2021 m. sausio 28 d. Ustavno sodišče Republike Slovenije (Slovėnija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Banka Slovenije / Državni zbor Republike Slovenije

(Byla C-45/21)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Ustavno sodišče Republike Slovenije

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Banka Slovenije

Kita proceso šalis: Državni zbor Republike Slovenije

Prejudiciniai klausimai

a)    Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnis ir Protokolo Nr. 4 21 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama, kad nacionaliniam centriniam bankui, kuris yra Europos centrinių bankų sistemos narys, tektų atsakomybė iš savo lėšų atlyginti žalą, padarytą buvusiems panaikintų finansinių priemonių turėtojams, kai tas bankas panaikinti jas nusprendė įgyvendindamas jam pagal įstatymą suteiktus įgaliojimus imtis išimtinių priemonių ginant viešąjį interesą, kad užkirstų kelią grėsmėms, kilusioms finansų sistemos stabilumui, jeigu vykstant vėlesniems teismo procesams paaiškėja, kad panaikinant šias finansines priemones nesilaikyta principo, kad nė vienas finansinės priemonės turėtojas dėl išimtinės priemonės neturi atsidurti situacijoje, blogesnėje nei ta, kurioje būtų atsidūręs, jeigu tokia priemonė nebūtų buvusi priimta, kai tokiomis aplinkybėmis nacionalinis centrinis bankas yra atsakingas: (1)    už žalą, kurią buvo galima numatyti remiantis faktais ir aplinkybėmis, kurie egzistavo jam priimant sprendimą, ir apie kuriuos jis žinojo arba privalėjo žinoti, ir (2)    už žalą, padarytą asmenų, kurie veikė įgyvendindami tokius centrinio banko įgaliojimus jo pavedimu ir tai darydami, atsižvelgiant į faktus ir aplinkybes, kuriuos žinojo arba privalėjo žinoti pagal suteiktus įgaliojimus, vis dėlto nesiėmė visų atsargumo priemonių, kokių galima tikėtis iš informuoto specialisto?

b)    Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnis ir Protokolo Nr. 4 21 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tai, jog nacionalinis centrinis bankas, kuris yra Europos centrinių bankų sistemos narys, iš savo lėšų mokėtų specialias pinigines kompensacijas daliai buvusių panaikintų finansinių priemonių turėtojų (pagal turtinės situacijos kriterijų) dėl sprendimo panaikinti šias priemones, priimtą jam įgyvendinant pagal įstatymą suteiktus įgaliojimus imtis išimtinių priemonių ginant viešąjį interesą, kad užkirstų kelią grėsmėms, kilusioms finansų sistemos stabilumui, jeigu teisei gauti kompensaciją pakanka to, kad finansinė priemonė buvo panaikinta, nesvarbu, ar buvo pažeistas principas, kad nė vienas finansinės priemonės turėtojas dėl išimtinės priemonės neturi atsidurti situacijoje, blogesnėje nei ta, kurioje būtų atsidūręs, jeigu tokia priemonė nebūtų buvusi priimta?

c)    Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 straipsnis ir Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 7 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama įpareigoti nacionalinį centrinį banką mokėti tokio dydžio žalos atlyginimą už žalą, atsiradusią kaip jam pagal įstatymą suteiktų įgaliojimų vykdymo pasekmė, dėl kurio galėtų būti pakenkta šio banko galimybei veiksmingai atlikti jam pavestus uždavinius? Ar šiuo atžvilgiu siekiant padaryti išvadą, kad buvo pažeistas nacionalinio centrinio banko finansinio nepriklausomumo principas, svarbios įstatyme nustatytos šios atsakomybės taikymo sąlygos?

d)    Ar Direktyvos 2013/36/ES¹ 53-62 straipsniai ir Direktyvos 2006/48/EB² 44-52 straipsniai, kuriais saugomas konfidencialios informacijos, gautos arba atsiradusios vykdant riziką ribojančią bankų priežiūrą, konfidencialumas, turi būti aiškinami taip, kad šiomis dviem direktyvomis taip pat saugomas informacijos, kuri buvo gauta arba atsirado įgyvendinant bankams gelbėti skirtas priemones, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą, konfidencialumas, kai bankų mokumo ir likvidumo rizika negalėjo būti panaikinta įprastomis riziką ribojančios priežiūros priemonėmis, tačiau tokios priemonės buvo laikomos reorganizavimo priemonėmis, kaip tai suprantama pagal 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo³ ?

e)    Jeigu atsakymas į d klausimą būtų teigiamas: ar Direktyvos 2013/36/ES 53-62 straipsniai ir Direktyvos 2006/48/EB 44-52 straipsniai, susiję su konfidencialios informacijos, gautos arba atsiradusios vykdant riziką ribojančią priežiūrą, apsauga, turi būti aiškinami taip, kad jais teikiamai apsaugai vėlesnė Direktyva 2013/36/ES yra taikoma ir tuomet, kai kalbama apie konfidencialią informaciją, kuri buvo gauta ar atsirado Direktyvos 2006/48/EB taikymo laikotarpiu, jeigu tokia informacija buvo atskleista Direktyvos 2013/36/ES taikymo laikotarpiu?

f)    Jeigu atsakymas į d klausimą būtų teigiamas: ar Direktyvos 2013/36/ES 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa (ir Direktyvos 2006/48/EB 44 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, atsižvelgiant į atsakymą į pirmesnį klausimą) turi būti aiškinama taip, kad informacija, kurią nacionalinis centrinis bankas turi kaip priežiūros institucija ir kuri po jos atsiradimo praėjus tam tikram laikui tapo vieša, taip pat informacija, kuri gali būti profesinė paslaptis, tačiau yra penkerių ir daugiau metų senumo ir dėl praėjusio laiko tarpo manoma, kad tai yra istorinė informacija ir dėl to nebėra konfidenciali, nebėra konfidenciali informacija, kuriai taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį? Ar istorinės informacijos, kuri yra penkerių ar daugiau metų senumo, atveju konfidencialumo statuso išsaugojimas priklauso nuo to, ar konfidencialumas gali būti pateisinamas kitais motyvais nei prižiūrimų bankų ar kitų įmonių komercinė padėtis?

g)    Jeigu atsakymas į d klausimą būtų teigiamas: ar Direktyvos 2013/36/ES 53 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa (ir Direktyvos 2006/48/EB 44 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, atsižvelgiant į atsakymą į e klausimą) turi būti aiškinama taip, kad pagal ją leidžiama konfidencialius dokumentus, kurie nesusiję su kredito įstaigą bandžiusiais gelbėti trečiaisiais asmenimis ir yra teisiškai svarbūs priimant teismo sprendimą civilinėje byloje dėl žalos, kuria padarė riziką ribojančią priežiūrą vykdanti kompetentinga institucija, atlyginimo, automatiškai atskleisti (dar prieš pradedant teismo procesą) visiems potencialiems ieškovams ir jų atstovams, nepradedant specialaus proceso, kuriame turėtų būti sprendžiama dėl kiekvieno atskiro dokumento atskleidimo kiekvienam atskiram atitinkamą teisę turinčiam subjektui teisėtumo ir neatliekant atitinkamų interesų palyginimo kiekvienu konkrečiu atveju net ir tuomet, kai kalbama apie informaciją, susijusią su kredito įstaigomis, kurios nėra bankrutuojančios arba priverstinai likviduojamos, tačiau pasinaudojo valstybės pagalba per procedūrą, per kurią buvo panaikintos akcininkų ir kredito įstaigų subordinuotųjų kreditorių finansinės priemonės?

h)    Jeigu atsakymas į d klausimą būtų teigiamas: ar Direktyvos 2013/36/ES 53 straipsnio 1 dalies antra pastraipa (ir Direktyvos 2006/48/EB 44 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, atsižvelgiant į atsakymą į e klausimą) turi būti aiškinama taip, kad pagal ją leidžiama internete viešai paskelbti konfidencialius dokumentus (ar tokių dokumentų santraukas), kurie nesusiję su kredito įstaigą bandžiusiais gelbėti trečiaisiais asmenimis ir yra teisiškai svarbūs priimant teismo sprendimą civilinėje byloje dėl žalos, kurią padarė riziką ribojančią priežiūrą vykdanti kompetentinga institucija, atlyginimo, kai kalbama apie informaciją, susijusią su kredito įstaigomis, kurios nėra bankrutuojančios arba priverstinai likviduojamos, tačiau pasinaudojo valstybės pagalba per procedūrą, per kurią buvo panaikintos akcininkų ir kredito įstaigų subordinuotųjų kreditorių finansinės priemonės, jeigu yra reikalaujama, kad ją skelbiant internete turi būti užtušuojama visa konfidenciali informacija?

____________

¹ 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338).

² 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006, p. 1).

³ OL L 125, 2001, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 15.