos, savybes, kurie yra analizės kriterijai, patenkantys į Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį.
59 Be to, nesvarbu, kad šį argumentą dėl medžio imitacijos įstojusi į bylą šalis pateikė dėl kito absoliutaus atmetimo pagrindo nei tas, kuriuo rėmėsi Apeliacinė taryba. Iš tikrųjų reikia priminti, jog iš Pirmosios instancijos teismo praktikos matyti, kad faktinių aplinkybių vertinimas yra sprendimas, o teisė būti išklausytam neapima galutinio sprendimo, kurį administracinė institucija ketina priimti. Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba neturėjo išklausyti ieškovės dėl faktinių aplinkybių vertinimo, kuriuo ji nusprendė grįsti savo sprendimą (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Salvita 62 punktą ir minėto sprendimo Išilginė linija, pasibaigianti trikampiu, 20 punktą).
60 Todėl matyti, kad dėl visų šių motyvų ketvirtasis pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antrojo sakinio pažeidimu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu
– Šalių argumentai
61 Ieškovė nesutinka su tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti laikomas apibūdinančiu nagrinėjamas prekes.
62 Pirma, ji nurodo, kad paprastas pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas žodžio „tek“ nesupranta kaip apibūdinančio žymimas prekes, nes prekių ženklas buvo įregistruotas ne medinėms prekėms, o minėtos prekės yra ne iš tiko medienos ir ne iš tiko medžio imitacijos.
63 Jos nuomone, kalbant apie lentynas ir lentynų sudedamąsias dalis, pagamintas iš kitokių medžiagų nei medis, paprastas pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas suteikia žodžiui „tek“ kitokią reikšmę nei tiko mediena ir ypač tikėtina, kad prekių ženklą TEK jis suvokia kaip bendrovės Tegometall pavadinimo dviejų pirmųjų raidžių derinį.
64 Per posėdį ieškovė pridūrė, kad nors žodis „tek“ iš tikrųjų yra įtrauktas į žodynus kaip reiškiantis „tiko mediena“, jis vartojamas labai retai.
65 Dėl aplinkybės, kad žodis „tek“ nurodo tamsiai rudą tiko medienos spalvą, ji pažymi, jog šis įstojusios į bylą šalies argumentas yra pateiktas per vėlai ir kad bet kuriuo atveju iš to negalima daryti išvados, jog prekės yra tiko medienos spalvos, nes jos iš tikrųjų yra iš tiko medienos. Be to, spalvų žodyne vartojamas angliškas žodis „teak“, o ne „tek“, taigi angliškai kalbanti visuomenė šiuo atveju nėra atitinkama visuomenė.
66 Ieškovė priduria, kad tam, jog suinteresuotieji asmenys suvoktų prekių ženklą TEK kaip apibūdinantį prekes, kurios nėra medinės, žodis turėtų būti vartojamas tokiame kontekste, kuris vienareikšmiškai nurodytų apibūdinamąją reikšmę. Taip būtų priklijuojamo popieriaus, suteikiančio kito objekto paviršiui tiko medienos spalvą, struktūrą ir tekstūrą siekiant, kad nagrinėjamų prekių išvaizda būtų tokia kaip tiko medienos, atveju. Taigi prekės, kurioms ji prašė registracijos, nebūtų naudojamos konkrečiam tikslui, t. y. imituoti tiko medieną.
67 Šiuo atžvilgiu ji nurodo, kad vertinant, ar prekių ženklas registruotinas, svarbiausia yra ne atsakyti į klausimą, ar tam tikrame kontekste prekių ženklą visuomenė galėtų suvokti kaip apibūdinamąjį, bet patikrinti, ar neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jį galima naudoti, prekių ženklas pats savaime gali būti apibūdinamasis prekių, kurioms prašoma registracijos, atžvilgiu (2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (CARCARD), T‑356/00, Rink. p. II‑1963, 46 punktas ir 2002 m. spalio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dart Industrines prieš VRDT (UltraPlus), T‑360/00, Rink. p. II‑3867, 52 punktas).
68 Antra, ieškovė tvirtina, kad neįmanoma susieti žodžio „tech“, kurį visuomenė suvokia kaip atitinkamai tariamą santrumpą ar akronimą, su žodiniu žymeniu TEK, kuris yra suvokiamas kaip raidžių derinys ir todėl skirtingai tariamas kaip raidžių „t“, „e“ ir „k“ seka.
69 Ji mano, kad sprendžiant, ar prekių ženklas yra registruotinas, reikia žinoti, ar žymuo, dėl kurio kilo ginčas, gali būti registruojamas, o ne tikrinti, ar panašūs žymenys gali būti registruojami. Taigi, net jeigu tarimas yra tapatus, skirtumai rašant žymenis gali lemti skirtingą vertinimą jų registracijai.
70 Ieškovės nuomone, net jeigu žodiniam žymeniui TEK būtų suteikta santrumpų „technologija“ arba „techninis“ reikšmė, negalima manyti, kad minėtas prekių ženklas gali apibūdinti prekių, kurioms prašoma registracijos, požymius. Iš tikrųjų kalbant apie lentynas ir jų sudedamąsias dalis, žodžiai „techninis“ arba „technologija“ neturi konkrečios ar vienintelės apibūdinančios reikšmės ir neapibūdina konkrečių šių prekių požymių.
71 Be to, ji nurodo, kad jeigu tam tikroms lentynos sudedamosioms dalims gali būti būdingas techninis pobūdis ir todėl jos gali būti patentuojamos, iš to negalima daryti išvados, jog visuomenė manys, kad vien dėl savo pobūdžio tokios prekės yra techninės.
72 VRDT pažymi, kad yra žinoma, jog prancūzų ir italų kalbomis žodis „tek“ reiškia tiko medieną, ir kad lentynos bei jų sudedamosios dalys gali būti iš tiko medienos. Jos nuomone, neatrodo ginčytina ir tai, kad visuomenė „tek“ suvoks kaip apibūdinantį tiko medieną bent jau tais atvejais, kai objekto paviršiui suteikiama spalva, struktūra ir tekstūra, atitinkančios tiko medienos spalvą, struktūrą ir tekstūrą.
73 Ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba teisingai manė, jog analizuojant prekių ženklo apibūdinamąjį pobūdį svarbus tik prekių, kurioms skirtas prekių ženklas, sąrašas, ir kad nors žymuo yra apibūdinamasis tik daliai tam tikros kategorijos prekių, jis negali būti registruojamas šiai kategorijai (2006 m. kovo 16 d. Sprendimo Telefon & Buch prieš VRDT – Herold Business Data (WEISSE SEITEN), T‑322/03, Rink. p. II‑835, 83 punktas).
74 Kaip ir VRDT, įstojusi į bylą šalis tvirtina, jog prekių ženklas TEK yra apibūdinantis nagrinėjamas prekes. Jos nuomone „teak“ yra ruda arba tiko medienos rudumo spalva, kuri taip apibūdinama Maerz ir Paul spalvų žodyne. Todėl kadangi spalva yra įprasta daiktų, šiuo atveju lentynų, išorinio vaizdo nuoroda, negalima atmesti, kad itališkai ir prancūziškai kalbanti suinteresuotoji visuomenė suvoks prekių ženklą TEK kaip nuorodą į tam tikras savybes.
75 Ji nurodo, kad prekių ženklas TEK yra visiškai apibūdinantis prekes, kurioms prašoma registracijos, neatsižvelgiant į kontekstą, kuriame jos gali būti naudojamos. Darydama prielaidą, kad bus atsižvelgiama į apsiribojimą tokiomis prekėmis, kurios nėra iš medžio imitacijos, ji tvirtina, jog negalima visiškai paneigti apibūdinamojo ryšio tarp žymens ir prekių, nes žodis „tek“ apibūdina atitinkamų prekių, kurios nėra medinės ir ne iš medžio imitacijos, spalvą.
76 Ji mano, jog daugelis vartotojų žodį „tek“ taip pat supras kaip žodžio „techninis“ santrumpą. Šiuo atžvilgiu ji pastebi, jog remiantis ilgalaikėmis United Kingdom Intellectual Property Office (Jungtinės Karalystės patentų tarnyba) prekių ženklų skyriaus kontrolės gairėmis „tek“ ir „tec“ yra laikomos lygiavertėmis ir neleistinomis nuorodomis technikos prekėms ir jog Apeliacinė taryba atsisakė registruoti žodinį prekių ženklą CYBERTEK dėl to, kad paprastas vartotojas gali susieti sąvoką „tek“ su žodžiais „techninis“ arba „technologija“ (žr. 2004 m. gruodžio 15 d. Sprendimą R 826/2004‑1 (CYBERTEK)).
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
77 Pagal nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas neleidžia vienai įmonei įgyti išimtinės teisės į jame numatytus žymenis ir nuorodas, juos registruojant kaip prekių ženklą. Ši nuostata grindžiama visuomenės interesu, kad tokius žymenis ar nuorodas galėtų naudoti visi (2003 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Quick prieš VRDT (Quick), T‑348/02, Rink. p. II‑5071, 27 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 1999 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Windsurfing Chiemsee, C‑108/97 ir C‑109/97, Rink. p. I‑2779, 25 punktą).
78 Be to, žymenys, nurodyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte, negali atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos, t. y. nurodyti prekės ar paslaugos komercinės kilmės, kad vartotojas, įsigyjantis prekių ženklu pažymėtą prekę arba paslaugą, vėliau įsigydamas galėtų pasirinkti tą pačią prekę ar paslaugą, jeigu patirtis buvo teigiama, arba kitą, jeigu ji buvo neigiama (žr. minėto sprendimo Quick 28 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
79 Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti žymenys ir nuorodos yra tie, kurie atitinkamos visuomenės požiūriu gali būti įprastai naudojami tiesiogiai arba paminint vieną iš jų pagrindinių požymių, žymėti tokiai prekei arba paslaugai, kuriai prašoma įregistruoti prekių ženklą (2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT, C‑383/99 P, Rink. p. I‑6251, 39 punktas ir 2005 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Metso Paper Automatikon prieš VRDT (PAPERLAB), T‑19/04, Rink. p. II‑2383, 24 punktas).
80 Iš to aišku, kad tam, jog žymeniui būtų taikomas šioje nuostatoje nustatytas draudimas, reikia, kad tarp jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų būtų pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, leidžianti suinteresuotajai visuomenei iš karto ir be kitokių svarstymų suvokti nagrinėjamų prekių ir paslaugų arba vienos iš jų požymių apibūdinimą (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lissotschenko ir Hentze prieš VRDT (LIMO), T‑311/02, Rink. p. II‑2957, 30 punktą bei minėto sprendimo PAPERLAB 25 punktą).
81 Taigi tai, ar žymuo yra apibūdinamasis, turi būti vertinama atsižvelgiant, pirma, į atitinkamas prekes ar paslaugas ir, antra, į tikslinės visuomenės, kurią sudaro šių prekių ar paslaugų vartotojai, suvokimą (minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo CARCARD 25 punktas ir 2005 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Wieland-Werke prieš VRDT (SnTEM, SnPUR, SnMIX), T‑367/02– T‑369/02, Rink. p. II‑47, 17 punktas).
82 Šiuo atveju pirmiausia reikia priminti, kad šis ieškinys susijęs tik su šiomis prekių ženklo paraiškoje nurodytomis prekėmis: lentynomis ir jų sudedamosiomis dalimis, ypač pakabinamomis lentynų dėžėmis, visomis išvardytomis metalinėmis ir ne iš medžio imitacijos prekėmis, priklausančiomis 6 klasei, bei visomis minėtomis ne medinėmis prekėmis, priklausančiomis 20 klasei. Iš tikrųjų, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 19‑29 punktuose, Pirmosios instancijos teismas neturėtų atsižvelgti į paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytų prekių apribojimą visoms prekėms, kurios neimituoja tiko medienos, padarytą priėmus skundžiamą sprendimą.
83 Yra laikoma, kad atitinkamą visuomenę sudaro pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs vartotojai (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ellos prieš VRDT (ELLOS), T‑219/00, Rink. p. II‑753, 30 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 26 punktą). Iš tikrųjų, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių pobūdį (lentynos, jų sudedamosios dalys ir pakabinamos lentynų dėžės), šios prekės yra skirtos bendram naudojimui. Be to, žodžio „tek“ suvokimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į prancūziškai ir itališkai kalbančius vartotojus, nes nagrinėjamas žodis yra prancūzų ir italų kalbų žodis.
84 Tokiomis aplinkybėmis taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą absoliutų atmetimo pagrindą reikia nuspręsti, ar atitinkamos visuomenės požiūriu egzistuoja pakankamai tiesioginis ir konkretus ryšys tarp prekių ženklo TEK ir tokių paraiškoje įregistruoti nurodytų prekių, kurias analizavo Apeliacinė taryba.
85 Kalbant apie žodinio žymens TEK reikšmę, pirmiausia reikia nurodyti, jog ieškovė Apeliacinėje taryboje neginčijo Anuliavimo skyriaus išvados, pateikiamos jo sprendimo 10 punkte, kad tiesa, jog, remiantis pateiktomis italų ir prancūzų kalbų žodynų ištraukomis, žodis „tek“ skirtas apibūdinti tiko medieną. Iš tikrųjų ieškovės argumentuose iš esmės tik tvirtinama, jog metalinės lentynos konstrukcijos naudojimas su metalinėmis arba stiklinėmis lentynomis visiškai nesudaro įspūdžio, kad lentyna arba jos sudedamosios dalys yra iš tiko medienos.
86 Per posėdį Pirmosios instancijos teisme ieškovė paaiškino, ir tam nebuvo prieštaraujama, kad nors žodis „tek“ iš tikrųjų įtrauktas į prancūzų ir italų kalbų žodynus, ji abejoja, ar jis iš tikrųjų vartojamas šia prasme.
87 Taigi yra žinoma, kad prancūzų ir italų kalbų žodynuose žodis „tek“ reiškia tiko medieną ir kad šiuose žodynuose tai yra vienas iš tiko medienos užrašymo būdų. Kalbama apie rusvą, kietą, labai sunkią ir atsparią puvimui medieną, o žodis „tek“ taip pat apibūdina ir medienos rūšį bei jos požymius.
88 Šiuo atžvilgiu nesvarbu, ar žodis „tek“ vartojamas tiko medienos prasme. Iš tiesų tam, kad VRDT, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu, atsisakytų įregistruoti, nėra būtina, jog šiame straipsnyje nurodyti prekių ženklą sudarantys žymenys ir nuorodos paraiškos įregistruoti prekių ženklą pateikimo metu būtų realiai naudojami apibūdinant prekes arba paslaugas, kurioms pateikta paraiška, arba šių prekių ar paslaugų savybes. Kaip nurodyta pačiame šios nuostatos tekste, pakanka, kad šiuos žymenis ir nuorodas būtų galima naudoti šiems tikslams (2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Wrigley, C‑191/01 P, Rink. p. I‑12447, 32 punktas ir minėto sprendimo LIMO 32 punktas).
89 Dėl ryšio tarp žodinio žymens TEK ir atitinkamų prekių pobūdžio skundžiamo sprendimo 13‑15 punktuose Apeliacinė taryba manė: kadangi lentynos ir jų sudedamosios dalys gali būti gaminamos iš tiko medienos ir kadangi negalima atmesti, jog tokios metalinės arba plastikinės prekės gali imituoti tiko medieną, sąvoka „tek“, vartojama metalinėms ar plastikinėms lentynoms, yra skirta apibūdinti išvaizdą, išorinį aspektą ir prireikus kitus tiko medienos kokybinius aspektus.
90 Reikia pažymėti, jog ieškovė neginčija, kad lentynos, jų sudedamosios dalys ir pakabinamos lentynų dėžės gali būti gaminamos iš tiko medienos ir kad nurodytos prekės gali atrodyti kaip iš tiko medienos dėl to, jog šiuo metu lentynos gaminamos iš kitokių medžiagų nei tiko mediena, kurios alyvuojamos, lakuojamos arba padengiamos priklijuojamu popieriumi, suteikiančiu šios rūšies medienos įspūdį. Ji nurodo, kad atitinkama visuomenė nesupranta žodžio „tek“ kaip vieno iš šių prekių požymių, nes prekės, kurioms prekių ženklas buvo įregistruotas, yra metalinės ir negaminamos nei iš tiko medienos, nei iš tiko medžio imitacijos.
91 Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovė prašė įregistruoti savo prekių ženklą lentynoms, jų sudedamosioms dalims bei pakabinamoms lentynų dėžėms, visoms nurodytoms metalinėms prekėms, priklausančioms 6 klasei, ir visoms nurodytoms ne medinėms prekėms, priklausančioms 20 klasei. Taigi skundžiamo sprendimo 17 punkte Apeliacinė taryba teisingai manė, kad prekių sąrašas „nėra visiškai apribojamas stiklo arba metalo, kurie atpažįstami kaip tokie, lentynėlėms“.
92 Todėl, atsižvelgiant į prekių, kurioms įregistruotas prekių ženklas TEK, sąrašą, ateityje ieškovė gali gaminti savo prekes iš tokių medžiagų kaip plastikas arba metalas, kurios atrodo kaip tiko mediena. Iš tikrųjų nagrinėjamos prekės, ypač pagamintos iš plastiko, dėl savo spalvos, išorinio aspekto, dėl visų šiuo metu rinkoje egzistuojančių medžio imitacijos technikų gali sudaryti įspūdį, kad jos yra iš tiko medienos arba kad joms būdingi bent jau tam tikri tiko medienos požymiai.
93 Taigi ryšys tarp žodžio „tek“ reikšmės ir lentynų, jų sudedamųjų dalių ir pakabinamų lentynų dėžių, visų nurodytų metalinių ir ne medinių prekių yra pakankamai glaudus, kad jam būtų taikomas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas draudimas (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo ELLOS 37 punktas).
94 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad nesvarbu, jog ieškovė nesiūlo prekių, kurioms ji prašė registracijos, siekdama imituoti tiko medieną. Iš tikrųjų, kaip jau buvo nurodyta, tai, ar žymuo yra apibūdinamasis, turi būti vertinama tik atsižvelgiant į kiekvieną iš paraiškoje įregistruoti nurodytą prekių ar paslaugų kategoriją (žr. šio sprendimo 81 punktą). Šiuo klausimu aplinkybė, kad žodinis žymuo yra apibūdinamasis tik dalies prekių ar paslaugų, priklausančių paraiškoje įregistruoti nurodytai kategorijai, atžvilgiu, netrukdo tam, kad būtų atsisakyta įregistruoti šį žodinį žymenį (2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (TELE AID), T‑355/00, Rink. p. II‑1939, 40 punktas).
95 Todėl atsižvelgdama į konkretų ir tiesioginį ryšį tarp žodinio žymens TEK ir metalinių bei ne medinių lentynų, jų sudedamųjų dalių ir pakabinamų lentynų dėžių Apeliacinė taryba teisingai manė, jog, remiantis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu, žodinis žymuo TEK negali būti Bendrijos prekių ženklu.
96 Kadangi pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą žodinis žymuo negali būti registruojamas, jeigu nors viena iš jo galimų reikšmių apibūdina atitinkamų prekių arba paslaugų požymį (minėto sprendimo VRDT prieš Wrigley 32 punktas), reikia manyti, jog Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos neišanalizavusi, ar prekių ženklas TEK anglų arba vokiečių kalbomis taip pat gali būti suvokiamas kaip nuoroda, apibūdinanti tam tikrus techninius arba technologinius prekių aspektus.
97 Todėl reikia atmesti pirmąjį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu.
98 Dėl antrojo ir trečiojo pagrindų, susijusių atitinkamai su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir g punktų pažeidimu, reikia priminti, kaip matyti iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies, tam, kad žymuo negalėtų būti įregistruotas kaip Bendrijos prekės ženklas, pakanka, jog būtų taikomas bent vienas absoliutus atmetimo pagrindas (2002 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo DKV prieš VRDT, C‑104/00 P, Rink. p. I‑7561, 29 punktas).
99 Todėl nebūtina nagrinėti ieškovės argumentų, susijusių su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir g punktų pažeidimu.
100 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
101 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
102 Kadangi įstojusi į bylą šalis nepateikė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ji pati turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas, kurias patyrė įstojusi į bylą šalis.
3. Įstojusi į byla šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2007 m. lapkričio 20 d. viešame posėdyje Liuksemburge.