TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. balandžio 3 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43/EEB – Bendrijos svarbos teritorijos – Tokios teritorijos statuso peržiūra, kai įvyksta aplinkos taršos ar degradavimo reiškinių – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nenumatoma galimybė suinteresuotiems asmenims prašyti atlikti tokią peržiūrą – Kompetentingoms nacionalinėms institucijoms diskrecijos savo iniciatyva pradėti minėto statuso peržiūros procedūrą suteikimas“
Byloje C‑301/12
dėl Consiglio di Stato (Italija) 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. birželio 20 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Cascina Tre Pini Ss
prieš
Ministero dell’Ambiente e della Tutela del Territorio e del Mare,
Regione Lombardia,
Presidenza del Consiglio dei Ministri,
Consorzio Parco Lombardo della Valle del Ticino,
Comune di Somma Lombardo
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai J. L. da Cruz Vilaça, G. Arestis (pranešėjas), J.‑C. Bonichot ir A. Arabadjiev,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė A. Impellizzeri, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. gegužės 16 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Cascina Tre Pini Ss, atstovaujamos avvocatessa E. Cicigoi,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato A. De Stefano,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir D. Hadroušek,
– Europos Komisijos, atstovaujamos F. Moro ir L. Banciella,
susipažinęs su 2013 m. birželio 20 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102), iš dalies pakeistos Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 236, 2003, p. 33, toliau – Direktyva 92/43), 9 ir 11 straipsnių išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Cascina Tre Pini Ss (toliau – Cascina), pagal Italijos teisę įsteigtos bendrovės, ir Ministero dell’Ambiente e della Tutela del Territorio e del Mare (Aplinkos ir teritorijos ir jūros apsaugos ministerija, toliau – Ministero), Regione Lombardia (Lombardijos regionas), Presidenza del Consiglio dei Ministri (Ministrų tarybos prezidiumas), Consorzio Parco Lombardo della Valle del Ticino (Tičino slėnio gamtos parko Lombardijos asociacija), Comune di Somma Lombardo (Somma Lombardo komuna) ginčą dėl Bendrijos svarbos teritorijos (toliau – BST), kurioje yra Cascina nuosavybės teise priklausantis žemės plotas, statuso peržiūros.
Teisinis pagrindas
Taikoma Sąjungos teisė
3 Direktyvos 92/43 2 straipsnyje, kuriame išdėstyti jos tikslai, nustatyta:
„1. Šios direktyvos tikslas ‒ padėti užtikrinti biologinę įvairovę, apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių, kurioms taikoma [EB] sutartis, teritorijoje.
2. Priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti ar atstatyti [atkurti] gerą Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę.
3. Taikant priemones pagal šią direktyvą, atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus bei regionines ir vietines charakteristikas.“
4 Šios direktyvos 3 straipsnyje, kuriuo įsteigiamas Natura 2000 tinklas, nustatyta:
„1. „Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų [toliau ‒ SST] Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atkurti iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.
Į Natura 2000 tinklą įeina specialios apsaugos [saugomos] teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal [1979 m. balandžio 2 d. Tarybos] direktyvą 79/409/EEB [dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 98)].“
2. Kuriant Natura 2000 tinklą, visos valstybės narės prisideda atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų teritorijoje užima šio straipsnio 1 dalyje nurodyti natūralių buveinių tipai ir rūšių buveinės. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė pagal 4 straipsnį steigia [SST], atsižvelgdama į 1 dalyje išdėstytus tikslus.
3. Jei valstybės narės mano esant reikalinga, jos stengiasi pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą palaikydamos, o kur reikia ‒ sukurdamos kraštovaizdžio elementus, kurie yra labai svarbūs laukinei faunai ir florai, kaip nurodyta 10 straipsnyje.“
5 Direktyvos 92/43 4 straipsnyje išsamiai aprašoma BST sąrašo rengimo procedūra:
„1. Remdamasi III priede (1 etapas) išdėstytais kriterijais ir atitinkama moksline informacija, kiekviena valstybė narė siūlo teritorijų sąrašą, nurodydama, kurie jos teritorijoje vietiniai I priedo natūralių buveinių tipai ir kurios II priedo rūšys aptinkamos tose teritorijose. <...> Prireikus valstybės narės siūlo pakoreguoti sąrašą atsižvelgiant į 11 straipsnyje nurodytų stebėjimų rezultatus.
Per trejus metus nuo šios direktyvos paskelbimo sąrašas kartu su informacija apie kiekvieną teritoriją perduodamas Komisijai. <…>
2. Remdamasi III priede (2 etapas) nustatytais kriterijais, kiekvienam iš penkių 1 straipsnio c punkto iii papunktyje nurodytų biogeografinių regionų ir visai 2 straipsnio 1 dalyje nurodytai teritorijai Komisija, susitarusi su kiekviena valstybe nare pagal jų pateiktus sąrašus sudaro [BST] sąrašo projektą, paremtą valstybių narių sąrašais, nurodančiais tas teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių.
<…>
Atrinktų [BST] sąrašą, nurodant teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau prioritetinių natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių, Komisija tvirtina 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas sudaromas per šešerius metus nuo šios direktyvos paskelbimo.
4. Jei, laikantis 2 dalyje nustatytos tvarkos, yra patvirtinama [BST], atitinkama valstybė narė kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus, toje teritorijoje įsteigia [SST], nustatydama prioritetus, atsižvelgdama į teritorijos svarbą palaikant ar atstatant I priede išvardytų natūralių buveinių tipų arba II priede išvardytų rūšių gerą apsaugos būklę bei užtikrinant Natura 2000 tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgdama į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą.
5. Teritoriją įtraukus į 2 dalies trečiojoje pastraipoje minimą sąrašą, jai pradedamos taikyti 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.“
6 Šios direktyvos 6 straipsnio, kuris taikomas SST, 2–4 dalyse nustatyta:
„2. Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos [SST] išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos [SST], trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.
3. Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.
4. Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių viršesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai.
<…>“
7 Tos pačios direktyvos 9 straipsnyje nustatyta:
„Veikdama 21 straipsnyje numatyta tvarka, Komisija periodiškai peržiūri, koks yra Natura 2000 indėlis siekiant 2 ir 3 straipsniuose numatytų tikslų. Jei, atliekant 11 straipsnyje numatytus stebėjimus, nustatyti natūralūs pokyčiai teikia tam pagrindo, [SST] gali būti nuspręsta panaikinti.“
8 Direktyvos 92/43/EEB 11 straipsnyje nustatyta:
„Valstybės narės vykdo 2 straipsnyje nurodytų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės stebėjimą, atkreipdamos ypatingą dėmesį į prioritetinius natūralių buveinių tipus ir prioritetines rūšis.“
Italijos teisė
9 Pagrindinėje byloje taikomos redakcijos 1997 m. rugsėjo 8 d. Respublikos Prezidento dekreto Nr. 357, kuriuo perkeliama Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos įgyvendinimo (decreto del Presidente della Repubblica n. 357 – Regolamento recante attuazione della direttiva 92/43/CEE relativa alla conservazione degli habitat naturali e seminaturali, nonché della flora e della fauna selvatiche) (GURI, Nr. 248, Paprastasis priedas, 1997 m. spalio 23 d.) (toliau – RPD Nr. 357/97), 1 straipsnyje RPD Nr. 357/97taikymo sritis apibrėžiama taip:
„1. Šiuo dekretu reglamentuojamos Direktyvoje [92/43] dėl natūralių ir pusiau natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos numatytų priemonių priėmimo procedūros, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę apsaugant A priede nurodytas natūralias buveines, taip pat šio dekreto B, D ir E prieduose nurodytas floros ir faunos rūšis.
2. Procedūros, kurios taikomos pagal šį dekretą, turi padėti palaikyti ar atkurti tinkamą Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę.
3. Procedūromis, kurios taikomos pagal šį dekretą, atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus bei regiono ir vietos ypatybes.
<…>“
10 RPD Nr. 357/97 3 straipsnis išdėstytas taip:
„1. Trento ir Bolsenos regionai ir autonominės provincijos parengia teritorijų, kuriose yra A priede nurodytų buveinių tipų ir B priede nurodytų rūšių buveinių, sąrašą; jos šį sąrašą pateikia Aplinkos ir teritorijos apsaugos ministerijai, kad ši perduotų Komisijai siūlomų [BST] sąrašą <…> siekiant įsteigti vieningą [SST] teritorijų Europos ekologinį tinklą, vadinamąjį Natura 2000.
2. Aplinkos ir teritorijos apsaugos ministerija, gavusi kiekvieno suinteresuoto regiono pritarimą, per maksimalų šešerių metų terminą, pradedamą skaičiuoti nuo tada, kai Komisija parengia teritorijų sąrašą, dekretu įsteigia 1 dalyje minėtas teritorijas, t. y. [SST].
<…>
4 a. Siekiant užtikrinti Direktyvos [92/43] veiksmingą įgyvendinimą ir duomenų atnaujinimą, taip pat, kiek tai susiję su direktyvos 19 straipsnyje numatytais priedų pakeitimais, Trento ir Bolsenos regionai ir autonominės provincijos, remdamiesi 7 straipsnyje nurodytais stebėjimo rezultatais, turi periodiškai įvertinti teritorijų tinkamumą, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai. Atlikę šie įvertinimą jie gali pasiūlyti Aplinkos ir teritorijos apsaugos ministerijai atnaujinti šių teritorijų sąrašą, jų ribas ir su jomis susijusio informacijos dokumento turinį. Aplinkos ir teritorijos apsaugos ministerijos ministras perduoda tokį pasiūlymą Komisijai <...>, kad būtų atliktas direktyvos 9 straipsnyje numatytas įvertinimas.“
11 RPD Nr. 357/97 7 straipsnyje, susijusiame su stebėjimo procedūra, nustatyta:
„1. Aplinkos ir teritorijos apsaugos ministerija, pasikonsultavusi su Žemės ir miškų ūkio politikos ministerija, Nacionaliniu laukinės faunos institutu, atsižvelgiant į jų kompetencijų ribas, ir su Nuolatiniu valstybės ir Trento bei Bolsenos regionų ir autonominių provincijų komitetu, savo dekrete apibrėžia stebėjimo, pavyzdžių ėmimo gaires ir nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su pagal šį dekretą saugomų gyvūnų ir augalų rūšimis.
2. Trento ir Bolsenos regionai ir autonominės provincijos, remdamosi ankstesniame punkte nurodytomis gairėmis, priima priemones, kad užtikrintų Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugą ir jų būklės stebėjimą, atkreipdamos ypatingą dėmesį į prioritetinius natūralių buveinių tipus ir prioritetines rūšis, nurodytoms ministerijoms pateikiant 1 punkte informaciją.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
12 Cascina nuosavybės teise priklauso žemės plotas, kuris yra netoli Milano-Malpensos (Lombardija) oro uosto Soma Lombardo komunai (Comune di Somma Lombardo) priklausančioje teritorijoje, pavadintoje „Brughiera del Dosso“. 2002 m. ši teritorija tapo Lombardijos regiono įstatymu įsteigto Tičino slėnio gamtos parko dalimi.
13 Lombardijos regiono Giunta regionale (Regiono taryba) 2003 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu minėta teritorija pagal RPD Nr. 357/97 3 straipsnį buvo įtraukta į teritorijų, kurios buvo siūlomos kaip BST, sąrašą. Ta pati teritorija vėliau 2004 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimu 2004/798/EB, kuriuo, remiantis Tarybos direktyva 92/43/EEB, patvirtinamas žemyninio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašas (OL L 382, p. 1), buvo įtraukta į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą. Teritorija „Brughiera del Dosso“ 2005 m. kovo 25 d. Ministero dekretu taip pat buvo įtraukta į BST sąrašą.
14 Tuo metu buvo plečiamas Milano-Malpensos oro uostas, kurio plėtros planas numatytas „Malpensos teritorijos plane“, patvirtintame 1999 m. Lombardijos regiono įstatymu. Cascina teigimu, tame plane numatyta, kad vietovės, esančios, be kita ko, Soma Lombardo komunos teritorijoje, skirtos komercinei ir pramoninei plėtrai. Jos manymu, laikui bėgant dėl laipsniško oro eismo iš Malpensos oro uosto intensyvėjimo pablogėjo ir teritorijos „Brughiera del Dosso“ ekologinė būklė.
15 Manydama, kad ekologinė teritorijos „Brughiera del Dosso“ būklė pablogėjo, Cascina 2005 m. prašė Consorzio Parco lombardo della Valle del Ticino, kaip už šios teritorijos valdymą atsakingo organo, imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias minėtos teritorijos aplinkos būklės degradavimui.
16 Negavusi atsakymo, 2006 m. Cascina pagal Direktyvos 92/43 9 straipsnį ir RPD Nr. 357/97 3 straipsnio 4a pateikė Ministero oficialų prašymą iš naujo nustatyti šios teritorijos ribas arba išbraukti ją iš BST sąrašo, nes, jos manymu, nebebuvo tenkinamos taikomuose teisės aktuose nustatytos faktinės ir teisinės sąlygos ir, konkrečiai kalbant, teritorijų, kurios gali būti identifikuotos kaip šios direktyvos III priede nurodytos SST, atrankos kriterijai. Cascina suinteresuotumas, kad būtų iš naujo nustatytos naujos teritorijos ribos arba kad ji būtų išbraukta iš BST sąrašo, kilo dėl to, kad BST reglamentuojantys apribojimus nustatantys teisės aktai, kurie taikomi bet kokiai žemės pertvarkymo veiklai, padarė poveikį jos nuosavybės teisei į žemės plotą, esantį teritorijoje „Brughiera del Dosso“. Toks apribojimas kliudo pakeisti žemės sklypų paskirtį, nors tokie pakeitimai numatyti Malpensos teritorijos plane.
17 2006 m. gegužės 2 d. sprendimu Ministero paskelbė neturįs kompetencijos ir pasiūlė Cascina kreiptis į Lombardijos regioną, teigdama, kad pagal RPD Nr. 357/97 3 straipsnį tokia kompetencija priklauso regionams, kurie identifikuoja nagrinėjamas teritorijas ir jai pateikia tokių teritorijų sąrašą. Tada Cascina pateikė pakartotinį prašymą Lombardijos regionui, o šis 2006 m. liepos 26 d. sprendimu jį atmetė, pareiškęs, kad „prašyme išdėstytas reikalavimas galės būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei Ministero pateiktų prašymą regionams pradėti procedūrą, numatytą [RPD Nr. 357/1997] 3 straipsnio 4a dalyje“.
18 Administracijai atsisakius nagrinėti jos prašymą, Cascina pirmiausia kreipėsi į Tribunale amministrativo regionale per la Lombardia (regioninis Lombardijos administracinis teismas) su ieškiniu dėl dviejų sprendimų; jame ji nurodė Ministero ir Lombardijos regiono neveikimą. Tame ieškinyje ji, be kita ko, reikalavo atlyginti žalą.
19 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu šis teismas visą minėtą ieškinį atmetė. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad RPD Nr. 357 3 straipsnio 4a dalyje regionams suteikiamos iniciatyvos galios ir teisė teikti pasiūlymus identifikuojant BST, todėl Ministero niekaip negalėjo būti kaltinamas neveikimu. Be to, tas pats teismas Lombardijos regiono sprendimą aiškino ne kaip atsisakymą veikti, bet kaip ketinimo išlaikyti teritoriją „Brughiera del Dosso“ BST sąraše, nepaisant taršos, išraišką, todėl prašymas pripažinti šio regiono neveikimą negali būti priimtas.
20 Cascina minėtą teismo sprendimą apskundė Consiglio di Stato (Valstybės Taryba). Ji ginčija būtent tame sprendime pateiktą RPD Nr. 357/1997 3 straipsnio 4a dalies aiškinimą ir teigia, kad pagal šią nuostatą, siejamą su Direktyva 92/43, reikia daryti išvadą, jog iniciatyvos teisę persvarstyti BST sąrašą turi ne tik regionai, bet ir atitinkama valstybė, todėl Ministero atsisakymas išnagrinėti jos 2006 m. pateiktą prašymą yra neteisėtas.
21 Consiglio di Stato, kurios paprašyta išnagrinėti šių argumentų pagrįstumą siekiant išspręsti ginčą, pirmiausia abejoja, ar šios direktyvos nuostatos suteikia atitinkamai valstybei, kaip ir regionams, iniciatyvos teisę persvarstyti šį sąrašą, kurią ši valstybė prireikus galėtų įgyvendinti vietoje regionų. Be to, teismas siekia išsiaiškinti, ar šią teisę gali įgyvendinti kompetentinga valdžios institucija ne tik savo iniciatyva, bet ir paprašius privačiam asmeniui, t. y. į minėtą sąrašą įtrauktoje teritorijoje esančio sklypo savininkui, ir ar valstybės narės turi atlikti peržiūrą arba net panaikinti šios teritorijos statusą, jei pastebi, kad atitinkamos teritorijos pirminė būklė pasikeitė. Šis teismas nėra tikras, kaip šiuo klausimu reikia aiškinti minėtos direktyvos atitinkamas nuostatas.
22 Esant šioms sąlygoms Consiglio di Stato nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Direktyvos [92/43] 9 ir [11] straipsniais draudžiama nacionalinės teisės nuostata (RPD Nr. 357/1997 3 straipsnio 4bis dalis), kurioje numatyta, kad regionai ir autonominės provincijos turi teisę savo iniciatyva siūlyti įvertinti BST, tačiau nenumatyta jų pareiga tai daryti gavus privačių savininkų, kurių žemės sklypai yra BST, motyvuotą prašymą, net jei tie privatūs asmenys tvirtina, kad pablogėjo teritorijos aplinkos būklė?
2. Ar Direktyvos [92/43] 9 ir 10 straipsniais draudžiama nacionalinės teisės nuostata (RPD Nr. 357/1997 3 straipsnio 4bis dalis), kurioje numatyta, kad regionai ir autonominės provincijos turi teisę savo iniciatyva siūlyti įvertinti BST, periodiškai įvertindami jų būklę, tačiau nenurodytas tokio vertinimo dažnumas (pavyzdžiui, kas dvejus, trejus metus ar pan.) ir nenumatyta, kad regionai ir autonominės provincijos, turinčios periodiškai atlikti peržiūrą, privalo apie ją pranešti viešai, kad suinteresuotieji asmenys turėtų galimybę pateikti savo pastabų ar pasiūlymų?
3. Ar Direktyvos [92/43] 9 ir 10 straipsniais draudžiama nacionalinės teisės nuostata (RPD Nr. 357/1997 3 straipsnio 4bis dalis), kurioje numatyta regionų ir autonominių provincijų teisė siūlyti įvertinti BST, nenumatant bent jau papildomos iniciatyvos teisės net valstybei regionų arba autonominių provincijų neveikimo atveju?
4. Ar Direktyvos [92/43] 9 ir 10 straipsniais draudžiama nacionalinės teisės nuostata (RPD Nr. 357/1997 3 straipsnio 4bis dalis), kurioje numatyta, kad regionai ir autonominės provincijos turi teisę savo iniciatyva siūlyti įvertinti BST ir kad jie turi visišką diskreciją ir neprivalo jos vykdyti net oficialiai patvirtintu taršos ar aplinkos būklės degradavimo atveju?
5. <…> Ar direktyvos [92/43] 9 straipsnyje, kurį nacionalinis įstatymų leidėjas įgyvendino RPD Nr. 357 3 straipsnio 4bis dalimi, reglamentuojamą procedūrą reikia suprasti kaip procedūrą, kurią būtina užbaigti priimant administracinį aktą, ar tik kaip procedūrą, kurios rezultatas visiškai neprivalomas, [jeigu] „procedūrą, kurią būtina užbaigti priimant administracinį aktą“, reikia suprasti kaip procedūrą, kurią, „kai tenkinamos sąlygos, turi sudaryti regiono pasiūlymo išsiuntimas per Aplinkos ir teritorijų apsaugos ministeriją Komisijai“, nesvarbu, ar ši procedūra gali būti pradedama tik atitinkamos institucijos iniciatyva, ar ir šalies prašymu[?]
6. Ar pagal [Sąjungos] teisę, būtent direktyvą [92/43], draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos, gavus iš privataus asmens pranešimą apie teritorijos aplinkos būklės blogėjimą, būtina pradėti statuso panaikinimo procedūrą, užuot ėmusis stebėjimo ir apsaugos priemonių?
7. Ar pagal [Sąjungos] teisę, būtent direktyvą [92/43], draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos turi būti pradėtas teritorijos, įtrauktos į Natura 2000 tinklą, statuso panaikinimo procesas, kad būtų apsaugoti vien privatūs komerciniai interesai?
8. Ar pagal [Sąjungos] teisę, būtent direktyvą [92/43], draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad plėtojant bendrojo, socialinio ir ekonominio intereso infrastruktūros projektus, pripažintus ir <...> Sąjungos, kurie gali pabloginti pripažintą natūralią buveinę direktyvoje vartojama prasme, reikia pradėti teritorijos statuso panaikinimo procesą, užuot ėmusis kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 tinklo vientisumui apsaugoti?
9. Ar pagal [Sąjungos] teisę, būtent direktyvą [92/43], draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos natūralių buveinių srityje pripažįstama atskirų savininkų komercinių interesų svarba, suteikiant jiems galimybę kreiptis į nacionalinį teismą, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo įpareigojama pakeisti teritorijos ribas?
10. Ar pagal [Sąjungos] teisę, būtent direktyvą [92/43], draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad reikia panaikinti teritorijos statusą, jeigu jos aplinka blogėja dėl žmogaus veiklos, o ne dėl natūralių veiksnių?“
Dėl prejudicinių klausimų
Pirmojo, ketvirtojo ir penktojo klausimų
23 Savo pirmuoju, ketvirtuoju ir penktuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyvos 92/43 4 straipsnio 1 dalis, 9 ir 11 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, gavusios į BST sąrašą įtrauktoje teritorijoje esančio žemės ploto savininko prašymą, kuriame jis tvirtina, kad šios teritorijos būklė blogėja, privalo pasiūlyti Komisijai panaikinti į šį sąrašą įtrauktos teritorijos statusą.
24 Prieš išnagrinėjant, ar šioje direktyvoje numatytas į BST sąrašą įtrauktų teritorijų statuso panaikinimas, reikia priminti toje direktyvoje numatytą procedūrą, kurią taikant tam tikra teritorija įtraukiama į minėtą sąrašą. Pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl teritorijos įtraukimo į BST sąrašą sprendimą priima Komisija, gavusi valstybės narės pasiūlymą. Šiuo klausimu Direktyvos 92/43 4 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad valstybės narės prireikus siūlo pakoreguoti minėtą sąrašą atsižvelgdamos į atitinkamų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės stebėjimo, kurį jos vykdo pagal šios direktyvos 11 straipsnį, rezultatus. Pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 4 dalį valstybėms narėms nustatoma pareiga visose BST sąraše esančiose teritorijose įsteigti SST.
25 Nors tiesa, kad jokioje tos pačios direktyvos nuostatoje aiškiai nenumatyta galimybė panaikinti į BST sąrašą įtrauktos teritorijos statusą, reikia pažymėti, kad Direktyvos 92/43 9 straipsnyje Komisijai leidžiama svarstyti SST statuso panaikinimo klausimą, kai tai pateisinama dėl natūralių pokyčių, kuriuos valstybės narės nustatė atlikdamos stebėjimą pagal minėtos direktyvos 11 straipsnį. Toks statuso panaikinimas neišvengiamai reiškia BST statuso panaikinimą, nes, remiantis minėtos direktyvos 4 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės visose į BST sąrašą įtrauktose teritorijose turi įsteigti SST.
26 Iš to matyti, kad BST sąrašo korekcija, kurią valstybės narės siūlo Komisijai padaryti pagal tos pačios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, gali apimti į BST sąrašą įtrauktos teritorijos statuso panaikinimą, o tai, nesant specialių nuostatų, turi būti atlikta laikantis tos pačios procedūros kaip ir įtraukiant teritoriją į minėtą sąrašą.
27 Šiuo klausimu primintina, kad iš Direktyvos 92/43 4 straipsnio 1 dalyje numatytų SST statusą turinčių teritorijų identifikavimo procedūrą reglamentuojančių normų matyti, kad valstybės narės, pateikdamos savo pasiūlymus dėl teritorijų, turi tam tikrą diskreciją, tačiau tai darydamos privalo vadovautis šioje direktyvoje nustatytais kriterijais (žr., be kita ko, 2001 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑67/99, EU:C:2001:432, 33 punktą). Tai reiškia, kad kai atsižvelgiant į stebėjimo, kurį šios valstybės vykdo pagal šios direktyvos 11 straipsnį, rezultatus padaroma išvada, jog šių kriterijų nebebus įmanoma tenkinti, pagal tos pačios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį minėtos valstybės privalo pateikti pasiūlymą koreguoti BST sąrašą tam, kad minėtas sąrašas ir vėl atitiktų kriterijus.
28 Taigi, kai į BST sąrašą įtraukta teritorija jau nebegali būti naudinga siekiant Direktyvoje 92/43 nustatytų tikslų, todėl nebelieka pagrindo, kad šiai teritorijai ir toliau būti taikomi šios direktyvos reikalavimai, atitinkama valstybė narė privalo siūlyti Komisijai panaikinti minėtos teritorijos statusą. Jei valstybė nepasiūlo panaikinti statuso, ji gali toliau nepagrįstai eikvoti tai teritorijai valdyti skirtus išteklius, nors tai neatneštų naudos siekiant užtikrinti natūralių buveinių ir rūšių apsaugą. Be to, teritorijų, kurios visiškai nebepadeda siekti minėtų tikslų, tolesnis priklausymas Natura 2000 tinklui neatitiktų šio tinklo statuso reikalavimų.
29 Valstybių narių pareiga pasiūlyti Komisijai panaikinti į BST sąrašą įtrauktos teritorijos, kuri tapo negrįžtamai netinkama Direktyvos 92/43 tikslams pasiekti, statusą tampa dar svarbesnė, kai šioje teritorijoje yra žemės plotas, kurio savininkui dėl tokio įtraukimo apribojama nuosavybės į jį teisė, nors nebėra jokio pagrindo, kad minėtai teritorijai ir toliau būtų taikomi šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai. Kaip savo išvados 39 punkte pažymėjo generalinė advokatė, kol atitinkama teritorija pagal savo savybes atitinka reikalavimus, kuriais remiantis ji įtraukta į sąrašą, nuosavybės teisės apribojimas paprastai gali būti pateisintas direktyvoje nustatytu siekiu apsaugoti aplinką (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 15 d. Sprendimo Križan ir kt., C‑416/10, EU:C:2013:8, 113–115 punktus). Vis dėlto, jei šios savybės galutinai išnyksta, tolesnis teritorijos naudojimo ribojimas galėtų pažeisti šią nuosavybės teisę.
30 Tačiau svarbu pažymėti, kad vien BST esančio žemės ploto savininko pateikto kaltinimo dėl šios teritorijos aplinkos būklės degradacijos savaime nepakanka, kad būtų atlikta tokio sąrašo korekcija. Labai svarbu, kad dėl šios degradacijos minėta teritorija taptų negrįžtamai netinkama siekiant užtikrinti natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugą arba sukurti Natura 2000 tinklą, todėl ši teritorija nebegalėtų visiškai padėti įgyvendinti minėtos direktyvos 2 ir 3 straipsniuose nustatytų tikslų. Iš tiesų, kaip matyti iš tos pačios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, būtent siekiant tokių apsaugos ir sukūrimo tikslų minėta teritorija buvo įtraukta į šį sąrašą.
31 Taigi, ne bet kokia į BST sąrašą įtrauktų teritorijų degradacija pateisina jos statuso panaikinimą.
32 Šiuo klausimu pažymėtina, kad Direktyvos 92/43 6 straipsnio 2 dalimi, į kurią nurodama šios direktyvos 4 straipsnio 5 dalyje, valstybės narės įpareigojamos saugoti BST ir priimti atitinkamas priemones, kad būtų išvengta jose aptinkamų natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo. Tai, kad valstybė narė neįvykdo šios atitinkamos teritorijos apsaugos pareigos, nebūtinai pateisina šios teritorijos statuso panaikinimą (pagal analogiją žr. 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑418/04, EU:C:2007:780, 83–86 punktus). Atvirkščiai, ši valstybė narė turi imtis priemonių, būtinų siekiant apsaugoti teritoriją.
33 Be to, taip pat reikia pažymėti, kad planas arba projektas, kuris neatitinka Direktyvoje 92/43 nustatytų apsaugos tikslų, gali teisėtai padaryti reikšmingą poveikį į BST sąrašą įtrauktai teritorijai tik jeigu laikomasi šios direktyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse, į kurias daroma nuoroda šios direktyvos 4 straipsnio 5 dalyje, nustatytų taisyklių, pagal kurias būtina tinkamai įvertinti poveikį aplinkai ir prireikus imtis visų kompensacinių priemonių jai apsaugoti.
34 Be to, kalbant apie planus ir projektus, kuriems juos priimant netaikomos Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 ir 4 dalys, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog negalima atmesti galimybės, kad valstybė narė, analogiškai kaip ir šios 6 straipsnio 4 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios procedūros atveju, vykstant pagal nacionalinę teisę nustatytai projekto arba plano, kurie gali reikšmingai paveikti teritorijos apsaugos interesus, poveikio aplinkai vertinimo procedūrai, nurodys viešojo intereso priežastį ir galės, jei iš esmės bus įvykdytos šioje nuostatoje įtvirtintos sąlygos, duoti sutikimą veiklai, kuri dėl to nebebus draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį. Vis dėlto, siekiant patikrinti, ar tenkinamos Direktyvos 92/43 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, pirmiausia projekto ar plano poveikį reikia išanalizuoti pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį (žr. 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑404/09, EU:C:2011:768, 156 ir 157 punktus).
35 Remiantis tuo darytina išvada, kad kompetentingos nacionalinės institucijos privalo pateikti pasiūlymą panaikinti teritorijos statusą tik tuomet, jei, nepaisant to, kad laikomasi šių nuostatų, ji tapo negrįžtamai netinkama siekiant Direktyvos 92/43 tikslų, todėl jos priskyrimas prie SST nebėra pateisinamas.
36 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį, ketvirtąjį ir penktąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 92/43 4 straipsnio 1 dalis, 9 ir 11 straipsniai aiškintini taip, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, gavusios į BST sąrašą įtrauktoje teritorijoje esančio žemės ploto savininko prašymą, kuriame jis tvirtina, kad šios teritorijos aplinkos būklė blogėja, privalo pasiūlyti Komisijai panaikinti į šį sąrašą įtrauktos teritorijos statusą, jei šis prašymas grindžiamas aplinkybe, kad, nepaisant to, jog laikomasi šios direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalių nuostatų, minėta teritorija visiškai nebegali būti naudinga siekiant apsaugoti natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros arba sukurti Natura 2000 tinklą.
Dėl antrojo klausimo
37 Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį, ketvirtąjį ir penktąjį klausimus, į antrąjį klausimą atsakyti nereikia, nes atsakymas į jį nėra griežtai būtinas siekiant išspręsti ginčą pagrindinėje byloje.
Dėl trečiojo klausimo
38 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyvos 92/43 4 straipsnio 1 dalis, 9 ir 11 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos kompetencija teikti pasiūlymus pakoreguoti BST sąrašą suteikiama tik teritorinėms bendrijoms, o ne (bent subsidiariai šių bendrijų neveikimo atvejais) valstybei.
39 Šiuo klausimu pažymėtina, kad direktyvoje valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai, tačiau nenurodyta, kaip turi būti paskirstytos kompetencijos pagal nacionalinę teisę, kad šie įpareigojimai būtų įvykdyti. Taigi minėtoje direktyvoje tiksliai nenurodoma, kaip pagal nacionalinę teisę turi būti suteikiama kompetencija siūlyti keisti BST sąrašą.
40 Nesant tokios konkrečios informacijos, būtina laikytis SESV 288 straipsnio trečioje pastraipoje nustatytos taisyklės, pagal kurią direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Šiai kompetencijai priskiriamas kompetentingų nacionalinių institucijų, įgaliotų įgyvendinti Direktyvoje 92/43 nustatytus įpareigojimus, skyrimas.
41 Šiuo klausimu pagal Sąjungos teisę tik reikalaujama, kad Direktyvos 92/43, įskaitant minėtą skyrimo klausimą, perkėlimas į nacionalinę teisę realiai užtikrintų pakankamai aiškų ir tikslų, taip pat visišką jos taikymą (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Austrija, C‑507/04, EU:C:2007:427, 89 punktą).
42 Nors tiesa, kad kiekviena valstybė narė gali laisvai savo nuožiūra paskirstyti kompetencijas savo viduje ir įgyvendinti direktyvą regionų ir vietos institucijų priimamomis priemonėmis, tokia teisė negali jos atleisti nuo pareigos užtikrinti visišką pagal šią direktyvą kylančių įpareigojimų įvykdymo.
43 Todėl pagal Sąjungos teisę nereikalaujama, kad teritorinėms bendrijoms priskirtą kompetenciją įvykdyti pagal šią direktyvą kylančius įpareigojimus subsidiariai papildytų valstybės kompetencija. Be to, pagal tą pačią direktyvą valstybėms narėms tenkantys įpareigojimai, būtent kompetencija teikti pasiūlymus pakoreguoti BST sąrašą, nereiškia, atsižvelgiant į vidinį kompetencijų paskirstymą, kad valstybė, kai teritorinės bendrijos neveikia, turi imtis veiksmų. Tačiau pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad visos pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytą tvarką priimtos priemonės būtų pakankamai veiksmingos, kad leistų tinkamai taikyti Direktyvos 92/43 reikalavimus (šiuo klausimu žr. 1990 m. birželio 12 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑8/88, EU:C:1990:241, 13 punktą).
44 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 92/43 4 straipsnio 1 dalis, 9 ir 11 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos kompetencija teikti pasiūlymus koreguoti BST sąrašą suteikiama tik teritorinėms bendrijoms suteikiama, o ne (bent subsidiariai šių bendrijų neveikimo atvejais) valstybei, jei toks kompetencijų paskirstymas užtikrina tinkamą šios direktyvos reikalavimų taikymą.
Dėl šeštojo–dešimtojo klausimų
45 Reikia priminti, kad vykstant procedūrai pagal SESV 267 straipsnį tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos ypatybes, turi įvertinti ir prejudicinio sprendimo būtinumą savo sprendimui, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų reikšmingumą. Todėl kai pateikiami klausimai yra susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą (žr., be kita ko, 2013 m. vasario 26 d. Sprendimo Åkerberg Fransson, C‑617/10, EU:C:2013:105, 39 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
46 Nacionalinių teismų pateiktiems prejudiciniams klausimams taikoma reikšmingumo prezumpcija gali būti paneigiama tik išimtiniu atveju, jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas neturi jokio ryšio su pagrindinės bylos aplinkybėmis arba dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismui nežinomos faktinės ar teisinės aplinkybės, būtinos naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus.
47 Taigi, šiuo atveju, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pats pripažino savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą, neginčytina, kad Lombardijos regiono pateikti šeštasis, septintasis, aštuntasis, devintasis ir dešimtasis klausimai yra hipotetiniai. Atsižvelgiant į šio teismo pateiktą informaciją, šie klausimai yra susiję su nacionalinės teisės aktais, kurie šiuo metu Italijos teisinėje sistemoje neegzistuoja.
48 Todėl šeštasis, septintasis, aštuntasis, devintasis ir dešimtasis klausimai turi būti laikomi nepriimtinais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, iš dalies pakeistos Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, 4 straipsnio 1 dalis, 9 ir 11 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, gavusios į BST sąrašą įtrauktoje teritorijoje esančio žemės ploto savininko prašymą, kuriame jis tvirtina, kad šios teritorijos aplinkos būklė blogėja, privalo pasiūlyti Europos Komisijai panaikinti į šį sąrašą įtrauktos teritorijos statusą, jei šis prašymas yra grindžiamas aplinkybe, kad, nepaisant to, jog laikomasi šios direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalių nuostatų, minėta teritorija visiškai nebegali būti naudinga siekiant apsaugoti natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros arba sukurti Natura 2000 tinklą.
2. Direktyvos 92/43, iš dalies pakeistos Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, 4 straipsnio 1 dalis, 9 ir11 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos kompetencija teikti pasiūlymus koreguoti BST sąrašą suteikiama tik teritorinėms bendrijoms, o ne (bent subsidiariai šių bendrijų neveikimo atvejais) valstybei, jei toks kompetencijų paskirstymas užtikrina tinkamą šios direktyvos reikalavimų taikymą.
Parašai.