Language of document : ECLI:EU:T:2012:19

BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. sausio 19 d.(*)

„Bendrijos prekių ženklas — Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „justing“ paraiška — Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas JUSTING — Prašymas pripažinti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę — Žymenų tapatumo nebuvimas — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 34 straipsnis“

Byloje T-103/11

Tiantian Shang, gyvenanti Romoje (Italija), atstovaujama advokato A. Salerni,

ieškovė,

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Mannucci,

atsakovę,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2010 m. gruodžio 14 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1388/2010-2), susijusio su prašymu pripažinti Tiantian Shang priklausančio vaizdinio nacionalinio prekių ženklo JUSTING pirmenybę,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai V. Vadapalas (pranešėjas) ir K. O’Higgins,

kancleris E. Coulon,

susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. vasario 16 d.,

susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. balandžio 7 d.,

atsižvelgęs į tai, kad šalys per mėnesį po to, kai joms buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, todėl, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsniu, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2009 m. birželio 26 d. ieškovė Tiantian Shang pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

2        Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:

Image not found

3        Pagal peržiūrėtą ir iš dalies pakeistą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso 18 ir 25 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:

–        18 klasė: „Odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos; lagaminai ir kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai, lazdos (kriukiai); rimbai, botagai ir balnojimo reikmenys“,

–        25 klasė: „Drabužiai, avalynė, galvos apdangalai“.

4        Ieškovė kartu pateikė VRDT prašymą pagal Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnį pripažinti šio ankstesnio vaizdinio Italijos prekių ženklo, įregistruoto Nr.  1217303, pirmenybę:

Image not found

5        2010 m. birželio 1 d. sprendimu ekspertas atmetė prašymą pripažinti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę.

6        2010 m. liepos 22 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsnius dėl eksperto sprendimo pateikė apeliaciją VRDT.

7        2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Konkrečiai ji nusprendė, kad prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas ir ankstesnis nacionalinis prekių ženklas nėra tapatūs, nes jų grafiniai vaizdai yra skirtingi ne tik dėl žodinio elemento „justing“ tipografinių ženklų, bet ir atsižvelgiant į jų vaizdinius elementus bei į žymenų įvairių sudedamųjų dalių padėtį.

 Šalių reikalavimai

8        Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        pakeisti ginčijamą sprendimą ir patenkinti jos prašymą pripažinti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę,

–        subsidiariai: patenkinti jos prašymą pripažinti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo žodinio elemento, būtent − žodžio „justing“, pirmenybę,

–        priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

9        VRDT Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

10      Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo tris pagrindus, susijusius, pirma, su Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnio pažeidimu ir klaidingu aiškinimu, antra, su 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos (OL L 289, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 120) pažeidimu ir, trečia, su ankstesnio nacionalinio prekių ženklo žinomumu.

 Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnio pažeidimu ir klaidingu aiškinimu

11      Ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą siaurai aiškinus Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnį. Ji teigia, kad Apeliacinė taryba šią nuostatą aiškino neatsižvelgdama į jos kontekstą, t. y. prekių ženklų apsaugos nuo galimybės supainioti su tapačiais arba panašiais prekių ženklais sistemą. Šiuo klausimu Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti į tai, kad Bendrijos prekių ženklo ir ankstesnio nacionalinio prekių ženklo žodiniai elementai „justing“ yra tapatūs ir kad šio konstatavimo negali paneigti aplinkybė, jog šiuose dviejuose prekių ženkluose naudoti skirtingi tipografiniai ženklai. Be to, abiem nagrinėjamais prekių ženklais žymimų prekių tapatumas yra absoliutus ir Apeliacinė taryba to nepaneigė. Galiausiai, dėl nagrinėjamų prekių ženklų vaizdinių elementų ji pažymi, jog jų skirtumai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į ankstesnio nacionalinio prekių ženklo „grafinių pakeitimų proceso“ kontekstą, o tai jokiu būdu nepaneigė, jog tai „vienas prekių ženklas“, nes dėl to jis liko nepakitęs.

12      VRDT ginčija ieškovės argumentus.

13      Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnio 1 dalyje teigiama:

„Ankstesnio prekių ženklo, įregistruoto valstybėje narėje, taip pat įregistruoto ir Beniliukso šalyse, arba įregistruoto pagal valstybėje narėje galiojančius tarptautinius susitarimus, savininkas, padavęs paraišką tapatų prekių ženklą įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą tapačioms prekėms ar paslaugoms arba priskiriamoms prie tų prekių ar paslaugų, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, gali prašyti Bendrijos prekių ženklui pripažinti ankstesnio prekių ženklo pirmenybę toje valstybėje narėje, kurioje arba kuriai jis yra įregistruotas.“

14      Kad nagrinėjant Bendrijos prekių ženklo paraišką būtų patenkintas prašymas pripažinti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę, turi būti įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos: ankstesnis nacionalinis prekių ženklas ir prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas turi būti tapatūs; prašomo įregistruoti Bendrijos prekių ženklo saugomos prekės ar paslaugos turi būti tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms yra įregistruotas ankstesnis nacionalinis prekių ženklas, arba priskiriamos prie šių prekių ar paslaugų; nagrinėjamų prekių ženklų savininkas turi būti tas pats.

15      Šioje byloje prašomo įregistruoti Bendrijos prekių ženklo ir ankstesnio nacionalinio prekių ženklo saugomų prekių tapatumas neginčijamas. Šalys taip pat sutaria, kad nagrinėjamų prekių ženklų savininkas yra tas pats.

16      Dėl prekių ženklų tapatumo reikia priminti, kad žymuo yra tapatus prekių ženklui tuo atveju, kai jis pakartoja visas prekių ženklo sudedamąsias dalis jų nepakeisdamas ir nieko nepridėdamas arba kai jis, vertinamas kaip visuma, turi tokių nedidelių skirtumų, kad paprastas vartotojas gali jų nepastebėti (2003 m. kovo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo LTJ Diffusion, C-291/00, Rink. p. I‑2799, 54 punktas).

17      Žymens ir prekių ženklo tapatumo sąlyga turi būti aiškinama siaurai dėl tokio tapatumo padarinių. Šiuo atveju, remiantis Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnio 2 dalimi, Bendrijos prekių ženklo savininkas, kurio prašymas pripažinti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę buvo patenkintas, jei atsisakytų ankstesnio prekių ženklo arba leistų pasibaigti jo galiojimo laikui, galėtų tvirtinti toliau besinaudojąs tokiomis teisėmis, kokias būtų turėjęs, jeigu būtų išlikusi ankstesnio prekių ženklo registracija.

18      Taigi, Apeliacinė taryba teisingai pasirinko siaurą Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnio 1 dalies aiškinimą.

19      Šiuo klausimu ieškovės pateiktas argumentas, jog Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnį turėtų būti galima taikyti ir panašiems prekių ženklams, lygiai kaip prekių ženklų apsauga nuo galimybės supainioti taikoma panašiems prekių ženklams, turi būti atmestas. Kitaip nei Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos, reglamentuojančios prekių ženklų apsaugą nuo galimybės supainioti su tapačiais arba panašiais prekių ženklais, Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnis susijęs tik su tapačiais prekių ženklais ir jame nėra jokios nuostatos, susijusios su panašiais prekių ženklais. Bendrasis Teismas negali keisti šio reglamento 34 straipsnio formuluotės ir leisti prekių ženklų tapatumo sąlygą pakeisti jų panašumo sąlyga.

20      Taigi šiuo atveju reikia patikrinti, ar prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas ir ankstesnis nacionalinis prekių ženklas yra tapatūs.

21      Abu vaizdiniai prekių ženklai sudaryti iš žodinio elemento „justing“ ir vaizdinių elementų. Reikia pažymėti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 12 punkte, jog, nelygu prekių ženklas, žodinis elementas „justing“ pavaizduotas naudojant skirtingus tipografinius ženklus. Ankstesnio nacionalinio prekių ženklo spaudmenys yra standartinio šrifto, o prašomame įregistruoti Bendrijos prekių ženkle panaudoti gotiški ženklai, kurie žodžiui „justing“ suteikia konkretų grafinį ir stilistinį apibūdinimą.

22      Be to, abiejų prekių ženklų vaizdiniai elementai skiriasi. Ankstesniame nacionaliniame prekių ženkle iš vienos ir kitos žodinio elemento pusės matyti abi lytis reiškiantys simboliai, o prašomame įregistruoti Bendrijos prekių ženkle vaizdinis elementas, esantis virš žodinio, vaizduoja spindulių apsuptą žiedą, kuriame yra raidė „j“.

23      Taigi, darytina išvada, jog Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prekių ženklai nėra tapatūs, todėl negali būti patenkintas prašymas pripažinti prašomam įregistruoti Bendrijos prekių ženklui ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę.

24      Šiuo požiūriu ieškovės argumentas, kuriuo siekiama skirtumus tarp prekių ženklų paaiškinti „grafinių pakeitimų procesu“, negali paneigti šios išvados. Prekių ženklai tapačiais galėjo būti laikomi tik jei, remiantis 16 punkte priminta teismų praktika, skirtumai būtų buvę tokie menki, jog paprastas vartotojas būtų jų nepastebėjęs, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra, nes abu prekių ženklai grafiškai pavaizduoti labai skirtingai.

25      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį pagrindą.

 Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Direktyvos 98/71 pažeidimu

26      Ieškovė tvirtina, kad siekiant nustatyti, ar du prekių ženklai turi būti laikomi tapačiais, reikia remtis Direktyvos 98/71 4 straipsniu, kuriame teigiama: „Dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.“ Pasak jos, tai reiškia, kad du prekių ženklai yra tapatūs, kai esminiai jų elementai, t. y. tie, pagal kuriuos visuomenė gali juos identifikuoti, yra tapatūs.

27      Anot ieškovės, pažymėtina, kad „galimos tikimybės supainioti“ požiūriu, atsisakant „nereikalingo griežtumo“, abu prekių ženklai turėtų būti laikomi vienu prekių ženklu, atsižvelgiant į prekių, žodinio elemento ir savininko tapatumą, „faktinę pirmenybę“ ir „visiškai suderinamų žymenų sąsają ir (arba) aiškią jų raidą“.

28      VRDT ginčija ieškovės argumentus.

29      Pirmiausia reikia pažymėti, kad Direktyvos 98/71 nuostatos netaikomos šioje byloje, nes jos skirtos dizainui.

30      Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad Direktyvos 98/71 4 straipsnyje ir šio sprendimo 16 punkte nurodytoje Teisingumo Teismo praktikoje pateikiama panaši tapatumo sąvokos apibrėžtis.

31      Be to, šiam pagrindui pagrįsti ieškovės nurodyti argumentai iš esmės apima tuos pačius elementus kaip ir pirmojo pagrindo argumentai. Ieškovė bando įrodyti, kad nagrinėjami prekių ženklai yra tapatūs dėl esminių elementų, t. y. žodinių elementų „justing“, o skirtumai tėra rezultatas „grafinių pakeitimų proceso“, į kurį Bendrasis Teismas turi atsižvelgti ir nuspręsti, jog prekių ženklai yra tapatūs.

32      Reikia pabrėžti, kad ieškovės pasirinktas tapatumo sąvokos aiškinimas neteisingas, nes ši sąvoka susiaurinama iki esminių žymenų elementų, kaip naudinga ieškovei, ir nepaisoma aplinkybės, jog žymenys tapatūs tik tuomet, kai jų skirtumai yra labai nedideli, o taip nėra šiuo atveju, nors prekių ženklų žodiniai elementai ir yra vienodi. Toliau pakanka grįžti prie vertinimo, kurį Bendrais Teismas atliko nagrinėdamas pirmąjį pagrindą.

33      Dėl ieškovės argumento, jog bet kokia prekių ženklo logotipo grafinė plėtotė būtų uždrausta, jeigu Bendrasis Teismas nepripažintų, jog jis kito, reikia pasakyti, kad jam negalima pritarti. Čia siekiama ne paneigti prekių ženklo savininko galimybę jį keisti grafiškai, o nustatyti, ar ieškovė gali prašyti pripažinti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę. Pažymėtina, kad kriterijai šioje srityje aiškiai įtvirtinti Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnyje ir turi būti aiškinami griežtai, kaip patvirtinta šio sprendimo 18 punkte. Nagrinėjamu atveju viena iš Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnyje numatytų sąlygų prašyti pripažinti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę, būtent − prekių ženklų tapatumas, neįvykdyta. Todėl ieškovės prašymas negali būti patenkintas.

34      Ieškovė tvirtina, kad aiškinant priešingai, nei siūlo ji, bet kokia apsauga taptų niekinė, nes remiantis šiuo aiškinimu bet kam būtų leidžiama įregistruoti identišką prekių ženklą su nedideliu grafiniu skirtumu ir tvirtinti, jog idealios grafinių elementų atitikties nebuvimas yra tinkama priežastis laikyti, jog prekių ženklas yra skirtingas ir originalus.

35      Šis argumentas neįtikinamas, nes reglamento apsaugos mechanizmai prekių ženklo savininkui leidžia gauti apsaugą nuo trečiajam asmeniui priklausančio prekių ženklo, kuris panašus į jo prekių ženklą, o pagal nusistovėjusią teismų praktiką visapusis galimybės supainioti vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų panašumo ir žymimų prekių ar paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Taigi mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis ir atvirkščiai (1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C‑39/97, Rink. p. I‑5507, 17 punktas ir 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mast-Jägermeister prieš VRDT – Licorera Zacapaneca (VENADO su rėmeliu ir kt.), T‑81/03, T‑82/03 ir T‑103/03, Rink. p. II‑5409, 74 punktas).

36      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl trečiojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su ankstesnio prekių ženklo žinomumu

37      Ieškovė tvirtina, kad ankstesnio nacionalinio prekių ženklo „paplitimas“ turėtų leisti pripažinti jo apsaugą, neatsižvelgiant į jo įregistravimą.

38      Ieškovė pažymi, kad pasilieka teisę pareikšti ieškinį dėl panaikinimo asmeniui, įregistravusiam žodinį tarptautinį prekių ženklą JUSTING, kurį registruodamas jis nurodė Europos Sąjungos teritoriją, 2009 m. gegužės 11 d., prieš jai pateikiant savo Bendrijos prekių ženklo paraišką, tačiau po to, kai ji buvo pateikusi paraišką įregistruoti ankstesnį nacionalinį prekių ženklą.

39      VRDT ginčija ieškovės argumentus.

40      Reikia pažymėti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 13 punkte, jog tai, kad ieškovė ketina pareikšti ieškinį asmeniui, įregistravusiam žodinį tarptautinį prekių ženklą JUSTING ir nurodžiusiam Europos Sąjungos teritoriją, nėra reikšmingas kriterijus per ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybės pripažinimo procedūrą.

41      Be to, Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnyje neįtvirtinamas joks ryšys tarp prašymo pripažinti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę ir jo žinomumo.

42      Taigi reikia atmesti trečiąjį pagrindą kaip neveiksmingą.

43      Be kita ko, dėl ieškovės prašymo iš dalies patenkinti jos prašymą pripažinti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo žodinio elemento „justing“ pirmenybę pažymėtina, kad galimybė remtis ankstesnio nacionalinio prekių ženklo dalies pirmenybe Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnyje nenumatyta. Kaip nurodyta pirma, šio reglamento 34 straipsnis aiškintinas siaurai, todėl Bendrasis Teismas negali patenkinti tokio prašymo.

44      Kadangi nepriimtas nė vienas ieškovės nurodytų pagrindų, skirtų tiek prašymui dėl panaikinimo, tiek prašymui dėl pakeitimo pagrįsti, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

45      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia nurodyti jai padengi išlaidas, kaip to reikalavo VRDT.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Tiantian Shang bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas

Vadapalas

O’Higgins

Paskelbta 2012 m. sausio 19 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


* Proceso kalba: italų.