TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. birželio 28 d.(*)
„Direktyvos 2003/6/EB ir 2003/124/EB – Viešai neatskleista informacija – Sąvoka „tiksli informacija“ – Tęstinio laiko atžvilgiu proceso tarpiniai etapai – Nurodytos aplinkybės, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti arba įvykis, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti – Termino „pagrįstai gali“ aiškinimas – Informacijos, susijusios su bendrovės vadovo pasikeitimu, atskleidimas“
Byloje C‑19/11
dėl Bundesgerichtshof (Vokietija) 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. sausio 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Markus Geltl
prieš
Daimler AG,
dalyvaujant
Lothar Meier ir kt.,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai U. Lõhmus (pranešėjas), A. Rosas, A. Ó Caoimh ir C. G. Fernlund,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė A. Impellizzeri, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. vasario 2 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– M. Geltl, atstovaujamo Rechtsanwalt R. Lindner,
– Daimler AG, atstovaujamos Rechtsanwälte M. Sustmann ir R. Schmidt‑Bendum,
– L. Meier, atstovaujamo Rechtsanwalt H. Schmidt,
– E. Endruweit ir kt., atstovaujamų R. Lindner,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs ir J.‑C. Halleux,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir D. Hadroušek,
– Estijos vyriausybės, atstovaujamos M. Linntam,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato M. Russo,
– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes ir F. Matias Santos,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Hathaway, padedamo baristerio A. Henshaw,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun ir R. Vasileva,
susipažinęs su 2012 m. kovo 21 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL L 96, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 367) 1 straipsnio 1 punkto bei 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyvos 2003/124/EB, įgyvendinančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl viešai neatskleistos informacijos ir viešo jos atskleidimo bei manipuliavimo rinka apibrėžimo (OL L 339, p. 70; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 6 t., p. 348), 1 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.
2 Šis prašymas buvo pateiktas sprendžiant ginčą tarp M. Geltl ir Daimler AG (toliau – Daimler) dėl žalos, kurią M. Geltl tariamai patyrė dėl to, kad ši bendrovė tariamai pavėluotai atskleidė informaciją apie ankstesnį jos valdybos pirmininko atsistatydinimą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2003/6
3 Direktyvos 2003/6 2, 12, 16 ir 24 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„(2) Integruota ir efektyvi finansų rinka reikalauja rinkos vientisumo. Sklandus vertybinių popierių rinkos veikimas ir visuomenės pasitikėjimas rinka – tai ekonominio augimo bei gerovės prielaidos. Piktnaudžiavimas rinka kenkia finansų rinkų vientisumui ir visuomenės pasitikėjimui vertybiniais popieriais bei išvestinėmis priemonėmis.
<...>
(12) Piktnaudžiavimą rinka sudaro prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimas rinka. Teisės aktų, draudžiančių prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, tikslas yra toks pat kaip ir teisės aktų, draudžiančių manipuliavimą rinka: užtikrinti Bendrijos finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą tomis rinkomis. <...>
<...>
(16) Viešai neatskleista informacija – tai bet kuri tiksli informacija, kuri nebuvo viešai paskelbta ir kuri yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų arba su viena ar daugiau finansinių priemonių. Informaciją, kuri gali turėti didelės įtakos reguliuojamos rinkos kainų raidai ir jų formavimui, galima laikyti informacija, kuri netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų ar su viena ar daugiau susijusių išvestinių finansinių priemonių.
<...>
(24) Greitas ir teisingas informacijos visuomenei atskleidimas stiprina rinkos vientisumą, tuo tarpu pasirinktinai emitentų atskleidžiama informacija gali sąlygoti investuotojų pasitikėjimo finansų rinkų vientisumu praradimą. <...>“
4 Šios direktyvos 1 straipsnio 1 punkto pirmoje pastraipoje apibrėžiama sąvoka „viešai neatskleista informacija“ kaip „viešai nepaskelbta tiksli informacija, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų arba su viena ar daugiau finansinių priemonių, kurios viešas paskelbimas gali turėti didelės įtakos tų finansinių priemonių kainai arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai.“
5 Šios direktyvos 2 straipsnyje numatyta:
„1. Valstybės narės draudžia bet kuriam antroje pastraipoje nurodytam asmeniui, kuris žino viešai neatskleistą informaciją, panaudoti tą informaciją savo sąskaita ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar parduodant finansines priemones, kurias ta informacija liečia.
Pirmoji pastraipa taikoma bet kuriam asmeniui, kuris žino tą informaciją:
a) dėl savo narystės emitento administracijos, valdymo ar stebėtojų organuose arba
b) dėl to, kad jis valdo dalį emitento kapitalo, arba
c) dėl to, kad gali naudotis tokia informacija, atlikdamas savo tarnybines ar profesines arba kitas pareigas, arba
d) dėl savo nusikalstamos veiklos.
2. Jeigu straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, toje straipsnio dalyje numatytas draudimas taikomas ir fiziniams asmenims, kurie dalyvauja priimant sprendimą vykdyti sandorį to juridinio asmens sąskaita.
3. Šis straipsnis netaikomas sandoriams, atliekamiems vykdant įsipareigojimą įsigyti ar parduoti finansinių priemonių, kurių terminas suėjo, jeigu tas įsipareigojimas numatytas sutartyje, sudarytoje prieš tai, kai nurodytas asmuo sužino viešai neatskleistą informaciją.“
6 Tos pačios direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad finansinių priemonių emitentai kuo skubiau informuotų visuomenę apie tuos emitentus tiesiogiai liečiančią viešai neatskleistą informaciją.
<...>
2. Nenorėdamas pažeisti savo teisėtų interesų, emitentas savo atsakomybe gali uždelsti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, kaip paminėta straipsnio 1 dalyje, jeigu toks informacijos nepaskelbimas negali suklaidinti visuomenės ir jeigu emitentas gali užtikrinti tos informacijos konfidencialumą. Valstybės narės gali reikalauti, kad emitentas nedelsdamas praneštų kompetentingai institucijai apie savo sprendimą uždelsti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą.“
Direktyva 2003/124
7 Pagal Direktyvos 2003/124 1 ir 3 konstatuojamąsias dalis:
„(1) Protingi investuotojai grindžia savo investicinius sprendimus jau turima informacija, taip sakant ex ante informacija. Todėl klausimą, ar tikėtina, kad priimdamas investicinį sprendimą, protingas investuotojas atsižvelgs į konkrečią informaciją, reikėtų vertinti, remiantis turima ex ante informacija. Toks įvertinimas turi atsižvelgti į numatomą šios informacijos įtaką, turint omeny emitento susijusių veiksmų visumą, informacijos šaltinių patikimumą ir bet kokius kitus rinkos rodiklius, kurie tam tikromis aplinkybėmis gali daryti įtaką susijusiai finansinei priemonei arba su ja susijusiai išvestinei finansinei priemonei.
<...>
(3) Rinkos dalyvių teisinį užtikrintumą reikėtų stiprinti tiksliau apibūdinant du viešai neatskleistos informacijos apibrėžimui esminius elementus, visų pirma tikslią tos informacijos prigimtį bei galimo jos poveikio finansinių priemonių arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainoms reikšmingumą.“
8 Šios direktyvos 1 straipsnyje „Viešai neatskleista informacija“ numatyta:
„1. Taikant Direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio 1 punktą, informacija turi būti laikoma tikslia, jeigu ji nurodo aplinkybes, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti arba įvykį, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti, ir jeigu ji pakankamai konkreti, kad galima būtų padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių ar susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai.
2. Taikant Direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio 1 punktą, „informacija, kurios viešas paskelbimas gali reikšmingai paveikti tų finansinių priemonių arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainą“ reiškia informaciją, kuria protingas investuotojas greičiausiai pasinaudotų iš dalies pagrįsdamas savo investicinius sprendimus.“
9 Šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatytas neišsamus sąrašas situacijų, kurios gali kelti grėsmę teisėtiems emitento interesams, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/6 6 straipsnio 2 dalį, būtent vykstančios derybos arba susiję veiksniai, jeigu viešas atskleidimas darytų įtaką tų derybų rezultatui ar įprastai tvarkai, emitento valdymo organo priimti sprendimai ar sudarytos sutartys, kuriems įsigalioti reikalingas emitento kito organo patvirtinimas, jeigu tokio emitento struktūra reikalauja tų organų atskyrimo.
Vokietijos teisė
10 1998 m. rugsėjo 9 d. Prekybos vertybiniais popieriais įstatymo (Gesetz über den Wertpapierhandel) (BGBl. 1998 I, p. 2708), iš dalies pakeisto 2004 m. spalio 28 d. Investuotojų apsaugos pagerinimo įstatymu (Gesetz zur Verbesserung des Anlegerschutzes, BGBl. 2004 I, p. 2630, toliau – WpHG) redakcijos 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Viešai neatskleista informacija yra tiksli informacija apie visuomenei nežinomas aplinkybes, susijusi su vienu ar daugiau vertybinių popierių, kuriais prekiaujama pasinaudojant viešai neatskleista informacija, emitentais ar su pačiais vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama pasinaudojant viešai neatskleista informacija; viešas tokios informacijos atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių popierių biržos ar rinkos vertei. Tokią įtaką gali turėti informacija, kuria protingas investuotojas greičiausiai pasinaudotų iš dalies pagrįsdamas savo investicinius sprendimus. Aplinkybės, kurios pakankamai tikėtinos ateityje, taip pat laikomos aplinkybėmis, kaip tai suprantama pagal pirmą sakinį. <...>“
11 Direktyvos 2003/6 6 straipsnio 1 ir 2 dalys buvo perkeltos į Vokietijos teisės sistemą WpHG 15 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Pagal šio straipsnio 6 dalį emitentas, kuris nesilaiko įsipareigojimų pagal šio straipsnio 1–4 dalis, turi kitiems asmenims atlyginti dėl to patirtą žalą pagal WpHG 37b straipsnyje numatytas sąlygas.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
12 Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo matyti, kad po 2005 m. balandžio 6 d. visuotinio Daimler susirinkimo jos valdybos pirmininkas Schrempp ketino atsisakyti įgaliojimų, kurie jam buvo suteikti iki 2008 m. 2005 m. gegužės 17 d. jis aptarė savo ketinimus su šios bendrovės stebėtojų tarybos pirmininku Kopper. Laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 1 d. iki liepos 27 d. kiti stebėtojų tarybos ir valdybos nariai taip pat buvo informuoti apie planuojamą Schrempp atsistatydinimą.
13 Nuo 2005 m. liepos 10 d. Daimler parengė pranešimą spaudai, viešą pranešimą ir laišką bendrovės darbuotojams.
14 2005 m. liepos 13 d. Daimler stebėtojų tarybos pirmininko komisija (toliau – pirmininko komisija) ir stebėtojų taryba buvo sušauktos į susirinkimus, atitinkamai 2005 m. liepos 27 d. ir 28 d., pranešimuose apie susirinkimus nenurodžius galimo valdybos pirmininko pakeitimo.
15 2005 m. liepos 18 d. Schrempp ir Kopper susitarė pasiūlyti per 2005 m. liepos 28 d. stebėtojų tarybos susirinkimą balsuoti dėl ankstesnio Schrempp atsistatydinimo ir Zetsche paskyrimo vietoj jo.
16 Per susirinkimą, kuris prasidėjo 2005 m. liepos 27 d. 17 val., pirmininko komisija nusprendė pasiūlyti stebėtojų tarybai, kuri turėjo susirinkti kitą dieną, patvirtinti šį atsistatydinimą ir paskyrimą.
17 2005 m. liepos 28 d. apie 9 val. 50 min. Daimler stebėtojų taryba nusprendė, kad Schrempp atsistatydins iš pareigų metų pabaigoje, o jo pareigas užims Zetsche.
18 Šis sprendimas buvo perduotas biržos ir Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht (Finansinių paslaugų priežiūros tarnyba) vadovybėms ir paskelbtas Deutsche Gesellschaft für Ad-hoc-Publizität (Vokietijos ad hoc skelbimų bendrovė) duomenų banke.
19 Po šio paskelbimo Daimler akcijų kaina, kuri po tą patį rytą paskelbtų antro 2005 m. pusmečio rezultatų jau buvo padidėjusi, labai pakilo.
20 M. Geltl ir keli kiti investuotojai pardavė Daimler akcijas prieš šio sprendimo paskelbimą. Jie apskundė šią bendrovę Landgericht Stuttgart ir prašė atlyginti žalą, nurodydami tai, kad šis paskelbimas buvo pavėluotas. Minėtas teismas kreipėsi į Oberlandesgericht Stuttgart prašydamas išnagrinėti kelis su šiuo ginču pavyzdinėje byloje („Musterverfahren“) susijusius klausimus.
21 Oberlandesgericht Stuttgart pavyzdiniame 2009 m. balandžio 22 d. sprendime nurodė, kad negalima patvirtinti, jog 2005 m. gegužės 17 d. ar vėliau egzistavo viešai neatskleista informacija, kad Schrempp vienašališkai atsistatydintų iš pareigų, nepaisant to, ar tam pritartų Daimler stebėtojų taryba. Šio teismo teigimu, svarbiausias faktas, kuris būtų galėjęs turėti įtakos šios bendrovės akcijų kainai, yra 2005 m. liepos 28 d. stebėtojų tarybos sprendimas. Šis sprendimas buvo pakankamai tikėtinas po to, kai pirmininko komisija 2005 m. liepos 27 d. po 17 val. nusprendė pasiūlyti stebėtojų tarybai priimti šį sprendimą. Todėl viešai neatskleista informacija egzistavo tik nuo šios dienos. Oberlandesgericht Stuttgart pripažino, kad šios informacijos paskelbimo sąlygos, numatytos WpHG 15 straipsnio 3 dalyje, nebuvo iki galo įvykdytos, tačiau nusprendė, kad skundą pateikusių asmenų nurodyta žala būtų atsiradusi, net jei šios sąlygos būtų buvusios įvykdytos.
22 Nagrinėdamas apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Oberlandesgericht Stuttgart neišnagrinėjo, ar proceso, kuriame buvo priimtas 2005 m. liepos 28 d. sprendimas, atskiri etapai galėjo turėti įtakos Daimler akcijų kainai. Tačiau baudos skyrimo procese, susijusiame su tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip antai pagrindinėje byloje, Oberlandesgericht Frankfurt am Main nusprendė, kad kelių atskirų aplinkybių sujungimas viename bendrame sprendime prieštarauja WpHG 13 straipsnio 1 dalies formuluotei ir direktyvoms 2003/6 bei 2003/124, todėl pareiga paviešinti atsiranda, kai vidaus procese priimamas sprendimas ir apie jį žino atitinkamos įmonės atsakingas asmuo.
23 Šiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar taikant Direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio [1 punktą] ir Direktyvos 2003/124/EB 1 straipsnio 1 dalį tęstinio laiko atžvilgiu proceso atveju, siekiant, kad per kelis tarpinius etapus atsirastų tam tikros aplinkybės arba įvyktų tam tikras įvykis, reikia atsižvelgti tik į tai, ar šios būsimos aplinkybės arba būsimas įvykis turi būti laikomi tikslia informacija, kaip tai suprantama pagal šias direktyvų nuostatas, ir ar reikia, atsižvelgiant į tai, išnagrinėti, ar šios būsimos aplinkybės gali pagrįstai atsirasti arba įvykis gali pagrįstai įvykti, arba ar tokio tęstinio laiko atžvilgiu proceso atveju jau egzistuojantys ar įvykę tarpiniai etapai, susiję su būsimų aplinkybių atsiradimu arba įvykiu, taip pat gali būti tiksli informacija, kaip tai suprantama pagal minėtas direktyvų nuostatas?
2. Ar sąvoka „pagrįstai gali“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalį, reikalauja, kad tikimybė būtų laikoma dominuojančia ar didele, o gal aplinkybes, kurios gali būti pagrįstai laikomos galinčiomis atsirasti, arba įvykiai, kurie gali būti pagrįstai laikomi galinčiais įvykti, reikia suprasti taip, kad tikimybės lygis priklauso nuo įtakos investuotojui ir kad, esant didelei tikimybei, jog bus padaryta įtaka akcijų kainai, pakanka to, jog būsimų aplinkybių atsiradimas ar įvyksiantis įvykis būtų neaiškus, bet ne neįtikėtinas?“
Dėl prejudicinių klausimų
24 Iš pradžių primintina, kad siekiant užtikrinti Europos Sąjungos finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą tomis rinkomis Direktyva 2003/6 draudžiama prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, pagal jos 2 straipsnyje nustatytas sąlygas ir pagal 6 straipsnio 1 dalį numatant pareigą finansinių priemonių emitentams kuo skubiau informuoti visuomenę ir atskleisti su tais emitentais tiesiogiai susijusią viešai neatskleistą informaciją. Pagal pastarojo straipsnio 2 dalį, nenorėdamas pažeisti savo teisėtų interesų, emitentas, esant tam tikroms aplinkybėms, gali uždelsti atskleisti viešai neatskleistą informaciją.
25 Sąvokos „viešai neatskleista informacija“ apibrėžimas, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 punkto pirmą pastraipą, apima keturis pagrindinius elementus. Pirma, kalbama apie tikslią informaciją. Antra, ši informacija nebuvo paskelbta. Trečia, ji tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su viena ar daugiau finansinių priemonių ar jų emitentais. Ketvirta, jos viešas paskelbimas gali turėti didelės įtakos tų finansinių priemonių kainai arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai. Pirmasis ir ketvirtasis elementai tiksliau apibrėžti atitinkamai Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
26 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimais siekiama išaiškinimo dėl pirmojo iš šių elementų, būtent – informacijos tikslumo.
Dėl pirmojo klausimo
27 Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį klausimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punktas ir Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami kaip, kad tęstinio laiko atžvilgiu proceso atveju, siekiant, kad atsirastų tam tikros aplinkybės arba įvyktų tam tikras įvykis, tikslia informacija, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, gali būti laikoma ne tik ši aplinkybė ar šis įvykis, bet ir šio proceso tarpiniai etapai, kurie jau egzistuoja ar įvyko ir yra su jais susiję.
28 Iš Direktyvos 2003/124 3 konstatuojamosios dalies matyti, kad joje numatoma pateikti tikslesnį sąvokos „tiksli informacijos prigimtis“ apibrėžimą, nei vartojamas Direktyvoje 2003/6, siekiant sustiprinti atitinkamų rinkos dalyvių teisinį užtikrintumą.
29 Pagal Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punktą informacija turi būti laikoma tikslia, jeigu įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, joje nurodomos aplinkybės, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti, arba įvykis, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti. Antra, ji pakankamai konkreti, kad galima būtų padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių ar susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai.
30 Kadangi sąvokos „aplinkybės“ ir „įvykis“ nėra apibrėžtos šioje direktyvoje, reikia remtis jų bendrąja prasme.
31 Konstatuotina, kad tęstinio laiko atžvilgiu proceso tarpinis etapas pats gali apimti aplinkybes ar įvykį, kaip tai suprantama pagal bendrąją šių terminų prasmę.
32 Šią išvadą patvirtina Direktyvos 2003/124 3 straipsnio 1 dalis, kurioje kaip viešai neatskleistos informacijos, kurios atskleidimas gali kelti grėsmę, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/6 6 straipsnio 2 dalį, pavyzdžiai skelbiami atvejai, kurie yra tipiniai tęstinio laiko atžvilgiu proceso etapai, būtent vykstančios derybos arba emitento valdymo organo priimti sprendimai ar sudarytos sutartys, kuriems įsigalioti reikalingas emitento kito organo patvirtinimas.
33 Be to, kaip tai matyti iš, be kita ko, 2 ir 12 konstatuojamųjų dalių, Direktyva 2003/6 siekiama apsaugoti Sąjungos finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą šiomis rinkomis. Šis pasitikėjimas grindžiamas visų pirma tuo, kad jie bus vienodai vertinami ir saugomi nuo neteisėto viešai neatskleistos informacijos panaudojimo ir manipuliavimo rinka (šiuo klausimu žr. 2009 m. gruodžio 23 d. Sprendimo Spector Photo Group ir Van Raemdonck, C‑45/08, Rink. p. I‑12073, 47 punktą ir 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo IMC Securities, C‑445/09, Rink. p. I‑5917, 27 punktą).
34 Šiuo klausimu šios direktyvos 24 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje pažymima, kad greitas ir teisingas informacijos visuomenei atskleidimas stiprina rinkos vientisumą, o pasirinktinai emitentų atskleidžiama informacija gali lemti investuotojų pasitikėjimo finansų rinkų vientisumu praradimą.
35 Tokiu sąvokų „aplinkybės“ ir „įvykis“ aiškinimu, kuriuo ignoruojamas tęstinis laiko atžvilgiu procesas, gali būti pažeidžiami tikslai, minėti dviejuose ankstesniuose šio sprendimo punktuose. Iš tiesų atmetus galimybę, kad informacija, susijusi su tokiu tęstinio laiko atžvilgiu proceso etapu, galėtų būti laikoma tikslia, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punktą, būtų panaikinama pareiga, numatyta šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, paviešinti šią informaciją, net jeigu ji yra specialaus pobūdžio ir net jei yra kiti viešai neatskleistos informacijos sudėtiniai elementai, išvardyti šio sprendimo 25 punkte.
36 Tokioje situacijoje, kai kurie asmenys, žinantys šią informaciją, gali atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais investuotojais, ir iš to gauti naudos šios informacijos nežinančių asmenų sąskaita (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Spector Photo Group ir Van Raemdonck 48 punktą).
37 Rizika, kad susidarys tokia situacija, yra didesnė, jei, esant tam tikroms aplinkybėms, įmanoma konkretaus proceso rezultatą kvalifikuoti kaip tarpinį kito proceso, kuris yra dar platesnio masto, etapą.
38 Todėl informacija, susijusi su tarpiniu etapu, kuris yra tęstinio laiko atžvilgiu proceso dalis, gali būti tiksli informacija. Svarbu pažymėti, kad šis aiškinimas taikomas ne tik jau egzistuojantiems ar įvykusiems etapams, bet ir pagal Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalį – etapams, kurie pagrįstai gali atsitikti ar įvykti.
39 Kaip matyti iš šio sprendimo 29 punkto, informacijos kvalifikavimas kaip tikslios priklauso ir nuo to, ar įvykdyta šioje nuostatoje nurodyta antra sąlyga, t. y. informacija turi būti pakankamai konkreti, kad galima būtų padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių ar susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai.
40 Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punktą ir Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad tęstinio laiko atžvilgiu proceso atveju, siekiant, kad atsirastų tam tikra aplinkybė arba įvyktų tam tikras įvykis, tikslia informacija, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, gali būti laikoma ne tik ši aplinkybė ar šis įvykis, bet ir šio proceso tarpiniai etapai, kurie jau egzistuoja ar įvyko ir yra susiję su jų atsiradimu ar įvykimu.
Dėl antrojo klausimo
41 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad sąvoka „aplinkybes, kurios <...> pagrįstai gali atsirasti arba įvykį, kuris <...> pagrįstai gali įvykti“ apima tik aplinkybes ar įvykius, kurių atsiradimo ar įvykimo tikimybė gali būti laikoma dominuojančia ar didele, o gal ši sąvoka reiškia, kad reikia atsižvelgti į visų šių aplinkybių ar šio įvykio poveikio atitinkamų finansinių priemonių kainoms reikšmingumą.
42 Egzistuoja tam tikri skirtumai tarp šios nuostatų įvairių kalbinių versijų. Kai kuriose versijose, kaip antai prancūzų, italų ir olandų kalbomis, vartojama sąvoka „galima pagrįstai galvoti“ kitose versijose, būtent danų, graikų, anglų ir švedų kalbomis, vartojama sąvoka „galima pagrįstai tikėtis“. Ispanų ir portugalų kalbose atitinkamai nurodoma „aplinkybės, kurios pagrįstai gali egzistuoti“ ir „pagrįstai numatomos aplinkybės ar įvykis“. Galiausiai versijoje vokiečių kalba vartojama sąvoka „su pakankama tikimybe“ („mit hinreichender Wahrscheinlichkeit“).
43 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad, pirma, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą negalima remtis tik vienoje jos kalbinių versijų pavartota formuluote arba teikti jai pirmenybę kitų kalbinių versijų atžvilgiu. Antra, skirtingos Sąjungos teisės akto kalbinės versijos turi būti aiškinamos vienodai, o jeigu jos skiriasi, atitinkama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, bendrą struktūrą ir tikslą (žr. 2011 m. liepos 28 d. Sprendimo Pacific World ir FDD International, C‑215/10, Rink. p. I‑7255, 48 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
44 Išskyrus versiją vokiečių kalba, Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalies versijose visomis kalbomis, egzistavusiose priimant šią direktyvą, nurodytas prieveiksmis „pagrįstai“. Vartodamas šią sąvoka Sąjungos teisės aktų leidėjas įtvirtino iš bendros patirties kilusiomis taisyklėmis pagrįstą kriterijų tam, kad būtų galima nustatyti, ar būsimos aplinkybės ir įvykiai patenka į šios nuostatos taikymo sritį.
45 Siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, kad egzistuoja aplinkybės ar įvyko įvykis, reikia kiekvienu konkrečiu atveju bendrai įvertinti jau turimus įrodymus.
46 Todėl Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalis, kurioje vartojamas terminas „pagrįstai gali“, neturėtų būti aiškinama taip, kad pagal ją reikalaujama įrodyti didelę numatytų aplinkybių ar įvykių tikimybę.
47 Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punkto ir Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalies, kiek tai susiję su būsimomis aplinkybėmis ir įvykiais, taikymo sritį apribojus tokiu tikimybės laipsniu būtų pažeisti šio sprendimo 33 punkte minėti tikslai, t. y. apsaugoti Sąjungos finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą šiomis rinkomis. Iš tiesų panašiu atveju asmenys, žinantys viešai neatskleistą informaciją, nepagrįstai gautų naudos iš tam tikros informacijos, kuri dėl tokio riboto aiškinimo būtų laikoma netikslia, darant žalą tokios informacijos nežinantiems tretiesiems asmenims.
48 Tačiau siekiant užtikrinti rinkos dalyvių, įskaitant ir emitentus, teisinį užtikrintumą, nurodytą Direktyvos 2003/124 3 konstatuojamoje dalyje, informacija apie aplinkybes ir įvykius, kurių atsiradimas ar įvykimas nėra realus, neturėtų būti laikoma tikslia informacija. Iš tiesų priešingu atveju turėtų būti laikoma, kad emitentai turi pateikti netikslią informaciją arba informaciją, negalinčią turėti įtakos jų finansinių priemonių kainai.
49 Iš to matyti, kad Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „pagrįstai gali“ reiškia būsimas aplinkybes ir įvykius, kai remiantis atliktu bendru jau turimų įrodymų vertinimu matyti, jog yra reali perspektyva, kad aplinkybės egzistuos ar įvykiai įvyks.
50 Kiek tai susiję su klausimu, ar reikalaujama tikimybė, kad atsiras aplinkybės ar įvyks įvykis, gali skirtis nuo jų poveikio atitinkamų finansinių priemonių kainoms reikšmingumo, į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai.
51 Pirma, toks termino „pagrįstai gali“ aiškinimas neišplaukia iš jokios šio sprendimo 42 punkte minėtos kalbinės versijos.
52 Antra, aiškinimas, pagal kurį kuo reikšmingesnis galimas būsimo įvykio poveikis atitinkamų finansinių priemonių kainai, tuo mažesnio tikimybės laipsnio reikalaujama tam, kad atitinkama informacija būtų laikoma tikslia, reiškia, kad kiekvienas iš viešai neatskleistos informacijos sudedamųjų elementų, nurodytų atitinkamai Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. tiksli informacijos prigimtis ir jos galimybė turėti didelės įtakos atitinkamų finansinių priemonių kainoms, priklauso nuo kito elemento.
53 Šiose dviejose dalyse apibrėžti kriterijai yra minimalios sąlygos, kurios abi turi būti įvykdytos tam, kad informacija būtų laikoma „viešai neatskleista“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punktą.
54 Kaip teigė Jungtinė Karalystė Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose, negalima atmesti galimybės, kad informacija, susijusi su mažai tikėtinu įvykiu, turės didelę įtaką atitinkamo emitento akcijų kainai, nes šio įvykio pasekmės šiam emitentui būtų labai svarbios. Tačiau negalima pagrįstai daryti išvados, kad toks įvykis įvyks.
55 Aišku, kaip matyti iš Direktyvos 2003/124 1 konstatuojamosios dalies, protingi investuotojai grindžia savo investicinius sprendimus jau turima ex ante informacija. Todėl reikia vertinti ne tik įvykio „numatomą įtaką“ emitentui, bet ir tikimybės laipsnį, kad šis įvykis įvyks. Bet kuriuo atveju šiais argumentais siekiama nustatyti, ar informacija gali turėti didelę įtaką emitento finansinių priemonių kainai.
56 Atsižvelgiant į minėtus argumentus, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, jog sąvoka „aplinkybes, kurios <...> pagrįstai gali atsirasti arba įvykį, kuris <...> pagrįstai gali įvykti“ apima būsimas aplinkybes ar įvykius, kai remiantis bendru jau turimų įrodymų vertinimu galima manyti, jog yra reali perspektyva, kad šios aplinkybės atsiras ar įvykiai įvyks. Tačiau šios sąvokos negalima aiškinti taip, kad reikia atsižvelgti į šių aplinkybių ar šių įvykių poveikio atitinkamų finansinių priemonių kainoms reikšmingumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) 1 straipsnio 1 punktą ir 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyvos 2003/124/EB, įgyvendinančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl viešai neatskleistos informacijos ir viešo jos atskleidimo bei manipuliavimo rinka apibrėžimo, 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad tęstinio laiko atžvilgiu proceso atveju, siekiant, kad atsirastų tam tikra aplinkybė arba įvyktų tam tikras įvykis, tikslia informacija, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, gali būti laikoma ne tik ši aplinkybė ar šis įvykis, bet ir šio proceso tarpiniai etapai, kurie jau egzistuoja ar įvyko ir yra susiję su jų atsiradimu.
2. Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, jog sąvoka „aplinkybes, kurios <...> pagrįstai gali atsirasti arba įvykį, kuris <...> pagrįstai gali įvykti“ apima būsimas aplinkybes ar įvykius, kai remiantis bendru jau turimų įrodymų vertinimu galima manyti, jog yra reali perspektyva, kad šios aplinkybės atsiras ar įvykiai įvyks. Tačiau šios sąvokos negalima aiškinti taip, kad reikia atsižvelgti į šių aplinkybių ar šių įvykių poveikio atitinkamų finansinių priemonių kainoms reikšmingumą.
Parašai.