2012 m. birželio 21 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas bylose (Baranya Megyei Bíróság, Jász-Nagykun-Szolnok Megyei Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Mahagében Kft prieš Nemzeti Adó- és Vámhivatal Dél-dunántúli Regionális Adó Főigazgatósága (C-80/11), Péter Dávid prieš Nemzeti Adó- és Vámhivatal Észak-alföldi Regionális Adó Főigazgatósága (C-142/11)
(Bylos C-80/11 ir C-142/11)
(Apmokestinimas - PVM - Šeštoji direktyva - Direktyva 2006/112/EB - Teisė į atskaitą - Pasinaudojimo sąlygos - 273 straipsnis - Nacionalinės kovos su sukčiavimu priemonės - Nacionalinių mokesčių institucijų praktika - Teisės į atskaitą nesuteikimas sąskaitą faktūrą už prekes ar paslaugas, dėl kurių prašoma suteikti šią teisę, išrašiusio asmens neteisėto elgesio atveju - Įrodinėjimo pareiga - Apmokestinamojo asmens pareiga patikrinti, kad šią sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo elgiasi teisėtai, ir tai įrodyti)
Proceso kalba: vengrų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai
Baranya Megyei Bíróság, Jász-Nagykun-Szolnok Megyei Bíróság
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Mahagében Kft (C-80/11), Péter Dávid (C-142/11)
Atsakovės: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Dél-dunántúli Regionális Adó Főigazgatósága (C-80/11), Nemzeti Adó- és Vámhivatal Észak-alföldi Regionális Adó Főigazgatósága (C-142/11)
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Baranya Megyei Bíróság - 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) aiškinimas - Nacionalinių mokesčių institucijų praktikoje nusistovėjusios pasinaudojimo teise į sumokėto pirkimo mokesčio atskaitą sąlygos - Apmokestinamojo asmens pareiga įrodyti sąskaitoje faktūroje nurodyto sandorio tikrumą ir sąskaitą faktūrą išrašiusios bendrovės veiksmų teisėtumą
Rezoliucinė dalis
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167 straipsnį, 168 straipsnio a punktą, 178 straipsnio a punktą, 220 straipsnio 1 punktą ir 226 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jais draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią mokesčių institucija atsisako suteikti apmokestinamajam asmeniui teisę iš jo mokėtinos pridėtinės vertės mokesčio sumos atskaityti mokėtiną ar sumokėtą mokesčio sumą už jam suteiktas paslaugas dėl to, kad sąskaitą faktūrą už šias paslaugas išrašęs asmuo ar vienas iš jam paslaugas teikusių asmenų padarė pažeidimų, šiai institucijai objektyviais įrodymais nepatvirtinus, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris, kuriuo remiamasi grindžiant teisę į atskaitą, susijęs su šio sąskaitą faktūrą išrašiusio asmens ar kito ūkio subjekto ankstesniame paslaugų teikimo grandinės etape atliktu sukčiavimu.
Direktyvos 2006/112 167 straipsnį, 168 straipsnio a punktą, 178 straipsnio a punktą ir 273 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jais draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią mokesčių institucija atsisako suteikti teisę į atskaitą dėl to, kad apmokestinamasis asmuo nepatikrino, ar sąskaitą faktūrą už prekes, dėl kurių prašoma leisti pasinaudoti teise į atskaitą, išrašęs asmuo turi apmokestinamojo asmens statusą, taip pat turi atitinkamas prekes ir gali jas pristatyti ir ar įvykdė savo pareigas deklaruoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį, arba dėl to, kad šis apmokestinamasis asmuo, be šios sąskaitos faktūros, neturi kitų dokumentų, galinčių įrodyti, kad egzistuoja šios aplinkybės, nors įvykdytos materialios ir formalios Direktyvoje 2006/112 numatytos sąlygos pasinaudoti teise į atskaitą, ir kai apmokestinamasis asmuo neturi įrodymų, pateisinančių įtarimus, kad šis sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo daro pažeidimus ar sukčiauja.
____________1 - OL C 179, 2011 6 18.