Byla T‑657/13

BH Stores BV

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo ALEX paraiška – Žodiniai ir vaizdinis nacionaliniai prekių ženklai ALEX – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Apeliacinei tarybai pateiktos apeliacijos priimtinumas – Pareiga motyvuoti – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis – Prekių ir paslaugų, žymimų prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, panašumo nebuvimas – Galimybės supainioti nebuvimas“

Santrauka – 2015 m. liepos 2 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme  – Per protesto procedūrą priimto Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumas – Ginčijimas remiantis naujais faktais – Nepriimtinumas – Atsižvelgimas į Sąjungos ar nacionalinių arba tarptautinių teismų praktiką, kuria nebuvo remiamasi Tarnybos instancijose, siekiant išaiškinti Sąjungos teisę – Priimtinumas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys – Taikymo sritis, tapati SESV 296 straipsnio taikymo sričiai

(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Tarnybos sprendimai – Vienodo požiūrio principas – Gero administravimo principas – Ankstesnė Tarnybos sprendimų priėmimo praktika

(Tarybos reglamentas Nr. 207/2009)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Žodinis prekių ženklas ALEX bei žodiniai ir vaizdinis prekių ženklai ALEX

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

6.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Atitinkamų prekių ar paslaugų panašumas – Dviejų kategorijų prekių, kurių paskirtis iš esmės skirtinga, susikirtimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 25 ir 26 punktus)

2.      Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 75 straipsnio pirmą sakinį Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką šios pareigos apimtis atitinka SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatytos pareigos apimtį, ir šiame straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi būti toks, kad aiškiai ir nedviprasmiškai atspindėtų teisės akto autoriaus argumentus. Iš tiesų pareiga motyvuoti Tarnybos sprendimus siekiama dvigubo tikslo: pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priimtos priemonės pagrindžiamuosius motyvus, kad jie galėtų ginti savo teises, ir, antra, leisti Sąjungos teismui vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę.

Iš teismo praktikos matyti, kad nustatant, ar sprendimo motyvai atitinka šiuos reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jų formuluotę, bet ir į kontekstą ir į visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės normas.

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog negalima reikalauti, kad apeliacinės tarybos pateiktų išsamų atsakymą į kiekvieną procedūros šalių nurodytą argumentą. Taigi motyvai gali būti numanomi su sąlyga, kad jie leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl ko buvo priimtas Apeliacinės tarybos sprendimas, o kompetentingam teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę. Pakanka, kad apeliacinės tarybos išdėstytų tik tuos faktus ir teisines pastabas, kurie yra esminiai sprendimo turiniui.

(žr. 29–31 punktus)

3.      Sprendimai dėl žymens įregistravimo kaip Bendrijos prekių ženklo, kuriuos Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos priima remdamosi Reglamentu Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl tokių sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik šiuo reglamentu, aiškinamu Sąjungos teismo, o ne už juos ankstesne apeliacinių tarybų sprendimų priėmimo praktika.

Tai konstatavus primintina, kad Tarnyba savo įgaliojimus turi vykdyti vadovaudamasi bendraisiais Sąjungos teisės principais, kaip antai vienodo požiūrio ir gero administravimo principais. Atsižvelgdama į šiuos du principus Tarnyba, nagrinėdama Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką, turi atsižvelgti į sprendimus, priimtus dėl panašių paraiškų, ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą. Vis dėlto vienodo požiūrio ir gero administravimo principai turi būti derinami su teisėtumo užtikrinimu. Todėl nė viena procedūros Tarnyboje šalis neturėtų savo labui remtis kitų naudai padarytais neteisėtais veiksmais, siekdama, kad būtų priimtas tapatus sprendimas. Be to, dėl su teisiniu saugumu ir geru administravimu susijusių priežasčių visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, o šis nagrinėjimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju.

Be to, Bendrijos prekių ženklų sistema yra autonominė sistema, sudaryta iš taisyklių visumos, ir ja siekiama jai būdingų tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos. Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad ankstesni įregistravimo valstybėse narėse atvejai yra tik aplinkybės, kurios nėra lemiamos ir į kurias tegali būti atsižvelgta siekiant Bendrijos prekių ženklo registracijos tikslų.

(žr. 42 , 90, 92 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 48, 49, 95 punktus)

5.      Vokietijos plačiosios visuomenės požiūriu, nėra galimybės supainioti, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą, žodinio žymens ALEX, kurį prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą Nicos sutarties 28 klasės „vaikiškiems vonios žaislams“ ir „žaislams vaikų veiklumui lavinti ir vystyti“, ir žodinių bei vaizdinio prekių ženklų ALEX, kurie buvo anksčiau įregistruoti Vokietijoje tos pačios klasės „sporto reikmenims“, nes prekės nėra panašios.

Pirma, prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimi žaislai yra kitokio pobūdžio nei ankstesniais prekių ženklais žymimi „sporto reikmenys“. Būtent tai, kad egzistuoja paprastesnės formos ir mažesnio dydžio „žaislai vaikų veiklumui lavinti ir vystyti“, leidžia juos atskirti nuo „sporto reikmenų“, o ne supainioti su jais. „Žaislai vaikų veiklumui lavinti ir vystyti“, kaip matyti iš jų apibūdinimo, skirti santykinai mažiems vaikams ir skiriasi nuo „sporto reikmenų“ (nors juos ir imituoja) dėl mažesnio techninio sudėtingumo, kitokios išvaizdos (mažesnis dydis, lengvumas), vaikams pritaikytos apsaugos pagal Direktyvą 2009/48 dėl žaislų saugos ir dėl paprastai mažesnės kainos. Miniatiūrinio golfo rinkinys, pakartojant ieškovės nurodytą prašomo įregistruoti prekių ženklo žymimos prekės pavyzdį, yra pritaikytas prie vaikų ūgio, o lazdos nėra visiškai tokios kaip tikrosios golfo lazdos ir yra pagamintos iš lengvo plastiko. Šie argumentai a fortiori taikomi „vaikiškiems vonios žaislams“, kurie neturi „sportinio“ atitikmens.

Antra, prekės, dėl kurių kilo ginčas, iš esmės yra skirtingos paskirties. „Sporto reikmenys“ skirti treniruoti kūnui atliekant fizinius pratimus, o „žaislais vaikų veiklumui lavinti ir vystyti“ siekiama, kad vaikai smagiai leistų laiką ir kartu būtų lavinami. Be to, „vaikiškais vonios žaislais“ aiškiai siekiama smagiai užimti mažus vaikus. Iš tiesų paprasčiausio žaidimo tikslas, kuris būdingas „vaikiškiems vonios žaislams“, yra dar akivaizdesnis nei „žaislų vaikų veiklumui lavinti ir vystyti“ atveju.

Prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių pobūdis ir paskirtis skiriasi, jos nėra vienos kitas pakeičiančios, todėl jos nėra konkuruojančios. Bet kuriuo atveju, jei kartais prireikus nagrinėjamas prekes galima pakeisti, tą galima padaryti tik viena kryptimi, t. y. tik tam tikrų prašomais įregistruoti prekių ženklais žymimų žaislų vartotojai gali įsigyti atitinkamų ankstesniais prekių ženklais žymimų „sporto reikmenų“, jei pakiltų šių žaislų kainos. Akivaizdu, kad net jei „sporto reikmenų“ kainos pakiltų, „sporto reikmenų“ vartotojai dėl to neįsigytų šių žaislų, kad pakeistų tikrus „sporto reikmenis“.

Trečia, prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių platinimo ir gaminimo būdai skiriasi.

Jei prekės, dėl kurių kilo ginčas, yra skirtingos, negali būti jokios galimybės supainioti, net atsižvelgiant į žymenų tapatumą, nes netenkinama būtina Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlyga, t. y. prekių tapatumas ar panašumas.

(žr. 50, 51, 59, 61, 67, 70, 71, 74, 80, 97 punktus)

6.      Tai, kad viena paskirtis (pavyzdžiui, fizinė veikla) neeliminuoja kitos paskirties (pavyzdžiui, laisvalaikio) ir kad šios dvi paskirtys gali „susipinti“ tam tikros prekės atveju, nekelia kliūčių identifikuoti dominuojantį arba, kitaip tariant, „pirmąjį“ prekės tikslą. Taigi „naudojimu“ reikia laikyti įprastą prekės naudojimą, o ne išvestinį ar retai pasitaikantį naudojimą. Vadinasi, tai, kad egzistuoja „nepertraukiamas perėjimas“ tarp dviejų kategorijų prekių, kurių paskirtis iš esmės skirtinga, arba jų susikirtimo zona, nereiškia, kad visos atitinkamos prekės, kurios priskirtinos prie šių prekių kategorijų, yra panašios. Be to, tai, kad dvi prekės tam tikra prasme gali atitikti tą patį poreikį, nekliudo atitinkamam vartotojui jas laikyti skirtingomis prekėmis.

(žr. 64–66 punktus)