2021 m. vasario 25 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimo byloje T-442/17 RENV RN / Komisija
(Byla C-118/21 P)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama B. Schima, B. Mongin, G. Gattinara
Kitos proceso šalys: RN, Europos Parlamentas
Apeliantės reikalavimai
Panaikinti 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą RN / Komisija (T-442/17 RENV),
atmesti pirmoje instancijoje pareikštą ieškinį,
priteisti iš atsakovės apeliaciniame procese bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas,
priteisti iš atsakovės apeliaciniame procese bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, nes Bendrasis Teismas išplėtė jo atliekamo nagrinėjimo apimtį ir viršijo apeliacinės instancijos teismo apibrėžtą grąžintos bylos dalyką (skundžiamo sprendimo 41–46 punktai). Komisija teigia, kad:
- ginčo dalyką grąžinus bylą nustato ne ją iš naujo nagrinėjantis teismas,
- apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsniuose numatytos skirtingos situacijos. Kadangi šios situacijos reglamentuojamos skirtingai, jis numanomai, bet neišvengiamai paneigė vienodo vertinimo principo pažeidimo buvimą,
- išnagrinėjus grąžintą bylą priimtas Bendrojo Teismo sprendimas prieštarauja apeliacinės instancijos teismo sprendimui, kiek tai susiję su galutiniu diskriminacijos buvimo pripažinimu.
Antrasis pagrindas susijęs su teisės klaida susijusia su kriterijais, taikytais vertinant teisės aktų leidėjo pasirinkimo teisėtumą, ir pareigos motyvuoti pažeidimu (skundžiamo sprendimo 68–71 ir 79 punktai). Anot Komisijos:
- Bendrasis Teismas nukrypo nuo principo, pagal kurį, vertinant Sąjungos teisės akto teisėtumą pagrindinių teisių požiūriu, negalima remtis teiginiais dėl šio akto pavieniu atveju sukeltų padarinių,
- Pareigūnų tarnybos nuostatų konkrečios taisyklės neteisėtumas negali būti grindžiamas „neprotingu“ teisės akto leidėjo pasirinkimu,
- Bendrasis Teismas neatsižvelgė į visus elementus, apibūdinančius dvi palygintinas situacijas, ir taip pažeidė Sprendime HK / Komisija (C-460/18P) įtvirtintus principus.
Trečiasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, padaryta aiškinant nediskriminavimo principą, nes Bendrasis Teismas pripažino Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsniuose numatytas situacijas panašiomis (skundžiamo sprendimo 72–85 punktai). Komisija teigia, kad:
- santuokos sudarymo data nėra vienintelis kriterijus, skiriantis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsnius. Jų skirtumai grindžiami keliais elementais, į kuriuos Bendrasis Teismas atsisakė atsižvelgti,
- Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į tikslą, kurio siekiama abiejose nuostatose numatyta minimalia santuokos trukme, tuomet paaiškėtų jų skirtumai,
- nebuvo įrodytas diskriminacijos dėl amžiaus faktas.
Ketvirtasis pagrindas susijęs su teisės klaida aiškinant Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir keliais pareigos motyvuoti pažeidimais (skundžiamo sprendimo 87–88 ir 90–113 punktai):
šio pagrindo pirma dalis susijusi su teisės klaida, padaryta aiškinant Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalį: buvo atsisakyta atskirti pasekmes, dėl pareigūno mirties kylančias jo našliu likusiam sutuoktiniui, nelygu, ar santuoka sudaryta prieš tarnybos pabaigą ar po jos (skundžiamo sprendimo 87 ir 88 punktai),
antra pagrindo dalis susijusi su teisės klaida aiškinant tikslą užkirti kelią sukčiavimui ir pareigos motyvuoti pažeidimu (skundžiamo sprendimo 90–105 punktai),
trečia to paties pagrindo dalis susijusi su teisės klaida aiškinant tikslą išsaugoti Sąjungos pensijų sistemos finansinę pusiausvyrą (skundžiamo sprendimo 106 – 113 punktai).
____________