Byla T‑251/11
Austrijos Respublika
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Elektros energija – Pagalba daug energijos naudojančioms įmonėms – Austrijos ekologiškos elektros energijos įstatymas – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Valstybės pagalbos apibrėžimas – Valstybės ištekliai – Priskyrimas valstybei – Atrankinis pobūdis – Bendrasis bendrosios išimties reglamentas – Įgaliojimų viršijimas – Vienodas požiūris“
Santrauka – 2014 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalis)
2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Iš valstybinių išteklių teikiama pagalba – Privalomo ekologiško elektros energijos pirkimo didesne nei rinkos kaina mechanizmas, kuriuo siekiama skatinti tokios elektros energijos gamybą – Mechanizmas, kurio valdymas pagal valstybės koncesiją perduotas privačiai akcinei bendrovei – Galutinių vartotojų finansuojamos išlaidos – Galutinių vartotojų mokamos įmokos, prilyginamos parafiskaliniam mokesčiui – Priemonė, pagal kurią numatoma iš dalies atleisti nuo mokesčio daug energijos naudojančias įmones – Priemonė, susijusi su valstybės išteklių panaudojimu
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
3. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybei priskiriamas pranašumų suteikimas – Įstatymu nustatyta pagalbos schema – Įtraukimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
4. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Naudos suteikimas pagalbos gavėjams – Priemonė, skirta kompensuoti galimą konkurencinį nepalankumą nacionalinėms daug energijos naudojančioms įmonėms palyginti su kitomis elektros energiją naudojančiomis įmonėmis – Įtraukimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
5. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Nukrypimas nuo bendros mokesčių sistemos – Sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra grindžiamas pateisinimas – Įrodinėjimo pareiga
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
6. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Vertinimo kriterijai – Atsižvelgimas į ankstesnę praktiką – Netaikymas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
7. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kuri gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka – Pagalba aplinkos apsaugai – Pagalbos aplinkos apsaugai gairės – Taikymo sritis – Privalomo ekologiško elektros energijos pirkimo didesne nei rinkos kaina mechanizmas – Galutinių vartotojų finansuojamos išlaidos, mokant mokestį, prilyginamą parafiskaliniam mokesčiui – Priemonė, pagal kurią numatoma iš dalies atleisti nuo mokesčio daug energijos naudojančias įmones – Įtraukimas
(SESV 107 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2008/C 82/01 58, 59, 70 ir 151 punktai)
8. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kuri gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka – Pagalba aplinkos apsaugai – Pagalbos aplinkos apsaugai gairės – Pagalba sumažinant ar atleidžiant nuo aplinkos mokesčių – Aplinkos mokesčių, kurie nėra suderinti, sumažinimas – Komisijos tyrimas dėl pagalbos poreikio ir proporcingumo bei jos poveikio – Ieškinys dėl sprendimo, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka, panaikinimo – Valstybės narės įrodinėjimo pareiga
(SESV 107 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2008/C 82/01 151–159 punktai)
9. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Teisės aktuose apibrėžtos pagalbos kategorijos, kurios gali būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka – Reglamentas Nr. 800/2008 – Išimtys numatytos pagalbai, susijusiai su aplinkos mokesčių sumažinimu – Taikymo kriterijai – Europos lygiu suderinti mokesčiai
(SESV 107 straipsnio 3 dalis; Komisijos reglamento Nr. 800/2008 25 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 26–31 punktus)
2. Kalbant apie nacionalinės priemonės, skirtos skatinti ekologiškos elektros energijos gamybą, užtikrinant kiekvienam ekologiškos elektros energijos gamintojui, kad ši elektros energija iš jų visa bus supirkta nustatyta didesne nei rinkos kaina, taip pat numatant elektros tiekėjų dėl to patirtų išlaidų perkėlimą vartotojams nustatant privalomą kainos priedą, susijusį su ekologiška elektros energija, nagrinėjimą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Komisija nepadarė klaidos nuspręsdama, kad lengvata, numatyta daug energijos naudojančioms įmonėms, kurios turi teisę į tai, kad paprašius jos būtų atleistos nuo prievolės pirkti ekologišką elektros energiją sumokėjus kompensuojamąjį mokestį, yra susijusi su valstybės išteklių panaudojimu, nepaisant to, kad šį mechanizmą administruoja atsiskaitymo už ekologišką elektros energiją centras, kurio funkcijų vykdymas pagal koncesiją buvo perduotas privačiai akcinei bendrovei, kurios 50,4 % akcijų valdo privatūs akcininkai.
Iš tikrųjų minėta akcinė bendrovė pagal nacionalinį įstatymą yra įpareigota administruoti paramos elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybai sistemą. Šiame įstatyme numatytą sistemą galima apibūdinti kaip valstybės koncesiją, nes nagrinėjamos lėšos buvo pervedamos visiškai siekiant viešojo intereso, kurį apibrėžė nacionalinės teisės aktų leidėjas. Be to, privalomas kainos priedas, susijęs su ekologiškos elektros energijos pirkimu, prilygintinas parafiskaliniam mokesčiui už elektros energiją, kurį nustatė viešosios valdžios institucija siekdama viešojo intereso ir remdamasi objektyviu kriterijumi. Todėl nagrinėjamas sumas galima kvalifikuoti kaip lėšas iš valstybės išteklių, prilyginamas parafiskaliniam mokesčiui.
Be to, nors už paramos elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių sistemos valdymą institucija yra privati akcinė bendrovė, vis dėlto įgyvendindama koncesiją vykdyti atsiskaitymų už ekologišką elektros energiją centro funkcijas, ji rinkoje veikia ne kaip laisvas ūkio subjektas, siekiantis pelno, o kaip asmuo, kurio veiklą apibrėžia nacionalinės teisės aktų leidėjas, nustatantis minėtos koncesijos įgyvendinimo ribas. Šiuo klausimu, minėtos įstaigos veiksmų derinimo su tuo, kas numatyta teisės aktuose, griežta įvairių lygių valstybės institucijų kontrolė patvirtina išvadą, kad ši įstaiga veikia ne savarankiškai ir laisvai, bet kaip pagalbos, suteiktos iš valstybės išteklių, administratorė, įgyvendinanti koncesiją.
Tokiomis aplinkybėmis Komisija teisingai nusprendė, jog numatytas pranašumas daug energijos naudojančioms įmonėms nagrinėjamu atveju panašus į papildomą naštą valstybei, nes bet koks minėtų įmonių mokėtino mokesčio sumažinimas gali būti laikomas lemiančiu valstybės pajamų praradimą.
(žr. 67, 68, 70, 72, 75, 76, 83 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 85–87 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 94, 111–116 punktus)
5. Valstybės pagalbos sąvoka neapima valstybės priemonių, kuriomis taikomas skirtingas požiūris į įmones ir kurios a priori dėl šios priežasties akivaizdžiai yra atrankinio pobūdžio, kai skirtingas požiūris grindžiamas sistemos, kurios dalis yra šios priemonės, pobūdžiu arba bendrąja struktūra. Todėl atleidimams nuo mokesčių, kylantiems iš išorinių bazinei mokesčių schemai priskirtų uždavinių, taikomi SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai.
Be to, siekiant įvertinti nagrinėjama priemone suteikto pranašumo atrankinį pobūdį, referencinio pagrindo nustatymas ypač svarbus mokestinių priemonių atveju, nes pats pranašumo egzistavimas gali būti nustatytas tik palyginus su vadinamuoju „įprastu“ apmokestinimu. Taigi siekiant nustatyti, ar nacionalinė mokestinė priemonė yra „atrankinio pobūdžio“, pirmiausia reikia identifikuoti ir išnagrinėti bendrą arba „įprastą“ mokesčių sistemą, taikomą atitinkamoje valstybėje narėje. Paskui atsižvelgiant į šią bendrą arba „įprastinę“ apmokestinimo tvarką reikia įvertinti ir nustatyti, ar aptariamas mokesčių priemone suteiktas pranašumas gali būti atrankinis įrodant, kad priemonė nukrypsta nuo minėtos bendros tvarkos, nes pagal ją skirtingai vertinami ūkinės veiklos vykdytojai, kurių, atsižvelgiant į šios valstybės narės mokesčių sistemai paskirtą tikslą, faktinės ir teisinės aplinkybės yra panašios.
Šiuo atveju valstybė narė, taip diferencijavusi įmones mokesčių atžvilgiu, privalo įrodyti, kad tai iš tikrųjų pateisinama dėl aptariamosios sistemos pobūdžio ir struktūros.
(žr. 96, 97, 117 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 123–130 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 155–165 punktus)
8. Dėl valstybės pagalbos mažinant aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant, iš pagalbos aplinkos apsaugai gairių 152 ir kitų konstatuojamųjų dalių matyti, kad jose numatomas dviejų rūšių tyrimas dėl aplinkos mokesčių sumažinimo atitikties vidaus rinkai, t. y. ar atitinkami mokesčiai yra suderinti, ar nesuderinti ir ar laikomasi minimalaus bendrijos mokesčių lygio.
Konkrečiau dėl pagalbos mažinant nesuderintus aplinkos apsaugos mokesčius, iš minėtų gairių 154–159 punktų matyti, jog, nagrinėdama, ar minėta valstybės pagalba suderinama su vidaus rinka, kad įvertintų nagrinėjamas mokesčių sistemas, Komisija remiasi Sąjungos valstybių narių pateikta informacija, kad nustatytų pagalbos būtinumą ir proporcingumą bei jos poveikį atitinkamiems ekonomikos sektoriams.
Kai Komisija atsižvelgusi į jos turimą informaciją nustato, kad pagalba, suteikta kaip aplinkos mokesčio sumažinimas, yra nesuderinama su vidaus rinka, atitinkama valstybė narė turi įrodyti, kad nagrinėjama pagalba turi būti leidžiama. Tam, kad būtų įrodyta, jog Komisija, vertindama faktines aplinkybes padarė akivaizdžią klaidą, kuri gali pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimą, valstybės narės pateiktų įrodymų turi pakakti, kad minėtame sprendime pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas pasirodytų neįtikinamas.
(žr. 167, 178–180 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 200–203 punktus)