Byla T‑456/14
L’association des fonctionnaires indépendants pour la défense de la fonction publique européenne (TAO-AFI)
ir
Syndicat des fonctionnaires internationaux ir européens – Section du Parlement européen (SFIE-PE)
prieš
Europos Parlamentą
ir
Europos Sąjungos Tarybą
„Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos – Kasmetinis tikslinimas – Reglamentai Nr. 422/2014 ir Nr. 423/2014 – Pažeidimai per aktų priėmimo procedūrą – Nesikonsultavimas su profesinėmis sąjungomis“
Santrauka – 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Reglamentas, kuriuo tikslinami Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiai ir pensijos – Profesinių sąjungų ir organizacijų, turinčių procesinių teisių per reglamento priėmimo procedūrą, ieškinys – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa ir SESV 336 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 9 straipsnio 3 dalis, 10b, 10c, 24b ir 55 straipsniai, II priedo 1 straipsnis ir XI priedo 3 ir 10 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai Nr. 422/2014 ir 423/2014)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Profesinės asociacijos, kuri gina savo narius ir jiems atstovauja, ieškinys – Priimtinumas – Sąlygos
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa)
3. Institucijų aktai – Direktyvos – Direktyva 2002/14 dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo – Tiesioginis pareigų Sąjungos institucijoms nustatymas dėl jų ir jų darbuotojų santykių – Netaikymas – Galimybė remtis – Apimtis
(SESV 288 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14)
4. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Dublike pirmą kartą pateikti pagrindai – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas ir 48 straipsnio 2 dalis)
5. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Abstraktus paaiškinimas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio 1 pastraipa ir 53 straipsnio 1 pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
6. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas – Teismo „ex officio“ atliekamas patikrinimas
(SESV 263 straipsnis)
1. Reglamentas, kuriuo tikslinami Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiai ir pensijos bei šiems darbo užmokesčiams ir pensijoms taikytini korekciniai koeficientai, priimtas remiantis SESV 336 straipsniu pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priskiriamas prie visuotinio taikymo teisės aktų kategorijos, dėl kurių fiziniai ar juridiniai asmenys gali pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą laikydamiesi tiesioginės ir konkrečios sąsajos sąlygų.
Dėl profesinių sąjungų ar organizacijų pareikšto ieškinio pažymėtina, kad tai, jog jos pasinaudojo teise į informavimą ir konsultavimąsi dėl darbo užmokesčių ir pensijų tikslinimo pasiūlymo, kurį Komisija pateikė Parlamentui ir Tarybai, ir kuris lėmė minėto reglamento priėmimą, neįrodo, kad šis reglamentas joms daro tiesioginę įtaką. Iš tikrųjų tai, kad asmuo vienaip ar kitaip dalyvauja Sąjungos teisės akto priėmimo procese, šį asmenį individualizuoja nagrinėjamo akto atžvilgiu, tik jeigu taikomi Sąjungos teisės aktai jam suteikia tam tikrų procedūrinių garantijų. Taigi, nebent aiški nuostata numatytų kitaip, nei visuotinio taikymo aktų rengimo procesas, nei pačių šių aktų pobūdis nereikalauja pagal bendruosius Sąjungos teisės principus, kaip antai teisę būti išklausytam, susijusių asmenų dalyvavimo, nes laikoma, kad jų interesams atstovauja politinės institucijos, kurios priima šiuos teisės aktus.
Pareigūnų tarybos nuostatų XI priedo 10 straipsnis, kuris tam tikromis aplinkybėmis leidžia nukrypti nuo šio priedo 3 straipsnyje numatyto darbo užmokesčių ir pensijų įprasto metinio tikslinimo metodo, netaikomas vykstant procedūrai, per kurią buvo priimtas nagrinėjamas reglamentas. Todėl ieškovai negali remtis šioje nuostatoje numatytomis procesinėmis teisėmis siekdami įrodyti savo teisę pareikšti ieškinį. Tas pats galioja Pareigūnų tarnybos nuostatų 10a straipsniui, 9 straipsnio 3 daliai, Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 1 straipsniui, Pareigūnų tarnybos nuostatų 24b ir 55 straipsniams. Tačiau tai, kad profesinės sąjungos ir organizacijos negali kildinti procedūrinių teisių iš šių nuostatų, nereiškia, kad jos negali pasinaudoti šiomis teisėmis remdamosi kitomis Sąjungos teisės nuostatomis, įskaitant Pareigūnų tarnybos nuostatus. Taigi Pareigūnų tarnybos nuostatų 10b ir 10c straipsniuose Komisijai atitinkamai suteikiama galimybė konsultuotis su minėtomis atstovaujamosiomis organizacijomis dėl pasiūlymų peržiūrėti Pareigūnų tarnybos nuostatus, o kiekvienai institucijai – teisė su šiomis organizacijomis sudaryti susitarimus dėl jų darbuotojų. Tai, kad šiais susitarimais negali būti daromi jokie Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimai, prisiimami biudžeto įsipareigojimai ir jie negali būti susiję su institucijos veikla ir kad susitarimus pasirašiusios profesinės sąjungos ar organizacijos turi veikti kiekvienoje institucijoje laikydamosi teisės aktuose numatytų Personalo komiteto įgaliojimų, savaime nekliudo tam, kad šiais susitarimais minėtoms organizacijoms būtų suteikiamos procedūrinės garantijos.
(žr. 52–54, 69, 89, 95, 97–99, 101 punktus)
2. Asociacijų, nesvarbu, ar tai yra profesinės sąjungos ar organizacijos ar tokių organizacijų susivienijimai, ieškinys dėl panaikinimo gali būti pripažintas priimtinu trimis atvejais. Pirma, jeigu pagal teisės akto nuostatą profesinėms asociacijoms yra aiškiai pripažįstamos tam tikros procedūrinio pobūdžio teisės, antra, jeigu asociacija atstovauja savo narių, kurie patys gali pareikšti ieškinį, interesams ir, trečia, jeigu asociacija yra individualizuojama dėl poveikio jos pačios, kaip asociacijos, interesams, be kita ko, todėl, kad aktu, kurį prašoma panaikinti, buvo paveikta šios asociacijos derybinė padėtis.
Dėl poveikio tokios asociacijos interesams pažymėtina, kad tam tikros kategorijos asmenų kolektyviniams interesams ginti įkurta organizacija negali būti laikoma organizacija, su kuria yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs aktas, turintis poveikį bendriems šios asmenų kategorijos interesams. Vien to, kad atstovaujamosios darbuotojų organizacijos dalyvavo derybose, po kurių buvo priimti ginčijami reglamentai, nepakanka, kad pasikeistų teisės pareikšti ieškinį, kurią pagal SESV 263 straipsnį jos gali turėti dėl šių nuostatų, pobūdis.
(žr. 55, 57, 58 punktus)
3. Kadangi direktyvos yra skirtos valstybėms narėms, o ne Sąjungos institucijoms ar organams, Direktyvos 2002/14 dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje nuostatos negali būti laikomos nustatančiomis įpareigojimus institucijoms santykiuose su jų darbuotojais.
Tačiau tai, kad pati direktyva nesaisto institucijų, nereiškia, kad šioje direktyvoje nustatytais principais negalima remtis prieš institucijas, jeigu jais konkrečiai išdėstomos pagrindinės Sutarties taisyklės ir bendrieji principai, tiesiogiai privalomi šioms institucijoms. Direktyva taip pat galėtų saistyti instituciją, kai ši įgyvendindama savo teisę organizuoti savo tarnybų veiklą ir laikydamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų ketino vykdyti konkrečią direktyvoje įtvirtintą pareigą ar kai bendro pobūdžio vidaus akte aiškiai nukreipiama į Sąjungos teisės akto leidėjo vadovaujantis Sutartimis patvirtintas priemones. Galiausiai institucijos, laikydamosi joms nustatytos sąžiningumo pareigos, veikdamos kaip darbdavys, turi atsižvelgti į Sąjungos mastu priimtas teisės aktų nuostatas.
(žr. 72–74 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 148 punktą)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 149 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 151 punktą)