2011 m. liepos 27 d. Livio Missir Mamachi di Lusignano pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gegužės 12 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-50/09 Livio Missir Mamachi di Lusignano prieš Komisiją
(Byla T-401/11 P)
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantas: Livio Missir Mamachi di Lusignano (Kerkhove-Avelgem, Belgija), atstovaujamas advokatų F. Di Gianni, R. Antonini, G. Coppo ir A. Scalini
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Reikalavimai
Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:
- Panaikinti 2011 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimą byloje F-50/09, Livio Missir Mamachi di Lusignano prieš Europos Komisiją, kuriuo buvo atmestas Livio Missir Mamachi di Lusignano skundas, paduotas pagal EB 236 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, kuriuo prašoma panaikinti 2009 m. vasario 3 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą ir priteisti iš Komisijos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą dėl Alessandro Missir Mamachi di Lusignano ir jo sutuoktinės nužudymo.
- Nurodyti Komisijai sumokėti apeliantui ir jo atstovaujamiems Alessandro Missir Mamachi di Lusignano teisių perėmėjams pinigų sumą, kaip kompensaciją už jų patirtą neturtinę ir turtinę žalą, ir aukos iki mirties patirtą neturtinę žalą.
- Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi trimis pagrindais.
Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas neteisingai nusprendė, jog Alessandro Missir ir jo įpėdinių pateiktas prašymas atlyginti apelianto patirtą neturtinę žalą yra nepriimtinas.
Grįsdamas šį pagrindą apeliantas nurodo, kad, pirma, Tarnautojų teismas nelogiškai, klaidingai ir diskriminuodamas pritaikė vadinamąją atitikties taisyklę, pagal kurią turi sutapti tik pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikto skundo ir pagal Tarnybos nuostatų 91 straipsnį pateikto apeliacinio skundo, o ne pagal 90 straipsnio 1 dalį pateikto prašymo ir pagal 90 straipsnio 2 dalį pateikto skundo pagrindas ir dalykas. Antra, apeliantas teigia, kad dėl Tarnautojų teismo pateikto atitikties taisyklės išaiškinimo apribojamas pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtintos, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, įgyvendinimas.
Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas neteisingai nusprendė, jog Komisija atsako tik už 40 % padarytos žalos.
Grįsdamas šį pagrindą apeliantas nurodo, kad Tarnautojų teismas neteisingai įvertino Komisijos neteisėtų veiksmų ir galimų tokio neveikimo pasekmių santykį, nes pareigūno patirta žala buvo tiesioginė ir numatoma aplaidžių institucijos veiksmų padarinys. Be to, apeliantas teigia, kad nors žala atsirado dėl įvairių susijusių priežasčių, laikytina, kad Komisija solidariai atsako už nužudymą, kiek tai susiję su žalos atlyginimu. Todėl apelianto pateiktas prašymas priteisti iš Komisijos žalos atlyginimą turi būti patenkintas 100 %.
Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas neteisingai nusprendė, jog Alessandro Missir įpėdiniams pervedusi pagal nuostatus numatytas išmokas Komisija visiškai atlygino žalą, už kurią atsako.
Grįsdamas šį pagrindą apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į iš nusistovėjusios Bendrijos teismų praktikos kylančius principus, pagal nuostatus numatytos išmokos, išskyrus numatytąsias 73 straipsnyje, negali būti prilygintos žalos atlyginimui, nes tai išmokos, kurios skiriasi nuo žalos atlyginimo pagal Bendrijos teisę dėl savo dalyko, nustatytų sąlygų ir tikslo. Todėl kadangi Komisija neatlygino visos žalos, už kurią atsako, ji turi sumokėti apeliantui tokias sumas, kurių pakaktų užtikrinti visišką nužudyto pareigūno ir jo teisių perėmėjų patirtos žalos atlyginimą.
____________