EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gegužės 16 d.

Byla F‑42/10

Carina Skareby

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareiga padėti – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 24 straipsniai – Viršininko psichologinis priekabiavimas“

Dalykas:      Ieškinys, pareikštas pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai remiantis jos 106a straipsniu, kuriuo C. Skareby prašo panaikinti 2009 m. liepos 23 d. Komisijos sprendimą atmesti jos pagalbos prašymą, kuriame skundžiamasi dėl psichologinio priekabiavimo, ir, jei reikia, panaikinti 2010 m. sausio 19 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo atmestas jos skundas.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovė padengia savo pačios ir tris ketvirtadalius Komisijos bylinėjimosi išlaidų. Komisija padengia ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Pareigūno, teigiančio, kad prie jo buvo psichologiškai priekabiaujama, ieškinys dėl atmesto pagalbos prašymo – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlaikymas, nepaisant faktų senumo, pasikartojimo rizikos nebuvimo ir prašymo atlyginti žalą nepateikimo

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Prieš drausminę procedūrą atliekamas tyrimas – Administracijos diskrecija – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

3.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Elgesys, kuriuo siekiama diskredituoti asmenį arba pabloginti jo darbo sąlygas – Pakartotinio elgesio reikalavimas – Tyčinio elgesio reikalavimas – Apimtis – Priekabiautojo piktavališko ketinimo reikalavimo nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis)

4.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Nepakankamas motyvavimas – Trūkumų ištaisymas vykstant teismo procesui – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

1.      Kalbant apie tokį sudėtingą klausimą, kaip antai psichologinį priekabiavimą, reikia pripažinti, kad pareigūnas, teigiantis, jog prie jo buvo psichologiškai priekabiaujama ir teisme ginčijantis institucijos atsisakymą iš esmės nagrinėti pagalbos prašymą, iš principo turi teisėtą interesą, kuris pagal teismo praktiką yra ieškinio priimtinumo sąlyga, net jeigu jis neprašo atlyginti žalos, patirtos dėl nurodyto priekabiavimo, ar pradėti drausminės procedūros prieš tariamą priekabiautoją ir net jei priekabiavimas buvo nutrauktas prieš kelerius metus.

Tokio požiūrio turi būti laikomasi visų pirma dėl paties psichologinio priekabiavimo praktikos, kuri gali turėti labai didelį griaunamąjį poveikį asmens sveikatai. Darbuotojas, tariamai patyręs psichologinį priekabiavimą, išlaiko suinteresuotumą pareikšti ieškinį neatsižvelgiant į tai, ar toks priekabiavimas tęsiasi, ar atitinkamas pareigūnas arba tarnautojas pateikia, ketina pateikti arba tik turi teisę pateikti kitus prašymus – visų pirma dėl žalos atlyginimo, – susijusius su psichologiniu priekabiavimu. Bet koks galimas administracijos pripažinimas, kad buvo psichologiškai priekabiaujama, savaime gali turėti teigiamą poveikį asmens, prie kurio buvo priekabiauta, psichologinės terapijos procese.

(žr. 29, 31 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 30 d. Nutarties Wenig prieš Komisiją, F‑80/08, 35 punktas.

2.      Administracija turi didelę diskreciją vykdyti jai patikėtus tarnybinius tyrimus. Kadangi administracijos ištekliai riboti, jai pateiktas bylas ji turi nagrinėti proporcingai, t. y. taip, kad galėtų skirti kiekvienai bylai tinkamą turimo laiko dalį. Be kita ko, administracija turi didelę diskreciją vertinti liudytojų bendradarbiavimo kokybę ir naudą.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. sausio 13 d. Nutarties A ir G prieš Komisiją, F‑124/05 ir F‑96/06, 173 punktas.

3.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalies nematyti, jog tariamo priekabiautojo piktavališkas ketinimas būtinas tam, kad veiksmai būtų laikomi psichologiniu priekabiavimu. Šioje nuostatoje psichologinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip „netinkamas elgesys“, kuriam įrodyti reikalaujama įvykdyti dvi kumuliacines sąlygas. Pirmoji sąlyga susijusi su fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais, kurie „trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingi“ ir „tyčiniai“. Pagal antrąją sąlygą, kuri nuo pirmosios atskirta jungtuku „ir“, reikalaujama kad šiuo fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba būtų „pakenkta asmens asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai“. Remiantis tuo, kad būdvardis „tyčiniai“ susijęs su pirmąja, o ne su antrąja sąlyga, galima daryti dvi išvadas. Pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalyje nurodytas fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai turi būti sąmoningi, todėl ši nuostata netaikoma netyčiniams veiksmams. Antra, nereikalaujama, kad fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai būtų įvykdyti siekiant pakenkti asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai. Kitaip tariant, gali būti psichologinis priekabiavimas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį, nors priekabiautojas savo veiksmais nesiekia apšmeižti arba pažeminti aukos arba sąmoningai pabloginti jos darbo sąlygų. Pakanka, kad šie veiksmai objektyviai sukeltų tokių pasekmių, nes jie buvo įvykdyti sąmoningai.

Todėl tam, kad ginčijami veiksmai būtų laikomi priekabiavimu, jie turi objektyviai sukelti pasekmių, t. y. diskredituoti auką arba pabloginti jos darbo sąlygas. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį nagrinėjami veiksmai turi būti netinkami, todėl psichologiniu priekabiavimu jie pripažįstami su sąlyga, kad yra pakankamai objektyviai tikri ta prasme, kad įprasto jautrumo nešališkas ir nuovokus stebėtojas tokiomis pačiomis sąlygomis šį elgesį laikytų peržengiančiu normalaus elgesio ribas ir jį kritikuotų.

(žr. 63 ir 65 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. kovo 9 d. Sprendimo N prieš Parlamentą, F‑26/09, 72 punktas.

4.      Nereikalaujama, kad motyvacija atspindėtų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, nes jos atitiktis Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antros pastraipos reikalavimams vertintina atsižvelgiant ne vien į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą bei į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą.

Be to, pirminio motyvavimo trūkumus galima ištaisyti papildomais paaiškinimais, kuriuos galima pateikti net vykstant procesui, jeigu prieš pateikdamas ieškinį suinteresuotasis asmuo jau žinojo pirminius motyvus.

(žr. 74 ir 75 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, 36 punktas; 2007m. gruodžio 11 d. Sprendimo Sack prieš Komisiją, T‑66/05, 65 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Gagalis prieš Tarybą, F‑89/09, 67 punktas; 2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Nastvogel prieš Tarybą, F‑4/10, 66 punktas.