Byla C‑105/14

Baudžiamasis procesas

prieš

Ivo Taricco ir kt.

(Tribunale di Cuneo prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Baudžiamasis procesas dėl nusikaltimų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje – SESV 325 straipsnis – Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyti naikinamieji senaties terminai, galintys lemti nebaudžiamumą už nusikaltimus – Galimas Europos Sąjungos finansinių interesų pažeidimas – Nacionalinio teismo pareiga netaikyti jokios nacionalinės teisės nuostatos, galinčios pažeisti Sąjungos teisėje valstybėms narėms nustatytas pareigas“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Akivaizdžiai nereikšmingi klausimai, hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas yra neįmanomas, ir su pagrindinės bylos dalyku nesusiję klausimai

(SESV 267 straipsnis)

2.        Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Sąjungos finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla – Valstybių narių pareiga nustatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas – Apimtis – Nusikaltimai mokesčių tvarkai pridėtinės vertės mokesčio srityje – Nacionalinės teisės norma, kurioje numatytas senaties baudžiamosiose bylose bendros trukmės apribojimas pertraukimo atveju ir kuri daugeliu atveju gali lemti nebaudžiamumą – Neleistinumas – Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas

(ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 325 straipsnio 1 ir 2 dalys; Tarybos direktyva 2006/112)

3.        Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Sąjungos finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla – Valstybių narių pareiga nustatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas – Apimtis – Nusikaltimai mokesčių tvarkai pridėtinės vertės mokesčio srityje – Nacionalinio teismo atliekamas senaties terminų skaičiavimo tvarkos, pagal kurią numatytas pratęsimo apribojimas po pertraukimo, atitikties vertinimas – SESV 101, 107 ir 119 straipsnių įtaka – Nebuvimas

(ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 101, 107, 119 ir 325 straipsniai)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 29, 30 punktus)

2.        Nacionalinės teisės norma baudžiamosios teisės reglamentuojamų nusikalstamų veikų senaties srityje, kurioje numatyta, kad dėl per baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamas veikas pridėtinės vertės mokesčio srityje priimto akto, dėl kurio pertraukiama senaties termino eiga, senaties terminas prasitęsia tik ketvirčiu jo pirminės trukmės, gali pažeisti valstybėms narėms SESV 325 straipsnio 1 ir 2 dalimis nustatytas pareigas, jeigu ši nacionalinės teisės norma daugeliu sukčiavimo, darančio žalą Europos Sąjungos finansiniams interesams, atvejų užkerta kelią skirti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas arba sukčiavimo, darančio žalą atitinkamos valstybės narės finansiniams interesams, atvejais numato ilgesnius senaties terminus nei tais atvejais, kai padaroma žala Europos Sąjungos finansiniams interesams, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas. Nacionalinis teismas turi užtikrinti SESV 325 straipsnio 1 ir 2 dalių veikimą ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis atitinkamai valstybei narei užkertamas kelias laikytis jai SESV 325 straipsnio 1 ir 2 dalimis nustatytų pareigų.

Iš tiesų, pridėtinės vertės mokesčio srityje iš Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, siejamos su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, išplaukia, jog valstybės narės ne tik turi bendrą pareigą imtis visų įstatyminių ir administracinių priemonių, galinčių užtikrinti viso mokėtino pridėtinės vertės mokesčio surinkimą atitinkamose jų teritorijose, bet ir privalo kovoti su sukčiavimu. Taigi, nors valstybės narės, siekdamos pagal Direktyvos 2006/112 nuostatas ir SESV 325 straipsnį užtikrinti visų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio surinkimą ir kartu Sąjungos finansinių interesų apsaugą, turi laisvę pasirinkti taikytinas sankcijas, kurios gali būti administracinės, baudžiamosios sankcijos arba jų dviejų derinys, baudžiamosios sankcijos gali būti būtinos tam, kad būtų veiksmingai ir atgrasančiu būdu kovojama su tam tikrais stambaus sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje atvejais.

(žr. 36, 39, 58 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.        Pridėtinės vertės mokesčio srityje padarytoms baudžiamosioms veikoms taikoma senaties terminų skaičiavimo tvarka, pagal kurią numatyti naikinamieji senaties terminai pertraukimo atveju negali būti pratęsti daugiau nei ketvirčiu jų pirminės trukmės, negali būti vertinama atsižvelgiant į SESV 101, 107 ir 119 straipsnius.

Iš tiesų, pirma, galimai nepakankamas nacionalinių baudžiamųjų nuostatų pridėtinės vertės mokesčio srityje taikymas nedaro reikiamo poveikio galimiems slaptiems įmonių veiksmams, prieštaraujantiems SESV 101 straipsniui, siejamam su ESS 4 straipsnio 3 dalimi. Antra, nors pridėtinės vertės mokesčio srityje numatytų sankcijų neveiksmingas ir (arba) neatgrasomasis pobūdis galbūt gali suteikti finansinę naudą atitinkamoms įmonėms, negali būti keliamas SESV 107 straipsnio taikymo klausimas, nes visiems sandoriams taikoma pridėtinės vertės mokesčio sistema ir už bet kokią nusikalstamą veiką skiriama baudžiamoji sankcija, išskyrus ypatingus atvejus, kuriais senaties terminų už tam tikras baudžiamąsias veikas skaičiavimo tvarka galėtų leisti išvengti baudžiamųjų pasekmių. Trečia, klausimas, ar nacionalinės teisės nuostatos, galinčios lemti tam tikrų nusikalstamų veikų pridėtinės vertės mokesčio srityje nebaudžiamumą, atitinka patikimų viešųjų finansų principą, nepatenka į SESV 119 straipsnio taikymo sritį, nes su šia valstybėms narėms tenkančia pareiga susijęs labai netiesiogiai.

(žr. 60, 62, 64, 65 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)