Byla T‑688/21
BNP Paribas Public Sector SA
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą
2023 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas
„Arbitražinė išlyga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – Sutartys dėl neatšaukiamo mokėjimo įsipareigojimo ir užstatas – Prašymo grąžinti užstatą, susijusį su neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų forma surinktais ex ante įnašais, atmetimas – Įstaiga, kurios leidimas buvo panaikintas – Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/81 7 straipsnio 3 dalis – Deliktinė atsakomybė – Nepagrįstas praturtėjimas“
1. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – „Ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą – Kasmetinis mokėjimas ir negrąžintinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalis ir 70 straipsnio 1 ir 4 dalys)
(žr. 28–30 punktus)
2. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų gaivinimas ir pertvarkymas – „Ex ante“ įnašai, skirti pertvarkymo finansavimo struktūroms – Naujai prižiūrimos įstaigos ar statuso pasikeitimas – Įstaigos statuso pasikeitimo sąvoka – Kredito įstaigos leidimo panaikinimas – Įtraukimas – Poveikio pareigai mokėti įnašus nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 806/2014; Komisijos reglamento 2015/63 12 straipsnio 2 dalis)
(žr. 31 punktą)
3. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – „Ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą – Šių įnašų mokėjimas prisiimant užstatu užtikrinamus neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus – Kredito įstaigos leidimo panaikinimas – Šios įstaigos nepatekimas į bendro pertvarkymo mechanizmo taikymo sritį – Su minėtais įnašais susijusio užstato grąžinimas – Sąlyga – Piniginio užstato, kuriuo užtikrinami neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai, grąžinimas tik sumokėjus su šiuo užstatu susijusio įnašo sumą
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 3 dalis; Komisijos reglamento 2015/81 7 straipsnis)
(žr. 32-51 punktus)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Principas dėl nepagrįsto Sąjungos praturtėjimo uždraudimo – Ieškinio pareiškimas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Sąlyga – Ieškinys dėl žalos atlyginimo, grindžiamas sutartiniais įsipareigojimais pateisinamu nepagrįstu praturtėjimu – Neleistinumas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 72–77 punktus)
Santrauka
Ieškovė BNP Paribas Public Sector SA buvo Prancūzijos kredito įstaiga, kuriai išduotas leidimas, iki 2021 m. kovo 24 d.; šią dieną jos leidimą Europos Centrinis Bankas (ECB) panaikino. Už 2016–2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpius ji bent dalį savo ex ante įnašų neatšaukiamo mokėjimo įsipareigojimo forma perdavė Bendram pertvarkymo fondui (BPF). Tam ji su Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) dėl kiekvieno laikotarpio sudarė sutartis dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų (toliau – 2016–2021 m. NMĮ). 2021 m. balandžio 1 d. ieškovė informavo BPV, kad jos pačios prašymu ECB panaikino jai išduotą leidimą, ir paprašė BPV pateikti informacijos apie tai, kaip susigrąžinti užstatą, susijusį su prisiimtais neatšaukiamais mokėjimo įsipareigojimais.
2021 m. liepos 29 d. ieškovė pranešė BPV apie 2016–2021 m. NMĮ nutraukimą. 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu BPV nurodė ieškovei, kad grąžins jai užstatą, susijusį su 2016–2021 m. NMĮ, gavusi pagal šiuos įsipareigojimus mokėtinos sumos dydžio piniginių lėšų sumą. Ji, be kita ko, nurodė, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 806/2014(1) 70 straipsnio 4 dalį, pagal kurią tinkamai sumokėti įnašai subjektams negrąžinami, ir į Įgyvendinimo reglamento 2015/81(2) 7 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, naudojantis neatšaukiamais mokėjimo įsipareigojimais, nedaroma jokio poveikio BPF finansavimo pajėgumui ir likvidumui, panaikinti 2016–2021 m. NMĮ ir paskui grąžinti užstatą, kuriuo šie įsipareigojimai užtikrinami, būtų galima tik sumokėjus piniginių lėšų sumą, lygią atitinkamo neatšaukiamo mokėjimo įsipareigojimo sumai. Tada BPV paragino ieškovę pervesti tam tikro dydžio sumą. 2021 m. spalio 25 d. ieškovė informavo BPV, kad pagal taikytiną teisinį pagrindą, kaip jį supranta, tam, kad būtų grąžintas užstatas, ji neprivalo BPV pervesti piniginių lėšų sumos, atitinkančios pagal 2016–2021 m. NMĮ mokėtiną sumą, todėl tokio mokėjimo neatliks.
Pagal SESV 272 straipsnį(3) ir 340 straipsnio pirmą pastraipą pareikštu ieškiniu ieškovė Bendrojo Teismo prašė, be kita ko, pripažinti, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. rašte BPV išdėstyta pozicija prieštarauja 2016–2021 m. NMĮ sąlygoms, ir nurodyti BPV grąžinti jai su šiais įsipareigojimais susijusio piniginio užstato, kurį BPV pasiliko pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, dydžio sumas.
Savo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškovės ieškinį. Jis, pirma, patvirtino, kad aplinkybė, jog subjektas, panaikinus jo leidimą, nustoja vykdyti kredito įstaigos veiklą įnašo mokėjimo laikotarpiu, neturi įtakos jo pareigai sumokėti visą ex ante įnašą, mokėtiną už minėtą įnašo mokėjimo laikotarpį, ir, antra, nurodė, kad pareiga sumokėti visą šį įnašą apima ne tik iš karto atlikto mokėjimo dalį, bet ir dalį, perduotą kaip neatšaukiamas mokėjimo įsipareigojimas.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad iš Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 1 dalies matyti, jog kiekvienais įnašų mokėjimo metais dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos turi sumokėti į BPF įprastą įnašą. Šis kredito įstaigų ex ante įnašų metinis rinkimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti, kad iki pradinio laikotarpio pabaigos BPF turimi finansiniai ištekliai pasiektų tikslinį lygį(4). Atsižvelgdamas į šį tikslą Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 4 dalyje nurodė, kad „tinkamai sumokėti“ ex ante įnašai negrąžinami. Šia formuluote jis įtvirtino išimties neturinčią taisyklę. Todėl joje nėra jokios nuorodos apie galimybę ex ante įnašus koreguoti a posteriori(5). Iš to matyti, kad įstaigos statusas, pasikeitęs per įnašų mokėjimo laikotarpį, neturi įtakos konkrečiais metais mokėtino įnašo sumai. Šiuo klausimu Sąjungos teismas jau yra nusprendęs, kad aplinkybė, jog subjektas, panaikinus jo leidimą, nustoja vykdyti kredito įstaigos veiklą įnašo mokėjimo laikotarpiu, neturi įtakos jo pareigai sumokėti visą ex ante įnašą, mokėtiną už minėtą įnašo mokėjimo laikotarpį(6).
Antra, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad siekdamos įvykdyti pareigą mokėti įnašus į BPF kredito įstaigos pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 3 dalį turi galimybę arba iš karto sumokėti savo įnašą, arba prisiimti neatšaukiamą mokėjimo įsipareigojimą.
Galiausiai, trečia, jis priminė, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/81 7 straipsnyje nustatytos tam tikros taisyklės, taikomos neatšaukiamiems mokėjimo įsipareigojimams, kurie ypatingi tuo, kad yra neterminuotos sutartys, leidžiančios įstaigoms atidėti savo įnašų mokėjimą.
Šiomis aplinkybėmis atsižvelgdamas į įprastą žodžio „neatšaukiamas“ reikšmę Bendrasis Teismas pažymėjo, kad neatšaukiamas mokėjimo įsipareigojimas reiškia neginčijamą pareigą sumokėti sumą, dėl kurios šis įsipareigojimas buvo prisiimtas. Be to, jis konstatavo, kad nors Įgyvendinimo reglamento 2015/81 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nenurodyta, jog įstaigos pirmiausia turi sumokėti savo įnašą, kad vėliau joms būtų grąžintas užstatas, pagal Reglamentą Nr. 806/2014 reikalaujama, kad šios įstaigos pradiniu laikotarpiu kasmet mokėtų įnašą į BPF tam, kad iki to laikotarpio pabaigos BPF pasiektų tikslinį lygį. Vadinasi, jeigu užstatas, kuriuo užtikrinamas neatšaukiamas mokėjimo įsipareigojimas, būtų grąžintas prieš tai negavus įnašo, dėl kurio šis įsipareigojimas buvo prisiimtas, ne tik atitinkama įstaiga neįvykdytų savo pareigos sumokėti visą įnašą už laikotarpį, kuriuo ji pateko į Reglamento Nr. 806/2014 taikymo sritį, bet ir neatšaukiamo mokėjimo įsipareigojimo forma surinktas ex ante įnašas nepasiektų tikslo suteikti BPF finansinių išteklių, atitinkančių Sąjungos teisės aktų leidėjo numatytą lygį.
Kaip yra nurodęs Sąjungos teismas(7), aplinkybė, kad subjektas, panaikinus jo leidimą, nustoja vykdyti kredito įstaigos veiklą įnašo mokėjimo laikotarpiu, neturi įtakos jo pareigai sumokėti visą ex ante įnašą, mokėtiną už minėtą įnašo mokėjimo laikotarpį. Bendrasis Teismas konstatavo, kad, siekiant įvertinti pareigos sumokėti visą šį įnašą apimtį, nereikia apsiriboti iš karto atlikto mokėjimo dalimi, neatsižvelgiant į kitą dalį, kuri buvo perduota kaip neatšaukiamas mokėjimo įsipareigojimas. Iš tiesų Įgyvendinimo reglamento 2015/81 7 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad naudojimasis neatšaukiamais mokėjimo įsipareigojimais niekaip negali daryti poveikio BPF finansavimo pajėgumui ir likvidumui. Taigi negalima panaikinti neatšaukiamo mokėjimo įsipareigojimo dėl to, kad įstaiga nepatenka į Reglamento Nr. 806/2014 taikymo sritį, ir grąžinti atitinkamo užstato, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 2015/81 7 straipsnio 3 dalyje, taip, kad būtų pakenkta BPF. Priešingu atveju šio 7 straipsnio 3 dalimi būtų nepaisoma tikslo, kurio siekiama kasmet renkant ex ante įnašus(8). Vadinasi, Įgyvendinimo reglamento 2015/81 7 straipsnio 1 dalis taikoma įstaigos, kuri nepatenka į Reglamento Nr. 806/2014 taikymo sritį, neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų vertinimui, todėl Įgyvendinimo reglamento 2015/81 7 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į šią nuostatą. Taigi Bendrasis Teismas konstatavo, kad šio 7 straipsnio 3 dalyje numatytu neatšaukiamo mokėjimo įsipareigojimo panaikinimu siekiama nutraukti šį įsipareigojimą, kad jis negaliotų po to, kai įnašus mokanti įstaiga nepatenka į Reglamento Nr. 806/2014 taikymo sritį. Vadinasi, šia nuostata siekiama ne to, kad į šio reglamento taikymo sritį nepatenkančios įstaigos galėtų būti atleistos nuo pareigos sumokėti visą mokėtiną įnašą, bet užtikrinti, kad pertvarkymo atveju BPF finansiniai ištekliai būtų kuo greičiau prieinami BPV, t. y. apsaugoti BPF finansavimo pajėgumą ir likvidumą.
Be to, aplinkybė, kad įstaiga nepatenka į šią taikymo sritį ir dėl to sumažėja bendra apdraustųjų indėlių suma, taigi ir tikslinis lygis, darant prielaidą, kad ji įrodyta, taip pat neatleidžia minėtos įstaigos nuo pareigos sumokėti visą ex ante įnašą, mokėtiną už įnašų mokėjimo laikotarpį. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad 2016–2021 m. laikotarpiu ieškovė pateko į Reglamento Nr. 806/2014 taikymo sritį, todėl turėjo mokėti įnašą į BPF, ir kad dėl kiekvienų šių metų BPV apskaičiavo ieškovės individualų įnašą, atsižvelgdama, be kita ko, į savo atliktą prognozę, nagrinėjamus metus, tikslinį lygį, kuris turi būti pasiektas iki pradinio laikotarpio pabaigos. Todėl tai, kad tikslinis lygis nuo to momento, kai ieškovė nepatenka į Reglamento Nr. 806/2014 taikymo sritį, gali pasikeisti, negali turėti jokios įtakos įnašų, mokėtinų už laikotarpį iki jos pasitraukimo iš sistemos, apskaičiavimui, taigi ir jų sumai. Vadinasi, aplinkybė, kad ieškovės nepatekimas į Reglamento Nr. 806/2014 taikymo sritį gali turėti įtakos tiksliniam lygiui, jeigu ji būtų įrodyta, negalėtų pateisinti įnašų, kuriuos ji turėjo mokėti už 2016–2021 m., dydžio pakeitimo. Tai juo labiau negalėtų pateisinti užstato, kuriuo užtikrinti 2016–2021 m. NMĮ, grąžinimo prieš tai nesumokėjus įnašų, dėl kurių šie įsipareigojimai buvo prisiimti.
Bendrasis Teismas taip pat priminė, kad, kaip jau buvo nuspręsta, tai, jog įstaiga nepatenka į Reglamento Nr. 806/2014 taikymo sritį, nesuteikia jai teisės į ex ante įnašo perskaičiavimą, nes jei BPV būtų turėjusi atsižvelgti į kredito įstaigų teisinės ir finansinės padėties pokytį atitinkamu įnašų mokėjimo laikotarpiu, jai būtų buvę sunku patikimai ir nuosekliai apskaičiuoti kiekvienos iš jų mokėtinus įnašus ir siekti tikslo, kad iki pradinio laikotarpio pabaigos būtų pasiektas bent 1 % visų įstaigų, gavusių leidimą valstybėje narėje, apdraustųjų indėlių sumos(9). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad neatšaukiamo mokėjimo įsipareigojimo panaikinimas ir užstato grąžinimas, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 2015/81 7 straipsnio 3 dalyje, negali reikšti, kad ex ante įnašo dalis, dėl kurios neatšaukiamas mokėjimo įsipareigojimas buvo prisiimtas, neturi būti sumokėta, kai įnašus mokanti įstaiga nepatenka į Reglamento Nr. 806/2014 taikymo sritį. Ta įstaiga ir toliau privalo sumokėti visą individualų įnašą, kurį BPV periodiškai apskaičiuoja už atitinkamą laikotarpį, ir jai neleidžiama mokėti tik jo dalies.
Taigi Bendrasis Teismas konstatavo, jog 2021 m. rugpjūčio 13 d. rašte BPV išdėstyta pozicija, kad piniginį užstatą, kuriuo užtikrinti 2016–2021 m. NMĮ, ji grąžinti gali tik po to, kai sumokama įnašo, dėl kurio šios priemonės buvo panaudotos, suma, neprieštarauja nei Įgyvendinimo reglamento 2015/81 7 straipsnio 3 daliai, nei 2016–2021 m. NMĮ 12.5 punktui, kuriame daroma nuoroda į šią nuostatą.