Byla T‑244/23
Eugen Tomac
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
2023 m. spalio 26 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartis
„Ieškinys dėl panaikinimo – Institucinė teisė – Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Rumunijoje – Ginčijamo akto nebuvimas – Nepasiektas reikalaujamas vieningas susitarimas – Akivaizdus dalinis nepriimtinumas – Prašymas nustatyti terminą, per kurį būtų galima atnaujinti ieškinio nagrinėjimą – Akivaizdus dalinis jurisdikcijos neturėjimas“
Ieškinys dėl neveikimo – Tarybai tenkanti pareiga imtis veiksmų – Pareiga priimti sprendimą dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo valstybėje narėje tuo atveju, kai balsuojant Tarybos nariai nepasiekia vieningo susitarimo – Nebuvimas – Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys
(SESV 265 straipsnio trečia pastraipa)
(žr. 28–36 punktus)
Santrauka
Šengeno acquis(1) yra teisinis sąvadas, kuriuo siekiama laipsniškai panaikinti bendrų sienų kontrolę Šengeno erdvės valstybėse narėse.
Rumunijos atžvilgiu Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą akto protokolo(2) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse iš esmės numatyta, kad II priede išvardytos Šengeno acquis nuostatos ir jomis grindžiami ar kitaip su jomis susiję aktai yra privalomi ir taikomi Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo įstojimo dienos. 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nenurodytos nuostatos ir aktai, nors ir tebėra privalomi, Bulgarijoje ir Rumunijoje taikomi tik Europos Sąjungos Tarybai priėmus atitinkamą sprendimą, patikrinus, ar atitinkamoje valstybėje įvykdytos visų atitinkamų acquis dalių taikymui būtinos sąlygos. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą vieningu jos narių, atstovaujančių valstybių narių, kurioms šioje dalyje nurodytos Šengeno acquis nuostatos jau įsigaliojo, vyriausybėms ir valstybės narės, kuriai tos nuostatos turi įsigalioti, vyriausybės atstovo susitarimu.
2007 m. sausio 1 d. Rumunijai įstojus į Sąjungą, 2009–2011 m. ji ėmėsi Šengeno vertinimo procedūrų veiksmų, kad būtų įvykdyti Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo kriterijai.
2011 m. birželio 9 d. išvadose dėl Rumunijos pasirengimo įgyvendinti visas Šengeno acquis nuostatas įvertinimo proceso užbaigimo Tarybos Šengeno klausimų darbo grupė („Šengeno vertinimas“) atkreipė dėmesį į tai, kad Šengeno vertinimo procedūros Rumunijos atžvilgiu buvo užbaigtos. Konstatavusi, kad Rumunijoje įvykdytos sąlygos visose Šengeno acquis srityse, ji padarė išvadą, kad Taryba galėjo priimti Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.
Vėliau Europos Komisija patvirtino, kad Rumunija atitinka būtinas sąlygas, kad Šengeno acquis nuostatos būtų pripažintos taikytinomis šioje valstybėje, ir paragino Tarybą šiuo tikslu imtis reikiamų priemonių. Komisijos pavedimu parengtoje ekspertų 2022 m. spalio 21 d. ataskaitoje patvirtintos 2011 m. užbaigtų vertinimo procedūrų išvados. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad Rumunija įgyvendino acquis bei jo priemones ir netgi sustiprino jo taikymą visose srityse. Komisija dar kartą paragino Tarybą priimti Rumuniją į Šengeno erdvę.
2022 m. lapkričio 29 d., remdamasi Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalimi, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengė Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje projektą Nr. 15218/22. 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) sudėties posėdyje valstybių narių vyriausybių atstovams nepasiekus vieningo susitarimo dėl projekto Nr. 15218/22 jis nebuvo priimtas.
2022 m. gruodžio 15 d. ieškovas, Rumunijos pilietybę turintis Europos Parlamento narys, paprašė Tarybos generalinio sekretoriato pateikti balsavimo dėl Šengeno acquis visapusiško taikymo Rumunijoje rezultatus ir šio posėdžio protokolą arba ataskaitą. 2022 m. gruodžio 16 d. Tarybos generalinis sekretoriatas atsakė ieškovui, kad šiame posėdyje projektas Nr. 15218/22 iš tikrųjų nebuvo priimtas ir kad pagal Tarybos darbo tvarkos taisykles, kadangi tai buvo uždari ne teisėkūros procedūra priimamo akto svarstymai, balsavimo rezultatai nebuvo paskelbti. Tas pats pasakytina apie su šia procedūra susijusį protokolą.
2023 m. vasario 6 d. ieškovas Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl, be kita ko, 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos „sprendimo“, kuriuo nepatvirtintas projektas Nr. 15218/22 (byla T‑48/23), panaikinimo.
Tą pačią dieną ieškovas perdavė ministrui, kuris buvo Tarybos TVR sudėties narys, raginimą imtis veiksmų pagal SESV 265 straipsnio antrą pastraipą, kad Taryba priimtų sprendimą dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje, atsižvelgiant į Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalį. 2023 m. balandžio 13 d. generalinis direktorius, atsakingas už Tarybos bendrąją ir institucinę politiką (GIP), atsakė ieškovui, primindamas, kad atitinkamų valstybių narių atstovai vieningai nepritarė projektui Nr. 15218/22 ir kad derybos tęsiamos tol, kol bus pasiektas Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokole reikalaujamas vieningas susitarimas.
Tada ieškovas Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl neveikimo, be kita ko, siekdamas, kad būtų pripažinta, jog Taryba nesiėmė visų veiksmų, kad nuspręstų dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Rumunijoje pagal Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalį (byla T‑244/23).
Dviem nutartimis Bendrasis Teismas atmetė pirmąjį ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies dėl akivaizdaus jurisdikcijos neturėjimo (byla T‑48/23), o antrąjį – kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą (byla T‑244/23). Šios dvi bylos svarbios dėl ginčo dalyko, susijusio su Tarybos sprendimo dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Rumunijoje priėmimu. Be to, šios dvi bylos suteikia Bendrajam Teismui galimybę nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo ir ieškinį dėl neveikimo pirmą kartą išaiškinti Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalį.
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl ieškinio dėl panaikinimo (T‑48/23) Bendrasis Teismas patikrino, ar šiuo atveju tai, kad Taryba nepriėmė projekto Nr. 15218/22, yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį. Šiuo klausimu, kiek tai susiję su Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje, kaip tai suprantama pagal Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalį, priėmimu, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Šengeno vertinimo procedūrų užbaigimas yra tik šiame straipsnyje numatytos procedūros etapas. Tuomet konsultuojamasi su Parlamentu, o paskui priimamas Tarybos sprendimas. Visų pirma iš Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos matyti, kad toks Tarybos sprendimas gali egzistuoti, taigi ir sukelti ieškovui privalomų teisinių padarinių, tik tuo atveju, jei jis patvirtinamas vieningu Tarybos narių, atstovaujančių valstybių narių, kurioms jau įsigaliojo Šengeno acquis nuostatos, vyriausybėms, ir Rumunijos vyriausybės, kuriai šios nuostatos turi įsigalioti, atstovo susitarimu.
Tačiau Bendrasis Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas vieningas šių atstovų susitarimas dėl projekto Nr. 15218/22. Be to, jis pažymi, kad Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalyje nenustatytas joks terminas, kuriam pasibaigus Tarybos sprendimas turi būti priimtas arba laikomas priimtu. Taigi kitų minėtame straipsnyje numatytų etapų pasibaigimas ar bet kokia Sąjungos institucijų pozicija negali saistyti minėtų atstovų arba negali būti preziumuojama, kad jie pareiškė savo poziciją prieš formaliai priimdami tokį sprendimą pirma nurodytomis sąlygomis. Be to, balsavimas dėl projekto Nr. 15218/22 nereiškia, kad reikia grįžti prie išankstinių etapų užbaigimo ir pradėti visą numatytą procedūrą iš naujo.
Nepasiekus reikalaujamo vieningo susitarimo, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nebuvo priimtas joks Tarybos sprendimas, kaip tai suprantama pagal Protokolo dėl Rumunijos stojimo į Sąjungą 4 straipsnio 2 dalį, o balsavimas, per kurį projektas Nr. 15218/22 nebuvo priimtas, neprilygsta Tarybos atsisakymui vėliau priimti tokį sprendimą. Todėl šis projekto Nr. 15218/22 nepatvirtinimas negali būti laikomas aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį(3). Tokia išvada neprieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintai teisei į veiksmingą teisinę gynybą, kuria nesiekiama pakeisti Sutartyse numatytos teisminės kontrolės sistemos, visų pirma taisyklių, susijusių su tiesiogiai Sąjungos teismams pateiktų ieškinių priimtinumu.
Todėl Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną tiek, kiek juo siekiama panaikinti tai, kad dėl Tarybos balsavimo nebuvo priimtas projektas Nr. 15218/22.
Kalbant apie ieškinį dėl neveikimo (T‑244/23), pažymėtina, kad Bendrasis Teismas pirmiausia priminė jurisprudenciją, pagal kurią ieškinys dėl neveikimo galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja atitinkamai institucijai tenkanti pareiga imtis veiksmų taip, dėl ko tariamas neveikimas prieštarautų Sutarčiai, o fizinis ar juridinis asmuo gali kreiptis į Sąjungos teismą pagal SESV 265 straipsnio trečią pastraipą tik siekdamas, kad būtų konstatuota, jog viena iš Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų, pažeisdama Sutartį, nepriėmė akto (išskyrus rekomendaciją ar nuomonę), kuris turėjo būti jam skirtas arba kurį jis galėtų ginčyti pareikšdamas ieškinį dėl panaikinimo.
Taigi Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar šiuo atveju Tarybai adresuoto raginimo imtis veiksmų pateikimo momentu Taryba turėjo pareigą veikti taip, kaip siūlė ieškovas. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatavo, kad Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalyje nenustatytas joks terminas, kuriam pasibaigus Tarybos sprendimas pagal šį straipsnį turi būti priimtas arba laikomas priimtu. Be to, kadangi pagal minėtą straipsnį reikalaujama, kad atitinkamų valstybių narių vyriausybių atstovai sprendimą priimtų vieningu susitarimu, jie neprivalo priimti sprendimo bet kokiomis aplinkybėmis, priešingai, turi diskreciją, o tai paneigia asmenų teisę reikalauti, kad svarstydami sprendimo projektą jie ir Taryba laikytųsi tam tikros pozicijos. Šiomis aplinkybėmis atsakydama į ieškovo raginimą imtis veiksmų Taryba negalėjo teisėtai neatsižvelgti į tai, kad balsuojant dėl projekto Nr. 15218/22 nebuvo vieningo atitinkamų valstybių narių atstovų susitarimo, antraip būtų pažeistos Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
Todėl tuo metu, kai ieškovas Tarybai pateikė raginimą imtis veiksmų, Tarybai nebuvo pareigos priimti sprendimą pagal Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnį, o, priešingai, ji turėjo veikti laikydamasi tame straipsnyje aiškiai nustatytos vieningo balsavimo sąlygos, taigi nagrinėjamu atveju ji ne neteisėtai atsisakė priimti sprendimą pagal SESV 265 straipsnį.
Todėl Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą tiek, kiek juo siekiama, kad būtų konstatuotas Tarybos neveikimas atsižvelgiant į jos įsipareigojimus, kylančius iš Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalies.