BENDROJO TEISMO (dešimtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. gruodžio 20 d.(*)

„Konkurencija – Karteliai – Eurais išreikštų palūkanų normos išvestinių priemonių sektorius – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Manipuliavimas Euribor tarpbankinėmis referencinėmis normomis – Keitimasis konfidencialia informacija – Konkurencijos ribojimas dėl tikslo – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Laiko atžvilgiu išskaidyta „mišri“ procedūra – Nekaltumo prezumpcija – Nešališkumas – Baudos – Bazinis dydis – Pardavimų vertė – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys – Pareiga motyvuoti – Iš dalies keičiantis sprendimas, kuriuo papildomi motyvai – Vienodas požiūris – Neribota jurisdikcija“

Byloje T‑113/17

Crédit agricole SA, įsteigta Monruže (Prancūzija),

Crédit agricole Corporate and Investment Bank, įsteigta Monruže,

atstovaujamos advokatų J.-P. Tran Thiet, M. Powell ir J. Jourdan,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą M. Farley ir T. Baumé, padedamų advokatės N. Coutrelis,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė kolegijos pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai A. Kornezov, E. Buttigieg (pranešėjas), K. Kowalik-Bańczyk ir G. Hesse,

posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, be kita ko, į:

–        2019 m. birželio 8 d. ir 2021 m. kovo 30 d. sprendimus sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio d punktą,

–        2021 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijos gautą ieškovių pareiškimą dėl patikslinimo ir 2021 m. lapkričio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijos gautas Komisijos pastabas dėl šio pareiškimo,

įvykus 2022 m. kovo 17 d. posėdžiui,

atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 12 d. Sprendimą HSBC Holdings ir kt. / Komisija (C‑883/19 P, EU:C:2023:11) ir su juo susijusių šalių pastabas,

priima šį

Sprendimą(1)

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Crédit agricole SA ir Crédit agricole Corporate and Investment Bank (toliau – CACIB) (toliau kartu – Crédit agricole) prašo iš dalies panaikinti 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimą C(2016) 8530 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39914 – euro palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės (EIRD)) (toliau – ginčijamas sprendimas), o nepatenkinus pirmųjų reikalavimų – sumažinti šiuo sprendimu joms skirtos baudos dydį. Be to, jos prašo panaikinti 2021 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimą C(2021) 4610 final, kuriuo iš dalies keičiamas ginčijamas sprendimas (toliau – iš dalies keičiantis sprendimas) arba, jeigu tai nebūtų padaryta, pripažinti, kad pastaruoju sprendimu nebuvo galima ištaisyti ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumų.

I.      Ginčo aplinkybės

[Praleista]

A.      Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po šio ieškinio pareiškimo

21      2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimu HSBC Holdings ir kt. / Komisija (T‑105/17, EU:T:2019:675) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo, kuriuo Komisija skyrė HSBC baudą, 2 straipsnio b punktą dėl to, kad ji nepakankamai teisiškai motyvavo priežastis, dėl kurių buvo nustatytas 98,849 %, o ne galbūt didesnis atitinkamų įmonių pajamoms grynaisiais pinigais taikytas mažinimo koeficientas (toliau – mažinimo koeficientas), ir atmetė likusią ieškinio dalį.

22      2021 m. vasario 24 d. raštu Komisija informavo ieškoves ir JP Morgan apie savo ketinimą iš dalies pakeisti ginčijamą sprendimą atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimą HSBC Holdings ir kt. / Komisija (T‑105/17, EU:T:2019:675). Tame pačiame rašte, kaip ir 2021 m. balandžio 16 d. rašte, Komisija visiems ginčijamo sprendimo adresatams pateikė papildomą informaciją ir priežasčių, dėl kurių ji nustatė 98,849 % mažinimo koeficientą, paaiškinimus. 2021 m. gegužės 7 d. ieškovės pateikė pastabas dėl jų.

23      2021 m. birželio 28 d. Komisija priėmė iš dalies keičiantį sprendimą. Ji manė: kadangi ginčijamame sprendime nurodytas mažinimo koeficientas yra vienodas visiems jo adresatams, tikėtina, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendime HSBC Holdings ir kt. / Komisija (T‑105/17, EU:T:2019:675) išdėstytus argumentus dėl nepakankamų šio mažinimo koeficiento nustatymo motyvų Bendrasis Teismas laikys kaip galimus pritaikyti ieškovėms ir kitam šio sprendimo adresatui paskirtoms baudoms, todėl, laikantis gero administravimo principo, reikia ištaisyti šiame sprendime Bendrojo Teismo nurodytas klaidas ir pakeisti ginčijamą sprendimą ieškovių ir kito sprendimo adresato atžvilgiu, papildant motyvus, susijusius su mažinimo koeficiento nustatymu.

24      2023 m. sausio 12 d. Sprendimu HSBC Holdings ir kt. / Komisija (C‑883/19 P, EU:C:2023:11) Teisingumo Teismas, viena vertus, panaikino 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo HSBC Holdings ir kt. / Komisija (T‑105/17, EU:T:2019:675) dalį, kuria buvo atmestas pagrindinis prašymas panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį ir subsidiarus prašymas panaikinti jo 1 straipsnio b punktą. Kita vertus, priimdamas sprendimą dėl HSBC ieškinio byloje T‑105/17, kiek juo buvo prašoma panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį ir subsidiariai jo 1 straipsnio b punktą, Teisingumo Teismas jį atmetė.

II.    Šalių reikalavimai

25      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        pirmiausia – panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio a punktą ir 2 straipsnio a punktą,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją, gerokai sumažinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a punktu ieškovėms skirtos baudos dydį,

–        papildomai – panaikinti 2014 m. spalio 2 d., 2015 m. kovo 4, 27, 29 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. bylas nagrinėjančio pareigūno sprendimus ir atitinkamai panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio a punktą bei 2 straipsnio a punktą,

–        panaikinti iš dalies keičiantį sprendimą arba, jeigu tai nebūtų padaryta, nuspręsti, kad juo negalima ištaisyti ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumų, taip pat panaikinti iš dalies pakeisto ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a punktą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

[Praleista]

III. Dėl teisės

[Praleista]

A.      Dėl prašymo panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio a punktą ir jo 2 straipsnio a punktą tiek, kiek pastarasis prašymas grindžiamas teisės į gynybą pažeidimu dėl atsisakymo leisti susipažinti su byla.

[Praleista]

1.      Dėl administracinės procedūros, dėl kurios priimtas ginčijamas sprendimas, eigos (pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai ir devintojo pagrindo trečioji dalis)

[Praleista]

a)      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo teisės kreiptis į teismą, gero administravimo principo, teisės į gynybą ir rungimosi principo pažeidimu

[Praleista]

1)      Dėl atsisakymo atsakyti į ieškovių per klausymą pateiktus klausimus

52      Nurodydamos ieškinio pirmojo pagrindo antrą prieštaravimą ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė jų teisę į gynybą ir rungimosi principą, nes atsisakė atsakyti į tam tikrus klausimus, kuriuos jos pateikė per klausymą.

[Praleista]

57      Galiausiai taip pat dera priminti, kad bylas nagrinėjančio pareigūno rengiamo klausymo, kuris yra viena iš garantijų, susijusių su teise būti išklausytam per administracinę procedūrą, Komisijos įgyvendinamą pagal SESV 101 straipsnį, paskirtis – be kita ko, suteikti pranešimo apie prieštaravimus adresatams galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl Komisijos preliminarių išvadų, kaip iš esmės matyti iš Reglamento Nr. 773/2004 12 straipsnio ir 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011, p. 29) 10 straipsnio 4 dalies. Žinoma, pagal Reglamento Nr. 773/2004 14 straipsnio 7 dalį ir Sprendimo 2011/695 12 straipsnio 3 dalį bylas nagrinėjantis pareigūnas, be kita ko, gali leisti šalims, kurioms skirtas pareiškimas dėl prieštaravimų, užduoti klausimus per klausymą. Vis dėlto tai neprivaloma, nes pagrindinis klausymo tikslas – suteikti pranešimo apie prieštaravimus adresatams galimybę pateikti savo argumentus, kaip šiuo atveju bylas nagrinėjantis pareigūnas nurodė per Crédit Agricole klausymą.

58      Be to, svarbu pažymėti, kad aptariami klausimai, kuriuos ieškovės pateikė Komisijai, buvo susiję, kaip jos nurodo, su tariamais prieštaravimais dėl siūlomos sankcijos apskaičiavimo metodų.

59      Šiuo atžvilgiu Komisija pagrįstai remiasi aplinkybe, kad pagal rungimosi principą ir laikantis teisės į gynybą ji neprivalo administracinės procedūros etapu pateikti išsamios informacijos apie tai, kaip ketina su pažeidimo sunkumu ir trukme susijusius kriterijus taikyti nustatydama baudų dydį.

60      Vadinasi, nors pranešimo apie prieštaravimus adresatas gali pateikti visus, jo nuomone, svarbius argumentus, be kita ko, per klausymą, kad atkreiptų Komisijos dėmesį į tam tikrus prieštaravimus kitų šalių atsakymuose į prašymus pateikti informacijos, galinčius turėti įtakos sprendimui dėl jo, kurį jai teks priimti, arba pasiūlyti Komisijai tęsti tyrimą siekiant užsitikrinti lygių galimybių principo laikymąsi, užtikrinant, kad būtų laikomasi teisės į gynybą, nereikalaujama, kad Komisija klausymo etape atsakytų į tokius šalių argumentus ar klausimus.

[Praleista]

b)      Dėl teisės į gynybą pažeidimo atsisakius leisti susipažinti su byla (ieškinio antrojo pagrindo ketvirta dalis ir ieškinio devintojo pagrindo trečia dalis)

[Praleista]

1)      Dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pardavimų verte

171    Reikia pažymėti, kad po Crédit Agricole prašymo leisti susipažinti su duomenimis, susijusiais su pardavimų verte, kuriuos Komisijai pateikė kitos šalys, ir su duomenimis, susijusiais su metodais, kuriuos jos naudojo jiems apskaičiuoti, bylas nagrinėjantis pareigūnas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu nustatė mišrią prieigos sistemą, suteikdamas ieškovėms tiesioginę prieigą prie tam tikrų duomenų, o jų išorės patarėjams – galimybę susipažinti su konfidencialiomis atitinkamų dokumentų versijomis pagal duomenų saugyklos (angl. „data room“) procedūrą (ginčijamo sprendimo 101 konstatuojamoji dalis). Komisijai priėmus taisomąjį sprendimą dėl Société Générale, kuriame atsižvelgta į jos pateiktus patikslintus finansinius duomenis, buvo sukurta kita duomenų saugykla (ginčijamo sprendimo 106 konstatuojamoji dalis). Be to, bylas nagrinėjantis pareigūnas savo 2015 m. kovo 4 d. sprendimais ir 2015 m. kovo 25 d. pareikšta nuomone, įtraukta į 2015 m. kovo 27 d. sprendimą, suteikė platesnę tiesioginę prieigą prie tam tikrų duomenų, susijusių su ieškovių prašymais.

172    Remdamosi ieškinio antrojo pagrindo ketvirta dalimi ir devintojo pagrindo trečia dalimi ieškovės tvirtina, kad Komisija, nustatydama joms ribojančią prieigos tvarką, nes su ginčijamais dokumentais galima susipažinti duomenų saugykloje, ir atsisakydama suteikti joms galimybę tiesiogiai susipažinti su visa šia informacija, kuri nebegalėjo būti laikoma slapta, pažeidė jų teisę į gynybą.

173    Visų pirma reikia atmesti prieštaravimą, kuriuo ieškovės ginčija susipažinimo su byla duomenų saugykloje tvarką.

174    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal komercinių paslapčių apsaugos principą, kuris yra bendras Sąjungos teisės principas ir, be kita ko, konkrečiai įtvirtintas SESV 339 straipsnyje, Komisija neturi atskleisti privataus ūkio subjekto konkurentams jo pateiktos konfidencialios informacijos (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 109 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kalbant apie teisę susipažinti su konkurencijos srityje atliekamo tyrimo dokumentų byla, pažymėtina, kad iš Reglamento Nr. 773/2004 15 straipsnio 2 dalies matyti, kad ši teisė netaikoma verslo paslaptims ir kitai konfidencialiai informacijai. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis poreikis išsaugoti šalių teisę į gynybą turi būti derinamas su Komisijos pareiga apsaugoti konfidencialią informaciją, esančią konkurencijos tyrimo byloje, kurios šaltinis yra kitos šalys, kaip iš esmės matyti iš Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalies trečio sakinio ir Reglamento Nr. 773/2004 15 straipsnio 3 dalies (šiuo klausimu taip pat žr. Komisijos pranešimo dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais bylose taisyklių 24 punktą).

175    Vadinasi, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, duomenų saugyklos procedūra buvo tinkama priemonė siekiant suderinti teisėtus interesus, kuriuos Komisija privalėjo ginti, t. y. viena vertus, konfidencialumo interesus, kuriais galėjo remtis bankai, pateikę informaciją, su kuria susipažinti prašė ieškovės, ir, kita vertus, ieškovių teisę į gynybą, kaip iš esmės pažymėjo bylas nagrinėjantis pareigūnas savo 2014 m. spalio 2 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimuose.

176    Vis dėlto ieškovės nesutinka, kad nagrinėjamai informacijai dar turėjo būti taikomas konfidencialumo principas, turint omenyje jos senumą ir ribotą pobūdį, dėl kurių neįmanoma nustatyti jokios konfidencialios informacijos, pavyzdžiui, klientų asmens tapatybės. Taigi jos mano, kad ši informacija galėjo būti tiesiogiai atskleista Crédit Agricole, nes tokiu atveju, priešingai, nei suteikiant prieigą tik išorės konsultantams duomenų saugykloje, būtų buvęs užtikrintas veiksmingas naudojimasis teise į gynybą.

177    Šiuo klausimu, pirma, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, kuria remiasi ieškovės, nurodyta, kad buvusi slapta ar konfidenciali, bet senesnė nei penkerių metų informacija dėl prabėgusio laiko iš principo privalo būti laikoma istorine ir dėl šios aplinkybės praradusia slaptumą ar konfidencialumą, nebent išimtinai šalis, kuri remiasi šiuo slaptumu ar konfidencialumu, įrodo, kad, nepaisant senumo, ši informacija tebėra laikoma esminiais duomenimis apie jos arba trečiųjų suinteresuotųjų šalių komercinę padėtį (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 14 d. Sprendimo Evonik Degussa / Komisija, C‑162/15 P, EU:C:2017:205, 64 punktą).

178    Bylas nagrinėjantis pareigūnas savo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendime atsižvelgė į panašų argumentą, kurį Crédit Agricole pateikė per administracinę procedūrą. Jis iš esmės nusprendė, kad dėl savo pobūdžio ginčijami duomenys neprarado konfidencialumo, nepaisant jų senumo. Bylas nagrinėjančio pareigūno teigimu, šių duomenų sudėtingumas, specifika ir apimtis buvo tokie dideli, kad jų nebuvo galima palyginti su paprastais atitinkamų bankų apyvartos duomenimis. Atsižvelgdamas į nagrinėjamų duomenų pobūdį, bylas nagrinėjantis pareigūnas turėjo teisę nuspręsti, kad vien dėl praėjusio laiko savaime nesumažėja rizika, jog tiesiogiai atskleidus šią informaciją Crédit Agricole specialistams, bus padaryta didelė žala šių bankų teisėtiems interesams.

179    Be to, reikia priminti, kaip tai padarė Komisija, kad apskaičiuojant baudų dydį atitinkamų įmonių teisės į gynybą Komisijoje užtikrinamos suteikiant minėtoms įmonėms galimybę pateikti pastabas dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių joms priekaištaujama, trukmės, sunkumo ir antikonkurencingumo, tačiau tai nereiškia, kad joms turi būti suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl to, kaip Komisija ketina pasitelkti privalomus pažeidimo sunkumo ir trukmės kriterijus, nustatydama baudas (žr. 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 428 ir 439 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją). Į šį aspektą reikia atsižvelgti derinant kitų šalių suinteresuotumą tam tikrų duomenų, kuriuos jos pateikė joms skirtinos baudos dydžio nustatymo tikslais, kaip antai nagrinėjamu atveju duomenų, pagal kuriuos apskaičiuojama pardavimų vertė, konfidencialumu, su kitų šalių teise į gynybą, kaip bylas nagrinėjantis pareigūnas iš esmės pažymėjo 2015 m. kovo 4 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimuose.

180    Ieškovės nepateikia jokių argumentų, įrodančių, kad veiksmingas naudojimasis jų teise į gynybą nagrinėjamu atveju turėjo būti viršesnis už teisėtus konfidencialumo interesus, susijusius su nagrinėjama informacija, kurių gali turėti kiti bankai. Taigi jos neįrodė, kad šio sprendimo 171, 178 ir 179 punktuose nurodytuose bylas nagrinėjančio pareigūno 2014 m. spalio 2 d., 2015 m. kovo 4 d. ir 27 d. bei 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimuose padarytos išvados yra klaidingos.

[Praleista]

2.      Dėl ieškovėms priskirtinų neteisėtų veiksmų buvimo (ieškinio trečiasis, ketvirtasis ir aštuntasis pagrindai)

[Praleista]

a)      Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su „Crédit Agricole“ dalyvavimu veikloje, susijusioje su manipuliavimu „Euribor“

[Praleista]

1)      Dėl „Crédit agricole“ dalyvavimo manipuliacijose „Euribor“ palūkanų norma ginčijimo

[Praleista]

213    Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad iš ginčijamame sprendime nurodytų prekiautojų keitimosi informacija atvejų, apibendrintų šio sprendimo 203–210 punktuose, matyti, jog Komisija turėjo įrodymų, kad Crédit Agricole prekiautojai dalyvavo keičiantis informacija, susijusia su manipuliavimu Euribor palūkanų norma.

214    Iš tikrųjų, pirma, per 2007 m. kovo 1 d. įvykusią diskusiją Crédit Agricole prekiautojas ėmėsi iniciatyvos ir paprašė Barclays prekiautojo, kad jo bankas pateiktų Euribor kolegijai jo interesus atitinkančius palūkanų normos duomenis („man naudinga, kad ji pakiltų aukštai“), o Barclays prekiautojas sutiko tai padaryti („gerai, aš jiems pasakysiu“).

215    Antra, per 2006 m. spalio 16 d., lapkričio 13 d. ir gruodžio 5 d. bei 2007 m. kovo 16 ir 19 d. vykusias diskusijas Barclays prekiautojas paprašė Crédit agricole prekiautojo paprašyti savo banko iždo departamento pateikti konkrečią kryptį atitinkantį pasiūlymą, o šis sutiko tai padaryti arba net pranešė tai padaręs, patikslindamas iždo departamento siūlytą ar patvirtintą dydį (žr. keitimąsi informacija 2006 m. spalio 16 d. 7 val. 33 min. („aš jiems sakau pabandyti 3.36“) ir 2006 m. lapkričio 13 d. 7 val. 46 min. („gerai, be problemų, aš jo neturiu, aš tai darau“, paskui „aš jiems pasakiau įrašyti trisdešimt septynis“), 2007 m. kovo 16 d. 14 val. 06 min. („aš jai pasakiau, kad mes suinteresuoti mažesniu [dydžiu]. Ji pasakė: „gerai, aš pasižymiu““) ir 2007 m. kovo 19 d. 14 val. 24 min. („taip, aš jiems pasakiau tą dalyką, jie norėjo įrašyti 91, <…> jie man pasakė: „gerai, hmm, pažiūrėsime, ką galime padaryti“)).

216    Trečia, iš 2006 m. lapkričio 16 d. pasikeitimo informacija matyti, kad Barclays ir Crédit Agricole prekiautojai vienas kitam perdavė savo pageidavimus dėl tos dienos 3 mėnesių Euribor fiksavimo lygio ir su tuo susijusių jų prekybos pozicijų. Toks bendravimas vyko siekiant patikrinti, ar jų interesai sutampa, kad prireikus būtų galima tęsti jų suderintus veiksmus, kuriais buvo siekiama padaryti poveikį atitinkamų jų bankų siūlomoms Euribor normoms, kad šios atitiktų interesus. Tai patvirtina faktas, kad Barclays prekiautojas išreiškė apgailestavimą, kad jo ir Crédit Agricole prekiautojo interesai dėl fiksavimo lygio buvo priešingi. Vis dėlto paklausęs Crédit Agricole prekiautojo apie jam tinkantį Euribor normos dydį, jis nurodė jam, kad „patikrins“.

217    Ketvirta, per 2007 m. vasario 14 d. pokalbį telefonu Barclays prekiautojas informavo Crédit Agricole prekiautoją apie esminius 2007 m. kovo 19 d. numatytos manipuliacijos elementus. Be to, iš 2007 m. kovo 16 d. keitimosi informacija matyti, kad Crédit Agricole prekiautojas buvo pasirengęs pasinaudoti šia manipuliacija, patvirtindamas, kad jo interesas dėl tos dienos 3 mėnesių Euribor nustatymo sutapo su Barclays prekiautojo interesu („mes visi esame suinteresuoti, kad jis būtų žemas“) ir 2007 m. kovo 19 d. keitimosi informacija metu patvirtindamas pastarajam, kad jis taip pat uždirbo tam tikrą pinigų sumą iš šio nustatymo („dėl to aš uždirbau 156 000 eurų“).

218    Penkta, pasibaigus duomenų pateikimo terminams, prekiautojai padėkojo vienas kitam už dalyvavimą atliekant nagrinėjamus veiksmus ir pasveikino vienas kitą su sėkmingu planų įgyvendinimu (žr., be kita ko, 2007 m. kovo 19 d. keitimąsi informacija) taip stebėdami jų suderintų veiksmų rezultatą ar numatomą poveikį.

219    Ieškovių argumentai nesukelia abejonių dėl Crédit Agricole prekiautojų dalyvavimo atliekant veiksmus, kuriais buvo siekiama manipuliuoti Euribor norma.

220    Pirma, ieškovės teigia, kad neįrodyta, jog Crédit Agricole prekiautojas iš tikrųjų kreipėsi į savo iždo departamentą, kad įvykdytų pašnekovui duotą pažadą, ir kad jis galėjo meluoti pašnekovui, teigdamas, jog tai padarė. Crédit Agricole dalyvavimas atliekant veiksmus, kuriais buvo siekiama manipuliuoti orientacinėmis palūkanų normomis, nebūtų įrodytas, jei nebūtų įrodytas faktinis šio banko iždo departamento dalyvavimas atliekant minėtus veiksmus.

221    Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad, kaip iš esmės tvirtina Komisija, antikonkurencinis elgesys, dėl kurio priekaištaujama Crédit agricole, pasireiškia ne manipuliavimu pačia Euribor palūkanų norma, o prekiautojų keitimusi informacija, atspindinčiu jų ketinimą paveikti savo bankų Euribor kolegijai pateikiamus duomenis taip, kad jie atitiktų jų pačių interesus. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 113 konstatuojamosios dalies a–f punktų, 358 konstatuojamosios dalies a–f punktų ir 392 konstatuojamosios dalies a–f punktų, apibendrintų šio sprendimo 15 punkte, šie keitimosi informacija atvejai buvo susiję su pageidavimais dėl Euribor palūkanų normos lygio, kartais kartu atskleidžiant turimas prekybos pozicijas, prekybos pozicijų ir pateikiamų Euribor duomenų suderinimo galimybe, atitinkamo prekiautojo pažadu kreiptis į jo banko Euribor duomenis teikiantį darbuotoją siekiant paprašyti pateikti duomenis, atitinkančius tam tikrą tendenciją arba tam tikrą konkretų lygį, ir ataskaita apie to asmens atsakymą.

222    Vis dėlto keitimasis informacija tarp prekiautojų aiškiai rodo, kad Crédit Agricole prekiautojai pranešdavo apie pageidavimus dėl palūkanų normų, susijusias prekybos pozicijas ir siūlymą ar ketinimą daryti poveikį savo banko pateikiamiems duomenims.

223    Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad įmonės dalyvavimas antikonkurenciniame susitikime sukuria prezumpciją, jog toks dalyvavimas yra neteisėtas, t. y. prezumpciją, kurią ši įmonė turi paneigti, įrodydama, kad viešai nuo jos atsiribojo, o kiti kartelio dalyviai turi ją atitinkamai suvokti (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 81 ir 82 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją bei 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Comap / Komisija, C‑290/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:271, 74–76 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Priežastis, pagrindžianti šį teisės principą, yra ta, kad dalyvaudama minėtame susitikime ir viešai neatsiribodama nuo jo turinio įmonė leido manyti kitiems dalyviams, kad sutinka su jo rezultatu ir vykdys nustatytus reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 82 punktą ir 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel / Komisija, C‑403/04 P ir C‑405/04 P, EU:C:2007:52, 48 punktą).

224    Nagrinėjamu atveju iš Komisijos išnagrinėtų keitimosi informacija atvejų, apibendrintų šio sprendimo 214 ir 218 punktuose, matyti, kad Crédit Agricole prekiautojas vieną kartą inicijavo prašymą pateikti Euribor kolegijai jo interesus atitinkančius duomenis, siekdamas manipuliuoti šia palūkanų norma, ir kad kitais atvejais jis toli gražu viešai neatsiribojo nuo Barclays prekiautojo prašymų ir net leido šiam prekiautojui manyti, kad jo bankas pateiks arba iš tikrųjų jau pateikė Euribor kolegijai duomenis, dėl kurių buvo susitarta, sustiprino šio prekiautojo įsitikinimą, kad jis buvo pasikalbėjęs su duomenis teikiančiais darbuotojais, ir netgi pranešė jam apie konkretų šių pokalbių turinį.

225    Konkrečiau kalbant, tai, kad per 2007 m. vasario 14 d. pokalbį Crédit Agricole prekiautojas išreiškė skepticizmą dėl 2007 m. kovo 19 d. manipuliavimo plano sėkmės, neįrodo aiškaus atsiribojimo nuo elgesio, kurio planą jam buvo paaiškinęs Barclays prekiautojas.

226    Ginčijamo sprendimo 125, 135 ir 634 konstatuojamosiose dalyse, kuriomis remiasi ieškovės, nepaneigta tai, kas išdėstyta pirmiau. Iš tikrųjų minėtose konstatuojamosiose dalyse Komisija iš esmės nustatė, kad prekiautojų susitarimai buvo papildyti ir įgyvendinti jiems susirašinėjant su savo bankų iždo departamentų duomenis teikiančiais darbuotojais, ir retkarčiais pastariesiems faktiškai pateikiant tokias Euribor normas, apie kurias buvo pranešta, kurios buvo suderintos ar dėl kurių buvo susitarta. Taigi, Komisija pagrįstai tvirtina, kad ieškovių argumentais, susijusiais su Crédit agricole iždo departamento nedalyvavimu veikloje, kuria buvo siekiama daryti įtaką Euribor normai, galima įrodyti nebent tai, kad banko iždo departamentas neįgyvendino antikonkurencinio elgesio, o ne tai, kad prekiautojai nedalyvavo vykdant šiuos veiksmus (šiuo klausimu žr. 1991 m. spalio 24 d. Sprendimo Atochem / Komisija, T‑3/89, EU:T:1991:58, 100 punktą).

227    Tas pats pasakytina ir apie argumentą, kad Crédit Agricole faktiškai pateiktos kainos atitinkamomis dienomis atitiko kitus jos pateiktus duomenis bei rinkos sąlygas ir netgi prieštaravo kartelio interesams. Atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo taikymo sritį ir veiksmus, dėl kurių prieštaraujama Crédit Agricole, susijusius su prekiautojų „susitarimais“, kuriais siekiama daryti jų interesus atitinkančią įtaką referencinėms palūkanų normoms, bet ne su faktiniu manipuliavimu šiomis palūkanų normomis dalyvaujant iždo departamentams, šie argumentai yra neaktualūs siekiant užginčyti Crédit Agricole dalyvavimą veikloje, dėl kurios jai priekaištauja Komisija.

228    Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju daugelis Komisijos surinktų įrodymų rodo, jog Crédit Agricole prekiautojai bandė daryti įtaką savo banko iždo departamento teikiamų duomenų lygiui arba bent jau gyrėsi, kad tai padarė. Iš tikrųjų per 2006 m. spalio 16 d., lapkričio 13 d. ir gruodžio 5 d. bei 2007 m. kovo 16 ir 19 d. vykusį keitimąsi informacija Crédit Agricole prekiautojas pranešė Barclays prekiautojui apie atsakymą, kurį gavo iš savo iždo departamento (žr. šio sprendimo 215 punktą). Be to, iš keitimosi informacija atvejų, įvykusių 2006 m. spalio 27 d. (ginčijamo sprendimo 191 konstatuojamoji dalis), gruodžio 5 d. (ginčijamo sprendimo 224 konstatuojamoji dalis) ir 2007 m. kovo 19 d. (ginčijamo sprendimo 319 konstatuojamoji dalis), matyti, jog prekiautojai manė, kad jų suderinti veiksmai siekiant manipuliuoti fiksuojamomis palūkanų normomis buvo sėkmingi ir kad jie tuo džiaugėsi. Šie keitimosi informacija atvejai, vertinami atsižvelgiant į 2007 m. kovo 16 d. Crédit Agricole prekiautojo ir banko konkursų vadovo pasikeitimą nuomonėmis (ginčijamo sprendimo 305 konstatuojamoji dalis), iš kurio matyti, kad prekiautojai palaikė ryšį su iždo skyriumi ir aptardavo būsimų palūkanų normų fiksavimo lygį bei prekiautojų suinteresuotumą konkrečiu palūkanų normų lygiu, rodo, kad Crédit Agricole prekiautojai po diskusijų su Barclays prekiautoju apie pageidaujamą Euribor normos lygį ėmėsi atitinkamų veiksmų ir užmezgė ryšius su savo banko duomenis teikiančiais darbuotojais ir taip įgyvendino tai, dėl ko buvo susitarta slaptai keičiantis informacija.

229    Antra, taip pat reikia atmesti ieškovių argumentą, kuriuo jos, remdamosi ekspertizės ataskaita, kurios patikimumą ginčija Komisija, nurodo, kad, turint omenyje Crédit Agricole prekiautojų prekybines pozicijas, jie neturėjo jokio konkretaus intereso dalyvauti nagrinėjamose manipuliacijose, be kita ko, toje, kuri įvyko 2007 m. kovo 19 d. Iš esmės ieškovės teigia, kad dalyvavimas atliekant veiksmus, kuriais siekta daryti įtaką orientacinių palūkanų normų dydžiui, „neturėjo prasmės“, nebent prekiautojai būtų laiku turėję informacijos, kuria galėtų pasinaudoti, ir sukaupę „didžiules prekybos pozicijas“.

230    Vis dėlto ir neatsižvelgiant į tai, ar duomenys, kuriais remiasi ieškovės, yra patikimi, susidūrus su konkurencijos ribojimo dėl tikslo atveju, kuris, kaip teigiama ginčijamame sprendime, yra susijęs su keitimusi informacija apie manipuliavimą orientacinėmis palūkanų normomis, nebūtina nagrinėti, ar įmonė turėjo komercinį suinteresuotumą jame dalyvauti, kai įrodomas koks nors šios įmonės dalyvavimas atliekant veiksmus, kuriais gali būti ribojama konkurencija (šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel / Komisija, C‑403/04 P ir C‑405/04 P, EU:C:2007:52, 44–46 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

231    Remiantis ieškovių nurodytomis aplinkybėmis, darant prielaidą, kad jos yra nustatytos, galima įrodyti nebent tai, kad, neturėdamas reikšmingos prekybos pozicijos, be kita ko, 2007 m. kovo 19 d., Crédit Agricole prekiautojas negavo didelės naudos iš plano, kurį vykdant dalyvavo, ir dėl to prekiautojų keitimasis informacija neturėjo antikonkurencinio poveikio rinkai. Bet kuriuo atveju šis klausimas nėra svarbus, kai kalbama apie veiksmus, kuriais konkurencija ribojama dėl tikslo (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, EU:C:1999:356, 123 ir 124 punktus). Taigi toks argumentas prireikus galėtų būti svarbus, jei ieškovės įrodytų, kad Komisija suklydo, kai konstatavo, jog nagrinėjamu elgesiu buvo dėl tikslo ribojama konkurencija, o tai reikia išsiaiškinti nagrinėjant ieškinio ketvirtąjį pagrindą.

232    Tiek, kiek pateikdamos tokį argumentą ieškovės siekia įrodyti priešingai, kad paneigtų prezumpciją, jog dalyvaudamas derinant veiksmus su Barclays prekiautoju ir veikęs rinkoje Crédit agricole prekiautojas, remdamasis būsimu manipuliavimu, būtinai atsižvelgė į informaciją, kuria buvo keistasi su konkurentu, kad nustatytų savo elgesį šioje rinkoje, nagrinėjamu atveju – savo prekybos strategiją, remdamasis būsima manipuliacija (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, EU:C:1999:356, 121 punktą ir 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hüls / Komisija, C‑199/92 P, EU:C:1999:358, 162 punktą), reikia pažymėti, kad vien teiginys, jog numatomos manipuliacijos dieną prekiautojas neužėmė svarbios padėties arba kad jo bankas užėmė priešingą poziciją, kaip tai suprantama pagal kartelį, nėra toks pakankamas priešingas įrodymas, tiek, kiek šiais veiksniais savaime neatmetama prielaida, kad suderintais veiksmais prekiautojui pavyko pašalinti netikrumą dėl savo elgesio rinkoje ir dėl to galėjo būti trukdoma, ribojama ar iškraipoma normali konkurencija (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Solvay Solexis / Komisija, C‑449/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:802, 39 punktą).

233    Trečia, įrodinėjant, ar įmonė padarė pažeidimą, neturi reikšmės tai, kad ji dalyvavo ne visuose kartelį sudarančiuose elementuose, ar kad jos, kaip dalyvės, atliekamas vaidmuo buvo nesvarbus. Į šiuos veiksnius, susijusius su antikonkurencinių veiksmų skaičiumi ir intensyvumu, reikia atsižvelgti tik vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus nustatant baudos dydį (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 86 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 197 ir 199 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją). Taigi ieškovių argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad Crédit Agricole vaidmuo aptariamose manipuliacijose buvo kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu nedidelis, turint omenyje, kad jas suplanavo, suorganizavo ir įgyvendino vienas banko A prekiautojas ir vienas banko D prekiautojas, nagrinėjant Crédit Agricole dalyvavimą atliekant nagrinėjamus veiksmus turi būti atmesti kaip neveiksmingi.

234    Taip pat, ketvirta, aplinkybės, kad Crédit Agricole yra nereikšminga EIRD rinkos dalyvė, darant prielaidą, kad ji nustatyta, nepakanka tam, kad būtų galima suabejoti jos dalyvavimu atliekant nagrinėjamus veiksmus, nes ji aktyviai veikia minėtoje rinkoje. Iš tikrųjų, kaip iš esmės teigia Komisija, keisdamiesi konfidencialia informacija apie planuojamas manipuliacijas orientaciniais valiutų kursais, šio keitimosi informacija dalyviai, nepriklausomai nuo jų banko padėties rinkoje, įgijo galimybę pritaikyti savo prekybos strategiją, savo portfelius sudarydami būtent taip, kad turėtų naudos iš savo žinių apie būsimas manipuliacijas ir padidintų savo pelną arba sumažintų savo nuostolius.

235    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, su sąlyga, kad bus išnagrinėtas ieškinio ketvirtasis pagrindas (žr. šio sprendimo 230 ir 231 punktus), ieškinio trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

[Praleista]

3.      Dėl Komisijos kvalifikavimo, kad buvo padarytas vienas ir tęstinis pažeidimas (ieškinio penktasis, šeštasis ir septintasis pagrindai)

[Praleista]

a)      Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, kuriuo ginčijamas „Crédit Agricole“ žinojimas apie „bendro plano“ buvimą ir jos noras jame dalyvauti

[Praleista]

1)      Dėl „Crédit Agricole“ žinojimo apie „bendro plano“ buvimą

[Praleista]

i)      „Crédit Agricole“ žinojimas apie kitų įmonių planuojamus ar įgyvendinamus pažeidimus, kuriuos sudaro bandymai manipuliuoti „Euribor“

[Praleista]

402    Reikia pažymėti, kaip tai daro Komisija, kad ji turi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog Crédit Agricole žinojo, jog dalyvauja darant vieną pažeidimą kartu su kitais bankais, nes jos prekiautojai žinojo arba pagrįstai galėjo numatyti, kad šio sprendimo 401 punkte nurodyti keitimosi informacija atvejai yra „bendro plano“, peržengiančio dvišalių mainų ribas, dalis.

403    Iš tikrųjų, pirma, ginčijamo sprendimo 467 konstatuojamojoje dalyje Komisija teisingai pažymėjo, kad 2006 m. spalio 16 d. pokalbis rodo, jog Crédit agricole žinojo apie „bendro plano“ egzistavimą ir kitų bankų dalyvavimą šiame plane.

404    Per pokalbį Barclays prekiautojas paprašė Crédit Agricole prekiautojo paprašyti savo iždo departamento pateikti pasiūlymą dėl aukštos 1 mėnesio Euribor normos. Prieš patenkindamas šį prašymą Crédit Agricole prekiautojas paklausė, kokią naudą galėtų iš to gauti, ir Barclays prekiautojas atsakė, kad jis galėtų prašyti palūkanų normą užfiksuoti pagal savo paties prekybos pozicijas („ko tu nori, turi teisę prašyti manęs užfiksuoti, kur tu nori, kai tau to reikia“). Vėliau Crédit Agricole prekiautojas paklausė Barclays prekiautojo, kaip jam sekėsi, nepaisant žemo Euribor lygio. Atsakydamas Barclays prekiautojas padėkojo jam už bendradarbiavimą, susijusį su jo banko teikiamais duomenimis, ir pareiškė, jog dėl to, kad kai kurie bankai („bičiuliai“) pasiūlė aukštą palūkanų normą, jam pavyko atsverti kitų bankų pasiūlytą žemą palūkanų normą („jei ten nebūtų buvę tam tikrų bičiulių, <…>, dėl šio dalyko prieš mane būtų veikę bent [keturi] bankai“).

405    Skaitant šiuos pokalbius matyti, viena vertus, kad Crédit Agricole prekiautojas žinojo, jog aukštos palūkanų normos pasiūlymas, kurio jis buvo pažadėjęs paprašyti savo iždo departamento, buvo „bendro plano“ manipuliuoti šios dienos 1 mėnesio Euribor norma, ją didinant suderintais kelių bankų pasiūlymais, dalis. Taigi savo veiksmais jis prisidėjo prie šio plano įgyvendinimo. Kita vertus, nurodydamas Crédit Agricole prekiautojui, kad šis galįs prašyti jo kitu metu palūkanų normas užfiksuoti pagal savo interesus, Barclays prekiautojas leido jam suprasti, kad tai buvo ne pavienis bandymas manipuliuoti Euribor norma, o veikiau praktika, kuri galėtų būti pakartota.

406    Be to, antra, Komisija ginčijamo sprendimo 461 konstatuojamojoje dalyje pagrįstai pažymėjo, kad 2007 m. vasario 14 d. pokalbis rodo, jog Crédit agricole žinojo ir apie „bendro plano“ egzistavimą, ir apie kitų bankų dalyvavimą vykdant šį planą.

407    Viena vertus, iš šios diskusijos matyti, kad 2007 m. kovo 19 d. Barclays prekiautojas atskleidė Crédit Agricole prekiautojui 2007 m. kovo 19 d. IMM datai planuotos manipuliacijos sudedamąsias dalis, prašydamas ją išlaikyti paslaptyje; tai buvo manipuliacija dviejų išvestinių finansinių priemonių skirtumu (angl. spread), ateities sandoriai, indeksuojami pagal 3 mėnesių Euribor, ir pasikeitimo sandoriai, grindžiami EONIA [(„bazė bus siaura“, „spread lygus keturiems“ (t. y. EONIA ir 3 mėnesių Euribor skirtumas turėjo susitraukti iki keturių bazinių punktų)]. Jis taip pat jį informavo apie kitus plano elementus, galinčius prisidėti prie jo sėkmės, nurodydamas, kad tikslinga toliau laipsniškai didinti „pirkimo“ pozicijas, susijusias su ateities sandoriais, indeksuojamais pagal 3 mėnesių Euribor pozicijas, kartu suderintais veiksmais mažinant grynųjų pinigų rinkos kainas („tu moki EONIA ir perki ateities sandorius IMM[;] IMM dieną tu nustumi grynuosius žemyn <…>“), t. y. kurti EONIA „pardavimo“ pozicijas ir Euribor „pirkimo“ pozicijas atsižvelgiant į tai, kad palūkanų normos fiksavimas įvyks 2007 m. kovo 19 d., o fiksavimo dieną nustumti grynųjų pinigų rinką žemyn). Antra, Barclays prekiautojas informavo Crédit agricole prekiautoją apie tai, kad Deutsche Bank dalyvauja vykdant šį „bendrą planą“ („Deutsche iždas, jis įsitraukė“), ir jam nurodė, kad būtų naudinga į planą įtraukti keturis ar penkis bankus („o jei pavyks prijungti keturis ar penkis iždus, matai?“).

408    Iš to matyti, kad Crédit Agricole prekiautojas buvo informuotas apie Deutsche Bank dalyvavimą vykdant taip aprašytą planą. Be to, net jei kitų bankų tapatybė Crédit Agricole prekiautojui nebuvo atskleista, jis žinojo, kad Barclays prekiautojas planavo į šį planą įtraukti kelis bankus.

409    Taigi Komisija padarė teisingą išvadą, kad Crédit Agricole žinojo apie kitų kartelio dalyvių planuojamus ar įgyvendinamus neteisėtus veiksmus, kuriais, 2006 m. spalio 16 d. ir 2007 m. kovo 19 d. suderintais veiksmais manipuliuojant Euribor norma, buvo siekiama iškreipti pinigų srautus.

410    Be to, net jei Komisija neturėjo tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad Crédit Agricole prekiautojai žinojo apie kitų bankų dalyvavimą kituose bandymuose manipuliuoti Euribor norma, kurie buvo nukreipti prieš ją, ji galėjo daryti prielaidą, kad šie prekiautojai galėjo pagrįstai numatyti tokį dalyvavimą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 354 punkte nurodytą jurisprudenciją, atsižvelgiant į tai, kad Crédit Agricole dar 2006 m. spalio 16 d. buvo informuota apie kitų bankų dalyvavimą atliekant tokio pobūdžio veiksmus. Taigi Crédit Agricole galėjo pagrįstai numatyti, kad bet kokie tolesni bandymai manipuliuoti bus vykdomi tik suderinus kelių bankų veiksmus. Vadinasi, ieškovės klaidingai teigia, kad prekiautojų žinios apie kitų bankų dalyvavimą bandant manipuliuoti palūkanų normomis turėtų apsiriboti tik 2006 m. spalio 16 d. ir 2007 m. kovo 19 d. manipuliacijomis arba tik tam tikru Crédit Agricole dalyvavimo darant vieną Komisijos nustatytą pažeidimą laikotarpiu.

411    Šiomis aplinkybėmis nesvarbu, kad Crédit Agricole nežinojo apie kasdienių kontaktų intensyvumą ir reguliarumą, ypač tarp Barclays ir Deutsche Bank prekiautojų, nei apie daugiau ar mažiau intensyvius Barclays prekiautojo palaikomus ryšius su kitais įsitraukusiais bankais.

412    Taip pat nesvarbu, kad Crédit Agricole prekiautojas skeptiškai vertino 2007 m. kovo 19 d. manipuliacijos plano įgyvendinimo galimybes. Iš tikrųjų tai, kad jis netikėjo plano sėkme, nors šis teiginys nėra vienareikšmis, nes nurodo, kad „bet kuriuo atveju verta pabandyti“, jokiu būdu neįrodo, kad jis nežinojo apie Deutsche Bank ir prireikus kitų bankų dalyvavimą įgyvendinant šį planą.

ii)    Dėl „Crédit Agricole“ žinojimo apie kitus su vienu pažeidimu susijusius veiksmus, kuriuos numatė ar įgyvendino kitos įmonės

413    Dėl klausimo, ar Komisija turėjo teisę dėl Crédit agricole dalyvavimo darant vieną pažeidimą jai priskirti visus kitų atitinkamų bankų veiksmus, reikia pažymėti, kad, skirtingai nuo Crédit agricole, kuri žinojo apie bendro plano, kuriuo siekta įvairiu laiku manipuliuoti Euribor norma derinant kelių bankų veiksmus, buvimą (žr. minėto sprendimo 402–408 punktus), Komisija ginčijamame sprendime nepateikė jokio tiesioginio įrodymo, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, jog Crédit agricole žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jos prekiautojų susirašinėjimas su Barclays prekiautoju dėl informacijos apie strategijas ar ketinimus kainų nustatymo srityje ne tik apėmė dvišalį keitimąsi informacija, bet ir buvo „bendro plano“, kuriame dalyvavo kiti bankai, dalis.

414    Be to, netiesioginiai įrodymai, vertinami kaip įkalčių visuma, nepakankamai teisiškai įrodo, kad bankas Crédit agricole žinojo ar turėjo žinoti apie tokį bendrą planą arba kad galėjo pagrįstai numatyti jo egzistavimą, kad būtų galima priskirti jam visus kitų bankų veiksmus, susijusius su minėtu vieninteliu tikslu, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiesiogiai dalyvavo jį vykdant, ar ne.

415    Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 457–465 konstatuojamosiose dalyse nurodyti tik motyvai, susiję su pačiu kartelio pobūdžiu ir EIRD rinkos veikimu, t. y. motyvai, aktualūs visiems kartelyje dalyvavusiems bankams ir priminti šio sprendimo 396 punkte. Šie motyvai, vertinami atskirai arba kaip visuma, nėra pagrindas priskirti bankui Crédit agricole kitų bankų veiksmus, kuriuos atliekant, kaip teigiama ginčijamame sprendime, jis tiesiogiai nedalyvavo, išskyrus veiksmus, numatytus šio sprendimo 409 ir 410 punktuose, nepažeidžiant šio sprendimo 360 punkte nurodytos jurisprudencijos.

416    Ieškovės teisingai teigia, kad Komisija nenustatė jokio ryšio tarp, viena vertus, ginčijamo sprendimo 458 konstatuojamojoje dalyje nurodytų specifinių aplinkybių, kuriomis veikia prekiautojai, t. y. to, kad jie yra registruojami ir prižiūrimi, kad kontaktai – išimtinai dvišaliai, kad jie vartoja koduotą kalbą ir reguliariai susisiekia vienas su kitu visada dėl tos pačios rūšies sandorių, ir, kita vertus, to, ką Crédit agricole žinojo arba turėjo žinoti apie kitų bankų veiksmus, susijusius su kainų nustatymo strategijomis ir ketinimais, kuriuos atliekant jis nedalyvavo.

417    Šiuo klausimu Komisija teigia, kad ginčijamo sprendimo 458 konstatuojamoji dalis turi būti aiškinama kartu su jo 459–464 konstatuojamosiomis dalimis. Vis dėlto pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 459–462 konstatuojamosiose dalyse pateiktais motyvais galima pagrįsti nebent tai, kad prekiautojai turėjo žinoti apie kitų bankų dalyvavimą atliekant veiksmus, kuriais siekta manipuliuoti Euribor normomis, bet ne veiksmus, kuriuos sudaro keitimasis informacija apie kainų nustatymo strategijas ar ketinimus.

418    Pirma, ginčijamo sprendimo 459 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad prekiautojai, palaikydami dvišalius ryšius, žinojo, jog kitų bankų prekiautojai yra pasirengę dalyvauti tokio pat pobūdžio slaptuose susitarimuose dėl EIRD kainų nustatymo sudedamųjų dalių ir kitų prekybos sąlygų, Crédit agricole atžvilgiu yra teisinga tik dėl keitimosi informacija apie manipuliavimą Euribor (žr. šio sprendimo 403–408 punktus). Kita vertus, nė viename iš dvišalių pokalbių, susijusių su kainodaros strategijomis, Barclays prekiautojas neatskleidė Crédit agricole prekiautojui, kad kiti prekiautojai dalyvavo keičiantis tokia informacija arba kad ta pačia informacija buvo keistasi su kitais prekiautojais.

419    Antra, ginčijamo sprendimo 460 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta nuoroda į tai, jog rinkos dalyviams buvo „plačiai žinoma“, kad orientacinių palūkanų normų nustatymo procesas yra deklaratyvus ir kad dėl to bankų kolegijos nariai gali keisti siūlomas palūkanų normas, atsižvelgdami į savo interesus duomenų pateikimo momentu, jei tarsime, kad ji yra patvirtinta, yra svarbi tik tiek, kiek susijusi su veiksmais, kuriais siekta manipuliuoti šiomis orientacinėmis palūkanų normomis. Tas pats pasakytina ir apie ginčijamo sprendimo 461 bei 462 konstatuojamosiose dalyse nurodytą aplinkybę, darant prielaidą, kad ji svarbi siekiant nustatyti, ar buvo žinoma apie kitų bankų dalyvavimą slaptuose susitarimuose, kad prekiautojai negalėjo nežinoti, kad jei bankai tą pačią dieną keisdavo savo pasiūlymus dėl to paties Euribor termino, galimas poveikis referencinei palūkanų normai galėjo padidėti proporcingai dalyvaujančių bankų skaičiui, todėl slaptų susitarimų sėkmės laipsnis didele dalimi priklausė nuo didesnio bankų skaičiaus įsitraukimo. Kita vertus, negalima nustatyti jokio ryšio tarp Euribor normos nustatymo proceso, kuris grindžiamas kolegijos narių pateikiamais duomenimis, ir ginčijamo sprendimo 358 konstatuojamosios dalies g punkte nurodytų veiksmų, susijusių su keitimusi informacija apie kainų nustatymo ketinimus ir strategijas, kaip antai „runs“ arba „mids“.

420    Be to, ginčijamo sprendimo 463 konstatuojamojoje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės, pagal kurias, pirma, atitinkamų bankų prekiautojai EIRD sektoriuje veikė jau kelerius metus, antra, dvišaliai kontaktai buvo palaikomi su bankų, kurie buvo vieni svarbiausių rinkos dalyvių, prekiautojais ir, trečia, prekiautojai neišreiškė nuostabos, kai į juos buvo kreiptasi dėl veiksmų suderinimo, yra nereikšmingos siekiant nustatyti, ar buvo žinoma apie veiksmus, kuriuos atliekant Crédit agricole tiesiogiai nedalyvavo. Be to, kaip tvirtina ieškovės, žinios apie „tinklo galią, slypinčią už prekiautojo, kuris vedė antikonkurencines diskusijas su jomis“, apie kurią taip pat užsimenama ginčijamo sprendimo 463 konstatuojamojoje dalyje, yra tik spėjimas, nepagrįstas jokiais įrodymais, kad Crédit agricole žinojo apie tokio tinklo egzistavimą ir galią, ir jis negali būti kildinamas iš 2007 m. vasario 14 d. Crédit agricole prekiautojo ir Barclays prekiautojo keitimosi informacija, kuriuo remiasi Komisija, grįsdama šį argumentą. Iš tikrųjų iš šio keitimosi informacija aiškiai matyti, kad Crédit agricole prekiautojas buvo informuotas apie Deutsche Bank dalyvavimą bandant manipuliuoti palūkanų normomis ir apie Barclays prekiautojo ketinimą į šią schemą įtraukti daugiau bankų (žr. šio sprendimo 406–408 punktus). Vis dėlto iš to negalima daryti išvados, kad jis žinojo apie kitų bankų dalyvavimą atliekant kitus veiksmus nei veiksmai, kuriais siekta manipuliuoti palūkanų normomis, ir juo labiau apie ryšių tinklo, skirto keistis slapta informacija apie kainų nustatymo strategijas ar ketinimus, egzistavimą.

421    Galiausiai ginčijamo sprendimo 465 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pabrėžta aplinkybė, kad dėl prekiautojų registravimo bankui lengviau nustatyti neteisėtus jo darbuotojų veiksmus, yra daugių daugiausia klausimas, ar veiksmai, kuriuos atliekant dalyvavo banko prekiautojai, gali būti priskirti bankui, o šis klausimas buvo atmestas nagrinėjant ieškinio aštuntąjį pagrindą (žr. šio sprendimo 350 punktą). Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 413 punkto, nėra jokių įrodymų iš Barclays prekiautojo ir Crédit agricole prekiautojų dvišalių mainų, susijusių su informacija apie kainų nustatymo strategijas ar ketinimus, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad šie mainai neapsiribojo dvišaliu keitimusi informacija ir buvo „bendro plano“, į kurį buvo įsitraukę kiti bankai, dalis.

422    Be to, Komisija, atrodo, taip pat tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog visais nagrinėjamais veiksmais buvo siekiama to paties tikslo (klausimas, kuris yra ieškinio penktojo pagrindo dalykas), tai, kad ji nustatė, jog Crédit agricole žinojo arba turėjo žinoti apie kitų bankų dalyvavimą bandant manipuliuoti Euribor norma, yra pakankamas pagrindas padaryti tokią pačią išvadą dėl Crédit agricole žinojimo apie kitų bankų dalyvavimą atliekant kitus veiksmus.

423    Vis dėlto iš jurisprudencijos matyti, kad vienintelio pažeidimo buvimo konstatavimas skiriasi nuo klausimo, ar atsakomybė už visą šį pažeidimą priskirtina įmonei (2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 174 punktas). Be to, vien to, kad susitarimo, kurį sudarant dalyvavo įmonė, ir viso kartelio tikslai sutampa, nepakanka, kad įmonę būtų galima laikyti dalyvavusia visame kartelyje. Iš tiesų reikia priminti, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma, jei nėra atitinkamų šalių valios suderinimo. Taigi atitinkama įmonė turi žinoti bendro kartelio mastą ir esminius požymius (žr. 2014 m. spalio 10 d. Sprendimo Soliver / Komisija, T‑68/09, EU:T:2014:867, 62 ir 64 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

424    Iš to matyti, kad nagrinėjamu atveju bendrovė Crédit agricole negali būti laikoma atsakinga už visus neteisėtus veiksmus, sudarančius vieną pažeidimą, įskaitant keitimąsi informacija apie kainų nustatymo strategijas ir ketinimus, kuriuos atliekant ji tiesiogiai nedalyvavo, vien dėl to, kad, viena vertus, ji žinojo apie kitų bankų veiksmus, susijusius su manipuliavimu Euribor palūkanų norma, ir, kita vertus, šiais veiksmais buvo siekiama to paties tikslo kaip ir veiksmais, susijusiais su kainų nustatymo strategijomis ir ketinimais.

425    Taigi darytina išvada, kad įkalčių, kuriais rėmėsi Komisija, visuma, vertinama kartu su tiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo žinoma apie kitų įmonių numatytus ar įgyvendintus neteisėtus veiksmus, susijusius su bandymais manipuliuoti Euribor, išnagrinėtais šio sprendimo 402–412 punktuose, nėra rimtas, tikslus ir suderinamas įrodymas, kad Crédit agricole žinojo apie tai, kad jos ir Barclays keitimasis informacija apie kainų nustatymo ketinimus ir strategijas peržengė dvišalės sistemos ribas ir buvo bendro plano, kuriame dalyvavo ir kiti bankai, dalis arba kad ji pagrįstai galėjo tai numatyti ir prisiimti riziką.

426    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Crédit agricole dalyvavimas darant vieną pažeidimą gali būti konstatuotas tik dėl jos pačios veiksmų ir dėl kitų bankų veiksmų, susijusių su bandymais manipuliuoti Euribor norma.

427    Šiuo klausimu dar reikia priminti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, kad padalyti Komisijos sprendimą, kuriuo visas kartelis kvalifikuojamas kaip vienas tęstinis pažeidimas, galima, tik jei, pirma, minėta įmonė per administracinę procedūrą galėjo suprasti, kad jai buvo priekaištaujama ir dėl kiekvieno jį sudarančio veiksmo, todėl galėjo gintis šiuo aspektu, ir jei, antra, minėtas sprendimas šiuo atžvilgiu yra pakankamai aiškus (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, EU:C:2012:778, 46 punktą). Nagrinėjamu atveju Komisija tiek pranešime apie prieštaravimus, tiek ginčijamame sprendime aiškiai nustatė skirtumą (žr. šio sprendimo 15 punktą) tarp įvairių veiksmų, dėl kurių priekaištaujama kartelyje dalyvavusiems bankams, įskaitant Crédit agricole, kurie sudarė vieną ir tęstinį pažeidimą. Be to, kaip iš esmės priminta šio sprendimo 363 punkte, iš ginčijamo sprendimo 365, 387, 393 ir 442 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija manė, jog šiais veiksmais buvo siekiama riboti konkurenciją ne tik kolektyviai, bet ir individualiai.

428    Taigi nurodydamos šeštąjį pagrindą ieškovės pagrįstai teigia, kad Komisija nepagrįstai priskyrė Crédit agricole kitus veiksmus, nei nurodytieji šio sprendimo 426 punkte. Taigi šeštojo pagrindo pirma dalis yra visiškai pagrįsta.

[Praleista]

B.      Dėl prašymo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a punktą ir prašymo sumažinti baudą

[Praleista]

1.      Dėl prašymo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a punktą

[Praleista]

a)      Dėl diskontuotų pajamų grynaisiais pinigais naudojimo pardavimų vertei apskaičiuoti

[Praleista]

1)      Dėl Komisijos taikyto 98,849 % mažinimo koeficiento nustatymo

[Praleista]

i)      Dėl pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su mažinimo koeficiento nustatymu ginčijamame sprendime, laikymosi

[Praleista]

512    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su 98,849 % mažinimo koeficiento nustatymu.

513    Vis dėlto šis ieškinio devintojo pagrindo ketvirtoje dalyje išdėstytas prieštaravimas galėtų pasirodyti nepagrįstas, jei būtų nustatyta, kad priimdama iš dalies keičiantį sprendimą Komisija papildė nepakankamą motyvavimą (žr. šio sprendimo 21–23 punktus). Vadinasi, tikslinga išnagrinėti ieškovių pareiškime dėl patikslinimo nurodytus pagrindus, kuriais siekiama užginčyti Komisijos priimtą pastarąjį sprendimą.

ii)    Dėl iš dalies keičiančio sprendimo

[Praleista]

516    Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad Komisija neturėjo kompetencijos ištaisyti nepakankamo ginčijamo sprendimo motyvavimo, kurį Bendrasis Teismas nustatė 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendime HSBC Holdings ir kt. / Komisija (T‑105/17, EU:T:2019:675), priimdama iš dalies keičiantį sprendimą.

517    Ieškovės pažymi, kad nors Komisija iš esmės gali iš dalies pakeisti sprendimą po jo priėmimo, ji neturi įgaliojimų, kaip padarė nagrinėjamu atveju, priimti sprendimą, kuriuo netinkamas ginčijamo sprendimo motyvavimas ištaisomas ar papildomas vykstant teismo procesui dėl šio sprendimo panaikinimo, iš naujo nepriimdama pastarojo sprendimo rezoliucinės dalies. Komisijos kompetencijos priimti iš dalies keičiantį sprendimą nebuvimas būtų dar labiau įtikinamas, jeigu ji iš tikrųjų pateiktų kitokius motyvus nei ginčijamame sprendime.

518    Komisija nesutinka su ieškovių argumentais ir mano, kad laikydamasi Sutartyje šiuo atžvilgiu nustatytų formų ir procedūrų ji turėjo teisę priimti iš dalies keičiantį sprendimą, kad papildytų ginčijamo sprendimo motyvus, patikslindama mažinimo koeficiento nustatymo metodiką, bet jos nekeisdama. Jos nuomone, jurisprudencija, susijusi su negalimumu ištaisyti individualaus sprendimo motyvavimo trūkumus ginčo nagrinėjimo proceso metu, šiuo atveju netaikytina. Kadangi priėmus iš dalies keičiantį sprendimą ieškovėms atsiveria galimybė patikslinti savo ieškinį siekiant užginčyti ginčijamos metodikos pagrįstumą, taip apsaugomos jų procesinės teisės, o Bendrasis Teismas gali visapusiškai vykdyti teisminę kontrolę.

519    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija, kad jos įgaliojimas priimti reikalingą aktą būtinai apima įgaliojimą pakeisti šį aktą laikantis kompetencijos ir formą bei procesą reglamentuojančių nuostatų, įtvirtintų Sutartyje (2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Lucchini / Komisija, T‑91/10, EU:T:2014:1033, 108 punktas), su kuo sutinka ir ieškovės.

520    Vis dėlto reikia pabrėžti, kaip tai daro ieškovės, kad remiantis iš dalies keičiančio sprendimo rezoliucine dalimi ir 11–13 konstatuojamosiomis dalimis aiškiai darytina išvada, kad juo siekiama tik papildyti ginčijamo sprendimo motyvus, nekeičiant šio sprendimo rezoliucinės dalies, o jo 1 straipsnio a punktas ir 2 straipsnio a punktas „lieka galioti“.

521    Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog priimdama sprendimą dėl pakeitimų Komisija nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų iš dalies pakeista ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, o tik papildė motyvus, kuriais tariamai grindžiama ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, ir tai ji iš esmės patvirtino Bendrajame Teisme (žr. šio sprendimo 518 punktą).

522    Atsižvelgiant į tai, iš dalies keičiantis sprendimas negali būti laikomas nauju sprendimu, iš dalies keičiančiu ginčijamą sprendimą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 519 punkte nurodytą jurisprudenciją, o turi būti prilyginamas atsakovo papildomam motyvui, pateiktam vykstant teismo procesui. Remiantis suformuota jurisprudencija, apie motyvus suinteresuotajam asmeniui iš principo turi būti pranešta kartu su jo nenaudai priimtu sprendimu. Motyvavimo nebuvimo negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo sprendimo motyvus sužino vykstant procesui Sąjungos teismuose (2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 149 punktas; 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco / Komisija, C‑628/10 P ir C‑14/11 P, EU:C:2012:479, 74 punktas ir 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Printeos ir kt. / Komisija, T‑95/15, EU:T:2016:722, 46 punktas).

523    Sąjungos institucijos neturi teisės Sąjungos teisme ištaisyti nepakankamai motyvuotų savo sprendimų, o Sąjungos teismas, vertindamas pareigos motyvuoti laikymąsi, neturi pareigos atsižvelgti į atitinkamo akto autoriaus tik vykstant procesui pateiktus papildomus paaiškinimus. Panaši teisinė padėtis gali sutrikdyti kompetencijos pasidalijimą tarp administravimo institucijų ir Sąjungos teismo, susilpninti teisėtumo kontrolę ir pakenkti teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimui (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija / Di Bernardo, C‑114/19 P, EU:C:2020:457, 58 punktą).

524    Ginčijamo sprendimo autoriaus per teismo procesą pateikti paaiškinimai, kurie papildo jau ir taip pakankamus motyvus, nėra susiję su pačia pareiga motyvuoti, nors jie gali būti naudingi Sąjungos teismui atliekant vidinę sprendimo motyvų kontrolę, jei padeda institucijai paaiškinti priežastis, kuriomis ji grindžia savo sprendimą. Taigi, papildomi paaiškinimai, viršijantys pareigos motyvuoti reikalavimus, gali padėti įmonėms išsamiai sužinoti, kaip apskaičiuota joms skirta bauda, padaryti administracinę veiklą skaidresnę ir palengvinti Bendrojo Teismo neribotos jurisdikcijos, kuri jam turi leisti vertinti ne tik ginčijamo sprendimo teisėtumą, bet ir skirtos baudos tinkamumą, įgyvendinimą. Vis dėlto ši galimybė negali pakeisti iš pareigos motyvuoti kylančių reikalavimų apimties (šiuo klausimu žr. 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Cascades / Komisija, C‑279/98 P, EU:C:2000:626, 45 ir 47 punktus).

525    Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 512 punkto, ginčijamame sprendime trūksta motyvų, susijusių su mažinimo koeficiento nustatymu. Komisija nenurodė jokios aplinkybės, kuria būtų galima įrodyti, kad praktiškai negalėjo pakankamai teisiškai motyvuoti ginčijamo sprendimo, ir dėl kurios jai būtų leista išimties tvarka papildyti teismo proceso metu pateiktus motyvus (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija /Di Bernardo, C‑114/19 P, EU:C:2020:457, 59 punktą). Taigi, nesant būtinybės nagrinėti klausimo, ar iš tiesų iš dalies keičiančiame sprendime išsamiau išdėstyta metodika buvo ta, kuria buvo grindžiamas ginčijamas sprendimas, ir tuo remiantis priimti Komisijos pasiūlytą tyrimo priemonę, tenka konstatuoti, kad, vadovaujantis 522–524 punktuose nurodyta jurisprudencija, negalima sutikti su papildomu ginčijamo sprendimo motyvavimu, kurį Komisija pateikė per bylos nagrinėjimą.

526    Šiomis aplinkybėmis, tenkinant pirmąjį pareiškimo dėl patikslinimo pagrindą nurodant ieškovių pateiktus prieštaravimus, turi būti panaikintas papildomas sprendimo dėl pakeitimo motyvavimas, pateiktas nagrinėjant bylą, nesant būtinybės nagrinėti kitų ieškovių šiame pareiškime nurodytų reikalavimų, prieštaravimų ir pagrindų ar priimti jų siūlomą proceso organizavimo priemonę, susijusią su iš dalies keičiančiame sprendime išdėstytų teiginių, siejamų su mažinimo koeficiento nustatymu, pagrįstumu.

527    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad prieštaravimas dėl to, jog ginčijamame sprendime nepakankamai motyvuotas mažinimo koeficiento nustatymas, yra pagrįstas.

b)      Dėl bankų naudojamų pardavimo verčių apskaičiavimo metodų nenuoseklumo ir gero administravimo bei vienodo požiūrio principų pažeidimo dėl to, kad Komisija neatliko su tuo susijusių patikrinimų

[Praleista]

1)      Dėl prieštaravimo, grindžiamo gero administravimo principo pažeidimu dėl nepakankamo bankų pateikiamų duomenų tikrinimo

557    Ieškinio devintojo pagrindo antroje dalyje ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė gero administravimo principą, nes nepatikrino atsakymų į klausimyną dėl pardavimų vertės nuoseklumo ir, gavusi duomenis, neatliko jokio papildomo tyrimo, kad užtikrintų vienodo požiūrio principo laikymąsi.

558    Komisija tvirtina, kad ėmėsi „visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta bankų pateiktų verčių neatitikimų“, nes visoms šalims pateikė tą patį tikslų ir išsamų prašymą pateikti informacijos, užtikrino koordinavimą ir pareikalavo, kad prie atsakymų būtų pridėta metodologinė pastaba, taip pat tai, kad pateiktų skaičiavimų tikslumas būtų patvirtintas per nepriklausomą išorės auditą.

559    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Komisija neturi bendros pareigos tikrinti informacijos, pateiktos atsakant į prašymą pateikti informacijos, jei nėra požymių, kad ši informacija netiksli (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Spira / Komisija, T‑108/07 ir T‑354/08, EU:T:2013:367, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

560    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad keli požymiai, kaip jie suprantami pagal 559 punkte nurodytą jurisprudenciją, turėjo paskatinti Komisiją suabejoti, ar metodikos, kurių atitinkami bankai laikėsi teikdami prašomus duomenis, buvo pakankamai vienodos.

561    Pirma, Komisija neneigia, kad šalys ją informavo apie sunkumus, su kuriais susidūrė, kai turėjo atsakyti į klausimyno klausimus. Be to, priešingai, nei teigia Komisija, ieškovių nurodyta aplinkybė, kad Société Générale (ginčijamo sprendimo 703 konstatuojamoji dalis, žr. šio sprendimo 11 punktą) ir JP Morgan (ginčijamo sprendimo 680 konstatuojamoji dalis) spontaniškai pateikė patikslintus duomenis, iš esmės pakeisdamos iš pradžių pateiktus duomenis, įrodo, kad šių sunkumų būta. Pažymėtina, kad Komisija priėmė šiuos patikslintus duomenis.

562    Antra, ieškovės taip pat teisingai atkreipia dėmesį į kiekvieno iš atitinkamų bankų pateiktų metodinių pastabų skirtumus, susijusius tiek su dideliu jų apimties skirtumu, tiek su bankų pateiktos informacijos nevienodu lygiu.

563    Trečia, ieškovės nurodo atitinkamų bankų deklaruotų sąlyginių sumų neatitikimus – kaip įrodymą, kad duomenys, kuriuos šalys pateikė atsakydamos į prašymą pateikti informacijos, yra nenuoseklūs. Tiesa, kad, kaip Komisija konstatavo ginčijamo sprendimo 700 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamu atveju ji pardavimų vertę grindė ne sąlyginėmis sumomis, o pajamoms grynaisiais pinigais. Vis dėlto iš pardavimų vertės ataskaitos matyti, kad atskirų bankų pervestos sąlyginės sumos ir pajamos grynaisiais pinigais nesutampa. Iš to matyti, kad sąlyginių sumų dydis nėra visiškai nereikšmingas, nes rodo, kad metodikos, taikomos atsakant į Komisijos prašymą pateikti informacijos, įskaitant bankų pajamų grynaisiais pinigais nustatymą, yra nenuoseklios.

564    Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat reikia pažymėti, kad per klausymą ieškovės atkreipė Komisijos dėmesį į tam tikrus prieštaravimus kitų šalių atsakymuose į prašymus pateikti informacijos (žr. šio sprendimo 58 ir 60 punktus).

565    Esant tokiems požymiams, Komisija, laikydamasi gero administravimo principo, konkrečiai – pareigos atlikti kruopštų tyrimą, turėjo tęsti tyrimą, kad įsitikintų, jog duomenys, susiję su pajamomis grynaisiais pinigais, sudarančiomis baudos apskaičiavimo pagrindą, buvo apskaičiuoti pagal pakankamai vienodas metodikas, kad būtų galima tinkamai atsakyti į prašymą pateikti informacijos.

566    Vis dėlto atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą Komisija pripažino, kad neprašė šalių paaiškinti, kokie buvo jų atsakymų į prašymą pateikti informacijos elementai ir kokie metodai buvo naudojami reikalaujamiems duomenims apskaičiuoti.

567    Kiek Komisija remiasi audito ataskaita, pridėta prie kiekvieno atitinkamo banko atsakymo, ir iš esmės teigia, kad auditoriai turėjo patikrinti, ar metodai, naudojami atsakant į prašymus pateikti informacijos, yra tinkami (ginčijamo sprendimo 678 konstatuojamoji dalis), su šiuo argumentu irgi negalima sutikti.

568    Iš tikrųjų prie prašymo pateikti informacijos pridėtų instrukcijų I.2 skirsnio ii punkte buvo nurodyta, kad prašomus „duomenis“ turi patikrinti audito įmonė arba auditorius ir kad prie atsakymo reikia pridėti pažymą, patvirtinančią, kad „duomenys“ buvo patikrinti. Priešingai, nei matyti iš ginčijamo sprendimo 678 konstatuojamosios dalies, toks nurodymas nebūtinai turi būti suprantamas kaip reiškiantis, kad nepriklausomų auditorių ataskaitomis ar nuomonėmis turėjo būti patvirtintas ne tik pateiktų duomenų teisingumas, bet ir tai, kad jiems apskaičiuoti taikyta metodika buvo tinkama siekiant atsakyti į prašymą pateikti informacijos. Šiuo klausimu ieškovės remiasi audito įmonės parengtose audito ataskaitose pateiktomis pastabomis dėl jų skaičiavimų ir, be kita ko, dėl banko A, banko C ir JP Morgan parengtomis audito ataskaitomis, kurių reikšmingumo Komisija neginčija. Iš šių pastabų aišku, kad nepriklausomi auditoriai manė, kad jų užduotis yra patikrinti, ar bankas teisingai taiko pasirinktą metodą, o ne kvestionuoti šį metodą atsižvelgiant į prašyme pateikti informacijos nurodytas ribas.

569    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nepaisant pakankamų įrodymų, leidžiančių abejoti vienoda atitinkamų bankų naudojama metodika, pagal kurią apskaičiuojamos pajamos grynaisiais pinigais, Komisija nesiėmė papildomų tyrimo priemonių, taip pažeisdama savo pareigą atlikti kruopštų tyrimą pagal šio sprendimo 537 punkte nurodytą jurisprudenciją. Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis toks gero administravimo principo pažeidimas galėtų lemti ginčijamo sprendimo panaikinimą tik tuo atveju, jei ieškovės įrodytų, kad dėl nagrinėjamų metodikos skirtumų paskirtų baudų baziniai dydžiai buvo apskaičiuoti pažeidžiant vienodo požiūrio principą.

2)      Dėl vienodo požiūrio principo laikymosi apskaičiuojant baudos dydį

570    Ieškovės iš esmės tvirtina, kad gero administravimo principo pažeidimas nagrinėjamu atveju lėmė tai, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, nes, neatlikusi papildomų tyrimų, baudų dydžius nustatė atsižvelgdama į duomenis, kurie nebuvo pakankamai patikimi ir nuoseklūs, kad jais remiantis būtų galima apskaičiuoti baudas.

571    Vis dėlto ieškovės neįrodė, kad nagrinėjamu atveju dėl to, kad bankai taikė skirtingas metodikas savo pajamoms grynaisiais pinigais apskaičiuoti, su kuriomis Komisija sutiko, ji priėmė skirtingų bankų duomenis, kurių nebuvo galima palyginti tarpusavyje, todėl Crédit Agricole skirtinos baudos dydį nustatė pažeisdama vienodo požiūrio principą.

572    Iš tikrųjų, pirma, reikia priminti, kad, Komisijos nuomone, skirtumai, susiję, pirma, su srautų, į kuriuos atsižvelgė bankas A, apimtimi (nes tuo atveju, kai šis sandoris apėmė ir fiksuotąją, ir kintamąją dalį, jis į savo skaičiavimus neįtraukė pasikeitimo sandorio fiksuotosios dalies), antra, su pervestų ir gautų pinigų srautų tarpusavio užskaitos (angl. „netting“) apimtimi ir, trečia, su „egzotinių“ produktų neįtraukimu, turėjo tik nereikšmingą poveikį pajamų grynaisiais pinigais apskaičiavimo rezultatams, taigi ir pardavimų vertės nustatymui (žr. šio sprendimo 549, 551 ir 554 punktus).

573    Ieškovės nesutinka, kad metodikos skirtumų poveikis pajamų grynaisiais pinigais dydžiui yra nereikšmingas.

574    Pirma, jos mano, kad Komisijos ginčijamame sprendime padaryta išvada, jog metodikos, kurios laikėsi bankas A, įtaka jo pajamų grynaisiais pinigais vertei, kiek tai susiję su fiksuotųjų dalių neįtraukimu į sutartis su fiksuotosiomis ir kintamosiomis dalimis, sudarė tik 0,1 %, todėl buvo nereikšminga, negali būti patikrinta. Iš esmės jos teigia, kad galimybė susipažinti su kitų šalių finansiniais duomenimis, kurią jos gavo per duomenų saugyklos procedūrą, nebuvo pakankama, kad būtų galima atlikti tokius skaičiavimus, kaip tai padarė Komisija, turint omenyje, kad Crédit Agricole ekspertams buvo uždrausta susipažinti su aptariamais duomenimis, ir į ribotą prieigos laiką.

575    Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad Komisija, remdamasi skaičiavimo lentelėmis su tam tikrais kodais, kurias šis bankas pateikė kartu su atsakymu į prašymą pateikti informacijos, apskaičiavo, kad banko A taikomo metodo poveikis jo pajamų grynaisiais pinigais vertei yra 0,1 % (ginčijamo sprendimo 685 konstatuojamoji dalis). Ieškovių patarėjai teisės ir ekonomikos klausimais turėjo galimybę susipažinti su šiais dokumentais vykdant duomenų saugyklos procedūrą (žr. ginčijamo sprendimo 720 išnašą).

576    Be to, viena vertus, išnagrinėjus prieštaravimus, susijusius su atsisakymu leisti susipažinti su pardavimų vertės duomenimis, matyti, kad nustatydama mišrios prieigos prie ginčijamų duomenų sistemą, pagal kurią galimybė susipažinti su konfidencialiais duomenimis suteikiama tik Crédit Agricole išorės konsultantams, taikant duomenų saugyklos procedūrą, Komisija nepažeidė ieškovių teisės į gynybą (žr. šio sprendimo 173–180 punktus). Kita vertus, jei ieškovės manė, kad taip išorės konsultantams suteikto prieigos laiko nepakanka, niekas joms netrukdė pateikti Komisijos tarnyboms arba bylas nagrinėjančiam pareigūnui prašymą pratęsti susipažinimo su dokumentais laiką arba prašymą suteikti papildomą galimybę susipažinti su dokumentais pagal tą pačią procedūrą. Jos tokio prašymo nepateikė.

577    Taigi ieškovių pateiktais argumentais negalima paneigti Komisijos ginčijamame sprendime padarytos išvados, kad 0,1 % įtaka banko A pajamų grynaisiais pinigais vertei buvo nereikšminga.

578    Antra, kalbant apie tarpuskaitos metodų skirtumus, visų pirma reikia pažymėti, kad ieškovės neginčija, jog kasdienė tarpuskaita, kurią taiko Crédit Agricole, yra rinkos standartas. Be to, ieškovės net nebando įrodyti, kad mėnesinės, o ne kasdienės tarpuskaitos taikymas būtų turėjęs reikšmingos įtakos jų pačių pajamų grynaisiais pinigais dydžiui.

579    Be to, ieškovės mano, kad ginčijamo sprendimo 702 konstatuojamojoje dalyje padarytai Komisijos išvadai, jog dėl to, kad bankai taikė skirtingus tarpuskaitos metodus, neatsirado didelių skirtumų ar nevienodo požiūrio, prieštarauja tai, kad iš dalies keičiančiu sprendimu Société Générale skirta bauda buvo sumažinta perpus.

580    Vis dėlto, viena vertus, iš ginčijamo sprendimo 703 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies pakeistas sprendimas dėl susitarimo, kiek tai susiję su Société Générale, kai ši bendrovė informavo Komisiją, kad neatliko didelės dalies savo sandorių tarpuskaitos, o ne dėl to, kad patikslino savo duomenis, taikydama kitą tarpuskaitos metodą. Be to, iš ginčijamo sprendimo 702 konstatuojamosios dalies matyti, kad banko C atliktų skaičiavimų pagal du metodus (t. y. dienos tarpuskaitos ir mėnesio tarpuskaitos) rezultatai skiriasi maždaug 0,4 %. Ieškovės neginčija tokio nereikšmingo skirtumo.

581    Trečia, reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija, kad ieškovės nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų galima paneigti ginčijamo sprendimo 694 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus banko A paaiškinimus dėl aplinkybės, kad šis bankas A į savo skaičiavimus neįtraukė „egzotinių“ produktų, nereikšmingo poveikio.

582    Ketvirta, ieškovės taip pat remiasi 2016 m. spalio 14 d. Komisijai pateiktais patikslintais duomenimis, apskaičiuotais pagal, jų nuomone, banko A taikytą metodiką, t. y. fiksuotosios dalies „neutralizavimą“ ir „egzotinių“ produktų neįtraukimą.

583    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 687 konstatuojamojoje dalyje Komisija motyvavo atsisakymą priimti Crédit Agricole pateiktus patikslintus duomenis, nurodydama, kad Crédit Agricole naudotas duomenų pateikimo metodas buvo netinkamas ir kad duomenys buvo netikslūs. Komisija šia tema pažymėjo, kad pasiūlytas metodas neatitiko nei prašyme pateikti informacijos pateiktų nurodymų, nei metodo, kurį taikė bankas A, ir buvo pateiktas auditoriui jo nepatvirtinus. Komisijos teigimu, ieškovės, be kita ko, į savo skaičiavimus neįtraukė grynųjų pinigų įplaukų iš pasikeitimo sandorių fiksuotosios dalies, bet neperžiūrėjo pajamų grynaisiais pinigais sumų, gautų atlikus kintamosios dalies ir fiksuotosios dalies tarpuskaitą, dėl ko pajamos grynaisiais pinigais būtų mažesnės. Komisija padarė išvadą, kad Crédit Agricole siūlomo metodo poveikis jos pajamoms grynaisiais pinigais siektų maždaug 43 %, taigi dėl jo atsirastų didelių skirtumų. Šios informacijos pakanka, kad ieškovės suprastų priežastis, dėl kurių Komisija atsisakė priimti patikslintus duomenis, ir kad Bendrasis Teismas vykdytų teisminę kontrolę, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 255 punkte nurodytą jurisprudenciją. Taigi prieštaravimą dėl pareigos motyvuoti pažeidimo reikia atmesti kaip nepagrįstą.

584    Be to, reikia pažymėti, kad, Komisijos teigimu (ginčijamo sprendimo 687 konstatuojamoji dalis), metodikos, kuria vadovautasi, poveikis Crédit Agricole duomenims siekia 43 %, o tai iš esmės matyti ir iš ieškovių Bendrajam Teismui pateikto prašymo pasinaudojant neribota jurisdikcija atitinkama suma sumažinti Crédit Agricole skirtą baudą.

585    Darant prielaidą, kad taip ieškovės siekia įrodyti, jog metodikos, kuria vadovavosi bankas A, poveikis jų pačių duomenims, susijusiems su pajamomis grynaisiais pinigais, nebuvo nereikšmingas, o ne tai, kad metodika, kuria vadovavosi bankas A, būtų taikoma joms (žr. šio sprendimo 588 punktą), šiam argumentui taip pat negalima pritarti. Viena vertus, šalys sutaria dėl to, kad banko A taikoma metodika neatitinka prašymo pateikti informacijos.

586    Kita vertus, ieškovės bet kuriuo atveju neįrodė, kad metodika, kuria jos vadovavosi pateikdamos šiuos patikslintus duomenis, buvo banko A taikyta metodika. Šiuo atžvilgiu jos niekaip neginčija Komisijos išvados, išdėstytos ginčijamo sprendimo 687 konstatuojamojoje dalyje (žr. šio sprendimo 583 punktą), ir net nebando įrodyti, kad fiksuotųjų dalių „neutralizavimą“, kurį jos atliko siekdamos apskaičiuoti patikslintus duomenis, lėmė tik tai, kad į pasikeitimo sandorius, turinčius ir fiksuotąją, ir kintamąją dalį, nebuvo įtraukta fiksuotoji dalis, kaip į banko A taikytą metodiką, o ne mokėjimo dėl fiksuotųjų dalių užskaitymo gavimas kintamosiomis dalimis, kaip iš esmės nurodė Komisija ginčijamo sprendimo 687 konstatuojamojoje dalyje.

587    Taigi reikia daryti išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog Komisija nepagrįstai nusprendė, kad dėl bankų taikomų metodikų skirtumų apskaičiuojant pajamas grynaisiais pinigais pateikti duomenys nežymiai skyrėsi. Tokie nežymūs skirtumai negali nulemti vienodo požiūrio principo pažeidimo, nes dėl jų apskaičiuojant baudų dydį nenaudojamos nepalyginamos vertės.

588    Antra, atsižvelgiant į tai, kad banko A taikyta pajamų grynaisiais pinigais apskaičiavimo metodika neatitinka prašymo pateikti informacijos, negalima pritarti ieškovių argumentui, jog laikydamasi vienodo požiūrio principo Komisija turėjo leisti joms pateikti duomenis, apskaičiuotus pagal banko A taikytą metodiką, arba priimti 2006 m. spalio 14 d. pateiktus patikslintus duomenis. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją vienodo požiūrio principas turi derėti su teisėtumo laikymusi, o tai reiškia, kad niekas negali savo naudai remtis neteisėtumu, padarytu kito asmens naudai (žr. 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Evonik Degussa ir AlzChem / Komisija, C‑155/14 P, EU:C:2016:446, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šiuo ieškovių argumentu iš tikrųjų išreikštas reikalavimas, kad Komisija joms taikytų metodiką, kuri neatitinka prašymo pateikti informacijos.

589    Iš to matyti, kad ieškovės neįrodė, jog dėl to, kad Komisija nagrinėjamu atveju priėmė duomenis, apskaičiuotus taikant skirtingas metodikas, ji priėmė duomenis, susijusius su nepalyginamomis pajamomis grynaisiais pinigais, ir dėl to Crédit Agricole baudą apskaičiavo jos atžvilgiu pažeisdama vienodo požiūrio principą. Taigi šis ieškinio pagrindas turi būti atmestas, kaip ir devintojo pagrindo pirmoje dalyje nurodytas antrasis prieštaravimas bei šio pagrindo antra dalis.

[Praleista]

2.      Dėl prašymo sumažinti baudą

[Praleista]

657    Nagrinėjamu atveju, net jei prašymas panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a punktą būtų patenkintas, Bendrasis Teismas mano turįs teisę naudotis savo neribota jurisdikcija tiek, kiek jam buvo pateiktas vertinti baudos dydžio klausimas, net jei prašymas sumažinti baudos dydį buvo subsidiarus prašymo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a punktą atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑827/14, EU:T:2018:930, 551–562 punktus).

[Praleista]

662    Šioje byloje siekiant nustatyti baudos, kuri turi būti skirta Crédit agricole už neteisėtą elgesį, dydį, kaip matyti iš pirmųjų aštuonių ieškinio pagrindų nagrinėjimo, reikia atsižvelgti į toliau nurodytas aplinkybes.

663    Visų pirma, kalbant apie pažeidimo sunkumą ir trukmę, reikia pažymėti, kas išdėstyta toliau.

664    Pirma, atrodo tinkama vadovautis metodika, pagal kurią, kaip ir pagal tą, kurią šiuo atveju taikė Komisija, pirmiausia nustatomas bazinis baudos dydis, kuris vėliau gali būti patikslintas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

665    Vertinant pardavimų vertę, kaip pradinį duomenį, reikia atsižvelgti į sumažėjusias pajamas grynaisiais pinigais, kaip į jos pakeitimo vertę. Kaip matyti iš devintojo pagrindo pirmos dalies nagrinėjimo, nagrinėjamu atveju diskontuotų pajamų grynaisiais pinigais vertė gali būti tinkamas atskaitos taškas nustatant baudos dydį, nes ši vertė atspindi pažeidimo ekonominę svarbą ir įmonės vaidmenį darant pažeidimą.

666    Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog išnagrinėjus ieškinio devintojo pagrindo pirmą dalį buvo konstatuota, kad bankai, nustatydami pajamas grynaisiais pinigais, tam tikrais atvejais laikėsi skirtingų požiūrių. Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 571 punkto, dėl šių skirtumų nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas.

667    Be to, Bendrasis Teismas mano, kad kita pajamų grynaisiais pinigais apskaičiavimo metodika, kaip antai tokia, kokia ieškovės vadovavosi nustatydamos 2006 m. spalio 14 d. Komisijai pateiktus peržiūrėtus duomenis, nebūtų tinkamesnė pajamoms grynaisiais pinigais nustatyti. Iš tikrųjų metodika, pagal kurią iš sutarčių, kuriose yra ir fiksuotųjų, ir kintamųjų dalių, išbraukiamos fiksuotosios dalys, į jas neįtraukiami „egzotiniai“ produktai arba joms taikoma mėnesinė, o ne kasdienė kompensacija, šiuo atveju nėra tinkamesnė siekiant nustatyti pardavimų vertę, susijusią su pažeidimu, už kurį skiriama bauda, ir taip tinkamai atspindėti šio pažeidimo realumą ir ekonominį mastą bei įmonių padėtį darant šį pažeidimą. Taip yra todėl, kad, pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 188 punkto, EIRD sutarčių, kurias sudaro fiksuotoji dalis ir kintamoji dalis, atveju pinigų srautas atspindi fiksuotosios ir kintamosios palūkanų normos skirtumą fiksavimo dieną. Bendrasis Teismas mano, kad nėra pagrindo iš tokių EIRD visų pirma išbraukti pinigų srautus, susidarančius remiantis viena iš šių dviejų dalių. Antra, nėra jokio pagrindo į pajamų grynaisiais pinigais skaičiavimą neįtraukti „egzotinių“ produktų, nes jie taip pat yra atitinkamos EIRD rinkos dalis. Trečia, nors šalys sutaria dėl fakto, kad dienos kompensacija yra rinkos norma, nėra jokių nagrinėjamai bylai būdingų ypatingų aplinkybių, kuriomis būtų galima pateisinti nukrypimą nuo jos.

668    Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Bendrasis Teismas nusprendė nustatydamas baudos dydį atsižvelgti į Komisijos ginčijamame sprendime nurodytą Crédit agricole pajamų grynaisiais pinigais vertę.

669    Be to, svarbu pažymėti, kad šalys bendrai pripažįsta, jog baudos apskaičiavimo pagrindu laikant tik pajamas grynaisiais pinigais būtų paskirta pernelyg atgrasanti bauda. Taigi šalys sutinka, kad šias pajamas grynaisiais pinigais būtina sumažinti taikant mažinimo koeficientą.

670    Ginčijamame sprendime Komisija pritaikė vienodą mažinimo koeficientą, lygų 98,849 %.

671    Kalbant apie šio mažinimo koeficiento nustatymą, reikia pažymėti, kad jo apskaičiavimas yra sudėtinga užduotis, atspindinti kelis elementus, be kita ko, tarpuskaitą, kuri apskritai būdinga prekybai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių, ypač EIRD, tarpuskaitos ypatumus. Taigi tai yra sudėtinės vertės aproksimacija. Vadinasi, iš esmės nėra vienintelio galimo mažinimo veiksnio, o tai patvirtina ir aplinkybė, kad pačios ieškovės savo raštuose nurodė kelis skirtingus mažinimo veiksnius.

672    Pavyzdžiui, remiantis prie ieškinio pridėtu tyrimu, alternatyvus 99,849 % mažinimo koeficientas „taip pat galėtų būti pateisintas“. Be to, ieškovės, atlikdamos papildomą tyrimą, pateiktą pareiškimo dėl patikslinimo priede, siūlo kelis alternatyvius, individualiai apskaičiuotus mažinimo koeficientus nuo 99,54 % iki 99,90 %. Vis dėlto, nesant poreikio priimti sprendimą dėl šių tyrimų įrodomosios vertės ar dėl šių ieškovių pasiūlytų alternatyvių mažinimo koeficientų nustatymo metodikų pagrįstumo, Bendrasis Teismas mano, kad taikant tokius itin didelius ar net pernelyg didelius alternatyvius mažinimo koeficientus kiltų pavojus, kad bauda taps beprasmė, nes ji taptų nereikšminga, ir taip būtų paneigta būtinybė užtikrinti, kad bauda turėtų pakankamą atgrasomąjį poveikį. Taigi pritaikius ieškovių rekomenduojamą alternatyvų mažinimo koeficientą būtų paskirta bauda, kuri neatspindėtų nei pažeidimo ekonominės svarbos, nei Crédit agricole lyginamojo svorio jame.

673    Bet kuriuo atveju šalys sutaria, kad mažinimo koeficientas siekia bent 98,849 %. Bendrasis Teismas taip pat pažymi, kad baudos nustatymas naudojantis jo neribota jurisdikcija nėra tikslus aritmetinis veiksmas.

674    Antra, kalbant apie pažeidimo sunkumą, Teisingumo Teismo nuomone, reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, jo geografinį mastą ir į tai, ar pažeidimas buvo įgyvendintas, ar ne.

675    Kiek nagrinėjamas elgesys buvo susijęs su veiksniais, svarbiais nustatant EIRD kainas, pažymėtina, kad pagal savo pobūdį jis yra vienas iš rimčiausių konkurencijos apribojimų. Be to, svarbu pabrėžti, kad nagrinėjama praktika ypač rimta ir žalinga, nes gali ne tik iškreipti konkurenciją EIRD produktų rinkoje, bet ir, platesne prasme, pakenkti pasitikėjimui bankų sistema ir visomis finansų rinkomis, taip pat jų patikimumui.

676    Iš tikrųjų, kaip Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 721 konstatuojamojoje dalyje ir ieškovėms to neginčijant, atitinkami referenciniai indeksai, atspindintys EIRD kainodarą, taikomi visiems EIRD rinkos dalyviams. Be to, kadangi šios normos yra grindžiamos euru, jos yra labai svarbios siekiant suderinti finansines sąlygas vidaus rinkoje ir bankų veiklą valstybėse narėse.

677    Dėl pažeidimo geografinės apimties pažymėtina, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 47 ir 721 konstatuojamųjų dalių, kartelis apėmė bent jau visą EEE, taigi nagrinėjamas elgesys galėjo daryti poveikį bankų veiklai visose valstybėse narėse.

678    Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Crédit Agricole prekiautojai pripažino, jog įgyvendino su Barclays prekiautoju sutartą elgesį, užmegzdami ryšius su savo banko duomenis teikiančiais asmenimis (žr. šio sprendimo 641 punktą).

679    Trečia, reikia atsižvelgti į ginčijamame sprendime nurodytą ieškovių dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, nes ieškovės jos neginčijo ir jai neturi įtakos šio sprendimo 426 punkte pateikta išvada dėl Crédit agricole dalyvavimo darant nagrinėjamą vieną pažeidimą.

680    Antra, vertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Crédit agricole vaidmuo darant pažeidimą nebuvo toks svarbus kaip pagrindinių veikėjų, visų pirma banko D ir banko A. Be to, kontaktų, kuriuose dalyvavo Crédit agricole prekiautojai, intensyvumas buvo mažesnis nei pagrindinių dalyvių. Taip pat neįrodyta, kad Crédit Agricole žinojo arba galėjo pagrįstai daryti prielaidą, jog kiti bankai dalyvavo keičiantis informacija apie kainų nustatymo ketinimus ir strategijas, kurie nebuvo vykdomi siekiant manipuliuoti palūkanų normomis.

681    Vis dėlto reikia pažymėti, kad Crédit agricole dalyvavimas darant pažeidimą buvo tyčinis ir kad ieškovės neteigė, jog nagrinėjamu atveju joms turėtų būti taikoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, susijusi su neatsargumu. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 675 punkto, nagrinėjamam elgesiui būdingas didesnis sunkumas. Vadinasi, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, susijusių su mažesniu įsitraukimo laipsniu ir mažiau svarbiu, palyginti su pagrindiniais dalyviais, Crédit agricole vaidmeniu vykdant pažeidimą, poveikis galutiniam baudos dydžiui gali būti tik nedidelis.

682    Trečia, nustatydamas baudos dydį Bendrasis Teismas deramai atsižvelgia į būtinybę skirti Crédit agricole atgrasomąjį poveikį turinčią baudą, laikantis šio sprendimo 618–624 punktuose primintų principų.

683    Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas mano, kad, teisingai įvertinus bylos aplinkybes, remiantis sankcijos individualumo ir proporcingumo principu, bus nustatyta 110 000 000 EUR bauda, už kurią Crédit agricole SA ir CACIB atsakingos solidariai.

[Praleista]

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2016 m. gruodžio 7 d. Sprendimo C(2016) 8530 final, susijusio su SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla AT.39914 – euro palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės (EIRD)), 2 straipsnio a punktą.

2.      Nustatyti 110 000 000 EUR baudą, už kurią Crédit agricole SA ir Crédit agricole Corporate and Investement Bank atsakingos solidariai.

3.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

4.      Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas Kornezov Buttigieg

Kowalik-Bańczyk       Hesse

Paskelbtas 2023 m. gruodžio 20 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: prancūzų.

1      Pateikiami tik tie šio sprendimo punktai, kuriuos Bendrasis Teismas mano esant tikslinga paskelbti.