Byla T‑370/09
GDF Suez SA
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Vokietijos ir Prancūzijos gamtinių dujų rinkos – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Rinkos pasidalijimas – Pažeidimo trukmė – Baudos“
Sprendimo santrauka
1. Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
2. Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Susitarimo šalių siekis riboti konkurenciją – Nebūtinas kriterijus – Komisijos ar Sąjungos teismo atsižvelgimas į tokį siekį – Leistinumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
3. Karteliai – Žala konkurencijai – Susitarimas, kuriuo siekiama riboti konkurenciją – Kelių teisėtų tikslų siekimas – Poveikio nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Karteliai – Žala konkurencijai – Susitarimas, kuriuo siekiama riboti konkurenciją – Sudarymas įmonėms siekiant komercinės naudos arba tokios naudos nesiekiant – Poveikio nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
5. Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Atsižvelgimas į teisinį ir ekonominį kontekstą – Rinka, kurioje egzistuoja teisinė ar „de facto“ monopolija – Liberalizavimo perspektyva – Vertinimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
6. Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Įmonės pripažinimas potencialia konkurente – Kriterijai – Esminis elementas – Įmonės galimybės patekti į atitinkamą rinką – Rinka, kurioje egzistuoja teisinė ar „de facto“ monopolija – Poveikis
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
7. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Pareiga išnagrinėti visus suinteresuotųjų asmenų pateiktus fakto ir teisės klausimus – Nebuvimas
(EB 81, 82 ir 235 straipsniai)
8. Karteliai – Poveikis prekybai tarp valstybių narių – Vertinimo kriterijai – Susitarimai ar veiksmai rinkoje, kurioje nėra jokios potencialios konkurencijos
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
9. Karteliai – Sudėtinis pažeidimas, turintis susitarimo ir suderintų veiksmų elementų – Vienodas kvalifikavimas kaip „susitarimo ir (arba) suderintų veiksmų“ – Leistinumas – Pateiktinų įrodymų pasekmės
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
10. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Tam tikros nuorodos ir sutapimai, patvirtinantys tęstinį antikonkurencinį elgesį ir jo trukmę – Įrodymų apie tam tikrus konkrečius bendro nagrinėjamo laikotarpio laikotarpius nebuvimas – Poveikio nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
11. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Rašytiniai įrodymai – Dokumento įrodomosios galios vertinimas – Kriterijai – Įmonės vidaus dokumentai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
12. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Rašytiniais įrodymais grindžiamas sprendimas – Įmonių, ginčijančių pažeidimą, įrodinėjimo pareiga
(EB 81 ir 82 straipsniai)
13. Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas
14. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Antikonkurencinis tikslas arba poveikis – Vertinimo kriterijai – Keitimasis informacija oligopolinėje labai koncentruotoje rinkoje – Nepriimtinumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
15. Karteliai – Dalyvavimas antikonkurencinį tikslą turinčiuose susitikimuose – Aplinkybė, leidžianti nuspręsti apie dalyvavimą vėlesniuose karteliuose – Įmonės, ginčijančios savo antikonkurencinį požiūrį, įrodinėjimo pareiga
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
16. Konkurencija – Administracinė procedūra – Senatis baudų srityje – „Sankcijos“ sąvoka pagal Reglamentą Nr. 1/2003 – Piniginės baudos – Įskaitymas – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Neįtraukimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 7 ir 25 straipsniai)
17. Konkurencija – Administracinė procedūra – Senatis baudų srityje – Eigos pradžia – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Pažeidimo nepasireiškimas tam tikrais bendro nagrinėjamo laikotarpio laikotarpiais – Poveikio nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
18. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Materialinė taikymo sritis – Elgesys, nulemtas valstybės priemonių – Netaikymas – Nacionalinė rinka, kurioje yra Sąjungos teisės neatitinkanti teisinė monopolija – Teisinio pagrindo, panaikinančio bet kokias konkurencinio elgesio galimybes, nebuvimas – Konkurencijos taisyklių pažeidimo, kurį padarė valstybės kontroliuojama įmonė, konstatavimas – Leistinumas
(EB 81 ir 82 straipsniai)
19. Karteliai – Draudimas – Oficialiai nutrauktų kartelių tęstinis poveikis – EB 81 straipsnio taikymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
20. Karteliai – Įmonių susitarimai – Įmonė, dalyvavusi sudarant antikonkurencinį susitarimą – Skirtingas nei kartelyje sutartas elgesys – Skundai, susiję su įmonės vykdoma konkurencija – Aplinkybės, neleidžiančios visiškai atmesti įmonės dalyvavimo sudarant susitarimą
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
21. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Keitimasis informacija kartelio viduje – Ūkio subjektas, vertinantis kito ūkio subjekto skundus dėl jo paties vykdomos konkurencijos – Įtraukimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
22. Karteliai – Suderinti veiksmai – Keitimasis informacija dalyvaujant kartelyje arba jam rengiantis – Atsižvelgimas į pasikeistą informaciją – Prezumpcija
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
23. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Vienas ir tęstinis pažeidimas dviejose nacionalinėse rinkose – Skirtinga pažeidimo trukmė kiekvienoje iš šių rinkų – Įrodinėjimo naštos apimtis
(EB 81 ir 82 straipsniai)
24. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Vienodo požiūrio principas – Komisijos priimtų sprendimų praktika – Konsultacinis pobūdis
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
25. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Komisijai suteikta diskrecija vertinti – Bendro baudų lygio padidinimas – Leistinumas – Baudų neskyrimo atgaline data principo pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
26. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Proporcingumo principo paisymas – Sankcijos ūkio subjektui neskyrimas – Aplinkybė, kuri viena negali kliudyti skirti baudą tokio pat pobūdžio pažeidimą padariusiam asmeniui
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
27. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Vertinimo kriterijai – Labai sunkūs pažeidimai – Rinkos pasidalijimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 19, 21 ir 23 punktai)
28. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Įmonės pardavimų vertės procentinio dydžio nustatymas – Kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 22 ir 25 punktai)
29. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Skirtingas nei kartelyje sutartas elgesys – Ribotas dalyvavimas – Sąlygos – Įrodinėjimo naštos apimtis
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 straipsnio trečia pastraipa)
30. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Antikonkurencinis elgesys, kurį leidžia ar skatina viešosios valdžios institucijos – Nacionalinė rinka, kurioje yra teisinė monopolija ir kurioje vyksta liberalizavimas – Vertinimo kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 straipsnio penkta pastraipa)
31. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota jurisdikcija – Poveikis
(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 62, 63 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 64 punktą)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 65, 74 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 70 punktą)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 77–80 punktus)
6. EB 81 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į šiame tekste numatytas sąlygas, susijusias su poveikiu prekybai tarp valstybių narių ir poveikiu konkurencijai, taikoma tik sektoriuose, kurie atverti konkurencijai. Nagrinėjant konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje remiamasi ne tik esama konkurencija tarp nagrinėjamoje rinkoje jau veikiančių įmonių, bet ir potencialia konkurencija. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors įmonės ketinimas įeiti į rinką gali būti svarbus nustatant, ar ji gali būti laikoma potencialia konkurente toje rinkoje, vis dėlto esminis elementas, kuriuo turi būti grindžiamas toks pripažinimas, yra jos pajėgumas įeiti į minėtą rinką.
Kalbant apie nacionalinę rinką, pasižyminčią teritorinėmis de facto monopolijomis, aplinkybė, kad šioje rinkoje nėra teisinės monopolijos, neturi reikšmės. Iš tikrųjų, norėdama nustatyti, ar rinkoje egzistuoja potenciali konkurencija, Komisija turi išnagrinėti atitinkamų įmonių realias ir konkrečias galimybes konkuruoti tarpusavyje arba tai, ar naujas konkurentas gali įeiti į šią rinką ir konkuruoti su veikiančiomis įmonėmis. Komisija tai turi išnagrinėti remdamasi objektyviu šių galimybių pagrindu, todėl aplinkybė, kad tokių galimybių nėra dėl monopolijos, išplaukiančios tiesiogiai iš nacionalinės teisės aktų arba netiesiogiai iš faktinės situacijos, susidarančios dėl šių aktų įgyvendinimo, neturi reikšmės.
Be to, visiškai teorinės ieškovės galimybės patekti į rinką nepakanka potencialios konkurencijos egzistavimui įrodyti.
(žr. 81, 82, 84, 95, 98, 99 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 117, 195 punktus)
8. EB 81 straipsnio 1 dalis taikoma tik susitarimams, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.
Poveikis Bendrijos vidaus prekybai paprastai daromas, kai veikia keletas veiksnių, kurie, nagrinėjami atskirai, nebūtinai yra lemiami. Norint nustatyti, ar kartelis daro didelį poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, jį reikia nagrinėti atsižvelgiant į jo ekonominį ir teisinį kontekstą. Šiuo klausimu nėra labai svarbu, ar kartelio poveikis prekybai yra nepalankus, neutralus ar palankus. Konkurencijos apribojimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kai jis prekybos srautus gali nukreipti kita linkme, nei jie paprastai būtų nukreipti.
Be to, kartelio galimo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, t. y. jo potencialaus poveikio, pakanka, kad būtų taikomas EB 81 straipsnis, ir nereikia įrodyti faktinio neigiamo poveikio prekybai. Tačiau būtina, kad potencialus kartelio poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai būtų reikšmingas, t. y. jis negali būti tik nežymus.
Iš tiesų visoje vienos valstybės narės teritorijoje veikiantis kartelis vien dėl savo pobūdžio sustiprina valstybės rinkos atskyrimą ir taip trukdo Sutartimi siekiamai ekonominei skvarbai.
Kalbant apie nacionalines rinkas, pasižyminčias teisine ar de facto monopolija, atkreiptinas dėmesys, kad jei Komisija neįrodo potencialios konkurencijos egzistavimo tokiose rinkose, ji negali nuspręsti, kad su šiomis rinkomis susiję susitarimai ar veiksmai gali daryti didelį poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.
(žr. 122–126 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 133–135 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 136–138, 141, 151, 155, 156, 220, 221, 223, 228 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 161, 172, 224–226 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 178, 264 punktus)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 202, 203 punktus)
14. Sąvoka „suderinti veiksmai“ reiškia įmonių, kurios, nesudarydamos konkretaus susitarimo, sąmoningai bendradarbiauja tarpusavyje, taip keldamos grėsmę konkurencijai, koordinavimo būdą. Koordinavimo ir bendradarbiavimo kriterijai, kurie sudaro suderintus veiksmus, turi būti suprantami atsižvelgiant į su konkurencija susijusiose Sutarties nuostatose įtvirtintą koncepciją, pagal kurią kiekvienas ūkio subjektas turi savarankiškai nuspręsti, kokią politiką jis ketina vykdyti bendrojoje rinkoje.
Nors šis autonomijos reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės protingai prisiderinti prie konstatuoto ar numanomo konkurentų elgesio, tačiau jis griežtai prieštarauja bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių ūkio subjektų, kuris gali turėti įtakos esamam ar potencialiam konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui elgesį, kurio nuspręsta ar numatoma imtis šioje rinkoje, jei šių kontaktų tikslas ir poveikis – sukurti konkurencines sąlygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį, įmonių dydį bei skaičių ir šios rinkos apimtį, neatitinka normalių sąlygų nagrinėjamoje rinkoje.
Labai koncentruotoje oligopolinėje rinkoje informacijos mainai rinkoje gali leisti ūkio subjektams sužinoti konkurentų pozicijas rinkoje ir prekybos strategijas ir taip gerokai susilpninti tarp ūkio subjektų egzistuojančią konkurenciją. Pasikeista informacija nebūtinai turi būti detali. Esant oligopolinei rinkai, keitimasis net ir bendro pobūdžio informacija, susijusia visų pirma su komercine įmonės strategija, gali daryti žalą konkurencijai. Be to, jeigu veiksmus suderinusi įmonė toliau veikia atitinkamoje rinkoje, priežastinio ryšio tarp veiksmų suderinimo ir šios įmonės elgesio rinkoje prezumpcija toliau taikoma net tuomet, kai veiksmams suderinti buvo skirtas tik vienas suinteresuotųjų įmonių susitikimas.
Todėl esant tokiai situacijai aplinkybė, kad įmonės nesikeitė informacija apie išlaidas, kainas, maržas, pardavimų apimtį ar klientus, nėra reikšminga, nes labai koncentruotoje oligopolinėje rinkoje pakanka keitimosi informacija.
(žr. 211–213, 247, 249 punktus)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 215 punktą)
16. Vykstant procedūrai konkurencijos srityje, pažeidimą konstatuojantis sprendimas nėra sankcija, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnį, todėl šioje nuostatoje numatyta senatis jam nėra taikoma. Reglamento Nr. 1/2003 VI skyriuje, kuriame kalbama apie sankcijas, minimos tik vienkartinės baudos ir periodinės baudos ir jokia šio reglamento nuostata neleidžia konstatuoti, kad 7 straipsnyje nurodyti Komisijos sprendimai, kuriais ji konstatuoja EB 81 ar EB 82 straipsnių pažeidimą, yra minėtame skyriuje nurodytos sankcijos. Todėl teisės skirti vienkartines ir periodines baudas senatis negali apimti implicitinės teisės konstatuoti pažeidimą senaties.
(žr. 272 punktą)
17. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 275 punktą)
18. EB 81 ir 82 straipsniai susiję tik su antikonkurencine veikla, kurią įmonės vykdo savo iniciatyva. Jeigu konkurencijai prieštaraujantis veiksmas įmonėms nustatomas nacionalinės teisės aktais arba jais sukuriamas toks teisinis pagrindas, kuriuo atmetama bet kokia galimybė, susijusi su įmonių konkurenciją ribojančiu elgesiu, EB 81 ir 82 straipsniai netaikomi. Tokiu atveju konkurencijos ribojimo priežastis, kaip reikalaujama pagal šiuos straipsnius, nėra savarankiška įmonių veikla. Tačiau EB 81 ir 82 straipsniai gali būti taikomi, jeigu paaiškėja, kad nacionalinės teisės aktais įmonėms paliekama galimybė konkurencijai, kurią gali trukdyti, riboti ar iškraipyti savarankiški įmonių veiksmai.
Kalbant apie nacionalinę rinką, pasižyminčią teisine monopolija, pažymėtina, kad Komisija gali konstatuoti EB 81 straipsnio pažeidimą, jei atitinkama valstybė narė per nustatytą terminą neperkėlė direktyvos dėl konkurencingos rinkos sukūrimo, o nacionalinės teisės aktai, net jeigu formaliai dar galioja, iš principo nebegali būti vertinami kaip leidžiantys antikonkurencinį elgesį ar sukuriantys teisinį pagrindą, kuriuo panaikinama bet kokia įmonių konkurencinių veiksmų galimybė.
Pasibaigus direktyvos, kurios tikslas – sudaryti sąlygas konkurencijai rinkoje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminui, nacionalinės valdžios institucijos turi netaikyti jokių šios direktyvos neatitinkančių nuostatų. Šios institucijos, be kita ko, negali remtis tokiomis nuostatomis prieš įmonės konkurentus, norinčius patekti į nacionalinę rinką. Sąjungos teisės viršenybės principas reikalauja, kad nebūtų taikomi jokie nacionaliniai įstatymai, neatitinkantys Sąjungos teisės nuostatų, nesvarbu, ar jie buvo priimti anksčiau ar vėliau nei šios nuostatos. Be to, tarp subjektų, kurių atžvilgiu galima remtis tiesioginį poveikį galinčiomis turėti direktyvos nuostatomis, yra ir įstaigos, kurioms, kad ir koks būtų jų teisinis statusas, valdžios institucijos aktu ir jos kontroliuojamoms buvo pavesta teikti viešąsias paslaugas ir kurios dėl to turi nepaprastai didelius įgaliojimus, palyginti su santykiams tarp privačių asmenų taikomomis taisyklėmis.
(žr. 312–314, 317, 323 punktus)
19. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 326 punktą)
20. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 354, 355 punktus)
21. Konkurencijos srityje yra taip, kad kai ūkio subjektas pripažįsta jam kito subjekto adresuojamus skundus dėl pastarajam jo prekėmis daromos konkurencijos, suinteresuotųjų asmenų elgesys yra suderinti veiksmai.
(žr. 357 punktą)
22. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 363 punktą)
23. Kai Komisija savo sprendimu skirdama baudą už konkurencijos taisyklių pažeidimą daro skirtumą tarp pažeidimo trukmės nacionalinėje rinkoje ir kaimyninėje rinkoje, Komisija turi pateikti reikiamų įrodymų, patvirtinančių pažeidimą šiose dviejose rinkose nurodytais laikotarpiais. Jai tenka pareiga įrodyti pažeidimą, taigi ir jo trukmę.
Šių vertinimų nepaneigia aplinkybė, kad kalbama apie vieną ir tęstinį pažeidimą. Ši aplinkybė dėl nustatyto pažeidimo pobūdžio neturi reikšmės tam, kad jei Komisija ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje tyčia nurodė atskiras pažeidimo trukmes atskirose rinkose, ji privalėjo tinkamai jas įrodyti.
(žr. 374, 375 punktus)
24. Ankstesnė Komisijos sprendimų praktika savaime nėra teisinis pagrindas nustatant baudas konkurencijos srityje, nes toks pagrindas išimtinai apibrėžtas Reglamente Nr. 1/2003 ir Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse. Sprendimai, susiję su kitomis bylomis, yra tik papildomas galimo diskriminacijos buvimo požymis, nes mažai tikėtina, kad bylų aplinkybės, kaip antai rinkos, prekės, įmonės ir atitinkami laikotarpiai, bus tapačios.
Vis dėlto vienodo požiūrio principo, pagal kurį draudžiama panašias situacijas vertinti skirtingai, o skirtingas situacijas – panašiai, išskyrus, jei toks vertinimas yra objektyviai pateisinamas, turi paisyti tiek Komisija, skirdama įmonei baudą už konkurencijos taisyklių pažeidimą, tiek visos institucijos, vykdydamos bet kokią savo veiklą.
Iš to matyti, kad ankstesni Komisijos sprendimai tinkami nagrinėjant vienodo požiūrio principo laikymąsi tik tuomet, kai yra įrodyta, kad faktiniai bylų duomenys, susiję su šiais kitais sprendimais, pavyzdžiui, rinkos, prekės, valstybės, įmonės ir atitinkami laikotarpiai, yra panašūs į esančius nagrinėjamoje byloje.
(žr. 385–387 punktus)
25. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 397 punktą)
26. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 398 punktą)
27. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 414–416, 420, 421 punktus)
28. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 427, 428, 430, 431 punktus)
29. Iš Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 29 punkto matyti, jog procedūroje, pradėtoje dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, bazinis baudos dydis gali būti sumažintas, be kita ko, tuomet, kai antikonkurencinis elgesys buvo leidžiamas ar skatinamas valdžios institucijų ar teisės aktų arba kai atitinkama įmonė pateikia įrodymų, kad jos dalyvavimas darant pažeidimą buvo tikrai menkas, ir įrodo, kad per laikotarpį, per kurį ji buvo prisijungusi prie susitarimų, kuriais buvo padarytas minėtas pažeidimas, ji iš esmės tų susitarimų nevykdė, rinkoje veikdama pagal konkurencijos principus.
Kad įmonei būtų pripažinta švelninanti aplinkybė dėl jos menko dalyvavimo darant pažeidimą, ji turi įrodyti tai, kad prisijungimo prie susitarimų, kurie buvo pripažinti pažeidimu, laikotarpiu ji iš tikrųjų jų netaikė konkuruodama rinkoje, arba bent tai, kad ji aiškiai ir reikšmingai pažeidė šį kartelį įgyvendinančius įsipareigojimus, sutrukdydama paties kartelio veikimui. Kitaip tariant, ji turi įrodyti, kad netaikė ginčijamų susitarimų ir kad jos veiksmai rinkoje galėjo kliudyti konstatuoto pažeidimo antikonkurencinėms pasekmėms.
Įmonė, kuri, nepaisydama susitarimo su savo konkurentais, vykdo daugiau ar mažiau nepriklausomą politiką rinkoje, paprasčiausiai mėgina panaudoti kartelį savo naudai. Tokiomis aplinkybėmis tai, jog įmonė mėgino apeiti ribojimą, negali įrodyti jos elgesio rinkoje, galėjusio kliudyti konstatuoto pažeidimo antikonkurencinėms pasekmėms.
(žr. 436, 439, 441 punktus)
30. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 447–451 punktus)
31. Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu Bendrajam Teismui suteikta neribota jurisdikcija pagal EB 229 straipsnį leidžia šiam teismui, be paprasčiausios sankcijos teisėtumo kontrolės, leidžiančios tik atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą aktą, pakeisti Komisijos vertinimą savuoju ir dėl to pakeisti ginčijamą aktą net jo nepanaikinus, visų pirma atsižvelgus į visas faktines aplinkybes keičiant skirtą baudą, kai jam yra pateikiamas nagrinėti jos dydžio klausimas.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas, kai priima sprendimus remdamasis neribota jurisdikcija, nėra saistomas nei Komisijos skaičiavimų, nei gairių, tačiau turi pats atlikti vertinimą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes.
(žr. 461, 462 punktus)