Byla T‑401/11 P

Livio Missir Mamachi di Lusignano

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Mirusio pareigūno artimųjų patirta asmeninė žala – Pareigūno prieš mirtį patirta žala – Bendrojo Teismo ir Tarnautojų teismo jurisdikcija – Prašymo atlyginti žalą ir skundo dėl sprendimo atmesti šį prašymą atitikties taisyklė“

Santrauka – 2014 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Jurisdikcijos padalijimas tarp įvairių Sąjungos teismų – Mirusio pareigūno artimųjų ieškinys dėl patirtos žalos, Tarnautojų teisme pareikštas remiantis tiek savo, kaip teisių perėmėjų, statusu, tiek savo vardu ir „jure proprio“ – Tarnautojų teismo jurisdikcijos nagrinėti prašymą dėl asmeniškai patirtos žalos nebuvimas – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Ieškovų teisė pateikti Bendrajam Teismui vieną ieškinį dėl visų rūšių patirtos žalos atlyginimo

(SESV 257, 268, 270 ir 340 straipsniai; Teisingumo Teismo statuto I priedo 8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Tas pats dalykas ir pagrindas – Pagrindai ir argumentai, nenurodyti skunde, bet glaudžiai su juo susiję – Leistinumas – Prašymas atlyginti palūkanas už praleistą terminą skundžiamo sprendimo panaikinimo atveju, pirmą kartą pateiktas Bendrajame Teisme – Priimtinumas – Ieškinys, pateikiamas tik dėl žalos atlyginimo – Poveikio nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Kiek tai susiję su atitinkamai Bendrojo Teismo ir Tarnautojų teismo jurisdikcijos atskyrimo klausimu, galiojančioje Sąjungos teisėje pareigūno ir institucijos, kurioje šis dirba ar dirbo, ginčui dėl darbo santykių, kuriais suinteresuotasis asmuo yra ar buvo susijęs su institucija, taikomas SESV 270 straipsnis ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai, taigi jis nepatenka į SESV 268 ir 340 straipsnių, kuriais nustatomos bendrosios Sąjungos deliktinės atsakomybės taisyklės, taikymo sritį.

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad mirusio pareigūno teisių perėmėjų ir institucijos, kurioje šis pareigūnas dirbo, ginčo atveju, jeigu šie teisių perėmėjai kreipiasi į teismą norėdami gauti asmeniškai patirtos žalos, nesvarbu, ar ji yra turtinė, ar neturtinė, atlyginimą, nėra subjektyvaus elemento, susijusio su pareigūno, kuris turi nagrinėjamas teises, statusu, todėl iš principo Tarnautojų teismas neturi jurisdikcijos ratione personae nagrinėti šio ginčo pagal SESV 270 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius. Tokiomis aplinkybėmis, kai šie teisių perėmėjai reikalauja atlyginti įvairių rūšių žalą, padarytą tais pačiais veiksmais, jie būtinai turi pareikšti du ieškinius, vieną − Tarnautojų teisme, kitą – Bendrajame Teisme, atsižvelgdami į tai, ar jie yra atitinkamo pareigūno teisių perėmėjai, ar prašo atlyginti jų asmeniškai patirtą turtinę ar neturtinę žalą, nes šiems dviem ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomi skirtingi turinio reikalavimai.

Vis dėlto, atsižvelgiant į su teisiniu saugumu, tinkamu teisingumo vykdymu, proceso ekonomija ir prieštaringų teismų sprendimų prevencija susijusius argumentus, minėti teisių perėmėjai gali sujungti prašymus ir pareikšti vieną ieškinį. Šį vieną ieškinį reikia pareikšti Bendrajame Teisme, nes jis yra ne tik bendrosios kompetencijos teismas, kuriam priklauso visa jurisdikcija, priešingai nei Tarnautojų teismas, kuris yra specializuotas teismas, bet ir aukštesnės pakopos teismas, prie kurio įsteigtas Tarnautojų teismas, kaip numatyta SESV 257 straipsnyje. Remiantis Teisingumo Teismo statuto I priedo 8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, Tarnautojų teismas turėtų atsisakyti jurisdikcijos, kad sprendimus šiose bylose priimtų Bendrasis Teismas.

(žr. 47, 51, 65, 66, 73–75 punktus)

2.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytą teisių gynimo priemonių sistemą prašymas atlyginti žalą, pirmą kartą pateiktas Bendrajame Teisme, yra priimtinas, nors prieš tai pateiktu administraciniu skundu buvo siekiama tik panaikinti žalą tariamai sukėlusį sprendimą, nes prašymas dėl panaikinimo gali apimti prašymą atlyginti patirtą žalą. Panašiai tam, kad prašymas atlyginti palūkanas už praleistą terminą, kai panaikinamas ginčijamas sprendimas, Bendrojo Teismo būtų pripažintas priimtinu, jo nebūtina aiškiai nurodyti prieš tai pareikštame administraciniame skunde. Šios išvados galioja ne tik byloms dėl panaikinimo, bet ir byloms, keliamoms tik dėl žalos atlyginimo.

(žr. 92–94 punktus)