Byla C‑221/17

G. Tjebbes ir kt.

prieš

Minister van Buitenlandse Zaken

(Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

 2019 m. kovo 12 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos pilietybė – SESV 20 straipsnis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsniai – Valstybės narės ir trečiosios valstybės pilietybė – Valstybės narės pilietybės ir Sąjungos pilietybės netekimas – Pasekmės – Proporcingumas“

1.        Sąjungos pilietybė – Sutarties nuostatos – Taikymo asmenų atžvilgiu sritis – Sąjungos pilietis, turintis tik vienos valstybės narės pilietybę ir jos netekęs – Įtraukimas

(SESV 20 straipsnis)

(žr. 32 punktą)

2.        Sąjungos pilietybė – Sutarties nuostatos – Valstybės narės pilietybė – Šios pilietybės netekimas dėl faktinio ryšio su šia valstybe nare nebuvimo – Sąjungos pilietybės netekimas – Leistinumas – Sąlygos – Nacionalinių institucijų ir teismų galimybė nagrinėti tokio pilietybės netekimo pasekmes ir „ex tunc“ grąžinti suinteresuotiesiems asmenims pilietybę – Proporcingumo principo paisymas

(SESV 20 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsniai)

(žr. 35, 39, 40, 42, 44–48 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Pagal Sąjungos teisę nedraudžiamas valstybės narės pilietybės ir kartu Sąjungos pilietybės netekimas, jei ilgam laikui nutrūksta suinteresuotojo asmens faktinis ryšys su ta valstybe nare

2019 m. kovo 12 d. Sprendime Tjebbes ir kt. (C‑221/17) Teisingumo Teismo didžioji kolegija nagrinėjo klausimą, ar valstybės narės pilietybės netekimas ex lege, dėl kurio netenkama ir Europos Sąjungos pilietybės, suderinamas su SESV 20 straipsniu, siejamu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsniais. Pagrindinėje byloje Nyderlandų užsienio reikalų ministras atsisakė nagrinėti Nyderlandų piliečių, turinčių ir trečiosios valstybės pilietybę, prašymus išduoti pasą, motyvuodamas tuo, kad šie asmenys (vienas iš jų nepilnametis) neteko Nyderlandų pilietybės ex lege. Nyderlandų ministro atsisakymas buvo pagrįstas Įstatymu dėl Nyderlandų pilietybės, pagal kurį pilnametis asmuo netenka Nyderlandų pilietybės, jeigu jis turi ir kitos valstybės pilietybę ir dešimt metų nepertraukiamai nuolat gyveno ne Sąjungos teritorijoje. Be to, pagal tą patį įstatymą nepilnametis asmuo netenka Nyderlandų pilietybės, jei jo tėvas ar motina netenka šios pilietybės dėl to, kad nuolat negyvena Sąjungoje.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Sąjungos teisę valstybei narei iš esmės nedraudžiama numatyti pilietybės netekimo dėl bendrojo intereso priežasčių, net jei dėl to atitinkamas asmuo netenka Sąjungos piliečio statuso. Iš tiesų valstybė narė gali teisėtai manyti, kad pilietybė yra valstybės ir jos piliečių faktinio ryšio išraiška, ir susieti tokio faktinio ryšio nebuvimą arba jo nutrūkimą su pilietybės netekimu. Taip pat teisėta, jei valstybė narė nori išsaugoti vienodą tos pačios šeimos narių pilietybę ir tuo tikslu numato, kad nepilnametis asmuo netenka pilietybės, jei jos netenka vienas iš jo tėvų.

Vis dėlto tam, kad tokie teisės aktai, kaip nagrinėjamas Nyderlandų įstatymas, būtų suderinami su SESV 20 straipsniu, siejamu su Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsniais, pagal juos kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant nacionalinius teismus, prireikus turi turėti galimybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti atitinkamos valstybės narės pilietybės netekimo ex lege pasekmes ir prireikus ex tunc grąžinti suinteresuotiesiems asmenims pilietybę, kai jie paprašo išduoti kelionės dokumentą ar bet kurį kitą jų pilietybę patvirtinantį dokumentą.

Atlikdami šį vertinimą, nacionalinės institucijos ir nacionaliniai teismai privalo patikrinti, ar toks pilietybės netekimas, dėl kurio netenkama Sąjungos piliečio statuso, atitinka proporcingumo principą, kiek tai susiję su šio pilietybės netekimo pasekmėmis suinteresuotojo asmens ir tam tikrais atvejais jo šeimos narių situacijai, atsižvelgiant į Sąjungos teisę. Toks nagrinėjimas reikalauja įvertinti suinteresuotojo asmens individualią situaciją, taip pat jo šeimos situaciją, siekiant nustatyti, ar pilietybės netekimas sukeltų pasekmių, kurios, palyginti su nacionalinių įstatymų leidėjo siekiamu tikslu, neproporcingai paveiktų įprastą jo šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, visų pirma į teisę į pagarbą šeimos gyvenimui, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje.

Kiek tai susiję su aplinkybėmis, kurios susijusios su suinteresuotojo asmens individualia situacija ir gali būti reikšmingos atliekant tokį vertinimą, Teisingumo Teismas, be kita ko, nurodo, kad netekęs pilietybės ex lege ir kartu praradęs Sąjungos piliečio statusą suinteresuotasis asmuo patirtų apribojimų įgyvendindamas savo teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje ir dėl to jam galėtų kilti sunkumų atvykti į vieną ar kitą valstybę narę, siekiant išlaikyti faktinius reguliarius ryšius su šeimos nariais, vykdyti profesinę veiklą ar imtis reikiamų veiksmų, kad galėtų vykdyti tokią veiklą. Viena vertus, taip pat svarbi aplinkybė, kad suinteresuotasis asmuo negalėjo atsisakyti trečiosios valstybės pilietybės, ir, kita vertus, reikia atsižvelgti į didelę riziką, kad bus iš esmės pakenkta suinteresuotojo asmens saugumui ir jo judėjimo laisvei, nes jis nebegalėtų trečiosios valstybės, kurioje gyvena, teritorijoje pasinaudoti konsulinių įstaigų teikiama apsauga pagal SESV 20 straipsnio 2 dalies c punktą.

Be to, kiek tai susiję su nepilnamečiais asmenimis, pasakytina, kad kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į tai, kad galbūt esama aplinkybių, rodančių, jog tai, kad šis nepilnametis neteko atitinkamos valstybės narės pilietybės, neatitinka Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje įtvirtinto vaiko interesų pirmumo dėl pasekmių, kurių šis pilietybės netekimas sukelia šiam nepilnamečiui, atsižvelgiant į Sąjungos teisę.