Language of document : ECLI:EU:T:2019:883

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. gruodžio 19 d.(*)

„Informatikos paslaugas institucijoje teikiančios privačios bendrovės darbuotojai – Atsisakymas suteikti galimybę patekti į Komisijos patalpas – Aktą priėmusio subjekto kompetencija“

byloje T-504/18

XG, atstovaujamas advokatų S. Kaisergruber ir A. Burghelle-Vernet,

ieškovas,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą C. Ehrbar ir M. T. Bohr,

atsakovę,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2018 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtintas atsisakymas suteikti ieškovui galimybę patekti į jos patalpas,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininko pareigas einantis P. Nihoul (pranešėjas), teisėjai J. Svenningsen ir U. Öberg,

posėdžio sekretorė M. Marescaux, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. spalio 8 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovas XG nuo [konfidencialu](1) dirbo bendrovėje [konfidencialu], priklausančioje [konfidencialu] grupei (toliau – darbdavys).

2        Įvykus viešojo pirkimo procedūrai, konsorciumas, kurį sudarė [konfidencialu] (toliau – paslaugų teikėjas) [konfidencialu] sudarė pagrindų sutartį su Europos Sąjunga, kurios dalykas buvo [konfidencialu] paslaugų teikimas Europos Komisijai (toliau – pagrindų sutartis).

3        Ieškovas buvo darbdavio paskirtas dirbti [konfidencialu] Komisijos [konfidencialu] generaliniame direktorate (GD), esančiame Komisijos [konfidencialu] pastate. Todėl jis gavo leidimą patekti į Komisijos pastatus.

4        Pagrindų sutartis buvo pakeista 2017 m. rugsėjo 14 d. papildomu susitarimu (toliau – papildomas susitarimas prie pagrindų sutarties), kuriuo į pagrindų sutartį buvo įtrauktas bendrųjų sąlygų 1.14 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyta:

„2. Pagal [2015 m. kovo 13 d.] Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015, p. 41) 3, 7 ir 8 straipsnius, siekiant išvengti grėsmės Komisijos darbuotojų, turto ir informacijos saugumui ir ją suvaldyti, galima patikrinti jos patalpose paskirto dirbti darbuotojo asmens bylą. Be to, pagal Loi belge du 11 décembre 1998 relative à la classification et aux habilitations, attestations et avis de sécurité (1998 m. gruodžio 11 d. Belgijos įstatymas dėl klasifikacijos ir habilitavimo, atestavimo bei saugumo pranešimų) <…> susitariančiosios institucijos patalpose paskirto dirbti personalo prieigos teisės gali būti įgytos tiktai gavus teigiamą Belgijos institucijų saugumo pranešimą. Esamos teisės patekti į pastatus galioja tol, kol nepateikiamas neigiamas saugumo pranešimas.

3. Kad Belgijos institucijos galėtų išduoti saugumo pranešimą, paslaugų teikėjas pateikia atitinkamoje vietoje paskirtiems dirbti darbuotojams pridedamos formos dokumentą (įteikimo dokumentas). Deramai užpildyti ir pasirašyti įteikimo dokumentai (kuriuose būna įrašas „įteikimo dokumentas“) sugrąžinami Komisijos saugumo direktoratui (Commission européenne, HR.DS – BERL 3/190), o atnaujintas pridedamos formos dokumente nurodytų svarbių asmens duomenų elektroninis sąrašas nusiunčiamas adresu EC-SECURITY-SCREENING@ec.europa.eu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio papildomo susitarimo pasirašymo.

4. Jeigu įteikimo dokumentas neužpildomas arba atsisakoma jį užpildyti, gali būti atsisakyta leisti personalui patekti į Komisijos patalpas.

<…>

6. <…> Paslaugų teikėjas įsipareigoja toliau išvardytuose Komisijos pastatuose skirti dirbti tik tuos darbuotojus, dėl kurių yra gautas teigiamas saugumo pranešimas: [konfidencialu] <…>.

5        Komisija susisiekė su darbdaviu, kad jis paprašytų savo darbuotojų, dirbusių Komisijos pastatuose, pritarti saugumo pranešimo gavimo procedūrai.

6        2017 m. spalio 26 d. ieškovas, užpildęs prie papildomo susitarimo prie pagrindų sutarties pridėtą įteikimo dokumentą, išreiškė sutikimą, kad būtų atliktas jo asmens bylos patikrinimas saugos sumetimais.

7        2018 m. kovo 30 d. Comité interministériel pour la politique de siège (Buveinės politikos tarpžinybinis komitetas (CIPS)) informavo ieškovą, kad Autorité nationale de sécurité (Nacionalinė saugumo institucija, ANS) atliko saugumo patikrinimą jo atžvilgiu ir nusprendė dėl jo išduoti neigiamą saugumo pranešimą (toliau – neigiamas saugumo pranešimas). Šis prie rašto pridėtas pranešimas buvo grindžiamas aplinkybe, kad ieškovas buvo žinomas policijos tarnyboms dėl tam tikros veikos [konfidencialu] buvusios gyvenimo draugės atžvilgiu: pirma, tyčinio kūno sužalojimo ir, antra, pilnamečio asmens išžaginimo.

8        2018 m. balandžio 12 d. ieškovas apskundė neigiamą saugumo pranešimą Belgijos ginčų sprendimo institucijai, kompetentingai nagrinėti habilitavimo, atestavimo ir saugumo pranešimų klausimus (toliau – ginčų sprendimo institucija).

9        2018 m. balandžio 24 d. Europos Parlamentas įspėjo Komisiją, kad dėl ieškovo buvo gautas neigiamas saugumo pranešimas.

10      2018 m. balandžio 25 d., gavusi neigiamo saugumo pranešimo patvirtinimą, Komisija apklausė ieškovą dalyvaujant jo darbdaviui. Ši apklausa įvyko dalyvaujant Komisijos Saugumo direktorato Administracinių paraiškų skyriaus tarnautojams A ir B. Paragintas pateikti komentarus, kodėl nebuvo gautas teigiamas saugumo pranešimas, ieškovas, be kita ko, nurodė, kad dėl jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio dėl kūno sužalojimo jis yra pateikęs apeliacinį skundą, o dėl išžaginimo buvo priimta nutartis nutraukti bylą.

11      Pasibaigus šiai apklausai, kurios protokolo kopiją ieškovas gavo, iš jo buvo atimta teisė patekti į Komisijos patalpas (toliau – 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas). Ieškovas tai nurodė savo apklausos protokole tokiais žodžiais:

„Jūs mane informavote, kad nebuvo gautas teigiamas saugumo pranešimas, todėl panaikinsite mano leidimą patekti į pastatus. Todėl perduodu jums du savo turimus leidimus patekti į patalpas <…> Jūs mane informavote, kad turiu teisę vėliau pateikti pagrįstą rašytinį prašymą vėl suteikti galimybę patekti į Komisijos pastatus.“

12      2018 m. birželio 20 d. sprendime ginčų sprendimo institucija nurodė, kad neigiamas saugumo pranešimas neturi teisinio pagrindo ir kad dėl to ji nėra kompetentinga spręsti, ar tas pranešimas yra pagrįstas (toliau – ginčų sprendimo institucijos sprendimas).

13      2018 m. birželio 28 d. el. paštu darbdavys pranešė Komisijai apie ginčų sprendimo institucijos sprendimą, teigdamas, kad ši nusprendė, jog ANS išduotas neigiamas saugumo pranešimas „neturi teisinio pagrindo, todėl turi būti laikomas neegzistuojančiu“.

14      2018 m. liepos 3 d. raštu (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija informavo darbdavį, kad „draudimas [ieškovui] patekti į Komisijos patalpas patvirtinamas remiantis 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje 3 straipsniu“, nes „ginčų sprendimo institucija nepanaikino ANS priimto neigiamo sprendimo“. Šį raštą pasirašė Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD Saugumo direktorato Informacijos saugumo padalinio vadovė C.

15      2018 m. liepos 24 d. raštu ieškovo patarėjai, be kita ko, pareikalavo atsiųsti dokumentą, kuriuo Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD suteikė C kompetenciją priimti sprendimus dėl leidimo patekti į pastatus.

16      2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas pateikė Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Briuselio pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylas prancūzų kalba, Belgija) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas, kad neigiamas saugumo pranešimas būtų panaikintas.

17      2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Komisija nurodė ieškovui, kad mano, jog „[jos] 2018 m. liepos 24 d. rašte suformuluoti prašymai nebėra aktualūs“, kadangi buvo kreiptasi į Tribunal de première instance francophone de Bruxelles.

18      2018 m. rugsėjo 6 d. raštu darbdavys informavo ieškovą, kad jo darbo sutartis bus nutraukta ir kad, vadovaujantis galiojančiais Belgijos teisės aktais dėl darbo sutarčių, jo įspėjimo [apie atleidimą] laikotarpis – devynios savaitės – bus pradėtas skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 10 d.

19      2018 m. spalio 26 d. nutartimi Tribunal de première instance francophone de Bruxelles laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kolegija sustabdė ANS pateiktų pranešimų dėl ieškovo galiojimą ir nurodė Belgijos valstybei paprašyti ANS pateikti naują saugumo pranešimą.

 Procesas ir šalių reikalavimai

20      2018 m. rugpjūčio 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

21      Atskiru aktu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną) ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad ginčijamo sprendimo vykdymas būtų sustabdytas.

22      2018 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas paprašė, kad, taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 straipsnį, jam būtų suteiktas anonimiškumas. 2018 m. spalio 2 d. sprendimu anonimiškumas jam buvo suteiktas.

23      2018 m. rugsėjo 11 d. Nutartimi XG / Komisija (T-504/18 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:526), Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą.

24      Remdamasis teisėjo pranešėjo siūlymu, Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus ir raštu pateikė joms tam tikrus klausimus. Šalys šiuos prašymus įvykdė per nustatytą terminą.

25      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

26      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį nepriimtinu arba bet kuriuo atveju pripažinti, kad ieškinys liko be dalyko,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl ieškinio priimtinumo

27      Komisija mano, kad ieškinys yra nepriimtinas dėl dviejų priežasčių: pirma, ieškovas, kurį darbdavys atleido iš darbo, nebėra suinteresuotas prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą ir, antra, ieškinys pateiktas dėl akto, kuriuo buvo patvirtintas galutinis sprendimas.

28      Nors Komisija šiuo aspektu nepateikė nepriimtinumu grindžiamo pagrindo, taip pat reikia išnagrinėti, ar ginčijamas sprendimas, susijęs su sutartiniais santykiais, gali būti laikomas aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

 Dėl ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį

29      Komisija mano, kad ieškovas neteko suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl to, kad, būdamas darbdavio atleistas, jis negalėjo gauti jokios naudos iš ginčijamo sprendimo panaikinimo. Iš tikrųjų teisę patekti į Komisijos patalpas jis buvo įgijęs tik kaip Komisijos paslaugų teikėjo darbuotojas.

30      Dėl to reikia priminti, kad, vadovaujantis suformuota jurisprudencija, fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tiktai tuo atveju, jeigu ieškovas yra suinteresuotas, kad skundžiamas aktas būtų panaikintas. Dėl tokio suinteresuotumo reikia daryti prielaidą, kad skundžiamo akto panaikinimas savaime galėtų sukelti teisinių pasekmių, todėl ieškinys dėl savo rezultato galėtų duoti naudos jį pareiškusiai šaliai (žr. 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Centre de Coordination Carrefour / Komisija, T-94/08, EU:T:2010:98, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31      Ieškinio pareiškimo dieną suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti jau atsiradęs ir aktualus. Tačiau jis turi išlikti tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, nes priešingu atveju nebūtų pagrindo priimti sprendimo (2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija, C-362/05 P, EU:C:2007:322, 42 punktas ir 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Centre de Coordination Carrefour / Komisija, T‑94/08, EU:T:2010:98, 49 punktas).

32      Nagrinėjamu atveju 2018 m. rugsėjo 6 d., t. y. po šio ieškinio pareiškimo, darbdavys informavo ieškovą, kad jo darbo sutartis bus nutraukta ir kad, vadovaujantis galiojančiais Belgijos teisės aktais dėl darbo sutarčių, jo įspėjimo apie atleidimą laikotarpis – devynios savaitės – bus pradėtas skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 10 d.

33      Taigi sutartis buvo nutraukta 2018 m. lapkričio mėn.

34      Vis dėlto negalima manyti, kad ieškovas prarado suinteresuotumą pareikšti ieškinį tada, kai 2018 m. rugsėjo 24 d. darbdavys jam parašė:

„Kai būsi gavęs teigiamą pranešimą iš saugumo tarnybos, o GD [konfidencialu] bus gavęs prašymą dėl tavęs, mes atkursime darbo sutartį tarp tavęs ir mūsų bendrovės.“

35      Iš šio rašto matyti, kad, nepaisant ginčijamo sprendimo, pasitikėjimo santykis tarp ieškovo ir jo darbdavio išliko, todėl tuo atveju, jeigu ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, ieškovas vėl turėtų rimtų galimybių būti jo įdarbintas.

36      Šiuo atžvilgiu Komisija gali tiktai pareikšti, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. rašte kalbama ne apie ginčijamo sprendimo panaikinimą, o apie teigiamo saugumo pranešimo išdavimą. Iš tikrųjų, jeigu ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, Komisija turėtų prisiimti atsakomybę už jo panaikinimo pasekmes, ir negalima atmesti galimybės, kad net tuo atveju, jeigu teigiamo saugumo pranešimo nebūtų, ji manytų, kad reikia ieškovui vėl suteikti galimybę patekti į jos pastatus.

37      Be to, reikia priminti, kad pagal SESV 266 straipsnį ieškovas išsaugo suinteresuotumą reikalauti panaikinti Sąjungos institucijos aktą siekdamas, kad nurodytas šio akto neteisėtumas nebepasikartotų ateityje, jeigu tokią galimybę galima numatyti, neatsižvelgiant į bylos aplinkybes, dėl kurių ieškovas pareiškė ieškinį (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija (C-362/05 P, EU:C:2007:322, 50–52 punktus).

38      Šiuo atveju, jeigu ieškovas būtų darbdavio pasamdytas iš naujo, jis būtų suinteresuotas, kad Komisija nepriimtų naujo sprendimo, kuriame būtų padaryti tokie patys pažeidimai, kokie nurodyti šiame ieškinyje.

39      Dėl šių priežasčių Komisijos nurodytą nepriimtinumu grindžiamą pagrindą, susijusį su ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu, reikia atmesti.

 Dėl klausimo, ar ginčijamas sprendimas yra patvirtinamojo pobūdžio

40      Pasak Komisijos, ginčijamas sprendimas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, nes juo tiktai patvirtinamas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas, kuriuo ji panaikino ieškovo leidimą patekti į jos patalpas. Kadangi ieškinys dėl pastarojo sprendimo nebuvo pateiktas per SESV 263 straipsnio paskutinėje pastraipoje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį, šis sprendimas tapo galutinis. Dėl šios priežasties ieškinys dėl ginčijamo sprendimo, kurio dalykas yra tik draudimo patekti į patalpas patvirtinimas, nėra priimtinas.

41      Šiuo klausimu dera priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją ieškinys dėl akto, kuriuo tik patvirtinamas ankstesnis galutiniu tapęs sprendimas, panaikinimo yra nepriimtinas. Aktas laikomas tik patvirtinančiu ankstesnį sprendimą, jeigu jame nėra jokio naujo elemento, palyginti su ankstesniu sprendimu, ir jeigu prieš jį priimant nebuvo pakartotinai išnagrinėta asmens, kuriam skirtas šis sprendimas, padėtis (žr. 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T-186/98, EU:T:2001:42, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42      Vis dėlto to, ar aktas priimtas sprendimui patvirtinti, ar ne, negalima vertinti atsižvelgiant tiktai į jo turinio panašumą į ankstesnio sprendimo, kurį jis patvirtina, turinį. Iš tikrųjų taip pat reikia įvertinti ginčijamo akto pobūdį, palyginti su prašymo, į kurį atsakyta tuo aktu, pobūdžiu (žr. 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T-186/98, EU:T:2001:42, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43      Konkrečiai kalbant, jei aktas yra atsakymas į prašymą, kuriame nurodyta naujų ir esminių bylos aplinkybių ir kuriame administracijos prašoma persvarstyti ankstesnį sprendimą, šio akto negalima laikyti tiktai patvirtinamuoju aktu, jeigu jame yra išdėstytas sprendimas dėl šių faktinių aplinkybių, taigi jame yra naujas elementas, palyginti su ankstesniu sprendimu (2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T-186/98, EU:T:2001:42, 46 punktas).

44      Kad turinys būtų naujo pobūdžio, reikia, kad tuo metu, kai buvo priimtas ankstesnis sprendimas, nei ieškovas, nei administracija nebūtų sužinoję ar nebūtų galėję sužinoti apie atitinkamą faktinę aplinkybę; ši sąlyga yra tenkinama, a fortiori, jeigu aptariama faktinė aplinkybė atsirado po ankstesnio sprendimo priėmimo (žr. 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T-186/98, EU:T:2001:42, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45      Kad būtų esminio pobūdžio, aptariama faktinė aplinkybė turi iš esmės keisti ieškovo padėtį, dėl kurios buvo pateiktas pradinis prašymas, dėl kurio buvo priimtas galutiniu tapęs ankstesnis sprendimas (žr. 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T-186/98, EU:T:2001:42, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendime Komisija, atimdama iš ieškovo teisę patekti į jos patalpas, atsižvelgė, be kita ko, į ieškovo atžvilgiu ANS išduotą neigiamą saugumo pranešimą.

47      Toliau ieškovas užginčijo šio saugumo pranešimo teisėtumą ginčų sprendimo institucijai, o ji 2018 m. birželio 20 d. nusprendė, kad „[ANS] išduotas pranešimas neturi teisinio pagrindo“ ir dėl to ji „neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl [šio] pranešimo pagrįstumo ar nepagrįstumo“.

48      Tada 2018 m. birželio 28 d. el. paštu darbdavys pateikė ginčų sprendimo institucijos sprendimą Komisijai, nurodydamas, kad mano, jog, atsižvelgiant į šį sprendimą, neigiamas saugumo pranešimas turi būti laikomas neegzistuojančiu.

49      Taigi prašymas peržiūrėti 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą buvo pagrįstas ginčų sprendimo institucijos sprendimu.

50      Taigi ginčų sprendimo institucijos sprendimas yra naujo pobūdžio, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 44 punkte minimą jurisprudenciją, nes buvo priimtas 2018 m. birželio 20 d., taigi vėliau nei pradinis sprendimas, kuris buvo priimtas anksčiau, tų metų balandžio 25 d.

51      Ginčų sprendimo institucijos sprendimas irgi yra esminio pobūdžio. Iš tikrųjų, kadangi jame yra nurodyta, jog neigiamas saugumo pranešimas neturi teisinio pagrindo, jis gali sukelti abejonių dėl svarbaus aspekto, į kurį Komisija atsižvelgė priimdama 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, todėl galima daryti prielaidą, kad dėl to šis sprendimas galėtų būti peržiūrėtas.

52      Iš ieškovo darbdavio sužinojusi šią naują informaciją, Komisija persvarstė ieškovo padėtį, nes manė, kad, jeigu ginčų sprendimo institucija nepanaikino neigiamo pranešimo, 2018 m. balandžio 25 d. priimtas draudimas ieškovui patekti į patalpas turi galioti toliau.

53      Taigi darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas nėra patvirtinamojo pobūdžio, todėl ieškinys negali būti pripažintas nepriimtinu dėl šio motyvo.

 Dėl klausimo, ar ginčijamas sprendimas gali būti nagrinėjamas atskirai nuo sutartinių santykių konteksto, kuriame buvo priimtas

54      Šiuo klausimu dera priminti, kad pagal SESV 263 straipsnį Sąjungos teismai prižiūri jos institucijų priimtų teisės aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą.

55      Pagal suformuotą jurisprudenciją ši kompetencija taikoma tiktai SESV 288 straipsnyje nurodytiems aktams, kuriuos institucijos priima SESV nustatytomis sąlygomis (žr. 2004 m. gegužės 10 d. Nutarties Musée Grévin / Komisija, T-314/03 T-378/03, EU:T:2004:139, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56      Kita vertus, institucijų priimti aktai, susiję vien su sutartiniais santykiais, nuo kurių jie neatskiriami, dėl paties savo pobūdžio nėra priskiriami prie SESV 288 straipsnyje nurodytų teisės aktų, kuriuos Bendrojo Teismo galima prašyti panaikinti pagal SESV 263 straipsnį (2010 m. birželio 17 d. Sprendimo CEVA / Komisija, T-428/07 ir T-455/07, EU:T:2010:240, 52 punktas; 2014 m. spalio 24 d. Sprendimo Technische Universität Dresden / Komisija, T-29/11, EU:T:2014:912, 29 punktas ir 2015 m. sausio 6 d. Nutarties St‘art ir kt. / Komisija, T-36/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:13, 30 punktas).

57      Nagrinėjamu atveju ieškinys neabejotinai patenka į sutartinių santykių sritį.

58      Iš tikrųjų prie 2017 m. vasario 8 d. ieškovo ir jo darbdavio sudarytos sutarties pridėtame elgesio kodekse yra numatyta, kad Komisijoje dirbantis išorės konsultantas įsipareigoja laikytis Komisijos saugumo tarnybų nustatytų sąlygų.

59      Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 4 punkto, papildomame susitarime prie pagrindų sutarties yra nurodyta, kad pagal Sprendimo 2015/443 3, 7 ir 8 straipsnius, Komisija, siekdama išvengti rizikos jos darbuotojų, turto ir informacijos saugumui ir ją suvaldyti, gali patikrinti jos patalpose paskirto dirbti paslaugų teikėjo darbuotojo asmens bylą, kad susitariančios institucijos patalpose paskirtų dirbti darbuotojų teisės patekti į jos pastatus gali priklausyti nuo to, ar Belgijos institucijos pateiks teigiamą saugumo pranešimą, kad esamos prieigos teisės galioja tol, kol nėra neigiamo saugumo pranešimo, ir kad paslaugų teikėjas įsipareigoja skirti papildomame susitarime išvardytuose Komisijos pastatuose dirbti tik tuos darbuotojus, kurių atžvilgiu buvo gautas teigiamas saugumo pranešimas.

60      Vis dėlto, vadovaujantis jurisprudencija, sutartinių santykių srityje institucijos priimtas aktas turi būti laikomas atsiejamu nuo šios srities, jei, pirma, ši institucija jį priėmė įgyvendindama savo kompetenciją ir, antra, juo pačiu sukeliama privalomų teisinių pasekmių, kurios daro poveikį asmens, kuriam jis skirtas, interesams, ir dėl to jis gali būti laikomas aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo. Šiomis aplinkybėmis asmens, kuriam skirtas aktas, pareikštas ieškinys dėl panaikinimo turi būti laikomas priimtinu (žr. 2011 m. spalio 21 d. Nutarties Groupement Adriano, Jaime Ribeiro, Conduril / Komisija, T-335/09, EU:T:2011:614, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

61      Šiomis aplinkybėmis „institucijos kompetencija“ turi būti suprantama kaip pagrįsta Sutartimis ar antrine teise, kylanti iš viešosios valdžios prerogatyvų, o ja remdamasi institucija gali vienašališkai sukurti ar pakeisti teises ar pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu (2011 m. spalio 21 d. Nutarties Groupement Adriano, Jaime Ribeiro, Conduril / Komisija, T-335/09, EU:T:2011:614, 33 punktas).

62      Šiuo atveju tenkinamos abi šios sąlygos.

63      Ginčijamas sprendimas buvo Komisijos priimtas vadovaujantis Sprendimu 2015/443, kuriuo šiai institucijai yra suteikta kompetencija, be kita ko, užtikrinti saugumą savo patalpose.

64      Be to, kaip Komisija pabrėžė atsakydama į vieną Bendrojo Teismo klausimą ir patvirtindama draudimą ieškovui patekti į Komisijos patalpas, ginčijamas sprendimas vienašališkai sukelia privalomų teisinių pasekmių trečiojo asmens padėčiai, nepriklausančių nuo šio sprendimo 58 ir 59 punktuose nurodytų sutarčių, todėl tai yra viešosios valdžios aktas.

65      Taip pat reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo padariniai peržengia sutartinių santykių sritį, nes dėl jo ieškovas neteko visų teisių patekti į Komisijos patalpas, net kaip lankytojas.

66      Todėl ginčijamas sprendimas yra aktas, kurį galima atsieti nuo sutarties, ir dėl jo gali būti pareikštas ieškinys pagal SESV 263 straipsnį.

 Dėl esmės

67      Ieškiniui pagrįsti ieškovas nurodė keturis ieškinio pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas ginčijamą sprendimą priėmusio subjekto kompetencijos nebuvimu. Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas Sprendimo 2015/443 3 straipsnio pažeidimu ir ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo nebuvimu. Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas pagrindinių teisių pažeidimu. Ketvirtasis, papildomas, ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 296 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies ir vienašalių aktų formalaus ir materialaus pagrindimo principų pažeidimu.

68      Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą, kiek jis susijęs su Sprendimo 2015/443 3 straipsnio pažeidimu.

 Dėl antrojo pagrindo, kiek jis susijęs su Sprendimo 2015/443 3 straipsnio pažeidimu

69      Dėstydamas antrąjį ieškinio pagrindą, ieškovas nurodo, kad ginčijamas sprendimas neturi teisinio pagrindo, be kita ko, dėl to, kad Sprendimo 2015/443 3 straipsnyje, kuris nurodomas ginčijamame sprendime, nenumatyta galimybė atimti teisę patekti į Komisijos pastatus, o tik išdėstyta bendroji nuostata, darant nuorodą į Pagrindinių teisių chartijos Protokolą Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (OL C 83, 2010, p. 266) ir į nacionalinę teisę.

70      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime iš tikrųjų pateikiama nuoroda į Sprendimo 2015/443 3 straipsnį.

71      Kaip pažymėjo ieškovas, Sprendimo 2015/443 3 straipsnyje išvardytos nuostatos ir principai, kurių Komisija privalo paisyti įgyvendindama šį sprendimą, bet jai nesuteikiami įgaliojimai imtis priemonių, kuriomis būtų apribota trečiųjų asmenų teisė patekti į jos patalpas.

72      Atsiliepime į ieškinį Komisija nurodė, kad ginčijamame sprendime esanti nuoroda į Sprendimo 2015/443 3 straipsnį yra rašybos klaida ir kad iš tikrųjų ten turėjo būti nurodytas to paties sprendimo 12 straipsnis.

73      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, kaip nurodo Komisija, Sprendimo 2015/443 12 straipsnio 1 dalies b punktu darbuotojams, įgaliotiesiems pagal to paties sprendimo 5 straipsnį, suteikiami įgaliojimai uždrausti patekti į Komisijos patalpas.

74      Kadangi ginčijamame sprendime esanti nuoroda į Sprendimo 2015/443 3 straipsnį akivaizdžiai yra rašybos klaida, ji negali turėti poveikio šio sprendimo pagrindui ar galiojimui.

75      Todėl antrąjį ieškinio pagrindą, kiek jis susijęs su nuoroda į Sprendimą 2015/443, reikia atmesti.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, grindžiamo ginčijamą sprendimą priėmusio subjekto kompetencijos nebuvimu

76      Pirmajame ieškinio pagrinde ieškovas nurodo, kad Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD Saugumo direktorato Informacijos saugumo padalinio vadovė C neturėjo kompetencijos priimti ginčijamo sprendimo.

77      Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Sprendimo 2015/443 17 straipsnyje nustatyta, jog tame sprendime nurodytas Komisijos funkcijas vykdo Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD, kuriam vadovauja ir už kurį atsako už saugumą atsakingas Komisijos narys.

78      Šiuo klausimu Sprendimo 2015/443 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta:

Tik darbuotojai, kuriems Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius yra suteikęs asmeninį įgaliojimą, atsižvelgiant į jų einamas pareigas, gali gauti teisę imtis vienos arba kelių iš šių priemonių:

1.      nešiotis asmeninius ginklus;

2.      atlikti 13 straipsnyje nurodytus saugumo tyrimus;

3.      imtis 12 straipsnyje nurodytų saugumo priemonių, kaip nustatyta įgaliojime“.

79      Sprendimo 2015/443 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta:

Siekiant užtikrinti saugumą Komisijoje ir užkirsti kelią pavojams bei juos kontroliuoti, pagal 5 straipsnį įgalioti darbuotojai, vadovaudamiesi 3 straipsnyje nustatytais principais, imasi, be kita ko, vienos ar kelių iš šių apsaugos priemonių:

<…>

b)      ribotų priemonių, susijusių su asmenimis, keliančiais grėsmę saugumui, įskaitant <…> draudimą asmenims patekti į Komisijos patalpas tam tikru laikotarpiu, kuris nustatomas remiantis kriterijais, nustatytinais įgyvendinimo taisyklėse;

<…>“

80      Iš šių nuostatų matyti, jog tam, kad priimtų tokį sprendimą uždrausti patekti į patalpas, kaip ginčijamas sprendimas, Komisijos pareigūnas turi turėti asmeninį įgaliojimą, suteiktą Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato direktoriaus.

81      Kadangi reikalaujama turėti asmeninį įgaliojimą, jis turi būti suteiktas raštu, ir tai patvirtina Sprendimo 2015/443 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto frazė „kaip nustatyta įgaliojime“.

82      Taikydamas proceso organizavimo priemonę, Bendrasis Teismas paklausė Komisijos, ar ginčijamą sprendimą pasirašiusi C yra viena iš Sprendimo 2015/443 5 straipsnyje minimų asmeninius įgaliojimus turinčių darbuotojų.

83      Iš Komisijos atsakymo matyti, kad C nebuvo gavusi asmeninio įgaliojimo imtis Sprendimo 2015/443 12 straipsnio 1 dalies b punkte numatytų priemonių.

84      Taigi reikia konstatuoti, kad ginčijamą sprendimą pasirašęs asmuo neturėjo įgaliojimo jo priimti pagal Sprendime 2015/443 nustatytus reikalavimus.

85      Atsiliepime į ieškinį Komisija teigė, kad ginčijamą sprendimą galėjo priimti Saugumo direktorato padalinio vadovas, nes šis darbuotojas, atstovaudamas Komisijai, palaikančiai ryšius su trečiaisiais asmenimis saugumo politikos klausimais, turėjo šio direktorato direktoriaus suteiktą parašo teisę.

86      Siekdama įrodyti, kad buvo suteikta parašo teisė, Komisija pateikė dokumentą, kuriame yra pateiktas C einamų pareigų aprašymas. Šiame dokumente, be kita ko, nurodyta, kad Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD Saugumo direktorato Informacijos saugumo padalinio vadovas atstovauja Komisijai, kai ji palaiko ryšius su valstybių narių ir trečiųjų valstybių atstovais ir viešomis ir privačiomis organizacijomis saugumo politikos ir kitais šio padalinio kompetencijai priskirtais klausimais.

87      Šiuo aspektu reikia priminti, kad parašo teisės suteikimas skiriasi nuo įgaliojimų suteikimo tuo, kad įgaliotojas neperduoda įgaliotiniui kompetencijos, o tik įgalioja jį savo vardu ir pats prisiimdamas atsakomybę parengti ir pasirašyti sprendimo, kurio esmę pats apibrėžė, formą. Be to, parašo teisės suteikimas turi būti susijęs su aiškiai apibrėžtomis valdymo ir administravimo priemonėmis.

88      Šiuo atveju pirmiausia reikia pažymėti, kad šio sprendimo 86 punkte minimame dokumente nurodyta kompetencija nebūtinai apima įgaliojimą uždrausti patekti į Komisijos patalpas.

89      Antra, reikia konstatuoti, kad šiame dokumente pateiktas C įgaliojimų aprašymas ne tik nėra pasirašytas, bet ir dėl savo bendro pobūdžio neatitinka aiškumo reikalavimo, taikomo priemonių, dėl kurių suteikta parašo teisė, apibrėžčiai.

90      Trečia, toks parašo teisės suteikimas yra nesuderinamas su Sprendimu 2015/443, kuriame reikalaujama, kad draudimo patekti į patalpas priemonė būtų priimama remiantis Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD vadovo išduotu aiškiu asmeniniu įgaliojimu.

91      Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad C neturėjo kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą.

92      Komisijos teigimu, jeigu ką tik nustatytas neteisėtumas būtų pripažintas, ginčijamas sprendimas būtų panaikintas tiktai tuo atveju, jeigu ieškovas įrodytų, kad buvo pažeista garantija, kuri jam turėtų būti suteikta, o šiuo atveju toks įrodymas nebuvo pateiktas.

93      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tuo atveju, jeigu kyla ginčas tarp institucijos ir jos personalo, susijęs su pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus personalui suteikiamomis garantijomis arba gero administravimo taisykle, dėl ginčijamo akto rengėjo kompetencijos trūkumo tas aktas nebūtinai panaikinamas, jeigu ieškovas neįrodo, kad buvo pažeista jam suteikta garantija (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 7 d. Sprendimo Caló / Komisija, T-118/04 ir T-134/04, EU:T:2007:37, 67 ir 68 punktus ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Pipiliagkas / Komisija, T-689/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:925, 62 punktą).

94      Vis dėlto nereikia išplėsti šios jurisprudencijos taikymo srities įtraukiant Komisijos santykius su trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalys nėra susijusios su valdžios institucijomis, todėl neturi garantijų, Sąjungos pareigūnams suteikiamų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.

95      Atvirkščiai jurisprudencijoje pabrėžiama, kad akto rengėjo kompetencijos taisyklės yra viešo pobūdžio, o tai reiškia, jog, atsižvelgiant į šių taisyklių svarbą, jų pažeidimu grindžiami pagrindai ne tik gali, bet ir turi būti Sąjungos teismo  nagrinėjami ex officio, kai ši kompetencija ginčijama jo nagrinėjamoje byloje (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Teeäär / ECB, T-555/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:817, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

96      Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti Komisijos argumentą šiuo klausimu, pripažinti pagrįstu pirmąjį ieškinio pagrindą ir atitinkamai panaikinti ginčijamą sprendimą, o likusios antrojo ieškinio pagrindo dalies ir kitų ieškinio pagrindų nagrinėti nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

97      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

98      Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2018 m. liepos 3 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtintas draudimas XG patekti į jos patalpas.


2.      Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Nihoul

Svenningsen

Öberg

Paskelbta 2019 m. gruodžio 19 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai


*      Proceso kalba: prancūzų.


1      Konfidencialūs duomenys neskelbiami.