EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 11 d.

Byla F‑126/11

José António de Brito Sequeira Carvalho

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Papeikimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis – Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnis“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo J. A. de Brito Sequeira Carvalho iš esmės prašo panaikinti 2011 m. kovo 24 d. Europos Komisijos sprendimą tiek, kiek juo ieškovui paskirta nuobauda – papeikimas, ir priteisti iš Komisijos įvairios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Nurodyti J. A. de Brito Sequeira Carvalho padengti savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Išankstinis tyrimas prieš pradedant drausminę procedūrą – Pareiga užbaigus procedūrą priimtame sprendime dėl nuobaudos nurodyti tyrimą atlikusį asmenį – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Naudojimasis – Ribos – Užimamo posto prestižas – Sąvoka – Pranešimas išankstiniame administraciniame skunde apie kito pareigūno tariamai neteisėtus veiksmus – Pareigūno pareigos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 ir 90 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Faktų, leidžiančių preziumuoti neteisėtų veiksmų arba šiurkštaus pažeidimo egzistavimą, atskleidimas – Apsauga nuo drausminių procedūrų – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnis)

4.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Naudojimasis – Ribos – Užimamo posto prestižas – Veiksmai, galintys pakenkti užimamo posto prestižui – Sąvoka – Kaltinimų kito pareigūno atžvilgiu paskleidimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12, 22a, 22b ir 24 straipsniai)

5.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Nuobaudos skyrimas remiantis tuo, kad pareigūnas išsiuntė elektroninį laišką – Administracijos pareiga nusiųsti elektroninio laiško kopiją – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Pagarba užimamam postui – Apimtis – Nederamas kito pareigūno elgesys – Poveikio nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Tuo pat metu ir dėl tų pačių faktų vykdomi drausminė procedūra ir baudžiamasis procesas – Drausminės procedūros sustabdymas – Taikymas pareigūno iniciatyva pradėtam kolegos baudžiamajam procesui – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis)

8.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Kito pareigūno ar tarnautojo orumo įžeidimas – Procedūros pradėjimas su sąlyga, kad nukentėjusysis pateikė pagrįstą pagalbos prašymą – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis ir IX priedas)

9.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Išankstinis tyrimas prieš pradedant drausminę procedūrą – Administracijos diskrecija – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnis)

1.      Jokioje nuostatoje nenumatyta administracijos pareiga sprendime dėl nuobaudos nurodyti asmenį, atlikusį Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnyje numatytą administracinį tyrimą.

(žr. 69 punktą)

2.      Pareigūnas negali, kaip pretekstu remdamasis tuo, kad pateiktas prašymas ar skundas, tretiesiems asmenims paviešinti kaltinimų, susijusių su vienu iš savo kolegų. Net naudodamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnyje numatytomis teisėmis pateikti prašymą arba skundą paskyrimų tarnybai, pareigūnas, laikydamasis objektyvumo ir nešališkumo pareigos, taip pat paisydamas užimamo posto prestižo, pagarbos asmeniui ir nekaltumo prezumpcijos, privalo išlikti santūrus ir nuosaikus.

Tiesa, kai pareigūnas ketina užginčyti akto teisėtumą, jis privalo nurodyti, kaip jis pats mano, reikiamus pagrindus, kaltinimus ir argumentus ir tuo tikslu prireikus išreikšti kritiką trečiųjų asmenų atžvilgiu, tačiau tokia kritika gali būti teisėtai išreikšta kaip suinteresuotojo asmens gynybos priemonė tik jeigu ji neviršija to, kas griežtai būtina tokiai gynybai.

(žr. 72, 73 ir 87 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. sausio 13 d. Sprendimo Nijs prieš Audito Rūmus, F‑77/09, 70 ir 73 punktai.

3.      Nors pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22 straipsnį pareigūnams ar tarnautojams, atkreipusiems savo institucijos dėmesį į kito pareigūno ar tarnautojo elgesį, galintį prilygti šiurkščiam pareigūnų pareigų nevykdymui, suteikiama apsauga, ši apsauga pagrįsta prielaida, kad šie pareigūnai ar tarnautojai patys laikėsi Pareigūnų tarnybos nuostatų 22 a straipsnyje numatytos tvarkos. Siekiant išlaikyti pareigūno ar tarnautojo, apie kurį institucijai pateikta informacijos, profesinę reputaciją, kol drausminė institucija nepriėmė dėl jo sprendimo, 22a straipsnyje numatytas sąrašas asmenų, kuriems ši informacija gali būti pranešta.

(žr. 77 punktą)

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnyje numatytos pareigos susilaikyti nuo bet kokio veiksmo ar elgesio, galinčių pakenkti užimamo posto prestižui, neįvykdo pareigūnas, kuris viešai šiurkščiai įžeidinėja ir taip gali pakenkti tam tikrų asmenų garbei ne tik dėl to, kad kaltinimai gali žeisti jų orumą, bet ir dėl to, kad teiginiais gali būti diskredituojama jų profesinė reputacija.

Elektroninių laiškų, kuriuose reiškiami kaltinimai, nusiuntimas asmenims, nepriklausantiems Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 24 straipsniuose nurodytoms instancijoms, savaime yra Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnio pažeidimas, ir nebūtina patikrinti pareikštų kaltinimų pagrįstumo.

Tas pats pasakytina ir apie atvejį, kai kaltinimai kito pareigūno atžvilgiu išplatinami aukštas pareigas Komisijoje einantiems asmenims, pažeidžiant Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnį, kuriame konkrečiai išreikšta lojalumo pareiga, pagal kurią pareigūnas privalo ne tik susilaikyti nuo užimamo posto prestižą ir deramą pagarbą institucijai ir jos tarnyboms menkinančių veiksmų, bet ir elgtis korektiškai ir garbingai, juo labiau jeigu jis eina aukštesnio lygio pareigas.

(žr. 85, 86 ir 91 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. kovo 7 d. Sprendimo Williams prieš Audito Rūmus, T‑146/94, 66 ir 67 punktai; 1999 m. gegužės 19 d. Sprendimo Connolly prieš Komisiją, T‑34/96 ir T‑163/96, 123, 124 ir 127–130 punktai; 2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Teixeira Neves prieš Teisingumo Teismą, T‑259/97, 29 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Andreasen prieš Komisiją, F‑40/05, 234 punktas; minėto Sprendimo Nijs prieš Audito Rūmus 67 punktas; 2012 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Z prieš Teisingumo Teismą, F‑88/09 ir F‑48/10, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑88/13 P, 252 punktas.

5.      Nors pagal teisės į gynybą principą reikalaujama, kad atitinkamam asmeniui būtų įteikta bet kurio dokumento, kuriuo remdamasi paskyrimų tarnyba ketina skirti drausminę nuobaudą, kopija, dokumento nenusiuntimas gali lemti atitinkamo sprendimo panaikinimą tik tuo atveju, jeigu šiam asmeniui pareikšti kaltinimai gali būti įrodyti tik remiantis šiais dokumentais.

Šiuo atžvilgiu dėl remiantis elektroniniu laišku skirtos nuobaudos pasakytina, kad kai pareigūnas, kuriam iškelta drausminė byla, yra laiško autorius ir yra praėję mažiau nei penkeri metai nuo laiško išsiuntimo, institucija turi teisę manyti, kad jis yra išsaugojęs jo kopiją ir nėra būtina jam dar kartą jos siųsti.

(žr. 97, 127 ir 131 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, 68, 71 ir 73–75 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. liepos 3 d. Sprendimo E prieš Komisiją, T‑24/98 ir T‑241/99, 92 punktas.

6.      Pareigūnas negali, kaip pretekstą nurodydamas kito pareigūno elgesį, kuris, jo manymu, nederamas ar net žeidžia jo orumą, savo ruožtu pažeisti lojalumo pareigos ir negerbti savo užimamo posto, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnyje.

(žr. 108 punktą)

7.      Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje iš esmės įtvirtintas principas, kad „drausminė procedūra sustabdoma, kol vyksta baudžiamasis procesas“, taikytinas tuo atveju, kai pradėtas pareigūno baudžiamasis persekiojimas dėl tų pačių veikų, dėl kurių pradėta drausminė procedūra, o ne tuomet, kai pareigūno iniciatyva pradėtas vieno iš jo kolegų baudžiamasis persekiojimas.

(žr. 113 punktą)

8.      Kalbant apie drausminę procedūrą, pradėtą dėl to, kad vienas pareigūnas įžeidė kito pareigūno ar tarnautojo orumą, pažymėtina, jog Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenumatyta, kad šiuo pagrindu pradėti tokią procedūrą administracija gali tik jeigu šis asmuo jai pateikė pagrįstą pagalbos prašymą.

(žr. 121 punktą)

9.      Nors iš Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio matyti, kad paskyrimų tarnyba turi pradėti drausminę procedūrą remdamasi tyrimo ataskaita, o tai suponuoja, kad turi būti atliktas nešališkas ir rungimosi principu pagrįstas tyrimas siekiant nustatyti nurodytų faktų tikrumą ir su jais susijusias aplinkybes, administracijai nedraudžiama tokį tyrimą atlikti paprasčiausiai ištiriant jai praneštus faktus ir nesiimant jokių papildomų priemonių.

Be to, nors gero administravimo principas įpareigoja šią tarnybą atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas jos nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, jokioje nuostatoje nenumatyta, kad tyrimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Administracija neturi veikti vietoj kaltinamo pareigūno ir už jį rinkti įrodymų, dėl kurių jis galėtų būti išteisintas arba dėl kurių galėtų būti sušvelninta jam skirtina nuobauda.

(žr. 123 ir 124 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: minėto Sprendimo Z prieš Teisingumo Teismą 266 ir 268 punktai.