BENDROJO TEISMO (septintoji išplėstinė kolegija) NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 21 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – REACH – Akrilamido pripažinimas labai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga – Ieškinio pareiškimo terminas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑268/10
Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG), įsteigta Briuselyje (Belgija),
SNF SAS, įsteigta Andrezjė Buteone (Prancūzija),
iš pradžių atstovaujamos advokatų K. Van Maldegem, R. Cana ir solisitoriaus P. Sellar, vėliau – K. Van Maldegem ir R. Cana,
ieškovės,
prieš
Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), atstovaujamą M. Heikkila ir W. Broere,
atsakovę,
palaikomą
Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos M. Noort ir J. Langer,
ir
Europos Komisijos, atstovaujamos P. Oliver ir E. Manhaeve,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti ECHA sprendimą, kuriuo akrilamidas (EB Nr. 201‑173‑7) pripažintas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga ir įtrauktas į kandidatinį sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į minėto reglamento XIV priedą, kaip numatyta šio reglamento 59 straipsnyje,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Dittrich (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse, I. Wiszniewska‑Białecka, M. Prek ir J. Schwarcz,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 Pirmoji ieškovė Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG) – tai Belgijoje įsteigta Europos ekonominių interesų grupė. Ji atstovauja polielektrolitus, poliakrilamidą ir (arba) kitus polimerus, kurių sudėtyje yra akrilamido, gaminančių ir (arba) importuojančių bendrovių interesams. Pirmai ieškovei priklausančios bendrovės taip pat naudoja akrilamidą ir gamina ir (arba) importuoja akrilamidą arba poliakrilamidą. Visi akrilamido gamintojai Europos Sąjungoje priklauso pirmajai ieškovei.
2 Antroji ieškovė SNF SAS – tai pirmajai ieškovei priklausanti bendrovė. Jos pagrindinė veikla – tai akrilamido ir poliakrilamido, kurį ji tiesiogiai parduoda savo klientams, gamyba. Ji turi gamyklų Prancūzijoje, Jungtinėse Valstijose, Kinijoje ir Pietų Korėjoje.
3 2009 m. rugpjūčio 25 d. Nyderlandų Karalystė pateikė Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) bylą, kurią ji parengė dėl akrilamido pripažinimo 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), vėliau iš dalies pakeisto 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiu ir panaikinančiu direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB (OL L 353, p. 1), 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga, ir nurodė, kad Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje akrilamidas pripažintas 2 kategorijos kancerogenine chemine medžiaga ir 2 kategorijos mutagenine chemine medžiaga. 2009 m. rugpjūčio 31 d. ECHA savo interneto tinklalapyje paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl akrilamido bylos. Tą pačią dieną ECHA paragino pateikti šiuo klausimu pastabas ir kitų valstybių narių kompetentingąsias institucijas.
4 Gavusi pastabų dėl aptariamos bylos, be kita ko, iš pirmosios ieškovės, taip pat Nyderlandų atsakymus į šias pastabas, ECHA nusiuntė bylą valstybių narių komitetui, kuris 2009 m. lapkričio 27 d. vieningai sutarė dėl akrilamido pripažinimo labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga, motyvuodamas tuo, kad akrilamidas atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytus kriterijus.
5 2009 m. gruodžio 7 d. ECHA paskelbė pranešimą spaudai, kuriame buvo pranešta, pirma, kad valstybių narių komitetas vieningai sutarė dėl akrilamido ir keturiolikos kitų cheminių medžiagų pripažinimo labai didelį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis, nes šios medžiagos atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, antra, kad kandidatinis sąrašas, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą (toliau – kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas), bus oficialiai atnaujintas 2010 m. sausio mėnesį. 2009 m. gruodžio 22 d. ECHA vykdomasis direktorius priėmė Sprendimą ED/68/2009 dėl šių keturiolikos cheminių medžiagų įtraukimo į kandidatinį sąrašą 2010 m. sausio 13 d.
6 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. sausio 4 d., ieškovės pareiškė ieškinį dėl ECHA sprendimo, kuriuo akrilamidas pripažintas Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga, kaip tai numatyta šio reglamento 59 straipsnyje, panaikinimo (byla T‑1/10).
7 Atskiru 2010 m. sausio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu antroji ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame iš esmės Bendrojo Teismo pirmininko paprašė sustabdyti ECHA sprendimo, kuriuo akrilamidas pripažintas Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga, kaip tai numatyta šio reglamento 59 straipsnyje, vykdymą (byla T‑1/10 R).
8 2010 m. sausio 11 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmininkas sustabdė minėto ECHA sprendimo vykdymą, kol bus priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros pabaigos. Priėmus šią nutartį, ECHA sustabdė sprendimo įrašyti akrilamidą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą vykdymą.
9 2010 m. kovo 26 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi PPG ir SNF prieš ECHA (T‑1/10 R, Rink. p. II‑0000) antrosios ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, o bylinėjimosi išlaidų klausimas atidėtas.
10 Priėmus šią nutartį, 2010 m. kovo 30 d. ECHA paskelbė kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, į kurį yra įtrauktas akrilamidas.
Procesas ir šalių reikalavimai
11 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. birželio 10 d., ieškovės pareiškė ieškinį dėl 2010 m. kovo 30 d. paskelbto ECHA sprendimo, kuriuo akrilamidas pripažintas Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga ir įtrauktas į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, panaikinimo (toliau – ginčijamas sprendimas).
12 2010 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi ieškovių buvo paprašyta pateikti pastabas dėl ieškinio pareiškimo termino laikymosi. Ieškovės šį prašymą įvykdė ir pateikė dokumentą, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. liepos 30 d.
13 Kadangi Bendrojo Teismo kolegijų sudėtis buvo pakeista, teisėjas pranešėjas paskirtas į septintąją kolegiją, kuriai galiausiai ir skirta ši byla.
14 2010 m. lapkričio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu ECHA pareiškė prieštaravimą dėl priimtinumo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį. 2010 m. gruodžio 21 d. ieškovės pateikė pastabas dėl prieštaravimo dėl priimtinumo.
15 Bendrojo Teismo kanceliarijoje atitinkamai 2010 m. lapkričio 19 d. ir 25 d. užregistruotais laiškais Nyderlandų Karalystė ir Europos Komisija pateikė prašymus leisti įstoti į šią bylą palaikyti ECHA reikalavimus. Išklausius pagrindines bylos šalis šie prašymai buvo patenkinti 2011 m. sausio 10 d. Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininko nutartimi.
16 2011 m. sausio 18 d. ECHA pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai papildomas pastabas dėl prieštaravimo dėl priimtinumo. 2011 m. vasario 15 d. ieškovės atsakė į šias pastabas.
17 2011 m. vasario 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Nyderlandų Karalystė atsisakė pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą tik dėl priimtinumo. Komisija pateikė tokį paaiškinimą 2011 m. vasario 24 d.
18 2011 m. kovo 30 d. nutartimi Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 51 straipsnio 1 dalį perdavė šią bylą septintajai išplėstinei kolegijai.
19 2011 m. balandžio 19 d. ir 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais pagrindinės šalys pateikė pastabas dėl Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimo tik dėl priimtinumo.
20 Ieškinyje ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas,
– imtis kitų būtinų priemonių.
21 Prieštaraudama dėl priimtinumo ECHA Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
22 Pastabose dėl prieštaravimo dėl priimtinumo ieškovės Bendrojo Teismo prašo atmesti prieštaravimą dėl priimtinumo.
23 Komisija Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
Dėl teisės
24 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 ir 4 dalis, jei bylos šalis prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, nenagrinėjęs bylos iš esmės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia kitaip, likusi proceso dalis vyksta žodžiu. Bendrasis Teismas mano, kad šiuo atveju byloje yra pakankamai duomenų ir nėra reikalo pradėti žodinės proceso dalies.
25 Grįsdama savo reikalavimus ECHA nurodo tris nepriimtinumo pagrindus, susijusius visų pirma su ieškinio pareiškimo termino nesilaikymu, taip pat tiesioginio poveikio ieškovėms nebuvimu ir aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas nėra konkrečiai su ieškovėmis susijęs reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip numatyta SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje.
26 Komisija pritaria ECHA argumentams dėl ieškinio pareiškimo termino nesilaikymo. Ji taip pat nurodo, kad ieškinys nepriimtinas dėl lis pendens.
27 Visų pirma reikia išnagrinėti pagrindinį nepriimtinumo pagrindą, susijusį su ieškinio pareiškimo termino nesilaikymu.
28 Šiuo klausimu ECHA ir Komisija iš esmės teigia, kad ieškinys pareikštas ne per nustatytą terminą. Anot jų, ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas 2010 m. kovo 30 d., o SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl ECHA sprendimo, buvo nuo 2010 m. kovo 31 d. iki gegužės 30 d. Prie šios datos reikia pridėti papildomą dešimties dienų terminą dėl nuotolio, numatytą Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalyje, todėl bendras terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, suėjo 2010 m. birželio 9 d. Taigi 2010 m. birželio 10 d. pareikštas ieškinys buvo pateiktas pavėluotai.
29 Ieškovės iš esmės pastebi, kad pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalį terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, skaičiuojamas nuo keturioliktos dienos po ginčijamo sprendimo paskelbimo pabaigos. Ši nuostata taikoma skelbiant ne tik Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, bet ir visiems kitiems paskelbimo būdams, įskaitant sprendimo paskelbimą internete, kaip numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalyje. Kitoks Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies aiškinimas reikštų ieškovių diskriminaciją arba savavaliavimą jų atžvilgiu. Šios nuostatos taikymo atžvilgiu termino, per kurį galima pareikšti ieškinį, buvo laikomasi.
30 Pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą šiame straipsnyje numatyti ieškiniai, nelygu atvejis pareiškiami per du mėnesius nuo akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.
31 Šiuo atveju ECHA ginčijamą sprendimą paskelbė, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, 2010 m. kovo 30 d. Iš tikrųjų, vykdydama jai pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalį nustatytą pareigą, 2010 m. kovo 30 d. ECHA paskelbė savo tinklalapyje kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, į kurį yra įtrauktas akrilamidas.
32 Reikia pažymėti, kad SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nėra jokios informacijos apie pagal šią nuostatą numatytą paskelbimo būdą, ir paskelbimas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, neapribojamas tam tikrais būdais. Taigi paskelbimu pagal šią nuostatą negali būti paskelbimas vien Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
33 Priešingai nei tvirtina ieškovės, terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, skaičiuojamas ne nuo keturioliktos dienos po ginčijamo sprendimo paskelbimo pabaigos. Iš Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta tokia taisyklė, formuluotės matyti, kad ji taikoma tik Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtiems aktams. Šiuo atveju Reglamente Nr. 1907/2006 numatyta, kad ECHA aktai paprastai skelbiami tik internete. Taigi jame įtvirtinta speciali šios įstaigos aktų skelbimo taisyklė. Konkrečiai kalbant, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalį kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą numatyta skelbti ECHA tinklalapyje ir jokioje kitoje minėto reglamento nuostatoje nėra numatytas kitoks paskelbimo būdas.
34 Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma neatsižvelgiant į jos tekstą aktams, paskelbtiems kitaip, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, tik internete.
35 Pirma, Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalis yra specifinė norma, taikoma skelbiant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Paskelbimas tik internete skiriasi nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nes skelbiama elektroniniu būdu, todėl jame paskelbti aktai yra prieinami visuomenei visoje Sąjungoje tuo pačiu metu. Dėl aplinkybės, kad Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninė versija taip pat prieinama internete, reikia pažymėti, jog autentiška yra tik minėto leidinio spausdinta versija (2007 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Skoma‑Lux, C‑161/06, Rink. p. I‑10841, 50 punktas).
36 Antra, reikia pažymėti, kad griežtas procesinius terminus reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų taikymas atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę išvengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą (žr. 2009 m. spalio 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kipras prieš Komisiją, T‑300/05 ir T‑316/05, neskelbiamo Rinkinyje, 235 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
37 Trečia, priešingai nei tvirtina ieškovės, teismo praktika dėl sprendimų valstybės pagalbos srityje paskelbimo negali būti taikoma šioje byloje. Tai, kad bylose dėl valstybės pagalbos trečiosioms šalims suteikiama galimybė susipažinti su visu tinklalapyje įdėto sprendimo tekstu, kartu paskelbiant trumpą pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, leidžiantį suinteresuotosioms šalims identifikuoti atitinkamą sprendimą ir informuojantį apie galimybę su juo susipažinti internete, praplečia Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (2005 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Air Bourbon prieš Komisiją, T‑321/04, Rink. p. II‑3469, 34 ir 42 punktai ir 2009 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo TF1 prieš Komisiją, T‑354/05, Rink. p. II‑471, 35 ir 48 punktai). Tačiau šio tipo bylose paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje yra aiškiai numatytas 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108 straipsnio] taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 26 straipsnyje. Šiuo atveju nė vienoje nuostatoje nereikalaujama skelbti ginčijamą sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nesvarbu, ar trumpą, ar visą jo versiją. Atvirkščiai, iš Reglamento Nr. 1907/2006 matyti, kad atnaujintas kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas turi būti skelbiamas tik internete.
38 Ketvirta, priešingai, nei tvirtina ieškovės, aplinkybė, kad Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalis netaikoma aktams, kurie pagal Sąjungos teisę turi būti skelbiami tik internete, nėra diskriminacija ar savivalė jų atžvilgiu. Iš tikrųjų faktinė ir teisinė padėtis, kurioje yra asmuo po akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nepanaši į padėtį, kurioje šis asmuo yra paskelbus šį aktą tik internete (žr. šio sprendimo 35 punktą). Be to, atsižvelgimas į ginčijamo sprendimo paskelbimo ECHA tinklalapyje datą, kaip į paskelbimo datą, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, garantuoja vienodą požiūrį į visas suinteresuotąsias šalis ir užtikrina, kad terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo, visiems skaičiuojamas vienodai (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 37 punkte minėtos Nutarties Air Bourbon prieš Komisiją 44 punktą). Termino, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, skaičiavimo skirtumai skelbiant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir internete, kad ir kaip būtų, taip pat pateisinami paskelbimo internete ypatybėmis (žr. šio sprendimo 35 punktą).
39 Remiantis tuo darytina išvada: kadangi ginčijamas sprendimas paskelbtas 2010 m. kovo 30 d., terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. kovo 31 d., kaip numatyta Procedūros reglamento 101 straipsnio 1 dalies a punkte. Dviejų mėnesių terminas suėjo 2010 m. gegužės 30 d., nes pagal Procedūros reglamento 101 straipsnio 1 dalies b punktą mėnesiais nustatytas terminas pasibaigia kartu su paskutinio jo mėnesio diena, kuri atitinka tą dieną, kai atsitiko įvykis arba buvo atliktas veiksmas, nuo kurio skaičiuojamas terminas (šiuo klausimu žr. 2002 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo nutarties Vokietija prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑406/01, Rink. p. I‑4561, 17 punktą). Turint omenyje dešimties dienų terminą dėl nuotolio, kurį pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį reikia pridėti prie procesinio termino, terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, baigėsi 2010 m. birželio 9 d.
40 Todėl šis 2010 m. birželio 10 d. pareikštas ieškinys buvo pateiktas pavėluotai.
41 Kadangi ieškovės, nurodydamos, kad ieškiniai dėl ECHA sprendimų yra nauji, o teismų praktikos dėl termino, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl tokių internete paskelbtų sprendimų, apskaičiavimo nėra, ketino remtis aplinkybe, jog šioje byloje taikytinų Procedūros reglamento nuostatų aiškinimo klaida yra atleistina, reikia pažymėti, kad iš bylos medžiagos matyti, jog, ieškovių nuomone, ginčijamo sprendimo paskelbimas ECHA tinklalapyje yra SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas paskelbimas. Todėl ieškovių klaidą nulėmė klaidingas Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalies arba šio reglamento 101 straipsnio 1 dalies dėl ieškinio pareiškimo termino skaičiavimo aiškinimas. Aiškinant šias nuostatas nekyla ypatingų sunkumų, todėl negalima pripažinti, jog ieškovės padarė atleistiną klaidą, kuri pateisintų leidimą nukrypti nuo minėtų nuostatų taikymo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 39 punkte minėtos Nutarties Vokietija prieš Parlamentą ir Tarybą 21 punktą).
42 Be to, ieškovės neįrodė ir net nesirėmė aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, ar force majeure, dėl ko Sąjungos teismas būtų galėjęs nukrypti nuo aptariamo termino pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antrą pastraipą.
43 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nesant būtinybės nagrinėti kitų ECHA ir Komisijos nurodytų nepriimtinumo pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo išlaidas.
45 Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti savo ir ECHA bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus. Nyderlandų Karalystė ir Komisija pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG) ir SNF SAS padengia savo ir Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) bylinėjimosi išlaidas.
3. Nyderlandų Karalystė ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2011 m. rugsėjo 21 d. Liuksemburge.