Language of document : ECLI:EU:T:2019:879

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. gruodžio 19 d.(*)

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas CINKCIARZ – Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai – Skiriamasis požymis – Apibūdinamojo pobūdžio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai) – Niekinamasis žodis, susijęs su nagrinėjamomis prekėmis ar paslaugomis“

Byloje T‑501/18

Currency One S.A., įsteigta Poznanėje (Lenkija), atstovaujama advokatų P. Szmidt ir B. Jóźwiak,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą D. Walicka,

atsakovę,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,

Cinkciarz.pl sp. z o.o., įsteigta Zielona Góra (Lenkija), atstovaujama advokatų E. Skrzydło-Tefelska ir K. Gajek,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. birželio 18 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2598/2017-5), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Currency One ir Cinkciarz.pl,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

kurį sudaro pirmininko pareigas einantis P. Nihoul, teisėjai J. Svenningsen (pranešėjas) ir U. Öberg,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. rugpjūčio 22 d.,

susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. spalio 31 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. spalio 30 d.,

įvykus 2019 m. gegužės 7 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2015 m. sausio 26 d. įstojusi į bylą šalis Cinkciarz.pl sp. z o.o. pagal iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)) pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

2        Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo CINKCIARZ.

3        Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma įregistruoti šį prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9, 36 ir 41 klasėms ir atitinka šį aprašymą:

–        9 klasė: „Kompiuterių programinė įranga; žaidimų programinė įranga; įdiegiamos kompiuterių programos; parsisiunčiamos taikomosios kompiuterių programos; duomenų tvarkymo programos; interaktyvios daugialypės terpės kompiuterių programos; internetu parsisiunčiami elektroniniai leidiniai; kompiuterių įranga ir priedai; duomenų laikmenos (magnetinės ir optinės); garso ir vaizdo įrašymo, perdavimo ir atkūrimo prietaisai; akiniai nuo saulės“;

–        36 klasė: „Bankinės operacijos, pinigų keitimas; užsienio valiutos keitimo biurų paslaugos; informacijos apie valiutos keitimo kursus teikimas; užsienio valiutos teikimas; prekyba užsienio valiuta; tiesioginio ryšio prekyba užsienio valiuta realiuoju laiku; finansinė informacija (valiutos keitimo kursai); valiutos keitimo kursų nustatymas; valiutos keitimo kursų prognozavimas; užsienio valiutų rinka; kompiuterizuotos finansinės paslaugos, susijusios su užsienio valiutų sandoriais; valiutos keitimo kursų informacijos paruošimas ir įvertinimas; valiutos kursų mainų sandoriai; valiutų kursų kainų informacijos teikimas; pinigų keitimo agentūrų paslaugos; konsultacijos užsienio valiutų keitimo kursų klausimais; finansinių duomenų bazių paslaugos, susijusios su užsienio valiuta; pinigų keitimas ir pervedimas; valiutų kursų sąrašų teikimas; užsienio valiutos keitimo biurai; grynųjų pinigų, čekių ir pinigų perlaidos liudijimų paslaugos; elektroninis lėšų pervedimas telekomunikacijos priemonėmis; automatizuotos mokėjimo paslaugos; pinigų pervedimo paslaugos; elektroninio mokėjimo paslaugos; nekilnojamojo turto agentūrų paslaugos; skolų inkasavimo agentūros; finansų analizė; tiesioginė (namų) bankininkystė; finansinė informacija; banko operacijos; hipotekų bankininkystė; kreditų informacijos biurai; nuompinigių rinkimas; finansinės konsultacijos; draudimo konsultacijos; finansinės veiklos vadyba; finansinis vertinimas draudimo, banko operacijų ir nekilnojamojo turto srityje; konsultacijos finansų klausimais; finansinė informacija; banko operacijos; finansinės paslaugos; investicinių fondų formavimas; draudimo fondų paslaugos; biržos kursų kotiravimas; biržos maklerių agentūros; laidavimas; draudimo informacija; finansinė informacija; lėšų investavimas; kapitalo investavimas; elektroninis lėšų pervedimas; paslaugos, susijusios su kreditinėmis ir debetinėmis kortelėmis; debetinių ir kreditinių kortelių paslaugos; kreditinių ir debetinių kortelių išleidimas; draudimo tarpininkavimas; biržos maklerių agentūros paslaugos; biržos kursų kotiravimas; įkainojimo paslaugos; biržos maklerių agentūros; draudimo tarpininkavimas; finansinės paskolos; banko paslaugos; draudimas; pinigų keitimas; finansinės veiklos vadyba; nekilnojamojo turto valdymas; turto valdymas“;

–        41 klasė: „Tekstų (išskyrus reklaminius) skelbimas; neatsisiunčiamos medžiagos elektroninis skelbimas tiesiogiai internetu; medžiagos, kurią galima gauti iš duomenų bazių arba interneto, publikavimas; elektroninių žaidimų paslaugos ir konkursai, teikiami internetu; švietimo informacija, teikiama tiesiogiai iš kompiuterinių duomenų bazių ar interneto; švietimas (mokymas); švietimo informacija; kino studijos, fotografijos, fotoreportažų rengimo paslaugos; pramogų parkų paslaugų teikimas; lošimų paslaugos, teikiamos prijungties veiksena; lošimų paslaugos; klubų paslaugos (pramogos ar švietimas); elektroninės leidybos paslaugos; demonstracijos ir praktinis mokymas; praktinių mokymo seminarų organizavimas ir vedimas; koncertų organizavimas ir vedimas; konferencijų rengimas ir vedimas; kongresų rengimas ir vedimas; seminarų rengimas ir vedimas; simpoziumų rengimas ir vedimas; kolokviumų rengimas ir vedimas; konkursų rengimas (pramogos ar švietimas); elektroninių knygų ir periodinių leidinių publikavimas internete; elektroninių neparsisiunčiamųjų leidinių teikimas internete; knygų leidyba; tekstų (išskyrus reklaminius) skelbimas“.

4        2015 m. birželio 15 d. ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas numeriu 13678991 šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.

5        2015 m. gruodžio 22 d. ieškovė Currency One S.A., remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktu (dabar – Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies a punktas), pateikė prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl visų šio sprendimo 3 punkte nurodytų prekių ir paslaugų; prašymas grįstas, pirma, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas, jo formuluotė yra identiška ir juo bus remiamasi toliau tekste), nes nurodytą prekių ženklą sudarantis žymuo tariamai apibūdina minėtas prekes ir paslaugas, ir, antra, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas, jo formuluotė yra identiška ir juo bus remiamasi toliau tekste), nes nurodytas prekių ženklas tariamai neturi skiriamojo požymio.

6        2017 m. spalio 6 d. sprendimu Anuliavimo skyrius atmetė šį prašymą pripažinti registraciją negaliojančia.

7        2017 m. gruodžio 5 d. ieškovė pateikė apeliaciją EUIPO pagal Reglamento Nr. 2017/1001 66–71 straipsnius.

8        2018 m. birželio 18 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Penktoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją.

9        Viena vertus, dėl Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto pagrindo ji nusprendė, kad jokia žodžio „cinkciarz“ reikšmė neapibūdina atitinkamų prekių ar paslaugų arba jų esminių savybių. Konkrečiai kalbant, ji nusprendė, kad šio žodžio, kuriuo iš pradžių Lenkijos Liaudies Respublikos laikais buvo vadinami asmenys, neteisėtai prekiaujantys užsienio valiuta, dabartinė reikšmė, susijusi su valiutos keitimo veikla, apima tik neigiamas konotacijas, ir tai nėra neutralus tokios veiklos pavadinimas. Taigi šis žodis yra išgalvotas ir, nors sukelia prielaidų ar užuominų, būtent dėl to jis tik netiesiogiai apibūdina šią veiklą ir gali informuoti vartotojus apie su ta veikla susijusių paslaugų savybes tik per psichinę asociaciją. Kita vertus, dėl Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto pagrindo Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkama visuomenė žymenį CINKCIARZ suvokia kaip originalią, klaidinančią ar ironišką nuorodą, kuri būtent dėl to yra netikėta ir tinkama žymėti su užsienio valiutos keitimu susijusių paslaugų komercinę kilmę. Galiausiai ji nusprendė, kad toks vertinimas a fortiori tinka kitoms nagrinėjamoms prekėms ar paslaugoms.

 Šalių reikalavimai

10      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje.

11      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

12      Ieškovė nurodo tris pagrindus, kurių pirmasis grindžiamas Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, kiek tai susiję su užsienio valiutos keitimo paslaugomis, antrasis – tos pačios nuostatos ir pareigos motyvuoti pažeidimu, kiek tai susiję su kitomis nagrinėjamomis prekėmis ir paslaugomis, o trečiasis – minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

13      Pirmiausia primintina, kad pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui ar kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms.

14      Tam, kad žymuo būtų laikomas apibūdinamuoju ir jam būtų taikomas šioje nuostatoje numatytas draudimas, reikia, kad tarp jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų būtų pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, leidžianti suinteresuotajai visuomenei iš karto ir be svarstymų suvokti nagrinėjamų prekių ar paslaugų arba vienos iš jų savybių apibūdinimą (žr. 2005 m. sausio 12 d. Sprendimo Deutsche Post EURO EXPRESS / VRDT (EUROPREMIUM), T‑334/03, EU:T:2005:4, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

15      Antra, pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai.

16      Prekių ženklo skiriamasis požymis, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, reiškia, kad šis ženklas leidžia identifikuoti prekes ir paslaugas, kurioms prašoma jį įregistruoti, kaip pagamintas konkrečios įmonės ir atskirti jas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų (žr. 2010 m. sausio 21 d. Sprendimo Audi / VRDT, C‑398/08 P, EU:C:2010:29, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

17      Žymenį galima laikyti kylančiu iš konkrečios įmonės, todėl turinčiu skiriamąjį požymį, kai jis reikalauja atitinkamos visuomenės interpretavimo pastangų ir jam būdingas tam tikras originalumas ir kūrybiškumas, darantis jį lengvai įsimenamą (šiuo klausimu žr. 2010 m. sausio 21 d. Sprendimo Audi / RDT, C‑398/08 P, EU:C:2010:29, 59 punktą).

18      Iš šių pirminių pastabų matyti, kad norint įvertinti ieškovės nurodytų ieškinio pagrindų pagrįstumą pirmiausia būtina nustatyti lenkų kalbos žodžio „cinkciarz“ reikšmę, atsižvelgiant į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Lancôme / VRDT – CMS Hasche Sigle (COLOR EDITION), T‑160/07, EU:T:2008:261, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

19      Šiuo klausimu iš per administracinę procedūrą pateiktų dokumentų matyti, kad žodis „cinkciarz“ reiškė asmenį, kuris slaptai vertėsi neteisėta prekyba užsienio valiuta, kai Lenkijos Liaudies Respublikos laikais ar iš karto po to ši veikla buvo valstybės monopolis. Šis žodis turėjo neigiamą atspalvį kaip susijęs su neteisėta prekyba, kurią vykdė abejotinos reputacijos asmenys. 1989 m. įteisinus privačių asmenų vykdomą prekybą užsienio valiuta, šia veikla galėjo atvirai verstis valiutos keitimo biurai, kurie dėl teisėtos padėties buvo skiriami nuo šiuo žodžiu žymimų asmenų. Nuo šio momento šis žodis, atrodo, įgijo iš esmės istorinę reikšmę, kaip žymintis asmenis, kurie iki 1989 m. vykdė neteisėtą ir slaptą užsienio valiutos keitimo veiklą.

20      Atsižvelgiant į tai, kad kontekstas, kuriam esant susiformavo pradinė žodžio „cinkciarz“ reikšmė, išnyko tik 1989 m., ir į istorinį šiuo žodžiu įvardijamų asmenų žinomumą lenkų kultūroje – tai patvirtina šiam personažui skirtų įvairių straipsnių pavadinimai (E.20, E.24–E.26 priedai) ir vėlesnės publikacijos šia tema (E.19, E.21, E.36–E.41) – darytina išvada, kad 2015 m. sausio 26 d. pateikiant ginčijamo prekių ženklo registracijos paraišką didžioji atitinkamos visuomenės dalis žinojo šio žodžio istorinę reikšmę.

21      Ieškinio 10 punkte dėl žodžio „cinkciarz“ nurodžiusi, kad ši „profesija <…> nėra oficialiai pripažinta“ arba kad „jos šlovės valanda jau praėjo“, ieškovė netiesiogiai pripažįsta, kad šis žodis iš esmės reiškia asmenį, slaptai prekiavusį užsienio valiuta Lenkijos Liaudies Respublikos laikais. Be to, ieškinio 11 punkte ji aiškiai pripažįsta, kad šis žodis daugiausia vartojamas leidiniuose tokiam asmeniui apibūdinti. Tačiau tuose pačiuose ieškinio punktuose ji tvirtina, kad „profesija“, kurios esmė yra vertimasis „slapta užsienio valiutos prekyba“, neišnyko ir kad šiandien tokią veiklą vykdantis asmuo vis dar gali būti vadinamas „cinkciarz“; ieškinio 12 punkte ieškovė sutinka, kad šis žodis turi neigiamą konotaciją ir vartojamas kritikuojant ar daugiausia paniekinant.

22      Šiuos teiginius patvirtina tam tikri per administracinę procedūrą pateikti įrodymai.

23      Šiuo klausimu pateiktos žodynuose vartojamos apibrėžtys (E.1–E.15 priedai) nėra vienareikšmės. Iš tiesų, nors visose jose užsimenama, kad daiktavardis „cinkciarz“ yra šnekamosios kalbos žodis, žymintis prekeivį valiuta, pateikiamos citatos veikiau atitinka istorinę šio žodžio sampratą. Tačiau tam tikri internete paskelbti straipsniai patvirtina, kad šis žodis ir toliau vartojamas ir suprantamas kaip įvardijantis asmenį, dabartiniu metu slaptai ir sukčiaujant, o dėl to neteisėtai prekiaujantį užsienio valiuta, kaip tai darydavo „cinkciarz“ Lenkijos Liaudies Respublikos laikais (E.32 ir E.33 priedai), ir, darant analogiją, kaip žymintis tam tikrą apgaulingą, neteisėtą ar nesąžiningą arba tokia laikomą veiklą (E.31 priedas).

24      Vis dėlto ieškinio 10 punkte nurodydama, kad žodis „cinkciarz“ taip pat gali reikšti „subjektą, neoficialiai teikiantį užsienio valiutos keitimo paslaugas“, o ieškinio 25 punkte – kad šis žodis „paprastai vartojamas daugybei subjektų neoficialiai teikiant su užsienio valiutos keitimu susijusias paslaugas“, taip pat ieškinio 24 punkte pridurdama, kad šis žodis „įprastomis sąlygomis vartojamas [nagrinėjamoms] prekėms ar paslaugoms apibūdinti“, ieškovė, atrodo, turi omenyje, kad žodis „cinkciarz“ gali būti vartojamas ir neutraliai, t. y. be neigiamos ar paniekinamos konotacijos, žymint fizinį ar juridinį asmenį, užsiimantį valiutos keitimu. Tačiau ieškinyje nėra jokios nuorodos į per administracinę procedūrą pateiktus įrodymus.

25      Paklausta apie tai per teismo posėdį ieškovė nurodė, kad šį teiginį patvirtina E.29, E.30 ir E.34 priedai.

26      Toliau E.30 priede pateikdama straipsnį pavadinimu „Štai kaip oro uostuose cinkciarz išvilioja keliautojų pinigus“, ji vis dėlto sutiko, kad šiame straipsnyje buvo kritiškai atsiliepta apie sukčiavimui prilygstančią veiklą. Dėl E.29 priede pateikto straipsnio pavadinimu „Ar vyriausybė vaidina cinkciarz?“ ji tik pabrėžė, kad jis parodo dabartinį žodžio „cinkciarz“ vartojimą, tačiau neneigė, kad šis vartojamas turi kritikos elementų.

27      Vis dėlto per teismo posėdį ieškovė teigė, kad E.34 priede pateiktame 2014 m. balandžio 17 d. paskelbtame straipsnyje pavadinimu „Interneto cinkciarz. Istorija apie keturis vyrukus, kurie iš bankų „nukniaukė“ 20 milijardų“, žodis „cinkciarz“ buvo vartojamas žymint daugybę įvairių ūkio subjektų, įskaitant ieškovę ir įstojusią į bylą šalį, arba nurodant „neoficialias prekybos užsienio valiuta paslaugas“.

28      Iš nurodyto straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad junginiu „įvairūs ūkio subjektai“ ieškovė įvardijo įmones, kurios prekiauja užsienio valiuta kitokiais kanalais, t. y. internete, ir nuo bankų skiriasi taikomais keitimo kursais. Iš minėto straipsnio matyti, kad šios įmonės suklestėjo priėmus 2011 m. įstatymą, kuris leido skolininkams, paėmusiems paskolas Šveicarijos frankais iš Lenkijos bankų, grąžinti mėnesines įmokas valiuta, įsigyta iš kitų nei šie bankai ūkio subjektų. Aptariamame straipsnyje buvo nurodyta, kad ieškovė ir įstojusi į bylą šalis maždaug po lygiai pasidalijo beveik visą Lenkijos užsienio valiutų keitimo internete rinką, o maždaug keturiasdešimties kitų įmonių veikla šioje rinkoje yra labai nereikšminga.

29      Vis dėlto, priešingai, nei teigia ieškovė, šis straipsnis neįrodo, kad žodis „cinkciarz“ vartojamas neutraliai žymint kai kurias užsienio valiutos keitimo paslaugas teikiančias įmones, t. y. veikiančias internetu, arba apibūdinant šių įmonių teikiamas paslaugas.

30      Iš tiesų aptariamame straipsnyje iš esmės kalbama apie dvi įmones, įskaitant į bylą įstojusią šalį, kurios pavadinimas minimas kelis kartus. Šiomis aplinkybėmis žodžio „cinkciarz“ vartojimo šio straipsnio pavadinime ir teksto dalyje negalima vertinti neatsižvelgiant į įstojusios į bylą šalies pavadinimą. Be to, kaip matyti iš straipsnio pavadinimo, šis žodis jame vartojamas žymint ne pačias dvi šiame straipsnyje aptariamas įmones, o šias įmones įsteigusius keturis asmenis, aprašant jų karjerą ir cituojant jų žodžius. Be to, vienintelį kartą minėto straipsnio tekste pavartotas žodis „cinkciarz“ žymi ne šias dvi įmones, bet jų steigėjus, kurie pristatomi kaip „jų įmonė“. Be to, kai nenurodomas šių įmonių komercinis pavadinimas ar pavadinimai su nuoroda į jų interneto svetaines (Currency One, Internetowykantor.pl ir Walutomat.pl arba Cinkciarz.pl), šios įmonės minėtame straipsnyje įvardijamos tokiais žodžiais, kaip „internetiniai valiutų keitimo biurai“ ar „virtualūs valiutų keitimo biurai“.

31      Papildomai galima pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 33 punkte Apeliacinė taryba iš esmės panašiai įvertino dokumentus, kuriais buvo grindžiama E.43 priede pateikta nuomonė – vienintelė nuomonė, kurioje nurodyta neutrali žodžio „cinkciarz“ reikšmė. Ieškovė neginčijo šio vertinimo ir nesirėmė šia nuomone Bendrajame Teisme.

32      Darant išvadą šiuo klausimu pažymėtina, kad su valiutų keitimo paslaugomis susijusios dvi žodžio „cinkciarz“ reikšmės. Pirma reikšmė istorinė: pagal ją šis žodis žymi asmenį, slaptai neteisėtai prekiavusį užsienio valiuta Lenkijos Liaudies Respublikos laikais. Antra reikšmė šiuolaikinė: pagal ją šis žodis vartojamas antrine bendra prasme, kaip sukčiaus ar apgaviko sinonimas, tačiau taip pat istorinei reikšmei artima prasme, apibūdinant asmenį, kuris ir dabar dar slaptai ir sukčiaudamas, o todėl neteisėtai verčiasi prekyba užsienio valiuta. Tačiau, kaip teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, nebuvo įrodyta, kad žodis „cinkciarz“ šiuo metu neutraliai apibūdina asmenį ar įmonę, teikiančius užsienio valiutos keitimo paslaugas.

33      Ieškovės ieškinio pagrindų pagrįstumą reikia nagrinėti remiantis būtent šiomis žodžio „cinkciarz“ reikšmėmis.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, kiek tai susiję su užsienio valiutos keitimo paslaugomis

34      Ieškovė teigia, kad žodis „cinkciarz“ gali būti vartojamas kalbant apie ūkio subjektą, teikiantį neoficialias užsienio valiutos keitimo paslaugas, ir kad dėl to tai yra profesijos pavadinimas, kuris gali būti laisvai naudojamas, neatsižvelgiant į tai, kad jam daugiausia suteikiama neigiama prasmė.

35      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija šio ieškinio pagrindo pagrįstumą. Įstojusios į bylą šalies teigimu, žodis „cinkciarz“ turi tik istorinę reikšmę, žymi asmenį, kuris slaptai prekiavo užsienio valiuta Lenkijos Liaudies Respublikos laikais, ir nevartojamas kalbant apie dabartinę užsienio valiutos keitimo veiklą.

36      Pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui ar kitoms prekių arba paslaugų charakteristikoms.

37      Kaip priminta šio sprendimo 14 punkte, tam, kad žymeniui būtų taikomas Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas draudimas, reikia, kad tarp jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų būtų pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, leidžianti atitinkamai visuomenei iš karto ir nesvarstant suvokti nagrinėjamų prekių ir paslaugų arba vienos iš jų charakteristikų apibūdinimą.

38      Žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant, pirma, į suinteresuotosios visuomenės suvokimą ir, antra, į atitinkamas prekes bei paslaugas (žr. 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo COLOR EDITION, T‑160/07, EU:T:2008:261, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39      Šiuo atveju nagrinėjamos prekės ir paslaugos yra šios: prie 9 klasės priskirti kompiuterių programinė įranga, elektroniniai leidiniai ir duomenų laikmenos; prie 36 klasės priskirtos banko ir finansinės paslaugos, su valiutos keitimu susijusios paslaugos, nekilnojamojo turto agentūrų ir nekilnojamojo turto valdymo paslaugos, skolų inkasavimo paslaugos, su draudimu susijusios ir įkainojimo paslaugos ir prie 41 klasės priskirtos leidybos ir redagavimo paslaugos, žaidimu ir lošimų paslaugos ir su švietimu ir mokymu susijusios paslaugos. Apeliacinė taryba konstatavo, kad tokios prekės ir paslaugos skirtos tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei, o atitinkamos visuomenės pastabumo lygis svyruoja nuo vidutinio iki aukšto. Be to, ji nusprendė, kad ginčijamo prekių ženklo apibūdinamasis pobūdis turėjo būti vertinamas lenkiškai kalbančios visuomenės požiūriu, nes šį prekių ženklą sudaro žodis, turintis reikšmę šioje kalboje.

40      Šie vertinimai nėra ginčijami ir jokie įrodymai neleidžia jais abejoti. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad tai, jog atitinkama visuomenė yra iš dalies specializuota, negali turėti lemiamos įtakos teisiniams kriterijams, naudojamiems vertinant žymens apibūdinamąjį pobūdį (2019 m. gegužės 7 d. Sprendimo Fissler / EUIPO (vita), T‑423/18, EU:T:2019:291, 14 punktas).

41      Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktu, draudžiant kaip prekių ženklus registruoti jame nurodytus žymenis ir nuorodas, siekiama bendro intereso tikslo, pagal kurį reikalaujama, kad visi laisvai galėtų naudoti prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos, charakteristikas apibūdinančias žymenis ar nuorodas. Todėl pagal šią nuostatą draudžiama suteikti išimtinę teisę naudoti šiuos žymenis ar nuorodas vienintelei įmonei dėl to, kad jie buvo įregistruoti kaip individualūs prekių ženklai (2003 m. spalio 23 d. Sprendimo VRDT / Wrigley, C‑191/01 P, EU:C:2003:579, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42      Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimas vartoti žodį „charakteristika“ leidžia manyti, kad Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti tik žymenys, skirti žymėti prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos, charakteristikai, kurią lengvai atpažįsta suinteresuotieji asmenys. Taigi atsisakyti registruoti žymenį pagal šią nuostatą turi būti galima, tik jei būtų pagrįsta manyti, jog atitinkama visuomenė jį iš tikrųjų atpažins kaip vienos iš minėtų charakteristikų apibūdinimą (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 50 punktą ir 2019 m. gegužės 7 d. Sprendimo vita, T‑423/18, EU:T:2019:291, 43 punktą).

43      Tam, kad Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu būtų atsisakyta registruoti žymenį, nebūtina, kad šioje nuostatoje nurodyti prekių ženklą sudarantys žymenys ir nuorodos būtų pateikiant prekių ženklo paraišką realiai naudojami apibūdinti prekėms ar paslaugoms, kurioms pateikta paraiška, arba šių prekių ar paslaugų savybėms. Pagal šios nuostatos formuluotę pakanka, kad šie žymenys ir nuorodos galėtų būti naudojami tokiems tikslams (2003 m. spalio 23 d. Sprendimo VRDT / Wrigley, C‑191/01 P, EU:C:2003:579, 32 punktas).

44      Galiausiai reikia priminti, kad, remiantis to paties reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalies nuostatos yra taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Sąjungos, ir šią dalį gali sudaryti tik viena valstybė narė (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, EU:C:2006:422, 83 punktą).

45      Nurodydama aptariamą ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad žodis „cinkciarz“ apibūdina valiutos keitimo paslaugas, todėl ginčijamo prekių ženklo, kurį sudaro vien šis žodis, registracija turėjo būti pripažinta negaliojančia tiek, kiek šis prekių ženklas apima minėtas paslaugas.

46      Iš šio sprendimo 19–32 punktuose pateiktų argumentų matyti, kad žodis „cinkciarz“, kalbant apie šioje byloje svarbias jo reikšmes, viena vertus, istoriškai ir šiandien vis dar susijęs su užsienio valiutų keitimo paslaugomis ir, kita vertus, turi tik niekinamąją konotaciją, t. y. perteikia neigiamą ir nuvertinantį atsiliepimą apie juo žymimą asmenį, kuris, slaptai atlikdamas užsienio valiutos keitimo operacijas, pirmiausia, bet neišimtinai, verčiasi neteisėta prekyba, sukčiavimu arba vykdo nesąžininga laikomą veiklą.

47      Ieškovė teigia, kad norint taikyti Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą nereikalaujama, kad apibūdinamoji nuoroda būtų teigiama ar neutrali, ji turi tik apibūdinti registracijos paraiškoje nurodytą prekę ar paslaugą arba jų charakteristiką. Be to, neigiama žodžio „cinkciarz“ konotacija laikui bėgant gali išnykti.

48      Remiantis šio sprendimo 37 ir 38 punktuose priminta jurisprudencija, taikyti Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą galima tik tuo atveju, jei, atsižvelgiant į atitinkamos visuomenės suvokimą apie ginčijamą žymenį, jį su aptariama paslauga sieja pakankamai tiesioginis ir konkretus ryšys, leidžiantis šiai visuomenei iš karto ir nesvarstant suvokti šios paslaugos arba vienos iš jos charakteristikų apibūdinimą.

49      Šią jurisprudenciją reikia derinti su ta, pagal kurią apibūdinamojo pobūdžio žymenys ir nuorodos, kaip tai suprantama pagal nurodytą nuostatą, yra tie, kurie, naudojami įprastai vartotojo požiūriu, gali tiesiogiai arba minint vieną iš pagrindinių jų charakteristikų žymėti prekes arba paslaugas, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą (žr. 2012 m. birželio 28 d. Sprendimo XXXLutz Marken / VRDT, C‑306/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:401, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

50      Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš Reglamento 2017/1001 3 konstatuojamosios dalies, šiuo reglamentu siekiama prisidėti prie laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas kliūčių vidaus rinkoje panaikinimo. Šios laisvės taikomos tik toms prekėms, kurios teisėtai pateko į Sąjungos ekonominę ir komercinę apyvartą (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Josemans, C‑137/09, EU:C:2010:774, 42 punktą), ir, taikant analogiją, teisėtai teikiamoms paslaugoms. Iš to išplaukia, kad Sąjungos prekių ženklų teisėje numatyta apsauga gali būti suteikta prekių ženklui tik tiek, kiek juo žymimos teisėtai pagamintos ar suteiktos prekės ir paslaugos.

51      Reikia preziumuoti, kad vidutinis vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, supranta šią aplinkybę bent jau dėl to, kad žino, jog Sąjunga grindžiama teisinės valstybės vertybėmis, kaip matyti iš ESS 2 straipsnio, ir kad teisinėje valstybėje įstatymu negali būti siekiama apsaugoti arba skatinti neteisėtus veiksmus, o toks teisinės valstybės požymis yra visuotinai žinomas. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, žodis „cinkciarz“ negali būti laikomas reiškiančiu „profesiją“, nes jis žymi tik neteisėtų veiksmų atlikimą.

52      Taigi nagrinėjamu atveju atitinkama visuomenė supranta, kad ginčijamu prekių ženklu žymimos paslaugos negali būti slapta ir neteisėta užsienio valiutos keitimo veikla.

53      Vadinasi, žodis „cinkciarz“, kuris sudaro šį prekių ženklą ir žymi tokią slaptą ir neteisėtą veiklą, atitinkamos visuomenės požiūriu negali būti įprastai naudojamas teisėtoms užsienio valiutos keitimo paslaugoms apibūdinti. Šiuo klausimu galima daryti analogiją su jurisprudencija, pagal kurią, kiek tai susiję su žymenimis ar nuorodomis, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti geografinei prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, kilmei, pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą nedraudžiama registruoti geografinių pavadinimų, kurių atveju dėl nurodomos vietos požymių nėra tikėtina, jog suinteresuotieji asmenys gali manyti, kad nagrinėjamų prekių kategorija kilusi iš šios vietovės (žr. 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise / EUIPO, C‑488/16 P, EU:C:2018:673, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54      Taigi žodis „cinkciarz“ neleidžia atitinkamai visuomenei iš karto ir be papildomų svarstymų suvokti teisėtų užsienio valiutos keitimo paslaugų arba tokių paslaugų teikėjo apibūdinimo. Iš tiesų, kadangi šiam žodžiui būdingas esminis požymis, t. y. kad jis žymi slaptą ir neteisėtą veiklą, yra kardinaliai priešingas vienai tokių paslaugų charakteristikai, būtent joms būdingam teisėtumui, atitinkama visuomenė galės susieti ginčijamą prekių ženklą su teisėtomis užsienio valiutos keitimo paslaugomis tik įveikusi šį prieštaravimą ir priėjusi prie išvados, jog, žvelgiant ironiškai ir pasitelkiant vaizduotę, šis prekių ženklas, nepaisant jo reikšmės, apima teisėtai teikiamas užsienio valiutos keitimo paslaugas.

55      Vadinasi, ginčijamas prekių ženklas nėra pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su juo žymimomis užsienio valiutos keitimo paslaugomis.

56      Šią išvadą patvirtina vertinimas, atliktas remiantis bendrojo intereso tikslu, kurio siekiama Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintu draudimu registruoti; į šį tikslą privalu atsižvelgti konkrečiai vertinant visus svarbius elementus, būdingus registracijos paraiškai (pagal analogiją žr. 2003 m. balandžio 8 d. Sprendimo Linde ir kt., C‑53/01–C‑55/01, EU:C:2003:206, 75 punktą) arba, kaip nagrinėjamu atveju, registracijai, kurią prašoma pripažinti negaliojančia.

57      Pagal šio sprendimo 41 punkte nurodytą jurisprudenciją šia nuostata siekiama leisti visiems suinteresuotiems ūkio subjektams laisvai naudoti žymenis ar nuorodas, apibūdinančias nagrinėjamų paslaugų charakteristikas. Jei vienai įmonei būtų leista monopolizuoti apibūdinamojo žodžio vartojimą, jos konkurentėms prieinamas žodynas, skirtas jų prekėms apibūdinti, susiaurėtų (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo Larrañaga Otaño / VRDT (GRAPHENE), T‑458/13, EU:T:2014:891, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šis bendrojo intereso tikslas atitinka neiškreiptos konkurencijos sistemą, kurią siekiama įtvirtinti ir palaikyti remiantis SESV ir kurios esminę dalį sudaro prekių ženklų teisė (pagal analogiją žr. 2003 m. gegužės 6 d. Sprendimo Libertel, C‑104/01, EU:C:2003:244, 48–52 punktus).

58      Iš to, kas išdėstyta dėl žodžio „cinkciarz“ reikšmės, matyti, kad jis neatskiriamai susijęs su juo žymimos veiklos esminiu aspektu, t. y. su jos slaptumu ir neteisėtumu, kuris yra visiškai priešingas vienai nagrinėjamų užsienio valiutos keitimo paslaugų savybei – joms būdingam teisėtumui.

59      Galiausiai tiesa, kad, remiantis Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto tekstu, žymenys ir nuorodos, kuriuos draudžiama registruoti pagal šią nuostatą, yra tik tie, kurie gali būti naudojami apibūdinimo tikslu, nereikalaujant, kad šie žymenys ar nuorodos būtų iš tikrųjų naudojami registravimo paraiškos pateikimo momentu.

60      Vis dėlto į tokią naudojimo galimybę galima atsižvelgti tik jeigu pagrįsta manyti, kad ateityje nagrinėjamas žymuo, suinteresuotosios visuomenės nuomone, galės apibūdinti atitinkamų prekių ar paslaugų charakteristikas (pagal analogiją žr. 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, EU:C:2004:86, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi nurodyta galimybė negali remtis paprastomis spekuliacijomis, bet, priešingai, turi būti pagrįsta tam tikrais įrodymais, kurie paverčia ją pagrįstai tikėtiną (šiuo klausimu žr. 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo Compagnie générale de diététique / VRDT (GARUM), T‑341/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:70, 43 punktą).

61      Tokia spekuliacija yra ieškovės nurodyta prielaida, kad ateityje žodis „cinkciarz“ neteks jam būdingos neigiamos konotacijos, susijusios su juo žymimos veiklos slaptumu ir neteisėtumu, todėl neutraliai žymės užsienio valiutos keitimo veiklą.

62      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš per administracinę procedūrą pateiktų dokumentų ir šio sprendimo 19, 23 ir 32 punktuose padarytų išvadų, šioje byloje svarbios žodžio „cinkciarz“ reikšmės iš pat pradžių buvo neigiamos, susijusios su juo žymimų asmenų veiklos neteisėtumu ir slaptumu, o pasikeitus jo atsiradimo istorinėms aplinkybėms jo reikšmė pakito pabrėžiant šį neigiamą aspektą, nes jis pradėtas vartoti kalbant apie asmenį, vykdantį neteisėta, apgaulinga arba nesąžininga laikomą veiklą. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 29 ir 30 punktų, nėra jokio reikšmingo įrodymo, kad šis žodis būtų taip pat vartojamas neutraliai, žymint ūkio subjektą, teikiantį užsienio valiutos keitimo paslaugas.

63      Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nematyti, kad paraiškos įregistruoti ginčijamą prekių ženklą pateikimo dieną būtų buvę protinga manyti, jog ateityje žodis „cinkciarz“, suinteresuotosios visuomenės nuomone, galės apibūdinti nagrinėjamas paslaugas.

64      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog ginčijamo prekių ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą, kiek tai susiję su užsienio valiutos keitimo paslaugomis. Taigi pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir pareigos motyvuoti pažeidimu, kiek tai susiję su kitomis nei užsienio valiutos keitimo paslaugos nagrinėjamomis prekėmis ir paslaugomis

65      Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su prašymo pripažinti registraciją negaliojančia atmetimu, kiek jis grįstas kitų nei užsienio valiutos keitimas nagrinėjamų prekių ir paslaugų apibūdinamuoju pobūdžiu, nes Apeliacinė taryba atsižvelgė į šias kitas prekes ir paslaugas bendrai, o ne į atskiras jų kategorijas.

66      Ginčijamo sprendimo 59 punkte šiuo klausimu pakartojusi Anuliavimo skyriaus sprendimo motyvus Apeliacinė taryba konstatavo, kad dėl to, jog žodis „cinkciarz“ neapibūdina užsienio valiutos keitimo paslaugų, jis juo labiau neapibūdina kitų nagrinėjamų paslaugų ir prekių, kurių ryšys su šiuo žodžiu dar silpnesnis.

67      Primintina, kad Apeliacinei tarybai nustatyta pareiga motyvuoti, kuri, be kita ko, išplaukia iš Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies, turi dvejopą tikslą: pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti motyvus, kuriais grindžiama priimta priemonė, kad jie galėtų ginti savo teises, ir, antra, leisti Sąjungos teismui vykdyti atitinkamo sprendimo teisėtumo kontrolę. Motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atspindėti akto autoriaus pagrindimą, nors nebūtina, kad jie apimtų visus svarbius fakto ir teisės aspektus; vis dėlto vertinant, ar akto motyvavimas tenkina minėtus reikalavimus, turi būti atsižvelgta ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei į atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 28 d. Sprendimo EUIPO / Puma, C‑564/16 P, EU:C:2018:509, 64 ir 65 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

68      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad argumentuose, kuriuos ieškovė pateikė EUIPO padaliniams ir kuriuos, beje, išdėstė ieškinyje, ji nurodė tik tai, kaip tam tikros nagrinėjamų prekių ir paslaugų kategorijos, išskyrus užsienio valiutos keitimo paslaugas, jos nuomone, galėjo būti susijusios su pastarosiomis paslaugomis arba su jas teikiančiais asmenimis. Iš to ji padarė išvadą, kad žodis „cinkciarz“, kurį ji laikė apibūdinančiu užsienio valiutos keitimo paslaugas, taip pat apibūdina šių kitų prekių ar paslaugų charakteristiką.

69      Tokiomis aplinkybėmis, kadangi Apeliacinė taryba iš anksto konstatavo, kad žodis „cinkciarz“ neapibūdina užsienio valiutos keitimo paslaugų, ir taip atmetė prielaidą, kuria buvo grindžiami ieškovės argumentai dėl kitų nei užsienio valiutų keitimo paslaugos prekių ir paslaugų, ji galėjo pateikti tik bendrus motyvus dėl visų atitinkamų prekių ar paslaugų.

70      Iš tiesų EUIPO turi teisę pateikti bendrus motyvus dėl absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindo, taikomo prekėms ar paslaugoms, kurios tarpusavyje yra pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios tiek, kad sudaro gana homogenišką prekių ar paslaugų kategoriją, ypač atsižvelgiant į joms bendras charakteristikas, kurios yra svarbios nagrinėjant galimybę remtis atitinkamu atsisakymo pagrindu. Toks vertinimas turi būti atliktas konkrečiai nagrinėjant kiekvieną atvejį ir neatmetant galimybės, kad visos registracijos paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos pasižymi absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindo analizei svarbia charakteristika, todėl nagrinėjant konkretaus absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindo taikytinumą registracijos paraiškai jas galima grupuoti į vieną pakankamai homogenišką kategoriją (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo EUIPO / Deluxe Entertainment Services Group, C‑437/15 P, EU:C:2017:380, 30–34 punktus).

71      Šioje byloje ieškovė pati suskirstė nagrinėjamas kitas prekes ir paslaugas, išskyrus užsienio valiutos keitimo paslaugas, atsižvelgdama į bendrą charakteristiką, kuri, jos nuomone, pateisino žymens CINKCIARZ pripažinimą apibūdinančiu šias kitas prekes ir paslaugas, t. y. jų sąsają su užsienio valiutos keitimo veikla.

72      Vadinasi, nusprendusi, kad ginčijamas prekių ženklas neapibūdina pačių užsienio valiutos keitimo paslaugų, Apeliacinė taryba, atlikusi pakankamai išsamią analizę, galėjo nuspręsti, kad ši išvada a fortiori taikoma ir kitoms nei užsienio valiutos keitimo paslaugoms, turinčioms su pastarosiomis tam tikrą sąsają. Iš tiesų taip ji atliko vertinimą in concreto ir nusprendė dėl ryšio, kuriuo pati ieškovė grindė savo prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą, kiek tai susiję su šiomis kitomis prekėmis ir paslaugomis. Be to, atlikus šią analizę buvo padaryta šią nuostatą atitinkanti išvada.

73      Taigi antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu

74      Pirma, ieškovė teigia, kad Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymas yra privalomas dėl žymens CINKCIARZ apibūdinamojo pobūdžio, nes apibūdinamasis žymuo neišvengiamai neturi skiriamojo požymio.

75      Antra, ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą tuo, kad ši neišnagrinėjo ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio, atsižvelgdama į nagrinėjamas prekes ir paslaugas ir į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia šį prekių ženklą. Ji konkrečiai pažymi, kad žodžio „cinkciarz“ paniekinamas pobūdis nekliudo konstatuoti jo skiriamojo požymio nebuvimo. Nagrinėjamu atveju, kadangi šis žodis paprastai vartojamas kalbant apie neoficialias užsienio valiutos keitimo paslaugas, iš šio žodžio susidedantis prekių ženklas negali atlikti nagrinėjamų prekių ir paslaugų komercinės kilmės identifikavimo funkcijos. Dėl tos pačios priežasties šis žodis Lenkijos visuomenei neatrodo išgalvotas, netipinis, netikėtas ar keliantis nuostabą.

76      Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkama visuomenė žodinį žymenį CINKCIARZ supras kaip žymintį užsienio valiuta neteisėtai prekiaujantį asmenį, spekuliantą, sukčių. Siejamas su nagrinėjamomis prekėmis ir paslaugomis, jis šios visuomenės bus suvoktas kaip originali, klaidinanti ar ironiška nuoroda, kuri dėl to kelia nuostabą, yra tinkama žymėti nagrinėjamų prekių ar paslaugų komercinę kilmę ir lengvai įsimintina.

77      Pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai.

78      Kaip buvo pažymėta šio sprendimo 16 punkte, prekių ženklo skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, reiškia, kad šis ženklas leidžia identifikuoti prekes ir paslaugas, kurioms prašoma jį įregistruoti, kaip pagamintas konkrečios įmonės ir atskirti jas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų (žr. 2010 m. sausio 21 d. Sprendimo Audi / VRDT, C‑398/08 P, EU:C:2010:29, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

79      Šis skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant, pirma, į prekes ar paslaugas, kurioms prašoma registracijos, ir, antra, į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė (žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

80      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į atsakymus į pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus, ieškovės argumentai turi būti atmesti tiek, kiek jie grindžiami tvirtinimu, kad ginčijamas prekių ženklas apibūdina nagrinėjamas prekes ir paslaugas.

81      Be to, iš ginčijamo sprendimo 53 ir 54 punktų matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Apeliacinė taryba išnagrinėjo ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, atsižvelgdama į atitinkamos visuomenės suvokimą ir į nagrinėjamas prekes ir paslaugas. Nors, žinoma, iš konteksto matyti, kad šiuose punktuose esanti analizė iš esmės susijusi su užsienio valiutos keitimo paslaugomis, reikia atsižvelgti į tai, kad minėto sprendimo 59 ir 60 punktuose Apeliacinė taryba išplėtė savo argumentus ir nusprendė, kad išvados, padarytos kalbant apie užsienio valiutos keitimo paslaugas, a fortiori galioja ir kitoms ginčijamoms prekėms ir paslaugoms, atsižvelgiant į silpnesnę jų sąsają su žodžiu „cinkciarz“.

82      Galiausiai, kadangi ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio neigimas grindžiamas teiginiu, kad žodis „cinkciarz“ yra „plačiai vartojamas kalbant apie neoficialiai teikiamas paslaugas, susijusias su užsienio valiutos keitimu“, pažymėtina, kad atsakant į pirmąjį ieškinio pagrindą buvo konstatuota, jog šis teiginys neįrodytas, kiek juo daroma prielaida, kad šis žodis gali būti neutralus užsienio valiutos keitimo veiklos pavadinimas, neatsižvelgiant į jos teisėtumą ar neteisėtumą.

83      Atvirkščiai, atsižvelgiant į atitinkamai visuomenei žinomą įprastą žodžio „cinkciarz“ vartojimą kalbant apie slaptą ir neteisėtą užsienio valiutos keitimo veiklą, reikia pripažinti, kaip tai padarė ir Apeliacinė taryba, kad šis žodis sukelia užuominų arba prielaidų apie teisėtas užsienio valiutos keitimo paslaugas.

84      Vis dėlto, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 54 punkte, kadangi žodžiui „cinkciarz“ būdingas esminis požymis, t. y. kad jis žymi slaptą ir neteisėtą veiklą, yra kardinaliai priešingas vienai užsienio valiutos keitimo paslaugų charakteristikai, būtent joms būdingam teisėtumui, atitinkama visuomenė galės susieti ginčijamą prekių ženklą su teisėtomis užsienio valiutos keitimo paslaugomis tik įveikusi šį prieštaravimą ir priėjusi prie išvados, jog, žvelgiant ironiškai ir pasitelkiant vaizduotę, šis prekių ženklas, nepaisant jo reikšmės, apima teisėtai teikiamas užsienio valiutos keitimo paslaugas. Iš to išplaukia, kad, kalbant apie šias paslaugas, žodis „cinkciarz“ reikalauja šios visuomenės interpretavimo pastangų, todėl jam būdingas tam tikras originalumas ir kūrybiškumas, darantis jį lengvai įsimenamą (pagal analogiją žr. 2010 m. sausio 21 d. Sprendimo Audi / VRDT, C‑398/08 P, EU:C:2010:29, 59 punktą), ir jis tinka nurodyti vartotojui nagrinėjamų prekių ar paslaugų komercinę kilmę. Todėl reikia pripažinti, kad šis žodis turi skiriamąjį požymį, atsižvelgiant į užsienio valiutos keitimo paslaugas.

85      Šie argumentai taikytini ir nagrinėjamoms 36 klasės paslaugoms, turinčioms sąsajų su užsienio valiutos keitimo paslaugomis, t. y. daugiausia banko ir finansinėms paslaugoms.

86      Kalbant apie kitas nagrinėjamas prekes ir paslaugas, pažymėtina, kad, kaip konstatavo Apeliacinė taryba, ryšys tarp ieškovės akcentuotos žodžio „cinkciarz“ reikšmės – neteisėtos ir slaptos užsienio valiutos keitimo veiklos – ir šių kitų prekių ir paslaugų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su prekyba užsienio valiuta, yra silpnas arba jo visai nėra. Vadinasi, kai kurių šių kitų prekių ar paslaugų atžvilgiu ginčijamas prekių ženklas daugių daugiausia gali kelti labai ribotų užuominų, todėl ieškovės argumentai, iš esmės grindžiami šio prekių ženklo apibūdinamuoju pobūdžiu, kiek tai susiję su užsienio valiutos keitimo paslaugomis, ir tariamu šių paslaugų ir kitų nagrinėjamų prekių ir paslaugų santykiu, yra nepagrįsti. Be to, galima pažymėti, kad šio sprendimo 84 punkte nurodyti argumentai iš esmės taip pat taikomi kitoms nagrinėjamoms prekėms ir paslaugoms, atsižvelgiant į bendrą minėto žodžio reikšmę įvardijant asmenį, kuris užsiima tam tikra veikla, laikoma neteisėta, apgaulinga arba nesąžininga. Iš tiesų dėl šio žodžio vartojimo teisėtoms prekėms ar paslaugoms apibūdinti atsirandanti priešingybė sukelia netikėtumo poveikį ir reikalauja apmąstymo, o tai lemia tam tikrą skiriamąjį požymį.

87      Vadinasi, kaip nepagrįstą reikia atmesti ir trečiąjį ieškinio pagrindą, o kartu ir visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

88      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

89      Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti EUIPO ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Currency One S.A. padengia savo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) bei Cinkciarz.pl sp. z o. o. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nihoul

Svenningsen

Öberg

Paskelbta 2019 m. gruodžio 19 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: lenkų.