TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. kovo 29 d.(*)
„EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Teisė gyventi šalyje – Darbuotojo turko, įgijusio priimančiosios valstybės narės pilietybę, šeimos nariai – Turkijos pilietybės išsaugojimas – Natūralizacijos data“
Sujungtose bylose C‑7/10 ir C‑9/10
dėl Raad van State (Nyderlandai) 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2010 m. sausio 8 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose
Staatssecretaris van Justitie
prieš
Tayfun Kahveci (C‑7/10),
Osman Inan (C‑9/10)
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai M. Safjan, M. Ilešič, E. Levits (pranešėjas) ir M. Berger,
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. vasario 3 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– T. Kahveci, atstovaujamo advocaten A. Durmuş ir E. Köse,
– O. Inan, atstovaujamo advocaat H. Drenth,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels ir J. Langer,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Szpunar, M. Arciszewski ir A. Miłkowska,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. van Beek ir G. Rozet,
susipažinęs su 2011 m. spalio 20 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymai priimti prejudicinį sprendimą susiję su 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros (toliau – Sprendimas Nr. 1/80) 7 straipsnio išaiškinimo. Asociacijos taryba buvo įsteigta susitarimu, įsteigiančiu Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, kurį 1963 m. rugsėjo 12 d. Ankaroje pasirašė Turkijos Respublika, viena šalis, ir EEB valstybės narės bei Bendrija, kita šalis, o pastarosios vardu jis buvo sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas 1963 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimu 64/732/EEB (OL 217, 1964, p. 3685; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 11 t., p. 10, toliau – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas).
2 Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant du ginčus, kilusius, pirma, tarp Staatssecretaris van Justitie (Teisingumo valstybės sekretorius, toliau – Staatssecretaris) ir T Kahveci, ir, antra, tarp Staatssecretaris ir O. Inan dėl to, ar darbuotojo, turinčio ne tik Turkijos, bet ir priimančiosios valstybės narės pilietybę, šeimos narys gali remtis Sprendimo 1/80 7 straipsniu.
Teisinis pagrindas
Sprendimas Nr. 1/80
3 Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnis suformuluotas taip:
„Priklausančio valstybės narės teisėtai darbo rinkai darbuotojo turko šeimos nariai, kuriems buvo suteikta teisė atvykti pas jį, turi teisę:
– išskyrus atvejus, kai pirmenybė teikiama Bendrijos valstybių narių darbuotojams, priimti bet kokį pasiūlymą įsidarbinti, jeigu jie bent trejus metus teisėtai gyveno šioje valstybėje narėje,
– laisvai dirbti bet kurį pasirinktą samdomą darbą, jeigu jie bent penkerius metus teisėtai gyveno šioje valstybėje narėje.
<...>“ (Neoficialus vertimas)
4 Pagal Sprendimo 1/80 14 straipsnio 1 dalį:
„Šio skyriaus nuostatos taikomos atsižvelgiant į apribojimus dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir sveikatos priežasčių.“ (Neoficialus vertimas)
Nacionalinės teisės aktai
5 Pagal 2000 m. Užsieniečių įstatymo (Vreemdelingenwet 2000, Stb. 2000, Nr. 495, toliau – Vw 2000) 18 straipsnio 1 dalies e punktą prašymas pratęsti laikinąjį leidimą gyventi gali būti atmestas, jeigu prašymą pateikęs užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai arba nacionaliniam saugumui. Pagal šio įstatymo 19 straipsnį toks leidimas gali būti panaikintas dėl tų pačių priežasčių.
6 Vw 2000 67 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad Staatssecretaris užsienietį gali pripažinti nepageidaujamu asmeniu, jeigu šis įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nuteistas už nusikaltimą, už kurį numatyta mažiausiai trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, nepageidaujamu asmeniu pripažintas užsienietis negali teisėtai gyventi Nyderlanduose.
7 2000 m. dekreto dėl užsieniečių (Vreemdelingenbesluit 2000, Stb. 2000, Nr. 497) 3.86 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta, kad prašymas pratęsti laikinąjį leidimą gyventi gali būti atmestas pagal Vw 2000 18 straipsnio 1 dalies e punktą dėl grėsmės viešajai tvarkai, jeigu užsieniečiui, be kita ko, dėl nusikaltimo, už kurį numatyta mažiausiai trejų metų laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė ir privalomai atliktina šios bausmės dalis atitinka bent šio dekreto 3.86 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta atitinkamo asmens buvimo Nyderlanduose trukme grindžiama slankioji skalė, nurodytą laikotarpį.
Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai
Byla C‑7/10
8 T. Kahveci yra Turkijos pilietis. Jo sutuoktinė, taip pat Turkijos pilietė, gimė Nyderlanduose kaip darbuotojo turko vaikas ir teisėtai dirba Nyderlandų darbo rinkoje. 1999 m. birželio mėn., prieš jos sutuoktiniui tais metais teisėtai atvykstant į Nyderlandus, ji įgijo Nyderlandų pilietybę, kartu išsaugodama Turkijos pilietybę.
9 T. Kahveci buvo išduotas leidimas gyventi su apribojimu „Gyvenimas pas sutuoktinę R. Kahveci“. Šio leidimo gyventi galiojimo terminas buvo kelis kartus pratęstas, paskutinį kartą – iki 2009 m. kovo 12 d. Iki įkalinimo T. Kahveci gyveno pas savo sutuoktinę.
10 2007 m. sausio 23 d. T. Kahveci buvo galutinai nuteistas ir jam paskirta privalomai vykdytina šešerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
11 2007 m. kovo 20 d sprendimu Staatssecretaris pripažino T. Kahveci nepageidaujamu asmeniu dėl jo atžvilgiu priimto kaltinamojo nuosprendžio ir panaikino jo leidimą gyventi.
12 Dėl minėto sprendimo T. Kahveci pateikė protestą, kuris buvo atmestas nurodžius, kad jis negali remtis Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsniu, nes jo sutuoktinė turi Nyderlandų pilietybę. Taigi jis negali būti laikomas darbuotojo turko, teisėtai dirbančio darbo rinkoje, šeimos nariu, net jeigu šis darbuotojas greta Nyderlandų pilietybės yra išsaugojęs Turkijos pilietybę.
13 Kadangi dėl minėto protesto atmetimo T. Kahveci pateiktą skundą Rechtbank s-Gravenhage (Hagos apylinkės teismas) laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas pripažino pagrįstu, Staatssecretaris pateikė apeliacinį skundą Raad van State (Valstybės Taryba).
14 Jis tvirtina, kad T. Kahveci nebepatenka į Sprendimo Nr. 1/80 taikymo sritį ir kad jo sutuoktinė nebegali pagrįstai remtis socialinėmis lengvatomis, kurios buvo nustatytos minėtame sprendime.
Byla C‑9/10
15 O. Inan yra Turkijos pilietis. Jo tėvas H. Inan, taip pat Turkijos pilietis, kurio atžvilgiu aplinkybė, kad jis teisėtai dirba Nyderlandų darbo rinkoje, neginčijama, nuo 1993 m., be Turkijos pilietybės, turi ir Nyderlandų pilietybę.
16 O. Inan teisėtai atvyko į Nyderlandus 1999 m. Jam buvo išduotas leidimas gyventi su apribojimu „Gyvenimas pas vieną iš tėvų – H. Inan“. Šio leidimo gyventi galiojimo terminas buvo kelis kartus pratęstas, paskutinį kartą – iki 2005 m. birželio 10 d. Iki įkalinimo O. Inan gyveno pas savo tėvą.
17 2007 m. gegužės 22 d. O. Inan buvo galutinai nuteistas ir jam paskirta privalomai vykdytina septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
18 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu Staatssecretaris pripažino O. Inan nepageidaujamu asmeniu dėl jo atžvilgiu priimto kaltinamojo nuosprendžio ir atmetė jo prašymą pratęsti leidimo gyventi galiojimo terminą.
19 Vėliau procesas pagrindinėje byloje vyko taip kaip ir T. Kahveci pradėtas procesas, aprašytas šio sprendimo 12–14 punktuose.
20 Tokiomis aplinkybėmis manydama, kad sprendimas dviejose jos nagrinėjamose bylose priklauso nuo Sąjungos teisės išaiškinimo, Raad van State nusprendė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos kiekvienoje iš minėtų bylų vienodai suformuluotus prejudicinius klausimus:
„1. Ar Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnis aiškintinas taip, kad darbuotojo turko, teisėtai dirbančio valstybės narės darbo rinkoje, šeimos narys nebegali remtis šia nuostata po to, kai šis darbuotojas, išsaugodamas Turkijos pilietybę, įgijo priimančiosios valstybės narės pilietybę?
2. Ar atsakant į pirmąjį klausimą svarbu, kuriuo laiko momentu atitinkamas darbuotojas turkas įgyja priimančiosios valstybės narės pilietybę?“
21 2010 m. vasario 9 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑7/10 ir C‑9/10 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė bei žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.
Dėl prejudicinių klausimų
22 Savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad darbuotojo turko, teisėtai dirbančio valstybės narės darbo rinkoje, šeimos nariai vis dar gali remtis šia nuostata tada, kai šis darbuotojas, išsaugodamas Turkijos pilietybę, įgijo priimančiosios valstybės narės pilietybę.
23 Pirmiausia reikia nurodyti, kad Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnis yra Sąjungos teisės sudedamoji dalis (žr. 1990 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Sevince, C‑192/89, Rink. p. I‑3461, 8 ir 9 punktus). Todėl iš šios nuostatos išplaukiantys įpareigojimai valstybėms narėms yra privalomi lygiai taip pat, kaip ir pareiga paisyti Sąjungos teisės aktais įtvirtintų teisių.
24 Be to, reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnio pirma pastraipa veikia tiesiogiai, todėl Turkijos piliečiai, kuriems ji taikoma, turi teisę tiesiogiai ja remtis valstybių narių teismuose, kai prašo netaikyti jai prieštaraujančių vidaus teisės normų (šiuo klausimu visų pirma žr. 1997 m. balandžio 17 d. Sprendimo Kadiman, C‑351/95, Rink. p. I‑2133, 28 punktą; 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Bozkurt, C‑303/08, Rink. p. I‑13445, 31 punktą ir 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Pehlivan, C‑484/07, Rink. p. I‑5203, 39 punktą).
25 Taigi, siekiant atsakyti į pateiktus klausimus, minėta nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos tekstą, ja siekiamą tikslą ir ja įtvirtintą sistemą (šiuo klausimu žr. 2006 m. kovo 23 d. Sprendimo Honyvem Informazioni Commerciali, C‑465/04, Rink. p. I‑2879, 17 punktą).
26 Kaip matyti iš pačios minėto 7 straipsnio pirmos pastraipos teksto, nustatytos dvi šioje nuostatoje numatytų teisių įgijimo kumuliacinės sąlygos, t. y. pirma, kad atitinkamas asmuo turi būti priimančios valstybės narės darbo rinkoje jau teisėtai dirbančio darbuotojo turko šeimos narys, ir, antra, kad šios valstybės kompetentingos valdžios institucijos yra leidusios jam atvykti pas minėtą darbuotoją (žr. minėto Sprendimo Bozkurt 26 punktą).
27 Jeigu minėtos sąlygos tenkinamos, siekiant taikyti Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnio pirmą pastraipą reikia patikrinti, ar atitinkamas Turkijos pilietis tam tikrą laiką teisėtai gyvena priimančiosios valstybės narės teritorijoje su darbuotoju, dėl kurio atsiranda jo teisės (žr., be kita ko, 2005 m. liepos 7 d. Sprendimo Aydinli, C‑373/03, Rink. p. I‑6181, 29 punktą).
28 Todėl Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad darbuotojo, turinčio tik Turkijos pilietybę, šeimos narys, kuris atitinka šio sprendimo 26 ir 27 punktuose nurodytas sąlygas, būtinai turi Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnio pirma pastraipa tiesiogiai pagrįstą teisę apsigyventi minėtoje valstybėje (minėto Sprendimo Pehlivan 43 punktas).
29 Pagrindinėse bylose neginčijama, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 8–10 ir 15–17 punktuose, T. Kahveci ir O. Inan atitinka šio sprendimo 26 ir 27 punktuose nurodytas sąlygas.
30 Taigi, atsižvelgiant į Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnio pirma pastraipa siekiamą tikslą ir ja įtvirtintą sistemą, reikia nustatyti, ar dėl to, kad darbuotojas turkas, jau teisėtai dirbantis priimančiosios valstybės narės darbo rinkoje, išsaugodamas Turkijos pilietybę įgijo priimančiosios valstybės narės pilietybę, jo šeimos nariai nebeturi teisės remtis šia nuostata.
31 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta laipsniško teisių įgijimo sistema siekiama dvigubo tikslo.
32 Pirmiausia, kol nepasibaigęs pradinis trejų metų laikotarpis, minėta nuostata siekiama leisti darbuotojo migranto šeimos nariams būti kartu su juo, kad sujungiant šeimą būtų pagerintos darbuotojo turko, kuris jau yra teisėtai integravęsis priimančiojoje valstybėje narėje, darbo ir gyvenimo sąlygos (žr., be kita ko, 2000 m. birželio 22 d. Sprendimo Eyüp, C‑65/98, Rink. p. I‑4747, 26 punktą; 2004 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Cetinkaya, C‑467/02, Rink. p. I‑10895, 25 punktą ir minėto Sprendimo Bozkurt 33 punktą).
33 Vėliau ta pačia nuostata suteikiant galimybę teisėtai trejus metus pragyvenusiam atitinkamam šeimos nariui pačiam įsidarbinti siekiama sustiprinti tęstinę darbuotojo migranto turko šeimos integraciją priimančiojoje valstybėje narėje. Tad pagrindinis siekiamas tikslas yra sutvirtinti minėto šeimos nario, kuris šiuo momentu jau yra teisėtai integravęsis priimančiojoje valstybėje narėje, padėtį, suteikiant jam galimybę užsidirbti pragyvenimui aptariamoje valstybėje ir nebepriklausyti nuo darbuotojo migranto (žr., be kita ko, minėtų sprendimų Eyüp 26 punktą; Cetinkaya 25 punktą; Aydinli 23 punktą; 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Derin, C‑325/05, Rink. p. I‑6495, 50 ir 71 punktus ir minėto Sprendimo Bozkurt 34 punktą).
34 Atsižvelgiant į bendrą Sprendimu Nr. 1/80 siekiamą tikslą pagerinti turkų darbuotojų ir jų šeimų narių socialinę padėtį, kad būtų galima laipsniškai įgyvendinti laisvą judėjimą, kuris skiriasi nuo Europos ekonominės bendrijos ir Maroko Karalystės sudaryto bendradarbiavimo susitarimo, 1976 m. balandžio 27 d. pasirašyto Rabate ir Bendrijos vardu patvirtinto 1978 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2211/78 (OL L 264, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 13 t., p. 155), tikslo (žr., be kita ko, 1999 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Mesbah, C‑179/98, Rink. p. I‑7955, 36 punktą ir 2000 m. kovo 16 d. Sprendimo Ergat, C‑329/97, Rink. p. I‑1487, 43 punktą), konkrečiai šio sprendimo 7 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta sistema siekiama sukurti palankias šeimos susijungimo priimančiojoje valstybėje narėje sąlygas (žr. minėto Sprendimo Pehlivan 45 punktą).
35 Į šį Sprendimu Nr. 1/80 siekiamą tikslą būtų neatsižvelgiama, jeigu darbuotojas, įgijęs priimančiosios valstybės narės pilietybę, tačiau vis dar turintis Turkijos pilietybę, minėtoje priimančiojoje valstybėje narėje nebegalėtų naudotis šeimai susijungti palankiomis sąlygomis.
36 Be to, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, kad jeigu Turkijos piliečiai atitinka vienoje iš Sprendimo Nr. 1/80 nuostatų numatytas sąlygas, jie gali pasinaudoti šiuo sprendimu suteikiamomis teisėmis (žr., be kita ko, 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Altun, C‑337/07, Rink. p. I‑10323, 28 ir 29 punktus ir minėto Sprendimo Bozkurt 39 punktą), ir valstybei narei neleidžiama priimti tokių teisės aktų, kurie iš esmės skirtųsi nuo Sprendimo Nr. 1/80, arba nustatyti kitas nei šiame sprendime numatytas sąlygas (žr. minėto Sprendimo Pehlivan 56 punktą).
37 Iš tikrųjų pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tiek iš Sąjungos teisės viršenybės, tiek iš nuostatos, kaip antai Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnio pirma pastraipa, tiesioginio veikimo matyti, kad valstybės narės negali vienašališkai pakeisti Turkijos piliečių laipsniškos integracijos priimančiojoje valstybėje narėje sistemos apimties, todėl jos nebeturi teisės priimti priemonių, kurios kliudytų pasinaudoti teisiniu statusu, kuris šiems piliečiams aiškiai suteikiamas teise, išplaukiančia iš EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo (žr. minėto Sprendimo Pehlivan 56 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
38 Reglamentavimu, kaip numatytasis pagrindinėje byloje, pagal kurį Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnio pirma pastraipa suteikiamomis teisėmis nebegalima remtis tada, kai darbuotojas turkas, kuris jau yra teisėtai integravęsis priimančiojoje valstybėje narėje, gavo Nyderlandų pilietybę, kaip tik ir būtų kliudoma pasinaudoti teisiniu statusu, kuris Turkijos piliečiams aiškiai suteikiamas teise, išplaukiančia iš EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo.
39 Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad, kalbant apie Turkijos piliečius, kaip antai T. Kahveci ir O. Inan, Sprendimo Nr. 1/80 14 straipsnio pirma dalis yra tinkamas teisinis pagrindas, leidžiantis įvertinti, ar iš Turkijos piliečio, kurio atžvilgiu buvo priimtas kaltinamasis nuosprendis, gali būti atimamos tiesiogiai šiuo sprendimu jam suteikiamos teisės ir jis gali būti išsiųstas iš priimančiosios valstybės narės (žr., be kita ko, minėtų sprendimų Derin 74 punktą ir Bozkurt 54 punktą).
40 Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas nusprendė, kad atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos privalo kiekvienu atveju įvertinti asmeninį pažeidėjo elgesį ir aktualų, realų bei pakankamai rimtą jo keliamo pavojaus viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui pobūdį ir kad, be to, jos neturi pažeisti proporcingumo principo ir suinteresuotojo asmens pagrindinių teisių. Konkrečiau kalbant, Sprendimo Nr. 1/80 14 straipsnio pirma dalimi grindžiamos išsiuntimo priemonės gali būti imamasi, tik jei suinteresuotojo asmens elgesys atskleidžia konkrečią naujų viešosios tvarkos pažeidimų grėsmę (žr. minėtų sprendimų Derin 74 punktą ir Bozkurt 60 punktą).
41 Iš visų pateiktų paaiškinimų matyti, kad į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad darbuotojo turko, teisėtai dirbančio valstybės narės darbo rinkoje, šeimos nariai vis dar gali remtis šia nuostata tada, kai šis darbuotojas, išsaugodamas Turkijos pilietybę, įgijo priimančiosios valstybės narės pilietybę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1980 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros, kurį priėmė Asociacijos taryba, įsteigta susitarimu, įsteigiančiu Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad darbuotojo turko, teisėtai dirbančio valstybės narės darbo rinkoje, šeimos nariai vis dar gali remtis šia nuostata tada, kai šis darbuotojas, išsaugodamas Turkijos pilietybę, įgijo priimančiosios valstybės narės pilietybę.
Parašai.