2024 m. kovo 7 d. Conseil d’État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Coyote System / Ministre de l’Intérieur et des outre-mer, Premier ministre

(Byla C-190/24, Coyote System)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d’État

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Coyote System

Atsakovai: Ministre de l’Intérieur et des outre-mer, Premier ministre

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar pagalbos vairuojant ir navigacinės pagalbos pasitelkiant geografinės buvimo vietos nustatymą elektroninės paslaugos teikėjams nustatytas draudimas pasitelkiant šią paslaugą retransliuoti bet kokį naudotojų pranešimą ar nuorodą, kurie gali leisti kitiems naudotojams išvengti tam tikrų patikrinimų kelyje, priskiriamas „koordinuojamai sričiai“, numatytai Direktyvoje 2000/31/EB¹ , kai šis draudimas susiejęs su vertimusi informacinės visuomenės paslaugų teikimo veikla, t. y. su paslaugų teikėjo veiksmais, paslaugos kokybe ar turiniu, tačiau jis nesusijęs nei su paslaugų teikėjų įsisteigimu, nei su komerciniais pranešimais, nei su elektroninėmis priemonėmis sudarytomis sutartimis, nei su tarpininkų atsakomybe, nei su elgesio kodeksais, nei su neteisminiu ginčų sprendimu, nei su teisminėmis teisių gynimo priemonėmis ir valstybių narių bendradarbiavimu, taigi su jokia sritimi, reglamentuojama šios direktyvos II skyriaus suderinimo nuostatomis?

2.    Ar retransliavimo draudimas, kuriuo, be kita ko, siekiama neleisti, kad asmenys, ieškomi už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus arba keliantys grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, galėtų išvengti patikrinimų keliuose, priskiriamas reikalavimams, siejamiems su vertimusi informacinės visuomenės paslaugų teikimo veikla, ir valstybė narė negali jo nustatyti paslaugų teikėjams iš kitos valstybės narės, nors direktyvos 26 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ši direktyva neatima iš valstybių narių teisės taikyti savo nacionalines baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso taisyklių bei visų kitų tyrimo priemonių, būtinų, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos ir išaiškintos?

3.    Ar Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnis, pagal kurį jame nurodytiems paslaugų teikėjams draudžiama nustatyti bendrą stebėjimo įpareigojimą, išskyrus konkrečiu atveju taikomus įpareigojimus, turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama taikyti mechanizmą, pagal kurį numatyta tik tai, kad pagalbos vairuojant ir navigacinės pagalbos nustatant geografinę buvimo vietą elektroninės paslaugos teikėjai gali būti įpareigoti teikiant šią paslaugą tam tikrais atvejais neretransliuoti tam tikrų kategorijų pranešimų ar nuorodų, paslaugos teikėjui nesant reikalo šiuo tikslu susipažinti su jų turiniu?

____________

¹     2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399).