Byla T‑281/18
ABLV Bank AS
prieš
Europos Centrinį Banką
2019 m. gegužės 6 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis
„Ieškinys dėl panaikinimo – Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPM) – Pertvarkymo procedūra, taikoma įstaigos žlugimo arba galimo žlugimo atveju – Patronuojančioji ir patronuojamoji bendrovės – ECB pareiškimas dėl žlugimo arba galimo žlugimo – Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 – Parengiamieji aktai – Aktai, dėl kurių negalima pareikšti ieškinio – Nepriimtinumas“
Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Parengiamieji aktai – Neįtraukimas – Europos Centrinio Banko vertinimas, kuriame pareiškiama, kad kredito įstaiga žlunga arba gali žlugti – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktas)
(žr. 29–32, 34, 36, 49 punktus)
Santrauka
Byloje, kurioje priimtas 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimas ABLV Bank / ECB (T‑281/18), į Bendrąjį Teismą kreiptasi su ieškiniu dėl ECB sprendimų, kuriuose pripažinta, kad ieškovas ir jo patronuojamoji bendrovė ABLV Bank Luxembourg SA žlunga arba gali žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014(1) 18 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant šią bylą ECB pateikė du nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus. Pirmajame nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime ECB iš esmės nurodė, kad vertinimas dėl žlugimo arba galimo žlugimo yra parengiamoji priemonė, kuri nėra privaloma, ir kad nurodytame reglamente nenumatyta galimybė pateikti ieškinį dėl žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo panaikinimo. Be to, jis nurodė, kad minėto reglamento 86 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimai gali būti ieškinio dalykas. Antrajame nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime ECB nurodė, kad vertinimas dėl žlugimo ar galimo žlugimo nebuvo tiesiogiai susijęs su ieškovu, nes, viena vertus, toks vertinimas neturėjo tiesioginio poveikio jo teisinei padėčiai ir, kita vertus, pagal jį atitinkamoms institucijoms palikta visiška jo įgyvendinimo laisvė.
Dėl pirmojo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Bendrasis Teismas visų pirma primena savo suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią fiziniai ar juridiniai asmenys gali ginčyti tik privalomus padarinius sukeliančius teisės aktus, kurie gali turėti įtakos ieškovo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį. Be to, kai kalbama apie aktus, kurie parengiami per kelias vidaus procedūros stadijas, iš esmės ginčijami gali būti tik tie aktai, kuriais įtvirtinama galutinė institucijos pozicija procedūros pabaigoje, neapimant tarpinių priemonių, kurių tikslas yra parengti galutinį sprendimą ir kurių neteisėtumas galėtų būti veiksmingai ginčijamas pareiškiant dėl jo ieškinį. Tačiau dėl tarpinio akto negalima pareikšti ieškinio, jei nustatyta, jog šiame akte esantys pažeidimai gali būti nurodyti grindžiant ieškinį dėl galutinio sprendimo, kurio parengiamasis aktas jis yra. Tokiomis aplinkybėmis ieškinys, pareikštas dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra, užtikrins pakankamą teisminę apsaugą.
Toliau Bendrasis Teismas pabrėžia, kad ginčijamuose aktuose įtvirtintas ECB vertinimas dėl žlugimo ar galimo žlugimo ir kad ECB neturi įgaliojimų priimti sprendimo pagal taisykles, kurios numato pertvarkymo schemos patvirtinimą. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 806/2014 26 konstatuojamąją dalį, nors ECB ir BPV turi galėti įvertinti, ar kredito įstaiga žlunga, ar galėtų žlugti, tik BPV gali įvertinti pertvarkymui keliamas sąlygas ir patvirtinti pertvarkymo schemą, jeigu mano, kad įvykdytos visos sąlygos. Be to, Bendrasis Teismas mano, kad iš Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies aiškiai matyti, kad būtent BPV turi įvertinti, ar įvykdytos šioje nuostatoje numatytos trys sąlygos. Tiesa, ECB turi kompetenciją pranešti apie pirmosios sąlygos dėl žlugimo ar galimo žlugimo vertinimą, tačiau tai tik vertinimas, kuris visiškai neprivalomas BPV.
Galiausiai Bendrasis Teismas nurodo, kad ginčijami aktai turi būti laikomi parengiamosiomis priemonėmis vykstant procedūrai, kuria siekiama sudaryti galimybę BPV priimti sprendimą dėl nurodytų bankų pertvarkymo, todėl jie negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas. Jie nepakeičia ieškovo teisinės situacijos. Iš tiesų juose pateiktas ECB atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, kiek tai susiję su klausimu dėl ieškovo ir jo patronuojamosios bendrovės žlugimo arba galimo žlugimo, kuris nėra privalomas, bet sudaro BPV pagrindą patvirtinti pertvarkymo schemą arba priimti sprendimus, nustatančius, kad pertvarkymo nereikia atsižvelgiant į viešąjį interesą. Taigi ginčijami aktai nėra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, todėl Bendrasis Teismas atmeta visą ieškinį kaip nepriimtiną, nesant reikalo nagrinėti ECB pateikto antrojo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.