BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. liepos 16 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Reikalavimų patikslinimas – Vėlavimas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Akivaizdi vertinimo klaida – Nuosavybės teisė – Proporcingumas – Prašymas atlyginti žalą“
Byloje T‑572/11
Samir Hassan, gyvenantis Damaske (Sirija), atstovaujamas advokatų É. Morgan de Rivery ir E. Lagathu,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą S. Kyriakopoulou ir M. Vitsentzatos,
atsakovę,
dėl prašymo, pirma, panaikinti 2011 m. rugpjūčio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2011/515/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 218, p. 20), 2011 m. rugpjūčio 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 843/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 218, p. 1), 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273 (OL L 319, p. 56), 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (OL L 16, p. 1), 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimą 2012/739/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/782 (OL L 330, p. 21), 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2013/185/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/739 (OL L 111, p. 77), 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 363/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 111, p. 1), ir 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, p. 14) tiek, kiek šie aktai susiję su ieškovu, ir, antra, dėl prašymo atlyginti tariamai patirtą žalą
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai I. Wiszniewska-Białecka ir I. Ulloa Rubio (pranešėjas),
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. vasario 28 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovas Samir Hassan yra verslininkas, Sirijos pilietis.
Sprendimas 2011/273 ir Reglamentas Nr. 442/2011
2 Europos Sąjungos Taryba griežtai pasmerkė smurtines taikių protestų represijas įvairiose Sirijos vietose, paragino Sirijos valdžios institucijas nenaudoti jėgos ir 2011 m. gegužės 9 d. priėmė Sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, p. 11). Atsižvelgdama į situacijos rimtumą, Taryba nustatė ginklų embargą, vidaus represijoms naudojamos įrangos eksporto draudimą, leidimo atvykti į Europos Sąjungą tam tikriems asmenims ir subjektams, atsakingiems už smurtines represijas prieš civilius Sirijos gyventojus, apribojimus ir įšaldė jų lėšas bei ekonominius išteklius.
3 Sprendimo 2011/273 priede išvardyti už smurtines represijas prieš civilius Sirijos gyventojus atsakingi asmenys ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys bei subjektai. Pagal šio sprendimo 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu Taryba gali iš dalies keisti minėtą sąrašą. Ieškovas tame sąraše nenurodytas.
4 Kadangi tam tikros ribojamosios priemonės Sirijai patenka į ESV sutarties taikymo sritį, Taryba 2011 m. gegužės 9 d. priėmė Reglamentą (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 121, p. 1). Iš esmės šis reglamentas identiškas Sprendimui 2011/273, tačiau jame numatyta galimybė nutraukti lėšų įšaldymą. Šio reglamento II priede pateiktas už aptariamas represijas atsakingų asmenų, subjektų ir organizacijų ar su jais susijusių asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašas yra identiškas pateiktam Sprendimo 2011/273 priede. Ieškovas tame sąraše nenurodytas. Remiantis Reglamento Nr. 442/2011 14 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jeigu Taryba nusprendžia fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai taikyti nurodytas ribojamąsias priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia II priedą, be to, reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių peržiūri tame priede pateiktą sąrašą.
5 2011 m. rugpjūčio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/515/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/273 (OL L 218, p. 20), Taryba iš dalies pakeitė Sprendimą 2011/273, siekdama taikyti nagrinėjamas ribojamąsias priemones ir kitiems asmenims bei subjektams. Pagal minėto įgyvendinimo sprendimo 1 straipsnį šio sprendimo priede išvardyti penkiolika fizinių asmenų ir penki subjektai įtraukti į Sprendimo 2011/273 priede pateiktą sąrašą. Tarp jų nurodyti ir ieškovo vardas bei pavardė, o šalia – jo įtraukimo į nagrinėjamą sąrašą data, t. y. „2011 8 23“ ir tokie motyvai:
„Artimas Maher Al‑Assad verslo partneris. Žinoma, kad jis teikia ekonominę paramą Sirijos režimui.“
6 Tą pačią dieną, remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi ir Sprendimu 2011/273, Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 843/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 218, p. 1). Jame nurodytas ieškovas ir pateikiama ta pati informacija bei motyvai kaip Įgyvendinimo sprendimo 2011/515 priede.
7 2011 m. rugpjūčio 24 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2011/273, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo sprendimu 2011/515, ir Reglamente Nr. 442/2011, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu Nr. 843/2011 (OL C 245, p. 2).
8 2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos sprendime 2011/522/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/273 (OL L 228, p. 16), Taryba, vėl iš dalies pakeisdama Sprendimą 2011/273, numatė, kad jis, įskaitant jo priedą, taikomas ir „priede išvardytiems <...> iš režimo politikos naudos gaunantiems arba ją remiantiems asmenims ir su jais susijusiems asmenims“.
9 2011 m. rugsėjo 2 d. Reglamentu (ES) Nr. 878/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 442/2011 (OL L 228, p. 1), Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą Nr. 442/2011, kad jo II priedas būtų taikomas „asmen[ims] ir subjekt[ams], kuriuos remia režimas arba kurie jį remia, ar su jais susij[usiems] asmen[ims] ir subjekta[ms]“.
Sprendimas 2011/782 ir Reglamentas Nr. 36/2012
10 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendime 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273 (OL L 319, p. 56) Taryba padarė išvadą, kad atsižvelgiant į padėties Sirijoje rimtumą būtina nustatyti papildomas ribojamąsias priemones. Aiškumo sumetimais Sprendimu 2011/273/BUSP nustatytos priemonės ir papildomos priemonės įtrauktos į vieną teisės aktą. Sprendimo 2011/782 18 straipsnyje numatyti leidimo atvykti į Sąjungos teritoriją apribojimai, o 19 straipsnyje – į I priedą įtrauktų asmenų ir subjektų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas. Ieškovas nurodytas lentelės, kurioje pateiktas nagrinėjamas sąrašas, dalies „A. Asmenys“ 50 eilutėje ir pateikta ta pati informacija ir motyvai kaip Įgyvendinimo sprendimo 2011/515 priede.
11 2011 m. gruodžio 2 d. Taryba Oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2011/782 ir Reglamente Nr. 442/2011, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1244/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL C 351, p. 14).
12 Reglamentas Nr. 442/2011 pakeistas 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 442/2011 (OL L 16, p. 1). Ieškovas nurodytas Reglamento Nr. 36/2012 II priede ir pateikta ta pati informacija bei motyvai kaip Įgyvendinimo sprendimo 2011/515 priede ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 843/2011 priede.
13 2012 m. sausio 24 d. Taryba Oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2011/782 ir Reglamente Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL C 19, p. 5).
Sprendimas 2012/739
14 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimu 2012/739/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/782 (OL L 330, p. 21) nagrinėjamos ribojamosios priemonės buvo įtrauktos į vieną teisės aktą. Ieškovo pavardė nurodyta Sprendimo 2012/739 I priedo lentelės 48 eilutėje ir pateikta ta pati informacija ir motyvai kaip Įgyvendinimo sprendimo 2011/515 priede.
15 2012 m. lapkričio 30 d. Taryba Oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2012/739 ir Reglamente Nr. 36/2012, kuris įgyvendinamas 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1117/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 36/2012 32 straipsnio 1 dalis (OL C 370, p. 6). 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu Nr. 1117/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 36/2012 32 straipsnio 1 dalis (OL L 330, p. 9), su ieškovu susiję duomenys nekeičiami.
16 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2013/185/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/739 (OL L 111, p. 77), siekta atnaujinti Sprendimo 2012/739 I priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą. Ieškovo pavardė įtraukta į I priedo lentelės 48 eilutę ir nurodyta ta pati informacija bei motyvai kaip ankstesnių aktų prieduose.
17 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 363/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 111, p. 1), pateikta ta pati informacija ir motyvai kaip ankstesnių aktų prieduose.
18 2013 m. balandžio 23 d. Taryba Oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2012/739, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo sprendimu 2013/185, ir Reglamente Nr. 36/2012, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu Nr. 363/2013 (OL C 115, p. 5).
Sprendimas 2013/255
19 2013 m. gegužės 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, p. 14). Ieškovas nurodytas šio sprendimo I priedo lentelės 48 eilutėje ir pateikta ta pati informacija ir motyvai kaip ankstesnių aktų prieduose.
20 2013 m. birželio 1 d. Taryba Oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2013/255 ir Reglamente Nr. 36/2012 (OL C 155, p. 1).
Procesas ir šalių reikalavimai
21 2011 m. lapkričio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovas pareiškė ieškinį dėl Įgyvendinimo sprendimo 2011/515 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 843/2011 panaikinimo, kiek šie aktai su juo susiję, ir ieškinį dėl žalos atlyginimo.
22 2012 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų sustabdytas Įgyvendinimo sprendimo 2011/515 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 843/2011, kiek šie aktai su juo susiję, vykdymas, kol Bendrasis Teismas priims sprendimą pagrindinėje byloje. 2012 m. vasario 17 d. ir balandžio 23 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimis Hassan / Taryba (T‑572/11 R ir T‑572/11 RII) šis prašymas atmestas.
23 2012 m. balandžio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame dublike ieškovas patikslino reikalavimus, t. y. prašė panaikinti ir Sprendimą 2011/782 ir Reglamentą Nr. 36/2012 tiek, kiek šie aktai su juo susiję. 2012 m. birželio 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame triplike Taryba pažymėjo, kad susipažino su ieškovo prašymu.
24 2013 m. liepos 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovas patikslino savo reikalavimus, t. y. prašė panaikinti ir Sprendimą 2012/739, Įgyvendinimo sprendimą 2013/185, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 363/2013 bei Sprendimą 2013/255 tiek, kiek šie aktai su juo susiję. Taryba nepateikė pastabų šiuo klausimu.
25 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į septintąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
26 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Tarybos paprašė atsakyti į tam tikrus raštu pateiktus klausimus ir pateikti tam tikrų dokumentų. Taryba įvykdė šį prašymą.
27 Per 2014 m. vasario 28 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
28 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Įgyvendinimo sprendimą 2011/515, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 843/2011, Sprendimą 2011/782, Reglamentą Nr. 36/2012, Sprendimą 2012/739, Įgyvendinimo sprendimą 2013/185, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 363/2013 ir Sprendimą 2013/255 tiek, kiek šie aktai su juo susiję,
– pripažinti deliktinę Tarybos atsakomybę dėl ribojamųjų priemonių taikymo jam; nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. skirti 250 000 EUR sumą per mėnesį patirtai turtinei žalai atlyginti ir simbolinę 1 EUR sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš Tarybos būsimos turtinės žalos atlyginimą,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
29 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– atmesti prašymą atlyginti žalą kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl prašymų patikslinti reikalavimus priimtinumo
30 Kaip matyti iš šio sprendimo 23 ir 24 punktų, nuo tada, kai šioje byloje buvo pareikštas ieškinys, Taryba ne kartą iš dalies pakeitė ar panaikino prašomus panaikinti aktus, kurių prieduose pateiktas asmenų ir subjektų, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, sąrašas, o į jį įtrauktas ieškovas. Todėl ieškovas patikslino savo reikalavimus.
31 Remiantis teismo praktika, jeigu vykstant procesui sprendimas ar reglamentas, kuris tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu, pakeičiamas aktu, kurio dalykas tas pats, jis turėtų būti laikomas nauju faktu, leidžiančiu ieškovui patikslinti savo reikalavimus ir ieškinio pagrindus. Iš tiesų, jeigu iš ieškovo būtų reikalaujama pareikšti naują ieškinį, būtų pažeistas gero teisingumo vykdymo ir proceso ekonomijos principas. Be to, būtų neteisinga, jeigu atitinkama institucija, atsikirsdama į Sąjungos teisme pateiktame ieškinyje pareikštus kaltinimus dėl teisės akto, galėtų iš dalies pakeisti ginčijamą aktą ar jį pakeisti kitu aktu ir remtis šiuo pakeitimu procese tam, kad kita šalis netektų galimybės taikyti savo pradinių reikalavimų ir ieškinio pagrindų vėlesniam aktui arba dėl jo pateikti papildomų reikalavimų ir ieškinio pagrindų (2008 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, Rink. p. II‑3019, 46 punktas ir 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Iranian Offshore Engineering & Construction / Taryba, T ‑110/12, 16 punktas).
32 Vis dėlto, kad būtų priimtinas, prašymas patikslinti reikalavimus turi būti pateiktas per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytą terminą. Iš tiesų pagal nusistovėjusią teismo praktiką šis terminas yra imperatyvus ir Sąjungos teismas turi jį taikyti taip, kad būtų užtikrintas teisinis saugumas ir teisės subjektų lygybė prieš įstatymą (šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo PKK ir KNK / Taryba, C‑229/05 P, Rink. p. I‑439, 101 punktą). Taigi teismas privalo patikrinti, prireikus – savo iniciatyva, ar šio termino laikytasi (minėto Sprendimo Iranian Offshore Engineering & Construction / Taryba, 17 punktas).
33 Be to, primintina, kad SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas dviejų mėnesių terminas, kiek tai susiję su aktais, kuriais asmeniui ar subjektui nustatomos ribojamosios priemonės, pradedamas skaičiuoti tik arba nuo individualaus pranešimo suinteresuotajam asmeniui apie šį aktą dienos, jei žinomas jo adresas, arba, priešingu atveju, nuo pranešimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gbagbo ir kt. / Taryba, C‑478/11 P–C‑482/11 P, 59–62 punktus).
34 Galiausiai pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto, prasideda nuo to akto paskelbimo, jis skaičiuojamas nuo keturioliktos dienos po jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje pabaigos. Pagal to paties reglamento 102 straipsnio 2 dalies nuostatas šis terminas dėl nuotolių pratęsiamas dar dešimčiai dienų ir tas laikotarpis yra visiems vienodas.
35 Šiuo atveju, pirma, kiek tai susiję su reikalavimų patikslinimu dėl Sprendimo 2011/782 ir Reglamento Nr. 36/2012, pažymėtina, jog šį patikslinimą ieškovas pateikė 2012 m. balandžio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame dublike, o minėti aktai buvo priimti atitinkamai 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2012 m. sausio 18 d.
36 Tačiau nei iš bylos medžiagos, nei iš šiuo klausimu per posėdį Tarybos pateiktų atsakymų nematyti, kad apie šiuos aktus buvo individualiai pranešta, nors nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Taryba žinojo ieškovo adresą. Iš tikrųjų tą dieną Taryba patvirtino, kad gavo ieškovo advokatų jai 2011 m. lapkričio 17 d. išsiųstą laišką; jie prašė šiuo adresu jiems pateikti visą informaciją, pagrindžiančią ieškovui nustatytas ribojamąsias priemones.
37 Šiuo klausimu pažymėtina, jog Taryba nėra laisva savavališkai pasirinkti pranešimo apie savo sprendimus suinteresuotiesiems asmenims būdą. Iš tiesų iš minėto Sprendimo Gbagbo ir kt. / Taryba 61 punkto matyti, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad galima netiesiogiai pranešti apie prašomus panaikinti aktus paskelbiant pranešimą Oficialiajame leidinyje tik tada, kai neįmanoma, kad Taryba praneštų tiesiogiai. Antraip de facto Taryba galėtų nesunkiai išvengti pareigos pranešti.
38 Iš teismo praktikos matyti, kad jeigu prašymas patikslinti reikalavimus susijęs su aktu, kuriuo asmeniui ar subjektui nustatytos ribojamosios priemonės, apie kurį ieškovui nebuvo individualiai pranešta, nors institucija žinojo jo adresą, termino patikslinti su šiuo aktu susijusius ieškovo reikalavimus eiga neprasidėjo, o tai reiškia, kad ieškovo prašymas negali būti laikomas pateiktu pavėluotai (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑35/10 ir T‑7/11, 59 punktą ir 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bank Kargoshaei ir kt. / Taryba, T‑8/11, 44 punktą). Todėl atsižvelgiant į tai, kad apie Sprendimą 2011/782 ir Reglamentą Nr. 36/2011 ieškovui nebuvo individualiai pranešta, nors Taryba žinojo jo adresą, šioje byloje prašymas patikslinti reikalavimus dėl šių aktų turi būti laikomas priimtinu.
39 Antra, kiek tai susiję su reikalavimų patikslinimu dėl Sprendimo 2012/739, Įgyvendinimo sprendimo 2013/185, Įgyvendinimo reglamento Nr. 363/2013 ir Sprendimo 2013/255, pažymėtina, jog šį patikslinimą ieškovas padarė 2013 m. liepos 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu.
40 Šiuo klausimu iš taikant proceso organizavimo priemones Tarybos pateiktų dokumentų matyti, kad apie Sprendimą 2012/739 ieškovui buvo pranešta 2012 m. lapkričio 30 d. Kadangi terminas pateikti prašymą panaikinti šį sprendimą baigėsi 2013 m. vasario 11 d., šį patikslinimą reikia atmesti kaip nepriimtiną dėl to, kad jis pateiktas pavėluotai.
41 Dėl prašymo patikslinti reikalavimus, susijusius su Įgyvendinimo sprendimu 2013/185, Įgyvendinimo reglamentu Nr. 363/2013 ir Sprendimu 2013/255, pažymėtina, jog priėmus šiuos aktus apie juos ieškovui buvo individualiai pranešta 2013 m. gegužės 13 d. ir birželio 3 d. Šiomis aplinkybėmis ieškovo prašymas patikslinti reikalavimus pateiktas per du mėnesius ir dešimt dienų nuo individualių pranešimų gavimo dienos, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ir Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį. Todėl reikia pripažinti, kad ieškovo prašymas patikslinti reikalavimus tiek, kiek jis susijęs su šiais aktais, priimtinas.
42 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje byloje reikalavimai panaikinti Įgyvendinimo sprendimą 2011/515, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 843/2011, Sprendimą 2011/782, Reglamentą Nr. 36/2012, Įgyvendinimo sprendimą 2013/185, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 363/2013 ir Sprendimą 2013/255 (toliau kartu – ginčijami aktai) tiek, kiek šie aktai susiję su ieškovu, laikytini priimtinais.
Dėl prašymo panaikinti
43 Grįsdamas ieškinį ieškovas pateikia šešis ieškinio pagrindus, kurių pirmasis susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida, antrasis – teisės į gynybą, teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu, trečiasis – teisės į nuosavybę ir proporcingumo principo pažeidimu, ketvirtasis – nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, penktasis – 2005 m. gruodžio 2 d. Tarybos ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal Europos Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir įvertinimo gairių pažeidimu, o šeštasis – piktnaudžiavimu įgaliojimais.
44 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia nagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą, paskui – pirmąjį.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės į gynybą, teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu
45 Antrąjį ieškinio pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys, susijusios, pirma, su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir, antra, pareigos motyvuoti pažeidimu.
– Dėl dalies, susijusios su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
46 Iš esmės ieškovas teigia, kad jam laiku nebuvo pranešta apie jo atžvilgiu Tarybos nustatytas priemones ir kad ši jam neatsiuntė jokio oficialaus pranešimo apie motyvus, dėl kurių jis įtrauktas į ginčijamuose aktuose pateiktus sąrašus. Anot ieškovo, teisė į veiksmingą teisminę gynybą, be kita ko, reiškia, kad Taryba asmeniui ar subjektui, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, privalo pranešti apie motyvus, dėl kurių jis įtrauktas į šiuos sąrašus. Be to, ieškovas tvirtina, jog teiginys, kad Taryba nežinojo jo adreso, prieštarauja teiginiui, kad jis yra gerai žinomas Sirijos ekonominiam elitui priklausantis asmuo. Galiausiai Taryba ieškovui atėmė galimybę veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą, kai buvo nustatomos ginčijamos priemonės.
47 Taryba ginčija ieškovo argumentų pagrįstumą.
48 Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą paisymas apima teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su bylos medžiaga laikantis teisėtų konfidencialumo interesų (2013 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, toliau – Sprendimas Kadi II, 99 punktas).
49 Kiek tai susiję su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisminę gynybą, reikalaujama, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, kad šis asmuo galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir susipažinęs su visa informacija nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į jurisdikciją turintį teismą, taip pat tam, kad šis teismas galėtų visiškai vykdyti atitinkamo sprendimo teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Kadi II 100 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
50 Tačiau Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje pripažįstami joje įtvirtintų teisių įgyvendinimo apribojimai, jeigu atitinkamu apribojimu paisoma nagrinėjamos pagrindinės teisės esminio turinio ir, laikantis proporcingumo principo, jis yra būtinas ir iš tikrųjų atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus (žr. minėto Sprendimo Kadi II 101 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
51 Be to, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo egzistavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma į nagrinėjamo akto pobūdį, jo priėmimo aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (minėto Sprendimo Kadi II 102 punktas).
52 Kiek tai susiję su asmens, kuriam nustatytos ribojamosios priemonės, teise į gynybą, Sąjungos teismas skiria pradinį asmens pavardės ar subjekto pavadinimo įtraukimą į sąrašą, kuriame nustatytos ribojamosios priemonės, ir šio asmens pavardės ar subjekto pavadinimo palikimą tame sąraše priimant paskesnius sprendimus.
53 Iš tiesų iš Sąjungos institucijų nereikalaujama apie šio įtraukimo motyvus pranešti prieš pradinį asmens pavardės ar subjekto pavadinimo įtraukimą į nagrinėjamą sąrašą, nes toks pranešimas galėtų pakenkti lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonių, nustatytų šiais sprendimais, veiksmingumui (žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, 38 ir 39 punktus bei nurodytą teismo praktiką).
54 Tačiau, kiek tai susiję su sprendimu palikti atitinkamo asmens pavardę nagrinėjamame sąraše, kompetentinga Sąjungos institucija prieš priimdama šį sprendimą tam asmeniui turi pranešti turimus duomenis apie jį savo sprendimui pagrįsti, kad šis asmuo galėtų ginti savo teises (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Kadi II 111 ir 112 punktus).
55 Šiuo atveju Sprendimo 2011/273 5 straipsnyje ir Reglamento Nr. 442/2011 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurių turinys iš esmės pakartotas Sprendimo 2011/782 21 straipsnyje, Reglamento Nr. 36/2012 15 straipsnio 3 dalyje ir Sprendimo 2013/255 30 straipsnio 2 dalyje, numatyta, jog apie sprendimą Taryba praneša tiesiogiai, jei žinomas adresas, atitinkamam asmeniui ar subjektui, įskaitant jo įtraukimo į sąrašą priežastis, arba paskelbia pranešimą ir suteikia galimybę pateikti pastabas.
56 Visų pirma šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 36 punkto, Taryba ieškovo adresą žinojo tik nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Todėl ji negalėjo individualiai pranešti apie iki šios datos priimtus aktus.
57 Pirma, dėl ieškinyje ginčijamų aktų, t. y. Įgyvendinimo sprendimo 2011/515 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 843/2011, reikia konstatuoti, jog Taryba teisingai tvirtina, kad ieškovas galėjo sužinoti apie minėtų aktų priėmimą iš 2011 m. rugpjūčio 24 d. Oficialiajame leidinyje paskelbto Pranešimo asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2011/273 ir Reglamente Nr. 442/2011, kurie įgyvendinami dviem minėtais aktais (žr. šio sprendimo 7 punktą). Iš tiesų, kadangi Taryba nežinojo ieškovo adreso, kai šie aktai buvo priimami, jos negalima kaltinti tuo, kad pažeidė teisę į gynybą, nes individualiai nepranešė.
58 Be to, negalima manyti, jog prieštaringa teigti, pirma, kad ieškovas buvo artimas Maher Al‑Assad verslo partneris, ir, antra, nežinoti jo adreso. Šiuo klausimu primintina, kaip tai tvirtina Taryba, kad Sirijoje Sąjungos institucijos turi tik ribotas galimybes ieškoti visų fizinių asmenų, kuriems taikoma ribojamųjų priemonių sistema, asmeninių adresų, ypač sukilimų laikotarpiu. Be to, Tarybos praktika siųsti pranešimą atitinkamam fiziniam asmeniui tik tiksliu adresu Sirijoje, jeigu jis žinomas, o ne apytiksliu (kaip, atrodo, teigia ieškovas) yra pagrįsta, antraip pranešimą galėtų atplėšti ir perskaityti tretieji asmenys, o ribojamosios priemonės yra opi sritis. Galiausiai ieškovo ryšys su Maher Al‑Assad yra aplinkybė, kurią galima nustatyti iš kitų duomenų nei jo adresas.
59 Antra, kiek tai susiję su aktais, kuriuos prašoma panaikinti 2012 m. balandžio 11 d. dublike ir 2013 m. liepos 8 d. pareiškime dėl reikalavimų patikslinimo, t. y. Sprendimą 2011/782, Reglamentą Nr. 36/2012, Įgyvendinimo sprendimą 2013/185, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 363/2013 ir Sprendimą 2013/255, reikia konstatuoti, kad, remiantis šio sprendimo 54 punkte nurodyta teismo praktika ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Taryba žinojo ieškovo adresą, ji ieškovui turėjo individualiai pranešti, kad priimti šie aktai. Tačiau ji pranešė apie tris paskutiniuosius nurodytus aktus, o apie du pirmuosius aktus individualaus pranešimo neišsiuntė. Šiuo atžvilgiu ji ieškovui turėjo individualiai pranešti apie jo pavardės palikimo šiuose aktuose pateiktuose sąrašuose motyvus.
60 Vis dėlto, remiantis teismo praktika, individualaus pranešimo nepateikimas nebūtinai lemia akto panaikinimą, jei ieškovo teisės užtikrintos. Iš tiesų, jeigu Taryba neįvykdė savo pareigos individualiai pranešti apie aktą, bet ieškovas apie tą aktą žinojo ir dėl jo pareiškė ieškinį per nustatytą terminą, ieškovo teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes jis turėjo galimybę gintis (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba, 48 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
61 Šiuo atveju, priešingai, nei teigia ieškovas, tai, kad jam nebuvo individualiai pranešta, nepažeidė nei jo teisės į gynybą, nei jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą, nes, pirma, tai nesutrukdė sužinoti individualių ir konkrečių jam taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo priežasčių ir atitinkamai į tai reaguoti. Toliau pažymėtina, kad ieškovas nepateikia jokio argumento, kad įrodytų, jog dėl šio individualaus nepranešimo jam buvo sunkiau gintis prieš Tarybą vykstant administracinei procedūrai ar procesui Bendrajame Teisme (pagal analogiją žr. 2012 m. kovo 21 d. Bendrojo Teismo sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba, T‑439/10 ir T‑440/10, 68 punktą). Galiausiai reikia konstatuoti, kad reikalavimai, pateikti prašyme patikslinti reikalavimus, kiek jie susiję su Sprendimu 2011/782 ir Reglamentu Nr. 36/2012, bet kuriuo atveju buvo pripažinti priimtinais (žr. šio sprendimo 37 punktą), taigi jis turėjo galimybę pateikti ieškinį Sąjungos teisme pagal SESV 275 straipsnio antrą pastraipą, taikomą kartu su SESV 263 straipsnio ketvirta ir šešta pastraipomis.
62 Todėl tai, kad ieškovui nebuvo pranešta apie tam tikrus ginčijamus aktus, šiuo atveju nepateisina tų aktų panaikinimo.
63 Darytina išvada, kad teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą buvo tinkamai užtikrintos.
64 Todėl antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
– Dėl dalies, susijusios su pareigos motyvuoti pažeidimu
65 Ieškovas tvirtina, kad šiuo atveju Taryba nurodė tik neaiškius ir bendrus argumentus siekdama pagrįsti jo įtraukimą į ginčijamuose aktuose pateiktus sąrašus. Šiuo klausimu jis primena, kad, remiantis teismo praktika, atsižvelgiant į tai, jog asmenys ir subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, neturi teisės būti iš anksto išklausyti, pareigos motyvuoti laikymasis yra dar svarbesnis. Motyvuose turi būti nurodytas ne tik atitinkamo akto taikymo teisinis pagrindas, bet ir specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, naudodamasi savo diskrecija, mano, kad atitinkamiems asmenims ar subjektams turi būti taikomos ribojamosios priemonės.
66 Taryba ginčija ieškovo argumentus.
67 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareiga nurodyti asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą paisymo principo dalis, siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų, ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme ir leisti šiam teismui vykdyti šio akto teisėtumo kontrolę (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, 49 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
68 Primintina ir tai, kad SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti nustatytos priemonės pagrindžiančius motyvus, o jurisdikciją turintis teismas – vykdyti jo kontrolę (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 61 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
69 Dėl bendros užsienio ir saugumo politikos srityje nustatytų ribojamųjų priemonių pabrėžtina, jog atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotasis asmuo neturi teisės būti išklausytas iki pirminio sprendimo įšaldyti lėšas priėmimo, pareigos motyvuoti laikymasis yra dar svarbesnis, nes tai yra vienintelė garantija, leidžianti suinteresuotajam asmeniui bent po šio sprendimo priėmimo veiksmingai pasinaudoti turimomis teisių gynimo priemonėmis, siekiant užginčyti šio sprendimo teisėtumą (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 62 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
70 Todėl Tarybos priimto akto, kuriame nustatoma lėšų įšaldymo priemonė, motyvuose turi būti nurodytos specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, naudodamasi savo diskrecija, mano, kad suinteresuotajam asmeniui turi būti taikoma tokia priemonė (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 63 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
71 Vis dėlto reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir adresatų suinteresuotumą gauti paaiškinimus (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 64 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
72 Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 65 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
73 Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam taikomos priemonės reikšmę (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 66 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
74 Visų pirma, kiek tai susiję su Sąjungos Sirijai taikomų ribojamųjų priemonių bendrais motyvais, šiuo atveju pirmiausia pažymėtina, kad Sprendimo 2011/273 pirmose trijose konstatuojamosiose dalyse, kurios pakartotos ir vėliau priimtuose ginčijamuose aktuose, nurodyti tokie motyvai:
„1. 2011 m. balandžio 29 d. Europos Sąjunga pareiškė, kad jai didelį susirūpinimą kelia padėtis Sirijoje ir tai, kad į keletą Sirijos miestų išsiųstos karinės ir saugumo pajėgos.
2. Sąjunga griežtai pasmerkė smurtines represijas, įskaitant gyvosios amunicijos naudojimą, prieš taikius protestus įvairiose Sirijos vietovėse, ko pasekoje [dėl kurių] žuvo keletas demonstrantų, žmonės sužeidžiami ir savavališkai sulaikomi, bei paragino Sirijos saugumo pajėgas laikytis santūrumo, o ne vykdyti represijas.
3. Atsižvelgiant į padėties rimtumą, Sirijai ir asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, turėtų būti nustatytos ribojamosios priemonės.“
75 Be to, Sprendimo 2011/273 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už civilių gyventojų Sirijoje smurtines represijas, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims ir subjektams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai“.
76 Dėl vėliau nei Įgyvendinimo sprendimas 2011/515 ir Įgyvendinimo reglamentas Nr. 843/2011 priimtų aktų pirmiausia pažymėtina, kad Sprendimo 2011/273 4 straipsnis buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2011/522 taip:
„Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims bei subjektams ir su jais susijusiems asmenims ir subjektams priklausančios ar jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.“
77 Šio pakeitimo pagrindimas nurodytas būtent Sprendimo 2011/522 4 konstatuojamojoje dalyje, ji suformuluota taip:
„Leidimo atvykti apribojimai ir lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas turėtų būti papildomai taikomi ir kitiems asmenims bei subjektams, kurie gauna naudos iš režimo politikos arba kurie ją remia, visų pirma asmenims ir subjektams, kurie teikia režimui finansinę ar logistinę paramą, ypač saugumo struktūroms, arba kurie trukdo pastangoms taikiai pereiti prie demokratijos Sirijoje.“
78 Iš minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba matyti, kad buvo galima preziumuoti, jog svarbūs Sirijos visuomenės veikėjai žinojo bendras aplinkybes, nurodytas Sprendime 2011/273. Taigi šioje byloje Samir Hassan, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra Sirijoje įsikūręs žinomas verslininkas, kuris dėl savo profesinės veiklos galėjo būti informuotas apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus dėl lėšų įšaldymo.
79 Be to, priešingai, nei teigia ieškovas, aptariami bendri kriterijai aiškūs ir susiję tik su konkrečiais asmenimis ar subjektais. Iš tiesų, nors dėl šių kriterijų taikymo Taryba turi diskreciją, jie nėra savavališki, nes jais nustatomos tam tikros ribos. Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad tie kriterijai taikomi tik asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, ir su jais susijusiems asmenims ir subjektams, o kai buvo priimtas Sprendimas 2011/522, – asmenims ir subjektams, kurie gauna naudos iš Sirijos režimo politikos, ir asmenims bei subjektams, kurie teikia tam režimui finansinę ar logistinę paramą. Šiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, aptariami bendri kriterijai leidžia išskirti asmenis ir subjektus, kuriems taikomi ginčijami aktai.
80 Antra, dėl ieškovo įtraukimo į Įgyvendinimo sprendime 2011/515 ir vėliau priimtuose aktuose nustatytą sąrašą motyvų pažymėtina, jog šie motyvai siejami su tuo, kad, pirma, ieškovas yra artimas Maher Al‑Assad verslo partneris ir, antra, yra žinoma, kad jis teikia ekonominę paramą Sirijos režimui.
81 Pirmiausia dėl motyvo, kad ieškovas yra artimas Maher Al‑Assad verslo partneris, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ir šis motyvas yra aiškus ir tikslus, kaip tai suprantama pagal teismo praktiką, nes ieškovas galėjo ginčyti, kad tarp jo ir Maher Al‑Assad egzistuoja ryšys. Be to, nagrinėjant, ar įvykdyta pareiga motyvuoti, reikia atsižvelgti į motyvus, nurodytus dėl Maher Al‑Assad. Taigi iš šių motyvų aiškiai matyti, kad, anot Tarybos, Maher Al‑Assad yra vienas iš atsakingųjų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje. Konkrečiai kalbant, Sprendime 2011/273 jis apibūdintas taip „kariuomenės 4‑osios divizijos vadas, „Baath“ partijos centrinės vadovybės narys, Respublikos gvardijos lyderis; pagrindinis represijų prieš manifestantus vadovas“.
82 Dėl motyvo, kad žinoma, jog ieškovas teikė finansinę paramą Sirijos režimui, pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovas pateikė daugybę dokumentų, siekdamas įrodyti, kad nedalyvavo jokioje ekonominėje veikloje, kurios tikslas – teikti paramą režimui, patvirtina, jog Tarybos pateikti motyvai jam leido žinoti veiksmus, kuriais jis kaltinamas, ir ginčyti tai, kad šie veiksmai iš tikrųjų buvo padaryti, arba jų reikšmę.
83 Vadinasi, motyvavimas atitinka šio sprendimo 67–73 punktuose primintas taisykles. Iš tikrųjų motyvavimas ieškovui leido suprasti priežastis, dėl kurių jis buvo įtrauktas į nagrinėjamą sąrašą, t. y. dėl to, kad turėjo ryšių su asmeniu, atsakingu už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje. Be to, motyvavimas jam leido ginčyti tų ryšių tikrumą, kaip tai matyti iš jo argumentų ir pirmajame ieškinio pagrinde pateiktų įrodymų.
84 Taigi Tarybos pateikto motyvavimo pakanka įvykdyti pareigą motyvuoti, kuri jai nustatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje.
85 Todėl reikia atmesti antrojo ieškinio pagrindo antrą dalį ir visą antrąjį pagrindą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida
86 Ieškovas teigia, kad Taryba tinkamai teisiškai neįrodė motyvų, pagrindžiančių jo įtraukimą į ginčijamus sąrašus, ir kaltina ją tuo, kad nenurodė nei informacijos šaltinio, nei įrodymų, patvirtinančių jo ekonominę paramą Sirijos režimui. Konkrečiai kalbant, jis pažymi, kad, pirma, penkiolikos Sirijoje jo valdomų įmonių veiklos tikslas ir sritis yra vien komerciniai ir finansiniai ir kad du bankai, kuriuose jis turi akcijų, neturi jokių sąsajų su Sirijos režimu. Be to, ieškovas niekada nėjo politinių ar net oficialių pareigų, įrodančių ryšį su Sirijos valdžia, ir 2011 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo bendrovės Cham Holding valdybos narys. Iš tikrųjų jis tvirtina, kad toje bendrovėje yra tik mažumos akcininkas, o jo akcijų dalis sudaro tik 1,714 %. Antra, ieškovas tvirtina, jog tai, kad buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus valstybės narės siūlymu, nepateisina jo įtraukimo į tuos ginčijamuose aktuose nustatytus sąrašus pagrįstumo. Trečia, ieškovas nurodo, kad ginčijamų aktų turinys pažeidžia pagal Sąjungos teisę užtikrinamus bendruosius nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principus, nes Taryba iš ginčijamų sąrašų pašalino bendrovėje Cham Holding tokią pačią akcijų dalį turintį kitą akcininką.
87 Pirmiausia Taryba teigia, kad Bendrasis Teismas turi vykdyti tik ribotą kontrolę, kiek tai susiję su ribojamosiomis priemonėmis, kuriomis siekiama daryti spaudimą trečiosios šalies, negerbiančios nei teisinės valstybės, nei žmogaus teisių, režimui. Be to, ji teigia, kad ieškovo įtraukimas į ginčijamus sąrašus yra pagrįstas, nes, be kita ko, jis priklauso Sirijos valdančiajam ekonominiam sluoksniui. Šiuo klausimu Taryba mano, jog pakanka, kad ieškovas yra bendrovės Cham Holding valdybos narys ir akcininkas, o šią bendrovę kontroliuoja Rami Makhlouf, kuriam taip pat taikomos ribojamosios priemonės. Galiausiai Taryba mano, kad argumentas dėl nediskriminavimo principo pažeidimo netinkamas, nes ji vertina kiekvieno atvejo aplinkybes, atsižvelgdama į sudėtingus politinius vertinimus ir daugybę veiksnių, kurie kartais visuomenei net nėra žinomi.
88 Remiantis teismo praktika, Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamu teisminės kontrolės veiksmingumu, be kita ko, reikalaujama, kad atlikdamas motyvų, kuriais grindžiamas sprendimas įtraukti ar palikti atitinkamo asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas įsitikintų, kad šis sprendimas pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami motyvų, kuriais pagrįstas šis sprendimas, santraukoje nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o susijusi su nagrinėjimu, ar šie motyvai arba bent vienas jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti šį sprendimą, yra pagrįsti (minėto Sprendimo Kadi II 119 punktas).
89 Būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų atitinkamo asmens atžvilgiu, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų. Atitinkamos institucijos pateikti duomenys ar įrodymai turi pagrįsti atitinkamo asmens atžvilgiu nurodytus motyvus. Jeigu šie duomenys neleidžia konstatuoti motyvo pagrįstumo, Sąjungos teismas atmeta šį motyvą kaip nagrinėjamo sprendimo įtraukti ar palikti įtraukimą į sąrašą pagrindą (minėto Sprendimo Kadi II 121–123 punktai).
90 Šiuo atveju Taryba teigia, kad ieškovas yra verslininkas, priklausantis Sirijos valdančiajam ekonominiam sluoksniui. Nors iš tiesų ieškovo turimas verslininko statusas yra neginčytinas faktas, kurį jis pats pripažino, vis dėlto šis faktas nėra motyvas, kuriuo grindžiami ginčijami aktai. Todėl, siekiant nustatyti Tarybos sprendimo pagrįstumą, reikia nagrinėti, ar pakankamai teisiškai įrodyti ieškovo ryšys su Maher Al‑Assad ir ieškovo ekonominė (finansinė ir logistinė) parama už represijas atsakingam Sirijos režimui.
91 Taigi pirmiausia reikia konstatuoti, kad vienintelis šiuo klausimu Tarybos pateiktas pagrindimas yra ištraukos iš 2011 m. rugpjūčio 16 d. dokumentų „Coreu BUSP/0060/11“ (Tarybos dokumentai 5048/12 ir 5710/14) ir 2012 m. sausio 21 d. dokumento (Tarybos dokumentas 5711/14), kuriuose nurodyti tie patys glausti motyvai kaip ir pakartotieji ginčijamuose aktuose, t. y. būtent aplinkybė, kad ieškovas yra artimas Maher Al‑Assad verslo partneris. Šiomis aplinkybėmis Taryba nepateikė jokio įrodymo, galinčio pagrįsti ar bent leisti manyti, kad egzistavo ryšys tarp ieškovo ir Maher Al‑Assad.
92 Be to, Taryba Bendrajam Teismui pateikė su Sirijos elitu susijusius spaudos straipsnius, US Department of the Treasury (Jungtinių Valstijų Iždo departamentas) telegramą, kurioje Rami Makhlouf nurodytas kaip Sirijos korupcijos naudos gavėjas, ir ištrauką iš 2012 m. sausio 21 d. dokumento „Coreu BUSP/0060/11“ (Tarybos dokumentas 5711/14); jame nurodyti tokie motyvai: „Samir Hassan yra vienas iš pagrindinių Cham Holding akcininkų ir valdo tam tikras jos dukterines bendroves“, kad „tam tikras Rami Maklouf <…> turtas įregistruotas jo [Samir Hassan] vardu“ ir kad „jis turi sandėlių, paverstų įkalinimo stovyklomis“. Vis dėlto atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą Taryba negalėjo pateikti jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti.
93 Todėl Tarybos pateiktoje informacijoje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jos teiginius, kad ieškovas susijęs su Maher Al‑Assad ar teikia ekonominę paramą Sirijos režimui.
94 Vadinasi, Taryba neįvykdė pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, kaip jį išaiškino Teisingumo Teismas minėtame Sprendime Kadi II, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos.
95 Todėl reikia pritarti pirmajam ieškinio pagrindui ir panaikinti ginčijamus aktus tiek, kiek jie susiję su ieškovu, ir nereikia nagrinėti šiam ieškiniui pagrįsti pateiktų kitų ieškinio pagrindų.
Dėl ginčijamų aktų panaikinimo padarinių laiko atžvilgiu
96 Remiantis SESV 264 straipsnio antra pastraipa, jeigu Bendrasis Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai. Iš teismo praktikos matyti, kad šia nuostata Sąjungos teismui leidžiama nuspręsti, nuo kokios datos įsigalios jo sprendimai dėl panaikinimo (žr. 2013 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Nabipour ir kt. / Taryba, T‑58/12, 250 ir 251 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
97 Šioje byloje Bendrasis Teismas mano, kad dėl nurodytų priežasčių reikia palikti galioti ginčijamų aktų padarinius, kol pasibaigs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytas terminas apeliaciniam skundui pateikti, arba, jei apeliacinis skundas bus pateiktas per šį terminą, kol šis apeliacinis skundas bus atmestas.
98 Todėl ieškovo interesas, kad šis sprendimas dėl panaikinimo įsigaliotų nedelsiant, turi būti palygintas su Sąjungos politikos ribojamųjų priemonių Sirijai siekiamu bendrojo intereso tikslu. Taigi ribojamosios priemonės panaikinimo padarinių pakeitimas laiko atžvilgiu gali būti pateisintas būtinybe užtikrinti ribojamųjų priemonių veiksmingumą ir galiausiai privalomaisiais su saugumu ar Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautiniais santykiais susijusiais pagrindais (kiek tai susiję su pareigos suinteresuotajam asmeniui iš anksto pranešti apie pirminio jo įtraukimo į sąrašus motyvus nebuvimu, pagal analogiją žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, Rink. p. I‑13427, 67 punktą).
99 Taigi, jei būtų nustatyta, kad ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu, panaikinantis sprendimas įsigalioja nedelsiant, tai leistų pastarajam pervesti visas ar dalį savo lėšų už Sąjungos ribų, o Taryba prireikus nebegalėtų laiku taikyti SESV 266 straipsnio, kad ištaisytų šiame sprendime pripažintus pažeidimus, ir dėl to galėtų būti padaryta rimtos ir nepataisomos žalos bet kokiam turto įšaldymo, kurį Taryba galėtų nuspręsti taikyti ieškovui ateityje, veiksmingumui.
100 Iš tiesų dėl SESV 266 straipsnio taikymo šiuo atveju pažymėtina, jog šį sprendimą panaikinti ieškovo įtraukimą į atitinkamus sąrašus lemia tai, kad šio įtraukimo motyvai nepagrįsti pakankamais įrodymais (žr. šio sprendimo 94 punktą). Nors Taryba sprendžia dėl šio sprendimo vykdymo tvarkos, tai nereiškia, kad ieškovas negali būti įtrauktas į sąrašus iš naujo. Iš tiesų Taryba, atlikusi naują tyrimą, gali iš naujo įtraukti ieškovą į sąrašus, remdamasi teisiškai pakankamai pagrįstais motyvais.
101 Darytina išvada, kad panaikinti sprendimai ir reglamentai, kiek jie susiję su ieškovu, turi likti galioti, kol pasibaigs apeliacinio skundo pareiškimo terminas, arba, jei toks skundas bus pareikštas per šį terminą, iki galimo apeliacinio skundo atmetimo.
Dėl prašymo atlyginti žalą
102 Ieškovas teigia, kad dėl jam taikytų ribojamųjų priemonių jis patyrė didelę žalą. Jis nurodo, kad tenkinamos trys kumuliacinės sąlygos Sąjungos deliktinei atsakomybei kilti, ir prašo skirti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. 250 000 EUR sumą per mėnesį patirtai turtinei žalai atlyginti, simbolinę 1 EUR sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti ir atlyginti būsimą žalą.
103 Taryba ginčija ieškovo argumentus ir mano, kad jis neįrodė, jog tenkinamos tokiam prašymui keliamos sąlygos.
104 Pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos institucijos ar tarnautojai.
105 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos institucijų veiksmus, turi būti įvykdytos kelios kumuliacinės sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama institucija, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodomos žalos (1982 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Oleifici Mediterranei / EEB, 26/81, Rink. p. 3057, 16 punktas; 2005 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Beamglow / Parlamentas ir kt., T‑383/00, Rink. p. II‑5459, 95 punktas ir 2011 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, Rink. p. II‑7915, 28 punktas).
106 Kai viena iš trijų Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų netenkinama, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti, ar įvykdytos kitos dvi sąlygos (šiuo klausimu žr. 1994 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo KYDEP / Taryba ir Komisija, C‑146/91, Rink. p. I‑4199, 81 punktą; minėto Sprendimo Sison / Taryba 29 punktą; 2002 m. vasario 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Förde‑Reederei / Taryba ir Komisija, T‑170/00, Rink. p. II‑515, 37 punktą). Be to, Sąjungos teismas neprivalo nagrinėti šių sąlygų tam tikra nustatyta tvarka (1999 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, Rink. p. I‑5251, 13 punktas).
107 Galiausiai primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką kiekviename prašyme atlyginti žalą, nesvarbu, ar jame prašoma atlyginti turtinę, ar neturtinę, simbolinę ar realią žalą, turi būti nurodytas tariamos žalos pobūdis atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kaltinama, ir visa ši žala bent apytiksliai įvertinta (žr. 2007 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sison / Taryba, T‑47/03, neskelbiamo Rinkinyje, 250 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
108 Šiuo atveju reikia atmesti ieškovo prašymą atlyginti žalą, nes prašomos atlyginti žalos buvimas neįrodytas. Iš tikrųjų ieškovas tik nurodė su negautomis pajamomis susijusius skaičius, bet nepateikė jokių įrodymų apie jų dydį prieš ir po jo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus, todėl neįrodė, kad patyrė žalos dėl negalėjimo naudotis savo lėšomis. Šiuo klausimu prašyme atlyginti žalą reikalaujamai sumai pagrįsti nepakanka banko laiškų, kuriais ieškovas informuotas apie lėšų įšaldymą (ieškinio 5 ir 9 priedai), ir banko kortelių panaikinimo (ieškinio 17 ir 18 priedai). Be to, ieškovas nepaaiškino, kaip iš atskleisto sutartinių santykių su nurodytais tiekėjais nutraukimo galima nustatyti prašomą žalos atlyginimo sumą (ieškinio 19–21 priedai). Per posėdį ieškovui buvo pateiktas klausimas ir dėl įrodymų, galinčių pagrįsti prašomą kompensacijos sumą, bet jis negalėjo pateikti nė vieno įrodymo. Be to, tariamai negautos ieškovo pajamos gali būti laikomos ir Sirijos ekonominės padėties pablogėjimo nuo šią šalį sukrėtusių įvykių pradžios tiesioginėmis pasekmėmis.
109 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškovo prašymą atlyginti žalą kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
110 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
111 Kadangi šioje byloje atmesti Tarybos reikalavimai dėl panaikinimo ir ieškovo prašymas atlyginti žalą, minėta nuostata bus tinkamai pritaikyta nusprendus, kad Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šiame procese. Kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros išlaidomis, ieškovas padengia savo ir Tarybos išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti prašymą panaikinti 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimą 2012/739/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/782/BUSP kaip nepriimtiną.
2. Panaikinti, kiek šie aktai susiję su Samir Hassan:
– 2011 m. rugpjūčio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2011/515/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai,
– 2011 m. rugpjūčio 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 843/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje,
– 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273/BUSP,
– 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011,
– 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2013/185/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/739/BUSP,
– 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 363/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012,
– 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai.
3. Panaikintų sprendimų ir reglamentų pasekmės, susijusios su S. Hassan, lieka galioti iki apeliacinio skundo pateikimo termino pabaigos arba, jeigu per šį terminą bus pateiktas apeliacinis skundas, iki galimo apeliacinio skundo atmetimo.
4. Atmesti prašymą atlyginti žalą.
5. Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę S. Hassan patirtų bylinėjimosi išlaidų šiame procese.
6. S. Hassan padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų šiame procese. Jis padengia savo ir Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą.
van der Woude | Wiszniewska-Białecka | Ulloa Rubio |
Paskelbta 2014 m. liepos 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.