Language of document : ECLI:EU:T:2022:358

BENDROJO TEISMO (šeštoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. birželio 15 d.(*)

„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – LTE lustų rinkinių rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 102 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimas – Mokėjimai už išimtinumą – Teisė į gynybą – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 19 straipsnis ir 27 straipsnio 1 dalis – Išstūmimo poveikis“

Byloje T‑235/18,

Qualcomm Inc., įsteigta San Diege, Kalifornijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokatų M. Pinto de Lemos Fermiano Rato, M. Davilla ir M. English,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą N. Khan, A. Dawes ir C. Urraca Caviedes,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkė A. Marcoulli (pranešėja), teisėjai S. Frimodt Nielsen, J. Schwarcz, C. Iliopoulos ir R. Norkus,

posėdžio sekretorė C. Kristensen, skyriaus vadovė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2021 m. gegužės 4 d., 5 d. ir 6 d. posėdžiams,

priima šį

Sprendimą

1        Ieškovė Qualcomm Inc. SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu prašo panaikinti 2018 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą C(2018) 240 final byloje pagal SESV 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį (byla AT.40220 – Qualcomm (mokėjimai už išimtinumą)), kuriame konstatuota, kad ji piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. (toliau – nagrinėjamas laikotarpis), ir jai skirta 997 439 000 EUR bauda (toliau – ginčijamas sprendimas).

I.      Ginčo aplinkybės

A.      Dėl ieškovės

2        Ieškovė – 1985 m. įsteigta JAV bendrovė, veikianti korinio ir belaidžio ryšio technologijų srityje. Ji kuria ir tiekia balsui ir duomenims perduoti naudojamus lustus bei programinę įrangą. Ieškovės lustai parduodami, o jos sisteminė programinė įranga licencijuojama įmonėms, kurios juos diegia mobiliuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, duomenų kaupimo moduliuose ir kitose elektroninėse vartojimo prekėse. Ieškovė tiekia, be kita ko, dažnių juostų lustų rinkinius (toliau – lustų rinkiniai).

3        Lustų rinkiniai išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams leidžia prisijungti prie korinio ryšio tinklų ir yra naudojami tiek balso, tiek duomenų perdavimo paslaugoms. Lustą sudaro trys komponentai, t. y. dažnių juostų procesorius, radijo dažnio integrinis grandynas ir galios integrinis grandynas, kurie paprastai įmontuojami atskiruose lustuose arba rečiau – tame pačiame luste. Be dažnių juostų procesoriaus, tam tikruose įrenginiuose reikalingas programų procesorius, kuris gali būti integruotas pačiame luste su dažnių juostų procesoriumi arba atskirame luste. Taigi lustų rinkinys gali būti „integruotas“ arba „atskiras“ (vadinamasis plonasis lustas), atsižvelgiant į tai, ar jame įmontuotas programų procesorius, ar ne. Lustų rinkinys gali atitikti vieną ar kelis korinio ryšio technologijos standartus, kaip antai GSM (Global System for Mobile Communications), UMTS (Universal Mobile Telecommunications System) ar LTE (Long Term Evolution) standartus. Pirminės įrangos gamintojams (toliau – PĮG), kaip antai Apple Inc. (Apple), HTC Corporation (HTC), Huawei Technologies Co. Ltd (Huawei), LG Corp. (LG), Samsung Group (Samsung) ir ZTE Corporation (ZTE), parduodami lustų rinkiniai, kuriuos jie įmontuoja savo įrenginiuose.

4        Konkrečiau kalbant, šioje byloje nagrinėjamas ieškovės vykdytas LTE standartą ir UMTS bei GSM standartus atitinkančių lustų rinkinių (toliau – LTE lustų rinkiniai) tiekimas Apple 2011–2016 metais.

B.      Dėl administracinės procedūros

1.      Dėl ieškovei taikytos procedūros

5        2014 m. rugpjūčio mėn. Europos Komisija pradėjo susitarimų dėl ieškovės lustų rinkinių pirkimo ir naudojimo tyrimą.

6        Nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2015 m. sausio 14 d. Komisija, remdamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ieškovei išsiuntė prašymus pateikti informacijos.

7        2015 m. liepos 16 d. Komisija pradėjo procedūrą dėl ieškovės, siekdama priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 III skyrių.

8        2015 m. gruodžio 8 d. Komisija ieškovei išsiuntė prieštaravimo pareiškimą, 2016 m. birželio 27 d. ieškovė į jį atsakė. 2016 m. liepos 27 d. ieškovė papildė šį atsakymą.

9        Nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. Komisija ieškovei nusiuntė naujų prašymų pateikti informacijos.

10      2017 m. vasario 10 d. Komisija ieškovei pateikė pranešimą apie faktines aplinkybės; į jį ieškovė atsakė 2017 m. kovo 13 d.

11      2017 m. gegužės 29 d. ieškovė pateikė tolesnes pastabas dėl įrodymų, pridėtų prie bylos medžiagos po to, kai buvo pateiktas prieštaravimo pareiškimas.

12      Per administracinę procedūrą ieškovė kelis kartus susitiko su Komisijos tarnybomis, tam tikrais atvejais su vyriausiojo ekonomisto grupe.

13      2018 m. sausio 24 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

2.      Dėl kitų įmonių ir suinteresuotųjų asmenų

14      Prieš pradėdama šio sprendimo 5 punkte nurodytą tyrimą Komisija surengė susitikimą su prašiusiu taikyti anonimiškumą informacijos suteikusiu trečiuoju asmeniu (toliau – informacijos suteikęs trečiasis asmuo), surengtą šiam paprašius.

15      Nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. liepos 23 d. Komisija tam tikroms ieškovės klientėms ir konkurentėms išsiuntė prašymus pateikti informacijos.

16      Prieš ieškovei išsiųsdama prieštaravimo pareiškimą Komisija surengė susitikimus ir telefonines konferencijas su trečiaisiais asmenimis.

17      Komisija Apple ir Nvidia pripažino trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis, kaip tai suprantama pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 13 straipsnio 1 dalį. Įmonė Apple yra ieškovės klientė, perkanti lustų rinkinius, be kito ko, LTE lustų rinkinius. Nvidia yra su ieškove konkuruojanti įmonė, tiekianti tam tikrų rūšių lustų rinkinius.

18      2016 m. kovo 15 d. Komisija Apple pateikė nekonfidencialią prieštaravimo pareiškimo versiją. 2016 m. gegužės 2 d. Apple pateikė savo nuomonę dėl prieštaravimo pareiškimo.

19      2016 m. kovo 31 d. Komisija Nvidia pateikė nekonfidencialią prieštaravimo pareiškimo versiją. 2016 m. gegužės 31 d. Nvidia pateikė savo nuomonę dėl prieštaravimo pareiškimo.

20      2016 m. spalio 19 d. Komisija Apple pateikė nekonfidencialią ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimą versiją. 2016 m. lapkričio 21 d. Apple pateikė savo nuomonę dėl atsakymo į prieštaravimo pareiškimą.

21      Nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. Komisija Apple ir ieškovės konkurentėms išsiuntė prašymus pateikti informacijos.

3.      Dėl galimybės susipažinti su bylos medžiaga

22      2015 m. gruodžio 21 d. išsiuntusi prieštaravimo pareiškimą Komisija ieškovei suteikė galimybę susipažinti su bylos medžiaga (CD‑ROM diske). Gavusi ieškovės prašymus Komisija jai pateikė nekonfidencialias kitų tam tikrų dokumentų, kurių dar nebuvo pateikusi, versijas ir nekonfidencialias tam tikrų jau perduotų dokumentų versijas, kuriose pašalinta mažiau informacijos.

23      2016 m. gegužės 23 d. ir 24 d. bylą nagrinėjantis pareigūnas ieškovės išorės patarėjams surengė susipažinimo su pirmąja duomenų saugykla, susijusia su tam tikrais dokumentais, procedūrą. 2016 m. birželio 1 d. bylą nagrinėjantis pareigūnas ieškovės išorės patarėjams surengė susipažinimo su antrąja duomenų saugykla, susijusia su tam tikrais kitais dokumentais, procedūrą. 2016 m. birželio 28 d. ir 30 d. ieškovės išorės patarėjai turėjo galimybę susipažinti su trečiąja duomenų saugykla, kad galėtų parengti konfidencialias pastabas dėl pirmoje ir antroje duomenų saugykloje pateiktų susipažinti dokumentų esmės.

24      2017 m. vasario 13 d. po pranešimo apie faktines aplinkybes Komisija ieškovei vėl suteikė galimybę susipažinti su bylos medžiaga (CD‑ROM diske), kiek tai susiję su dokumentais, surinktais po prieštaravimo pareiškimo. 2017 m. vasario 17 d. bylą nagrinėjantis pareigūnas ieškovės išorės patarėjams surengė susipažinimo su ketvirtąja duomenų saugykla, susijusia su tam tikrais iš šių dokumentų, procedūrą.

25      2018 m. sausio 25 d., po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ieškovė Komisijos paprašė pateikti surengtų susitikimų ar pokalbių su trečiaisiais asmenimis dėl tyrimo objekto sąrašą. 2018 m. kovo 2 d. Komisija atsakė, kad tam tikri susitikimai ir telefoninės konferencijos su trečiaisiais asmenimis įvyko, ir pateikė atitinkamus raštus.

C.      Dėl ginčijamo sprendimo

26      Ginčijamą sprendimą sudaro 14 skirsnių, atitinkamai įvadas (1 skirsnis), atitinkamos įmonės (2 skirsnis), procedūra (3 skirsnis), ieškovės prieštaravimai dėl procedūros (4 skirsnis), standartai (5 skirsnis), technologija ir atitinkami gaminiai (6 skirsnis), su lustų rinkiniais susijusi ieškovės veikla (7 skirsnis), ieškovės susitarimai su Apple (8 skirsnis), rinkos apibrėžtis (9 skirsnis), dominuojanti padėtis (10 skirsnis), piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi (11 skirsnis), kompetencija (12 skirsnis), poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai (13 skirsnis), taip pat taisomosios priemonės ir bauda (14 skirsnis).

1.      Dėl ieškovės ir „Apple“ susitarimų

27      Ginčijamo sprendimo 8 skirsnyje Komisija nurodė, kad 2011 m. vasario 25 d. ieškovė su Apple sudarė susitarimą (toliau – pereinamojo laikotarpio susitarimas) dėl lustų rinkinių tiekimo ir kad šis susitarimas pakeistas 2013 m. vasario 28 d. sudarytu vėlesniu susitarimu (toliau – pirmas pereinamojo laikotarpio susitarimo pakeitimas), įsigaliojusiu atgaline data nuo 2013 m. sausio 1 d. (toliau kartu – atitinkami susitarimai).

28      Komisija pažymėjo, kad atitinkamuose susitarimuose numatyta, kad ieškovė Apple skirs skatinamuosius mokėjimus, jeigu ji iš ieškovės įsigis visus jai reikalingus LTE lustų rinkinius (toliau – atitinkami mokėjimai). Šiuo aspektu Komisija patikslino, kad ginčijamas sprendimas priimtas dėl LTE lustų rinkinių, apimančių LTE standartą, taip pat GSM ir UMTS standartus atitinkančius lustų rinkinius.

29      Komisija nurodė, kad nuo 2011 m. iki 2015 m. Apple pirko LTE lustų rinkinius tik iš ieškovės ir kad ieškovė Apple sumokėjo nuo 2 iki 3 milijardų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (USD) sudarančią sumą.

30      Be to, Komisija nurodė, kad, nors buvo nustatyta, kad atitinkami susitarimai nustos galioti 2016 m. gruodžio 31 d., ginčijamame sprendime nustatyta, kad atitinkami susitarimai nustojo galioti 2016 m. rugsėjo 16 d., kai Apple pateikė rinkai iPhone 7, kuriame integruoti Intel LTE lustų rinkiniai.

2.      Dėl rinkos apibrėžties

31      Ginčijamo sprendimo 9 skirsnyje Komisija nusprendė, kad rinka, į kurią reikia atsižvelgti, yra laisvoji LTE lustų rinkinių rinka ir kad ši rinka yra pasaulinio masto (toliau – reikšminga rinka). Konkrečiai kalbant, Komisija nustatė, kad reikšminga rinka apima atskirus LTE lustų rinkinius ir integruotus lustų rinkinius, bet neapima gaminių, kuriuose integruoti šie lustų rinkiniai. Šiuo klausimu Komisija, be kita ko, nusprendė, kad LTE lustų rinkiniai negali būti pakeičiami nei GSM standartą atitinkančiais lustų rinkiniais, nei UMTS standartą atitinkančiais lustų rinkiniais (toliau – UMTS lustų rinkiniai).

3.      Dėl dominuojančios padėties

32      Ginčijamo sprendimo 10 skirsnyje Komisija nusprendė, kad ieškovė užėmė dominuojančią padėtį reikšmingoje rinkoje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Šiuo tikslu Komisija nurodė, kad nuo 2010 m. ieškovė užėmė dideles reikšmingos rinkos dalis, kad šioje rinkoje yra nemažai kliūčių į ją patekti ir joje plėstis ir kad lustų rinkinius perkančių ieškovės klienčių komercinis pajėgumas nepaveikė jos dominuojančios padėties.

4.      Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi

33      Ginčijamo sprendimo 11 skirsnyje Komisija nusprendė, kad skirdama atitinkamus mokėjimus ieškovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi reikšmingoje rinkoje. Šiuo tikslu Komisija nurodė, kad atitinkami mokėjimai buvo mokėjimai už išimtinumą, kad šie mokėjimai galėjo padaryti antikonkurencinį poveikį, kad ieškovės pateikta kritinės maržos analizė nepaveikė jos išvados ir kad ieškovė neįrodė, kad tuos mokėjimus atsvėrė arba kompensavo padidėjęs efektyvumas, naudingas ir vartotojui.

34      Komisija nurodė, kad per atitinkamą laikotarpį ieškovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi.

5.      Dėl baudos

35      Komisija nusprendė, kad ieškovei turi būti skirta bauda ir, atlikusi skaičiavimą, nustatė 997 439 000 EUR baudą.

6.      Dėl rezoliucinės dalies

36      Ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta:

1 straipsnis

Qualcomm Inc. pažeidė Sutarties [dėl Europos Sąjungos veikimo] 102 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 54 straipsnį, nes Apple Inc. skyrė mokėjimus su sąlyga, kad Apple Inc. įsigis iš Qualcomm Inc. visus Apple Inc. reikalingus dažnių juostų lustų rinkinius, atitinkančius Long Term Evolution standartą, taip pat Global System for Mobile Communications ir Universal Mobile Telecommunications System standartus.

Pažeidimas buvo daromas nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d.

2 straipsnis

Už 1 straipsnyje nurodytą pažeidimą Qualcomm Inc. skiriama 997 439 000 EUR bauda.

<…>

3 straipsnis

Qualcomm Inc. turi nebekartoti 1 straipsnyje nurodytų veiksmų ar elgesio ir susilaikyti nuo bet kokių panašų ar lygiavertį tikslą ar poveikį turinčių veiksmų ar elgesio.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Qualcomm Inc. <…>“

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

A.      Pagrindinės procesinės aplinkybės

1.      Rašytinė proceso dalis

37      2018 m. balandžio 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

38      2018 m. birželio 5 d. Komisija prašė pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą dėl ieškinio apimties ir pridėtų dokumentų skaičiaus. Jos prašymas buvo tenkintas.

39      2018 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį.

40      2018 m. spalio 5 d. ieškovė prašė pratęsti dubliko pateikimo terminą dėl atsiliepimo į ieškinį apimties ir pridėtų dokumentų skaičiaus. Jos prašymas buvo tenkintas.

41      2019 m. sausio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės dubliką.

42      2019 m. vasario 12 d. Komisija prašė pratęsti tripliko pateikimo terminą dėl dubliko apimties ir pridėtų dokumentų skaičiaus. Jos prašymas buvo tenkintas.

43      2019 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos tripliką.

44      Rašytinė proceso dalis užbaigta 2019 m. gegužės 20 d.

45      2019 m. birželio 7 d. ieškovė pateikė prašymą būti išklausyta per teismo posėdį.

2.      „Apple“ prašymas įstoti į bylą

46      2018 m. liepos 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo Apple paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

47      Šis prašymas įstoti į bylą įteiktas pagrindinėms šalims pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 144 straipsnio 1 dalį.

48      2018 m. rugsėjo 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos dokumentą; jame nurodė, kad neturi pastabų dėl Apple prašymo įstoti į bylą.

49      2018 m. rugsėjo 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, jame ieškovė Bendrojo Teismo prašė atmesti Apple prašymą įstoti į bylą ir iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

50      2018 m. lapkričio 16 d. ir gruodžio 14 d. ir 2019 m. vasario 13 d. ieškovė ir Komisija prašė užtikrinti tam tikrų procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose pateiktų duomenų konfidencialumą Apple atžvilgiu, jeigu jai bus leista įstoti į bylą.

51      2019 m. balandžio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo Apple Bendrajam Teismui pranešė, kad remdamasi Procedūros reglamento 144 straipsnio 8 dalimi atsiima prašymą įstoti į šią bylą.

52      2019 m. birželio 5 d. Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkė nurodė Apple išbraukti iš bylos registro kaip prašančią įstoti į bylą šalį ir šalims pačioms padengti savo su šiuo prašymu įstoti į bylą susijusias bylinėjimosi išlaidas.

3.      Prašymas taikyti proceso organizavimo ar pasirengimo nagrinėti bylą priemones

53      2019 m. sausio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu ieškovė prašė taikyti proceso organizavimo priemonę ar pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, kad galėtų gauti, pirma, išsamias tam tikrų trečiųjų asmenų dokumentų versijas, iš kurių nepašalinti tam tikri duomenys, ir, antra, 2016 m. birželio 28 d. trečioje duomenų saugykloje pateiktus du dokumentus su „konfidencialiomis pastabomis dėl esmės“.

4.      Papildomi įrodymai, pateikti užbaigus rašytinę proceso dalį

54      2019 m. gegužės 28 d., kai buvo užbaigta rašytinė proceso dalis, Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo Komisija pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį pateikė papildomų įrodymų: 233 puslapių 2019 m. gegužės 21 d. United States District Court for the Northern District of California (Kalifornijos šiaurės apygardos federalinis teismas, Jungtinės Amerikos Valstijos, toliau – District Court) sprendimą byloje Federal Trade Commission prieš Qualcomm Incorporated.

55      2019 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, jame ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos papildomų įrodymų.

56      2019 m. liepos 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, pateikė papildomų įrodymų: 62 puslapių pareiškimą, prie kurio pridėta daug Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusių procesų dokumentų (toliau – 2019 m. liepos 26 d. papildomi įrodymai).

57      2019 m. rugpjūčio 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos dokumentą, juo dėl daugybės prie 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų pridėtų dokumentų prašė pratęsti pastabų šiuo klausimu pateikimo terminą; prašymas buvo tenkintas.

58      2019 m. spalio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos pastabas dėl 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų, t. y. 63 puslapių pareiškimą su priedais, kuriais ginčytas, be kita ko, jų priimtinumas.

59      2020 m. gegužės 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės pastabas dėl Komisijos 2019 m. spalio 30 d. pastabų. 2020 m. birželio 3 d. Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininkė nusprendė nepridėti šio dokumento prie bylos medžiagos ir ieškovei pranešė, kad ji galės pateikti savo argumentus šiuo klausimu per žodinę proceso dalį.

60      2020 m. rugpjūčio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, pateikė papildomą įrodymą, t. y. 56 puslapių 2020 m. rugpjūčio 11 d. United States Court of Appeals for the Ninth Circuit (Devintosios apygardos apeliacinis teismas, Jungtinės Amerikos Valstijos) sprendimą byloje Federal Trade Commission prieš Qualcomm Incorporated; juo panaikintas šio sprendimo 54 punkte nurodytas District Court sprendimas.

61      2020 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos pastabas dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės pateikto papildomo įrodymo.

62      2020 m. lapkričio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės dokumentą, juo remdamasi Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi ji pateikė papildomą įrodymą, t. y. 2 puslapių 2020 m. spalio 28 d. United States Court of Appeals for the Ninth Circuit (Devintosios apygardos apeliacinis teismas, Jungtinės Amerikos Valstijos) nutartį byloje Federal Trade Commission prieš Qualcomm Incorporated; ja atmestas prašymas surengti naują posėdį dėl šio sprendimo 60 punkte nurodyto teismo sprendimo.

63      2020 m. lapkričio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos pastabas dėl 2020 m. lapkričio 9 d ieškovės pateikto papildomo įrodymo.

5.      Prašymai neatskleisti visuomenei tam tikrų duomenų

64      2019 m. gegužės 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės dokumentą, juo remdamasi Procedūros reglamento 66 straipsniu ji prašė neatskleisti visuomenei tam tikrų procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose, pateiktuose iki šio prašymo pateikimo dienos ir po jos, esančių duomenų.

65      2019 m. rugpjūčio 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės dokumentą, juo remdamasi Procedūros reglamento 66 straipsniu ji prašė neatskleisti visuomenei tam tikros su 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais susijusios informacijos.

66      Teisėjos pranešėjos siūlymu Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, 2020 m. gegužės 28 d. ieškovei pateikė klausimų, į kuriuos ji turėjo atsakyti raštu, prašydamas tiksliai nurodyti tam tikruose procesiniuose dokumentuose ir ginčijamame sprendime, dėl kurių pateikti prašymai neatskleisti visuomenei tam tikrų duomenų, esančius duomenis pagal Procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų 75 punktą.

67      2020 m. birželio 15 d. ieškovė prašė pratęsti terminą, per kurį ji turi atsakyti į 2020 m. gegužės 28 d. Bendrojo Teismo pateiktus klausimus; prašymas buvo tenkintas.

68      2020 m. birželio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos pateiktą tą pačią dieną jos interneto tinklalapyje paskelbto ginčijamo sprendimo nekonfidencialios versijos kopiją. 2020 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo šeštosios išplėstinės kolegijos pirmininkė nusprendė pridėti šį dokumentą prie bylos medžiagos.

69      2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovė vėl prašė pratęsti terminą, per kurį ji turi atsakyti į 2020 m. gegužės 28 d. Bendrojo Teismo pateiktus klausimus; terminas buvo pratęstas paskutinį kartą.

70      2020 m. spalio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juos ieškovė atsakė į taikant proceso organizavimo priemonę pateiktus klausimus.

6.      Teisėjos pranešėjos paskyrimas į šeštąją kolegiją

71      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, pritaikius Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, teisėja pranešėja buvo paskirta į Bendrojo Teismo šeštąją kolegiją, taigi byla paskirta šiai kolegijai.

7.      Bylos perdavimas išplėstinei teisėjų kolegijai

72      Šeštosios kolegijos siūlymu 2020 m. birželio 11 d. Bendrasis Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

8.      Proceso organizavimo priemonės ir pasirengimo nagrinėti bylą priemonės

73      Teisėjos pranešėjos siūlymu Bendrasis Teismas (šeštoji išplėstinė kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, 2020 m. spalio 8 d. ieškovei ir Komisijai pateikė klausimų, į kuriuos jos turėjo atsakyti raštu, ir Komisijos paprašė pateikti dokumentų.

74      2020 m. spalio 12 d. Komisija paprašė pratęsti terminą, per kurį ji turi atsakyti į 2020 m. spalio 8 d. Bendrojo Teismo pateiktus klausimus ir įvykdyti jo prašymą. Komisijos prašymas buvo tenkintas ir ieškovei nustatytas toks pat terminas.

75      2020 m. lapkričio 19 d. ir 20 d. Komisija ir ieškovė atsakė į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus.

76      Teisėjos pranešėjos siūlymu Bendrasis Teismas (šeštoji išplėstinė kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 91 straipsnio b punkte nurodytą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, 2020 m. spalio 12 d. nutartimi Komisijai nurodė pateikti tam tikros informacijos ir tam tikrų dokumentų.

77      2020 m. lapkričio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą (toliau – 2020 m. lapkričio 19 d. dokumentas), kurį pateikdama Komisija įvykdė tą nutartį.

78      Remdamasis Procedūros reglamento 103 straipsnio 3 dalimi Bendrasis Teismas, taikydamas 2020 m. gruodžio 10 d. proceso organizavimo priemonę, ieškovės atstovams nurodė pasirašyti atitinkamą įsipareigojimą paisyti 2020 m. lapkričio 19 d. dokumento konfidencialumo toje proceso stadijoje.

79      2020 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo ieškovės atstovai atsakė dėl 2020 m. gruodžio 10 d. proceso organizavimo priemonės, pateikdami pasirašytą įsipareigojimą laikytis konfidencialumo.

80      2021 m. sausio 8 d. Bendrasis Teismas (šeštoji išplėstinė kolegija) pagal Procedūros reglamento 103 straipsnio 2 dalį priėmė sprendimą, kad 2020 m. lapkričio 19 d. dokumentas svarbus ginčui išspręsti.

81      2021 m. sausio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašę ieškovės atstovai pateikė pastabas dėl 2020 m. lapkričio 19 d. dokumento.

82      2021 m. sausio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą (2021 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo šeštosios išplėstinės kolegijos pirmininkės sprendimu jis buvo pridėtas prie šios bylos medžiagos), juo įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašę ieškovės atstovai prašė panaikinti tą įsipareigojimą laikytis konfidencialumo ir leisti ieškovei pateikti 2020 m. lapkričio 19 d. dokumentą. Komisijai pasiūlyta pateikti pastabas šiuo klausimu.

83      2021 m. vasario 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo Komisija pateikė pastabas dėl 2021 m. sausio 21 d. įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašiusių ieškovės atstovų pateikto dokumento.

84      Atsižvelgdamas į Komisijos ir įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašiusių ieškovės atstovų pateiktas pastabas Bendrasis Teismas (šeštoji išplėstinė kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 91 straipsnio b punkte nurodytą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Komisijai nurodė pateikti nekonfidencialią 2020 m. lapkričio 19 d. dokumento versiją.

85      2021 m. balandžio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kurį pateikdama Komisija įvykdė tą nutartį.

86      Nekonfidenciali 2020 m. lapkričio 19 d. dokumento versija buvo įteikta ieškovei nurodant, kad pastabas dėl jos galės pateikti per teismo posėdį ir prireikus raštu po teismo posėdžio.

87      Per 2021 m. gegužės 6 d. teismo posėdį, vykstant uždaram teismo posėdžiui dėl 2020 m. lapkričio 19 d. dokumento, pateikto pagal Procedūros reglamento 103 straipsnį, kuriam taikomas ieškovės atstovų pasirašytas įsipareigojimas laikytis konfidencialumo, Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į nuomones, kuriomis šiuo klausimu pasikeista per teismo posėdį, Komisijos paklausė, ar ji galėtų nuspręsti dėl tam tikrų šiame dokumente esančių duomenų konfidencialumo, taikomo ieškovės atžvilgiu, panaikinimo. Kadangi Komisija nurodė, kad negali atsakyti į tokį prašymą pateikti informacijos per teismo posėdį, jai buvo nustatytas dviejų savaičių terminas atsakyti raštu.

88      2021 m. gegužės 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, jame Komisija iš esmės nurodė, kad šiame etape negali atsakyti į tą prašymą pateikti informacijos, ir paprašė suteikti galimybę į jį atsakyti pritaikius Procedūros reglamento 92 straipsnio 3 dalyje numatytą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę. Taip pat Komisija prašė suteikti galimybę išklausyti per teismo posėdį šiuo klausimu vykusių pokalbių garso įrašą pagal Procedūros reglamento 115 straipsnį.

89      Bendrojo Teismo pirmininkas Komisijai leido išklausyti dalį per teismo posėdį vykusių teisminių ginčų garso įrašo.

90      Kadangi ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos prašymo taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, Bendrasis Teismas, remdamasis, pirma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, antra, Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu ir 92 straipsnio 3 dalimi, 2021 m. birželio 4 d. nutartimi Komisiją įpareigojo per kanceliarijos nustatytą terminą nurodyti, ar ji panaikina tam tikrų 2020 m. lapkričio 19 d. dokumente esančių duomenų konfidencialumą ieškovės atžvilgu.

91      2021 m. birželio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo Komisija įvykdė tą nutartį, teigdama, kad nėra pagrindo panaikinti atitinkamų 2020 m. lapkričio 19 d. dokumente esančių duomenų konfidencialumo ieškovės atžvilgu.

92      2021 m. liepos 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašę ieškovės atstovai, prašę pratęsti jiems skirtą terminą, jį pratęsus, pateikė pastabas dėl 2021 m. birželio 11 d. Komisijos atsakymo.

9.      Žodinė proceso dalis

93      2020 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo šeštosios išplėstinės kolegijos pirmininkės sprendimu šalys buvo sušauktos į 2021 m. vasario 2 d., 3 d. ir 4 d. teismo posėdžius.

94      Pagal Procedūros reglamento 109 straipsnį Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą rengti uždarą teismo posėdį kaskart, kai gali būti nurodomi tam tikri kaip 2019 m. liepos 26 d. papildomi įrodymai pateikti dokumentai, nusprendė išklausyti šalis dėl dalies teismo posėdžio rengimo kaip uždaro teismo posėdžio.

95      2020 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės raštą, papildytą 2020 m. gruodžio 18 d.; juo ji prašė atidėti teismo posėdį, pirma, dėl sanitarinės situacijos ir, antra, dėl JAV pateikto prašymo panaikinti tam tikrų 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų konfidencialumą.

96      2020 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos raštą; jame ji, pirma, nurodė, kad dalies teismo posėdžio rengimas kaip uždaro teismo posėdžio pateisinamas dėl tam tikrų 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų, ir, antra, pateikė pastabų dėl teismo posėdžio rengimo.

97      2020 m. gruodžio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės raštą; jame, pirma, ji prašė surengti uždarą teismo posėdį dėl tam tikrų 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų ir, antra, nurodė, kad toks prašymas gali tapti netikslingas dėl JAV pateikto prašymo panaikinti konfidencialumą nagrinėjimo baigties.

98      2020 m. gruodžio 22 d. Bendrojo Teismo šeštosios išplėstinės kolegijos pirmininkė nusprendė atidėti teismo posėdį.

99      2021 m. sausio 29 d. Bendrojo Teismo šeštosios išplėstinės kolegijos pirmininkės sprendimu šalys buvo sušauktos į 2021 m. gegužės 4 d., 5 d. ir 6 d. teismo posėdžius.

100    2021 m. kovo 22 d. Komisija pateikė pasiūlymų dėl teismo posėdžio rengimo.

101    2021 m. kovo 26 d. ieškovė pateikė antrą prašymą atidėti teismo posėdį.

102    2021 m. kovo 29 d. ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos pasiūlymų dėl teismo posėdžio rengimo.

103    2021 m. kovo 31 d. Bendrojo Teismo šeštosios išplėstinės kolegijos pirmininkė nusprendė netenkinti antrojo prašymo atidėti teismo posėdį.

104    2021 m. balandžio 9 d. Bendrasis Teismas (šeštoji išplėstinė kolegija) nusprendė sušaukti šalis į neoficialų susitikimą dėl teismo posėdžio rengimo.

105    2021 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė prašymą leisti jos darbuotojams dalyvauti teismo posėdyje per vaizdo konferenciją.

106    2021 m. balandžio 15 d. įvyko neoficialus susitikimas.

107    2021 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo šeštosios išplėstinės kolegijos pirmininkė nusprendė neleisti ieškovės darbuotojams dalyvauti teismo posėdyje per vaizdo konferenciją, o Bendrasis Teismas (šeštoji išplėstinė kolegija) nusprendė dalį teismo posėdžio rengti kaip uždarą teismo posėdį.

108    2021 m. balandžio 16 d. ieškovė pateikė trečią prašymą atidėti teismo posėdį.

109    2021 m. balandžio 19 d. Bendrojo Teismo šeštosios išplėstinės kolegijos pirmininkė nusprendė atmesti trečiąjį prašymą atidėti teismo posėdį.

110    2021 m. balandžio 21 d. ieškovė pateikė prašymą leisti per teismo posėdį naudoti technines priemones.

111    2021 m. balandžio 22 d. Bendrojo Teismo šeštosios išplėstinės kolegijos pirmininkė nusprendė leisti per teismo posėdį naudoti technines priemones.

112    2021 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos raštą (2021 m balandžio 29 d. Bendrojo Teismo šeštosios išplėstinės kolegijos pirmininkės sprendimu jis buvo pridėtas prie bylos medžiagos) dėl uždaro teismo posėdžio apimties; jame nurodyta bendra šalių pozicija.

113    2021 m. gegužės 3 d. raštu ieškovė patvirtino bendrą šalių poziciją dėl uždaro teismo posėdžio apimties ir pateikė Bendrajam Teismui 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų, kurių konfidencialumas visiškai ar iš dalies panaikintas, sąrašą.

114    Teismo posėdžiai vyko 2021 m. gegužės 4 d., 5 d. ir 6 d.

115    Žodinė proceso dalis užbaigta 2021 m. rugsėjo 17 d.

B.      Šalių reikalavimai

116    Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ar iš esmės sumažinti skirtos baudos dydį,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

117    Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

118    Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi septyniais pagrindais:

–        pirmasis pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis procedūros klaidomis,

–        antrasis pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, netinkamu motyvavimu ir įrodymų dėl padidėjusio našumo iškraipymu,

–        trečiasis pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis teisės ir vertinimo klaidomis dėl antikonkurencinio poveikio,

–        ketvirtasis pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl reikšmingos rinkos apibrėžties ir dominuojančios padėties buvimo,

–        penktasis pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis teisės ir vertinimo klaidomis, taip pat netinkamu motyvavimu dėl inkriminuojamo pažeidimo trukmės,

–        šeštasis pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2) taikymo ir proporcingumo principo pažeidimu,

–        septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl Komisijos kompetencijos ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

119    Siekiant užtikrinti gerą teisingumo vykdymą reikia nagrinėti ieškinio pirmąjį ir trečiąjį pagrindus.

120    Pirmiausia reikia išnagrinėti Komisijos ginčytą 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų priimtinumą.

A.      Dėl 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų priimtinumo

121    Pirmiausia pažymėtina, kad, viena vertus, didelę 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų dalį sudaro nuo 2019 m. vasario mėn. iki birželio mėn. Apple ieškovei pateiktų dokumentų visuma, t. y. pateiktų po to, kai pastaroji 2018 m. rugpjūčio 20 d. District Court iškėlė bylą Apple pagal JAV kodekso 28 antraštinės dalies 1782 straipsnį „Pagalba užsienio ir tarptautiniams teismams ir juose besibylinėjantiems asmenims“ (toliau – procesas pagal 1782 straipsnį) ir, kita vertus, nedidelę įrodymų dalį sudaro Federal Trade Commission (Federalinė prekybos komisija, JAV) ieškovei District Court iškeltos bylos, kurioje, vykstant 2019 m. sausio 4 d. pradėtam viešam bylos nagrinėjimui, priimtas šio sprendimo 54 punkte nurodytas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas (toliau – FTC procesas), dokumentų visuma. Be to, tie papildomi įrodymai pavieniais atvejais apima ir tam tikrus straipsnius spaudoje.

122    Taip pat reikia priminti ir tai, kad prieš teismo posėdį ieškovė Bendrajam Teismui pateikė dokumentų, pateiktų kaip 2019 m. liepos 26 d. papildomi įrodymai, susijusių su procesu pagal 1782 straipsnį, kurių konfidencialumas visiškai ar iš dalies panaikintas, sąrašą (žr. šio sprendimo 113 punktą) ir kad per viešą teismo posėdį ieškovė rėmėsi tam tikrais iš tų dokumentų ir proceso pagal 1782 straipsnį buvimu.

123    Ieškovė nurodo, kad nei ji pati, nei jos advokatai Europoje šių dokumentų neturėjo pateikdami ieškinį ar dubliką ir kad pareiškimą su 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais ji pateikė, kai tik galėjo tai padaryti. Pirma, dėl proceso pagal 1782 straipsnį dokumentų ieškovė nurodo, kad, priėmus 2019 m. vasario mėn. nutartį, nuo 2019 m. vasario 23 d. iki birželio 24 d. Apple jai atsiuntė 2 300 dokumentų, juos atskirai siųsdama devynis kartus, ir kad šiuos dokumentus išnagrinėję jos advokatai nustatė, kuriuos iš jų reikia pateikti Bendrajam Teismui. Antra, dėl FTC proceso dokumentų ieškovė paaiškina, kad pagal nutartį dėl apsaugos priemonių jos advokatams JAV buvo draudžiama perduoti nagrinėjamus dokumentus jos advokatams Europoje.

124    Komisija atsikerta, kad 2019 m. liepos 26 d. papildomi įrodymai nepriimtini. Pirma, ji tvirtina, kad tam tikri dokumentai parengti anksčiau nei ieškinys, kaip tam tikri straipsniai spaudoje, ieškovės ir Apple susirašinėjimo elektroniniai laiškai, taip pat ieškovės pristatymai. Antra, Komisija pažymi, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl, pirma, ji District Court neprašė dokumentų iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., būtent prieš priimant ginčijamą sprendimą ar iškart po to, ir, antra, kodėl ji Bendrajam Teismui nepranešė apie šį prašymą ar jo nagrinėjimo eigą dublike. Trečia, Komisija tvirtina, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl ji anksčiau neprašė Apple leisti naudoti FTC proceso įrodymus, visų pirma prieš 2019 m. sausio mėn. surengtą procesą. Ketvirta, Komisija nurodo, kad Procedūros reglamento 92 straipsnio 7 dalis susijusi su įrodymais, pateiktais pritaikius pasirengimo nagrinėti bylą priemones, ir pagal ją pagrindinė šalis savo iniciatyva ir tinkamai nepagrindusi negali pateikti papildomų įrodymų. Penkta, Komisija teigia, kad ieškovė tik nurodo tam tikrus papildomus įrodymus, bet nepaaiškina, su kokiais klausimais jie susiję ar kaip jie pagrindžia jos argumentus.

125    Visų pirma primintina, kad grįsdama 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų pateikimą ieškovė, pirma, remiasi Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi ir, antra, nurodo, kad jie pateikti atsižvelgiant į to reglamento 92 straipsnio 7 dalį.

126    Komisija prieštarauja, nes pirmojoje nuostatoje keliamos sąlygos netenkinamos, o antroji nuostata iš esmės nereikšminga.

127    Viena vertus, reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį „[i]šimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas“. Konkrečiai kalbant, ši galimybė yra to paties straipsnio 1 dalyje nustatytos bendros taisyklės, pagal kurią įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų pateikiami pirmą kartą pasikeičiant pareiškimais, išimtis.

128    Iš tos nuostatos formuluotės matyti, kad siekiant pasinaudoti šia galimybe vėlavimas pateikti įrodymų turi būti pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo HX / Taryba, C‑540/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:707, 67 punktą).

129    Taigi Bendrasis Teismas priima pasiūlymus pateikti įrodymų po tripliko tik išimtinėmis aplinkybėmis, t. y. jeigu juos siūlantis subjektas atitinkamų įrodymų negalėjo turėti prieš pasibaigiant rašytinei proceso daliai (žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Achemos Grupė ir Achema / Komisija, T‑417/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:597, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tokio pateikimo išimtinis pobūdis reiškia, kad buvo neįmanoma [pasiūlymų] pateikti anksčiau arba to nebuvo galima pagrįstai reikalauti (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimo TestBioTech ir kt. / Komisija, T‑177/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:736, 251 punktą).

130    Be to, šiuo aspektu primintina, kad Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis skiriasi nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties; pagal pastarąją dublike arba triplike pagrindinės šalys gali pateikti įrodymų, kad pagrįstų savo argumentus, su sąlyga, kad vėlavimas yra pagrįstas, nes šios išimties taikymui nereikalaujama išimtinių aplinkybių.

131    Kita vertus, dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonių pažymėtina, kad pagal Procedūros reglamento 92 straipsnio 7 dalį „[g]alima pateikti paneigiamųjų įrodymų arba papildyti anksčiau pateiktus pasiūlymus pateikti įrodymų“.

132    Šioje byloje ieškovė nesiremia būtent pastarąja nuostata, bet ją nurodo, nes jurisprudencijoje pripažinta, kad Procedūros reglamento 85 straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šio reglamento 92 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta, kad galima pateikti paneigiančių įrodymų, o anksčiau pateikti įrodymai gali būti papildomi (2017 m. birželio 22 d. Sprendimo Biogena Naturprodukte / EUIPO (ZUM wohl), T‑236/16, EU:T:2017:416, 17 punktas ir 2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑46/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:396, 30 punktas).

133    Šiuo atveju, kaip matyti iš pareiškimo, kuriame pateikti 2019 m. liepos 26 d. papildomi įrodymai, šie įrodymai pateikti pirmajam, antrajam, trečiajam ir ketvirtajam pagrindams pagrįsti. Nors apskritai ieškovė teigia, kad šie įrodymai papildo jau pateiktus įrodymus, siekiant papildyti ieškinyje ir dublike pateiktus argumentus pagrindžiančius įrodymus ir paneigti ginčijamame sprendime, atsiliepime į ieškinį ir triplike Komisijos nurodytus argumentus, reikia konstatuoti, kad tie įrodymai konkrečiai nėra nei paneigiantys, pateikti siekiant paneigti Komisijos pateiktus įrodymus, nei siūlytus įrodymus papildantys įrodymai; tai yra nauji įrodymai tam tikriems ieškinio pagrindams pagrįsti.

134    Taigi reikia išnagrinėti, ar šiuo atveju 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų pateikimas buvo pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį.

135    Antra, šiuo klausimu reikia išnagrinėti Komisijos prieštaravimus, kuriais ji siekia įrodyti, kad nebuvo tenkinami Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

136    Pirma, dėl proceso pagal 1782 straipsnį dokumentų iš pradžių reikia pažymėti, kad šie dokumentai yra pasibaigus procesui pagal 1782 straipsnį nuo 2019 m. vasario 23 d. iki birželio 24 d. bendrovės Apple ieškovei perduotų dokumentų visumos dalis. Kitaip tariant, nustatyta, kad ieškovė tuos dokumentus gavo per kelis kartus po 2019 m. sausio 4 d. dubliko pateikimo. Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovė atitinkamų dokumentų neturėjo, pateikdama pagrindinius procesinius dokumentus, vadinasi, negalėjo jų pridėti prie pastarųjų, nes juos galėjo gauti tik pasibaigus procesui pagal 1782 straipsnį.

137    Vis dėlto Komisija pirmiausia pateikia prieštaravimą dėl to, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl ji Apple atžvilgiu anksčiau nepradėjo proceso pagal 1782 straipsnį District Court.

138    Komisijos prieštaravimas nereikšmingas vertinimui, ar yra išimtinių aplinkybių, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį. Šiuo atžvilgiu kyla klausimas, ar atitinkami įrodymai buvo prieinami pareiškiant ieškinį ar pateikiant dubliką (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Haeberlen / ENISA, T‑632/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:957, 184 ir 185 punktus), o ne prielaidomis grindžiamas klausimas, ar ieškovė galėjo imtis veiksmų, hipotetiškai galėjusių suteikti galimybę juos gauti anksčiau.

139    Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad tas prieštaravimas grindžiamas klaidingomis prielaidomis.

140    District Court pradėjusi procesą pagal 1782 straipsnį Apple atžvilgiu ieškovė siekė gauti įrodymų, paneigiančių tam tikras ginčijamame sprendime Komisijos konstatuotas aplinkybes, numatydama šį teismo procesą. Taigi ieškovė negalėjo inicijuoti proceso pagal 1782 straipsnį, kol nebuvo priimta ginčijamo sprendimo, ir, beje, net jeigu būtų buvusi tokia galimybė, ji tikrai neturėjo pareigos taip elgtis prevenciniu tikslu ir remdamasi prielaidomis, numatydama galimą ieškinį, kol tas sprendimas dar nebuvo priimtas.

141    Taigi negalima ieškovei priekaištauti, kad ji neinicijavo atitinkamo proceso prieš priimant ginčijamą sprendimą.

142    Be to, kadangi Komisija remiasi tuo, kad ieškovė galėjo inicijuoti tą procesą „praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po to, kai 2018 m. sausio 24 d. buvo priimtas sprendimas“, pažymėtina, kad toks argumentas taip pat spekuliatyvus, maža to, juo ieškovei nustatoma nepagrįsta, o gal net neįmanoma įvykdyti pareiga. Priešingai, pateisinama tai, kad priėmus ginčijamą sprendimą ieškovė pirmiausia parengė ir 2018 m. balandžio 6 d. pareiškė šį ieškinį, paskui, atsižvelgdama į ginčijamą sprendimą ir tą ieškinį, inicijavo procesą pagal 1782 straipsnį, kad gautų kitų galimų įrodymų ieškiniui pagrįsti. Vadovaujantis Komisijos požiūriu taip pat nepaisoma būtino laiko ieškovės, jos atstovų Europoje ir atstovų JAV veiksmams koordinuoti, siekiant inicijuoti šioje byloje reikalingą procesą pagal 1782 straipsnį JAV. Be to, atsižvelgiant į tai, kad po proceso pagal 1782 straipsnį ieškovė iš Apple gavo dokumentus per šešių–dešimties mėnesių laikotarpį nuo to proceso pradžios, net jeigu, kaip teigia Komisija, būtų buvusi galimybė inicijuoti tokį procesą, kai ieškovė rengė ieškinį (nuo 2018 m. vasario mėn. iki kovo mėn.), tikėtina, kad ji nebūtų gavusi visų dokumentų laiku, kad juos galėtų išnagrinėti ir pridėti prie 2018 m. balandžio 6 d. ieškinio ar 2019 m. sausio 4 d. dubliko.

143    Be to, Komisija pateikia prieštaravimą dėl to, kad ieškovė Bendrajam Teismui nepranešė apie District Court jos inicijuotą procesą ir jo eigą, be kita ko, dublike. Šis Komisijos prieštaravimas taip pat pateiktas dėl nereikšmingų aplinkybių, nes pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį visiškai nereikalaujama iš anksto informuoti Bendrąjį Teismą.

144    Antra, dėl visų FTC proceso dokumentų iš pradžių reikia pažymėti, kad šie dokumentai yra District Court vykusio FTC proceso bylos medžiagos dalis ir kad, kol 2019 m. sausio mėn. šiame District Court nebuvo pradėta viešai nagrinėti bylą, susipažinimas su tais dokumentais ir jų naudojimas buvo ribojami 2017 m. spalio 24 d. nutartimi dėl apsaugos priemonių.

145    Šalys sutaria dėl šių aplinkybių, taip pat neginčija to, kad, kai 2019 m. sausio 4 d. ieškovė pateikė dubliką, ji negalėjo nevaržomai naudotis tais dokumentais, nes, pirma, susipažinti su jais ir juos naudoti galėjo tik ribotas skaičius ieškovės advokatų JAV ir vidaus teisininkų ir šie asmenys negalėjo jų perduoti ieškovės advokatams Europoje, nei naudoti jų per administracinę procedūrą, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, ar šiame teismo procese ir, antra, viešas bylos nagrinėjimas District Court, po kurio šie dokumentai tapo vieši, vyko 2019 m sausio 4–29 d.

146    Vis dėlto Komisija tvirtina, kad ieškovė pagal tam tikras 2017 m. spalio 24 d. nutarties dėl apsaugos priemonių nuostatas galėjo prašyti Apple leidimo anksčiau naudoti šiuos dokumentus šioje byloje, nelaukdama, kol prasidės 2019 m. sausio mėn. vykęs viešas bylos nagrinėjimas.

147    Negalima pritarti ir šiam Komisijos prieštaravimui, nes jis grindžiamas vien prielaidomis, kurios negali būti Bendrojo Teismo vykdomos teisminės kontrolės pagrindas. Kaip pabrėžia pati Komisija, jeigu su šiais dokumentais galėję susipažinti ieškovės advokatai JAV ir jeigu vidaus teisininkai būtų galėję vertinti jų naudingumą šioje byloje, bet kokiam jų naudojimui šiuo tikslu būtų reikėję išankstinio Apple sutikimo. Šios bylos aplinkybėmis nėra įrodymų, kad šios dvi prielaidos būtų pasitvirtinusios.

148    Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 138 punkte, kyla klausimas, ar atitinkamais įrodymais buvo galima naudotis ieškinio pareiškimo ar dubliko pateikimo etape. Atsižvelgiant į šio sprendimo 145 punkte primintas aplinkybes matyti, kad šiuo atveju taip nebuvo, nes ieškovė pateikė dubliką 2019 m. sausio 4 d., t. y. tą pačią dieną, kai baigėsi pratęstas šio dokumento pateikimo terminas, ir kad viešas FTC procesas, po kurio atitinkami dokumentai tapo vieši, taip pat prasidėjo sausio 4 d. Vadinasi, reikia konstatuoti, kad ieškovė negalėjo pateikti atitinkamų dokumentų, pateikdama dubliką.

149    Beje, šios bylos aplinkybėmis negalima pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai delsė pateikti FTC proceso dokumentus. Kadangi 2019 m. sausio mėn. procesas pagal 1782 straipsnį dar vyko, o ieškovė šio proceso dokumentus gavo nuo 2019 m. vasario mėn. pabaigos iki birželio mėn. pabaigos, buvo pateisinama tai, kad ji juos visus išnagrinėjo ir paskui kartu pateikė reikšmingus abiejų procesų dokumentus 2019 m. liepos mėnesį.

150    Trečia, dėl Komisijos nurodytų dokumentų, kurie susiję su procesu pagal 1782 straipsnį ar FTC procesu ir kuriuos ieškovė turėjo prieš pareikšdama ieškinį šioje byloje, t. y. jos ir Apple elektroninių laiškų ir ieškovės pristatymų, pažymėtina, kad išties ieškovė turėjo tuos dokumentus, kaip atskirus dokumentus. Vis dėlto šie dokumentai yra Apple ieškovei perduotų dokumentų po proceso pagal 1782 straipsnį arba dokumentų, kurie yra FTC proceso bylos, nagrinėtos 2019 m. sausio mėn. viešame posėdyje, visumos dalis, todėl negalima į juos atsižvelgti kaip į pavienius, jų nesiejant su kitais šią visumą sudarančiais dokumentais. Taigi ieškovė ir jos advokatai nebūtinai galėjo įvertinti jų reikšmingumą šioje byloje, jų nesiedami su kitais šią visumą sudarančiais dokumentais. Kitaip tariant, atsižvelgiant į 2019 m liepos 26 d. papildomų įrodymų kilmę, jų negalima dirbtinai išskaidyti, nes jie susiję su procesu pagal 1782 straipsnį ar FTC procesu, todėl vertinant jų priimtinumą jie turi būti vertinami kaip visuma.

151    Ketvirta, tai pasakytina ir apie su 2019 m liepos 26 d. papildomais įrodymais pateiktus tris straipsnius spaudoje, paskelbtus prieš pareiškiant ieškinį, nes pavėluotas jų pateikimas pateisinamas tuo, kad pareiškimo išnašose buvo pateikta kitų papildomų įrodymų, kuriuos jais siekiama pagrįsti.

152    Penkta, dėl bendro Komisijos teiginio, kad pareiškime, kuriame pateikti 2019 m liepos 26 d. papildomi įrodymai, ieškovė paprasčiausiai tik nurodo tuos įrodymus, nepateikdama paaiškinimų, pažymėtina, kad tokia aplinkybė nereikšminga atliekant Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje reikalaujamą vertinimą, bet prireikus gali būti siejama su šių įrodymų suprantamumu nagrinėjant ieškinio pagrindų pagrįstumą.

153    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios bylos aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad visų 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų pateikimas pasibaigus rašytinei proceso daliai pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis ir kad šie įrodymai turi būti priimti pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį.

B.      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžiais procedūros pažeidimais

154    Pirmąjį pagrindą sudaro keturios dalys. Pirma dalis grindžiama teisės į gynybą pažeidimu, nes ieškovė neturėjo galimybės pateikti pastabų dėl svarbių ginčijamo sprendimo aspektų. Antra dalis grindžiama gero administravimo principo pažeidimu, nes Komisija neatliko išsamaus, objektyvaus ir rūpestingo tyrimo. Trečia dalis grindžiama teisės į gynybą pažeidimu, nes Komisija ieškovei neatskleidė jos gynybai naudingų duomenų. Ketvirta dalis grindžiama pareigos motyvuoti ir gero administravimo principo pažeidimu, nes Komisija netiksliai, iš dalies ir neišsamiai vertino faktines aplinkybes.

155    Reikia išnagrinėti pirmą ir trečią dalis, grindžiamas teisės į gynybą pažeidimu.

1.      Pirminės pastabos

156    Teisė į gynybą yra pagrindinė teisė, priklausanti bendriesiems teisės principams, kurių laikymąsi užtikrina Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 52 punktą).

157    Teisės į gynybą užtikrinimo principas yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas, kurį reikia taikyti, kai administracija ketina priimti aktą asmens nenaudai (2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija / United Parcel Service, C‑265/17 P, EU:C:2019:23, 28 punktas).

158    Šis bendrasis Sąjungos teisės principas įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, C‑152/19 P, EU:C:2021:238, 105 punktas).

159    Konkurencijos teisės kontekste teisės į gynybą paisymas reiškia, kad kiekvienam asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas, konstatuojantis, kad jis padarė konkurencijos taisyklių pažeidimą, per administracinę procedūrą turi būti suteikiama galimybė tinkamai išdėstyti savo nuomonę dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių jis kaltinamas, tikrumo ir reikšmingumo ir dėl Komisijos grindžiant tokį pažeidimą panaudotų dokumentų (2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 53 punktas ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, C‑152/19 P, EU:C:2021:238, 106 punktas).

160    Remiantis suformuota jurisprudencija teisė į gynybą pažeidžiama, kai egzistuoja galimybė, jog dėl Komisijos padaryto pažeidimo jos vykdytos administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks. Įmonė ieškovė įrodo, kad toks pažeidimas padarytas, jei pateikia pakankamai įrodymų ne dėl to, kad Komisijos sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, o dėl to, kad ji būtų galėjusi geriau apsiginti, jei nebūtų buvę procedūros pažeidimo (2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Thyssen Stahl / Komisija, C‑194/99 P, EU:C:2003:527, 31 punktas ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑827/14, EU:T:2018:930, 129 punktas).

161    Toks vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos faktines ir teisines aplinkybes (2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 107 punktas).

2.      Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos teisės į gynybą pažeidimu, kiek jis susijęs su raštų ir informacijos apie susitikimus ir telefonines konferencijas su trečiaisiais asmenimis nebuvimu

162    Trečioje dalyje nurodyti du prieštaravimai. Pirmasis grindžiamas tuo, kad Komisija negalėjo ieškovei suteikti galimybės tinkamai susipažinti su bylos medžiaga. Antrasis grindžiamas tuo, kad bylos medžiagoje nebuvo raštų ir informacijos apie Komisijos ir trečiųjų asmenų susitikimų ir telefoninių konferencijų turinį.

163    Reikia išnagrinėti antrąjį prieštaravimą.

164    Ieškovė tvirtina, kad Komisija turi parengti oficialių ar neoficialių susitikimų su trečiaisiais asmenimis raštus ir šiuos raštus pateikti šalims, dėl kurių vykdomas tyrimas. Šiuo atveju Komisija ieškovei nepateikė jokių raštų apie susitikimus su trečiaisiais asmenimis. Priėmusi ginčijamą sprendimą, ieškovei paprašius, Komisija jai nurodė, kad susitikimai ir telefoninės konferencijos su trečiaisiais asmenimis įvyko, ir jai atsiuntė jokios prasmės neturinčius raštus. Išsamesni raštai būtų pravertę ieškovės gynybai dėl kelių aspektų. Be to, Komisija atsisakė nurodyti, ar ji susitiko su tam tikru trečiuoju asmeniu per tyrimą, nors ieškovės gynybai būtų naudinga žinoti, ar tokie susitikimai vyko ir kokie klausimai buvo nagrinėjami.

165    Be to, ieškovė teigia, kad Reglamente Nr. 1/2003 neišskiriamos apklausos ir kitų rūšių susitikimai ar telefoninės konferencijos. Komisija per susitikimą ar telefoninę konferenciją negali nustatyti, kas paneigia kaltę, o kas ne, o kaltinama įmonė turi nuspręsti, ar tam tikri bylos medžiagos duomenys gali būti naudingi jos gynybai. Šiuo atveju Komisijos ieškovei perduoti raštai netinkami, nes juose nėra jokios naudingos informacijos apie diskusijų turinį ar apie duomenų nagrinėtais klausimais pobūdį, o vien identiškos ir neužtikrintos formuluotės. Ieškovė nesutinka, kad galėjo nustatyti per atitinkamus susitikimą ir telefonines konferencijas pasikeistą informaciją, remdamasi trečiųjų asmenų atsakymais į prašymus pateikti informacijos, nes raštuose nėra nuorodų į šiuos atsakymus, ir atvirkščiai. Ieškovė pabrėžia, kad Komisija neturi nustatyti, ar trečiasis asmuo pateikė kaltę paneigiančios informacijos, nes Komisija turi pareigą parengti raštus ir juos jai atsiųsti.

166    Pirma, nurodžiusi, kad parengė tinkamus susitikimų ir telefoninių konferencijų su trečiaisiais asmenimis raštus, Komisija atsikerta, kad neturi bendros pareigos rengti susitikimų ar telefoninių konferencijų su trečiaisiais asmenimis raštų, nes jos pareigos labiau ribotos. Viena vertus, Komisija turi pareigą rengti susitikimų ar telefoninių konferencijų, kurios yra apklausos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalį, kuriomis siekiama surinkti informacijos tyrimui, „išsamius raštus“; vis dėlto šiuo atveju ieškovė netvirtino, kad susitikimai ar telefoninės konferencijos su trečiaisiais asmenimis buvo „apklausos“. Kita vertus, Komisija turi rengti susitikimų ar telefoninių konferencijų, kuriais nesiekiama surinkti informacijos tyrimui, „apibendrintus raštus“ tik jeigu tretieji asmenys pateikia patvirtinančių duomenų, kuriuos ji ketina panaudoti, arba paneigiančių duomenų, kuriais įmonė galėtų remtis. Antra, Komisija tvirtina, kad ji tinkamai parengė nagrinėjamų susitikimų ir telefoninių konferencijų „apibendrintus raštus“. Ji nurodo, kad šiuo atveju, gavusi ieškovės prašymą, konstatavo, kad per neapsižiūrėjimą jai nepateikė vieno susitikimo ir trijų telefoninių konferencijų su trečiaisiais asmenimis raštų, bet vėliau jai pateikė šiuos raštus, nurodydama įmones, laiką ir nagrinėtas temas. Taip pat ji patikslina, kad ginčijamame sprendime nesiremiama per šiuos susitikimus ar telefonines konferencijas šių trečiųjų asmenų pateiktais galimais patvirtinančiais duomenimis. Trečia, Komisija teigia, kad ieškovė neįrodė, kuo jos gynybai naudinga žinoti, ar ji susitiko su tam tikru trečiuoju asmeniu, nes sprendimas grindžiamas Apple pateiktais duomenimis ir sunku patikėti, kad ieškovė galėtų tvirtinti, kad atitinkamas trečiasis asmuo galėjo pateikti paneigiančių duomenų.

167    Be to, Komisija teigia, kad ieškovė neatsižvelgia į tai, kad susitikime su ja dalyvavęs trečiasis asmuo nepateikė paneigiančių duomenų ir kad per telefonines konferencijas su ja bendravę tretieji asmenys nurodė, kad jie neaptarinėjo klausimų, kurie nenurodyti jų atsakymuose į prašymus pateikti informacijos. Pasak Komisijos, tikėtina, kad tam tikra per tas telefonines konferencijas nurodyta informacija jau buvo pateikta atsakymuose į prašymus pateikti informacijos, kaip tikėtina ir tai, kad vėliau atsakymuose į prašymus pateikti informacijos pateikti duomenys atspindi telefoninių konferencijų pokalbių turinį, ir tai yra logiška. Komisija teigia, kad ieškovės argumentas, pagal kurį atitinkami susitikimas ir telefoninės konferencijos yra apklausos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, yra pavėluotas ir nepriimtinas. Beje, Komisija pažymi, kad ieškovė nepaaiškina, kodėl informacija apie susitikimus su trečiuoju asmeniu yra svarbi.

168    Pirmiausia šiuo atveju nustatyta, kad per administracinę procedūrą, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, Komisija ieškovei nepateikė jokios informacijos nei apie jos susitikimų ir telefoninių konferencijų su trečiaisiais asmenimis buvimą, nei apie jų turinį.

169    Vis dėlto Komisija ieškovei pateikė tam tikros informacijos apie septynis susitikimus ar telefonines konferencijas su trečiaisiais asmenimis po to, kai priėmė ginčijamą sprendimą. Konkrečiau kalbant, informacijos apie keturis iš jų buvo pateikta gavus ieškovės prašymą prieš pareiškiant šį ieškinį, o informacijos apie tris likusius buvo pateikta vykstant šiam procesui, atsakyme į ieškovės argumentus, grindžiamus 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais, arba atsakyme dėl 2020 m. spalio 12 d. Bendrojo Teismo nurodytų taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemonių,

170    Taigi reikia išnagrinėti, ar šiomis aplinkybėmis Komisija pažeidė ieškovės teisę į gynybą.

a)      Dėl susitikimo ir telefoninių konferencijų su trečiaisiais asmenimis, apie kuriuos ieškovei pateikta informacijos prieš pareiškiant šį ieškinį

1)      Konteksto priminimas

171    Iš duomenų, pateiktų vykstant teisminiams ginčams, matyti, kad gavusi ginčijamą sprendimą 2018 m. sausio 25 d. ieškovė Komisijos prašė jai pranešti, ar buvo jos susitikimų su trečiaisiais asmenimis arba jų apklausų, apie kuriuos jai nepranešta. 2018 m. kovo 2 d. Komisija ieškovei elektroniniu paštu pranešė, kad patikrino, ar per neapsižiūrėjimą nepamiršo jai pranešti apie „kokį nors susitikimą ar [kokią nors] apklausą“, vykusius „bylos AT.40220 kontekste“. Šiuo klausimu Komisija ieškovei nurodė, kad per neapsižiūrėjimą ieškovei nepranešė apie vieną susitikimą ir tris telefonines konferencijas su trečiaisiais asmenimis. Tame elektroniniame laiške Komisija ieškovei atsiuntė dokumentus su šio susitikimo ir trijų telefoninių konferencijų raštais ir per tą susitikimą parengtu pristatymu.

172    Konkrečiau kalbant, Komisija nurodo susitikimą su [konfidencialu](1), vykusį [konfidencialu], telefoninę konferenciją su [konfidencialu], vykusią [konfidencialu], ir dvi telefonines konferencijas, vykusias [konfidencialu], vieną jų su [konfidencialu], o kitą su [konfidencialu].

173    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, pirma, šis susitikimas ir telefoninės konferencijos vyko prieš pateikiant prieštaravimo pareiškimą ir išsiuntus pirmuosius prašymus pateikti informacijos, nurodytus šio sprendimo 6 ir 15 punktuose. Beje, nustatyta, kad šis susitikimas ir telefoninės konferencijos, kaip nurodė Komisija, vyko „bylos AT.40220 kontekste“. Antra, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, šie tretieji asmenys yra dvi ieškovės konkurentės ir dvi ieškovės klientės, taip pat atsakiusios į tam tikrus iš tų prašymų pateikti informacijos.

174    [Konfidencialu] yra ieškovės konkurentė. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, ši konkurentė yra [konfidencialu]. Be to, remiantis ginčijamu sprendimu [konfidencialu].

175    [Konfidencialu] yra ieškovės konkurentė. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, ji su [konfidencialu] yra viena iš [konfidencialu] konkurenčių, kuri [konfidencialu].

176    Be to, [konfidencialu] ir [konfidencialu] yra [konfidencialu].

177    [Konfidencialu] yra PĮG, perkanti LTE lustų rinkinius ir [konfidencialu].

178    [Konfidencialu] yra PĮG, perkanti LTE lustų rinkinius [konfidencialu].

2)      Dėl procedūros pažeidimo buvimo

179    Iš esmės ieškovė tvirtina, kad Komisija neįvykdė pareigos parengti to susitikimo ir telefoninių konferencijų raštus ir juos jai atsiųsti. Konkrečiai kalbant, ieškovė pabrėžia, kad raštai, kuriuos Komisija jai atsiuntė priėmusi ginčijamą sprendimą, netinkami ir neturi jokios prasmės.

180    Pirmiausia Komisija tvirtina, kad ieškovė ieškinyje neteigė, jog atitinkami susitikimas ir telefoninės konferencijos yra „apklausos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, taigi dublike pateiktas argumentas dėl tos nuostatos pažeidimo nepriimtinas. Bet kuriuo atveju ji iš esmės tvirtina, kad atitinkami susitikimas ir telefoninės konferencijos nėra apklausos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, nes jomis nesiekiama surinkti informacijos apie tyrimo dalyką. Taigi ji neturėjo rengti išsamių to susitikimo ir telefoninių konferencijų raštų, šie turėjo būti tik apibendrinti, nes tretieji asmenys pateikė patvirtinančių duomenų, kuriuos Komisija ketino panaudoti, ar paneigiančių duomenų, kuriais įmonė galėjo remtis.

181    Kiek tai susiję su ieškovės argumento priimtinumu, Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnis ieškinyje išties aiškiai nenurodytas. Vis dėlto jame aiškiai tvirtinama, kad Komisija neįvykdė pareigos išsaugoti to susitikimo ir telefoninių konferencijų raštų ar parengti tinkamus raštus, ir šiuo klausimu rėmėsi 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632) 91 punktu, susijusiu būtent su pareigomis pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį. Taigi ieškinyje pateiktu ieškovės argumentu aiškiai siekta nurodyti Komisijos neįvykdytas pareigas pagal tą nuostatą ir su jomis susijusią jurisprudenciją. Vadinasi, reikia atmesti Komisijos nurodytą nepriimtinumo pagrindą.

182    Dėl ieškovės argumento pagrįstumo reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalis yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija, atlikdama tyrimą, turi teisę apklausti fizinį ar juridinį asmenį (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 86 punktas).

183    Iš paties Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalies teksto matyti, kad pastaroji turi būti taikoma bet kokiai apklausai, per kurią siekiama surinkti su tyrimu susijusios informacijos. Iš šios nuostatos formuluotės ar jos siekiamo tikslo nematyti, kad teisės aktų leidėjas būtų norėjęs pašalinti tam tikras apklausas iš minėtos nuostatos taikymo srities (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 84 ir 87 punktai).

184    Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1/2003 parengiamųjų darbų, tuo teisiniu pagrindu siekiama paprasčiausiai išklausyti fizinį ar juridinį asmenį, norint surinkti informacijos (žr. Tarybos reglamento dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 1017/68, (EEB) Nr. 2988/74, (EEB) Nr. 4056/86 ir (EEB) Nr. 3975/87 (COM (2000) 582 final, OL C 365 E, 2000, p. 284), pasiūlymą).

185    Taigi aplinkybė, kad Komisijos vykdytos trečiųjų asmenų apklausos vyko kaip susitikimai ar telefoninės konferencijos, nepašalina jų iš Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio taikymo srities, jeigu jais siekta surinkti tyrimo objektu esančios informacijos.

186    Šiuo atveju, priešingai, nei siūlė Komisija, nuoseklių duomenų visuma įrodo, kad atitinkamai susitikimu ir telefoninėmis konferencijomis siekta surinkti su tyrimo, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, objektu susijusios informacijos.

187    Pirma, formaliu požiūriu atitinkamai susitikimas ir telefoninės konferencijos vyko po to, kai 2014 m. rugpjūčio mėn. Komisija pradėjo tyrimą (ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamoji dalis), ir, be kita ko, išsiuntė pirmuosius šio sprendimo 6 ir 15 punktuose nurodytus prašymus pateikti informacijos. Be to, visuose Komisijos parengtuose raštuose padaryta nuoroda į administracinę procedūrą, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, t. y. „AT.40220“. Maža to, Komisijai ir ieškovei keičiantis informacija, kai jai pateikė tuos raštus (šio sprendimo 171 punktas), buvo daroma ta pati nuoroda ir aiškiai nurodomi „susitikimai ar telefoninės konferencijos bylos AT.40220 kontekste“.

188    Antra, faktiškai visuose tuose raštuose nurodyta, kad atitinkamai susitikimas ir telefoninės konferencijos vyko dėl lustų rinkinių rinkos, ieškovės padėties rinkoje ar ieškovės tam tikros komercinės praktikos šioje rinkoje. Konkrečiau kalbant, susitikimo su [konfidencialu], vykusio [konfidencialu], rašte nurodyta, kad jis vyko dėl lustų rinkinių rinkos ir ieškovės padėties šioje rinkoje; telefoninės konferencijos su [konfidencialu], vykusios [konfidencialu], rašte nurodyta, kad ji vyko dėl ieškovės tam tikros komercinės praktikos lustų rinkinių sektoriuje ir kad per telefoninę konferenciją nepateikta jokių konkrečių įrodymų; telefoninės konferencijos su [konfidencialu], vykusios [konfidencialu], rašte nurodyta, kad ji vyko dėl lustų rinkinių rinkos ir ieškovės tam tikros komercinės praktikos; telefoninės konferencijos su [konfidencialu], vykusios [konfidencialu], rašte nurodyta, kad ji vyko dėl lustų rinkinių rinkos.

189    Kadangi susitikimu su [konfidencialu] ir telefoninėmis konferencijomis su [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] siekta surinkti su tyrimo objektu susijusios informacijos apie reikšmingą rinką, ieškovės padėtį šioje rinkoje ar ieškovės komercinę praktiką joje, jie patenka į Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio taikymo sritį.

190    Vykdydama apklausą pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, kad surinktų su tyrimo objektu susijusios informacijos, Komisija turi registruoti tokią apklausą pasirinkta forma. Šiuo tikslu nepakanka trumpos per apklausą nagrinėtų klausimų santraukos. Ji turi nurodyti per apklausą vykusių pokalbių turinį, visų pirma per ją dėl nagrinėtų klausimų pateiktų duomenų pobūdį (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 91 ir 92 punktus).

191    Šiuo atveju raštuose, kuriuos Komisija ieškovei pateikė priėmusi ginčijamą sprendimą, be datos ir dalyvių vardų, tik labai bendrai nurodyti (iš esmės dviejose–trijose eilutėse) nagrinėti klausimai, t. y. lustų rinkinių rinka, ieškovės padėtis šioje rinkoje ar ieškovės komercinė praktika šioje rinkoje. Tačiau šiuose raštuose nieko nenurodyta apie per apklausas vykusių pokalbių turinį, visų pirma apie nagrinėtais klausimais pateiktų duomenų pobūdį, kaip reikalaujama pagal šio sprendimo 190 punkte primintą jurisprudenciją.

192    Beje, dvi ieškovės akcentuotos aplinkybės aiškiai rodo tų raštų trūkumus.

193    Viena vertus, rašte dėl telefoninės konferencijos su [konfidencialu] nurodyta, kad šis trečiasis asmuo pateikė „požiūrį“ dėl „ieškovės tam tikros komercinės praktikos lustų rinkinių sektoriuje“ ir kad jokių „konkrečių įrodymų“ nepateikta. Kaip teisingai pabrėžia ieškovė, toks raštas kelia klausimų dėl Komisijos ir trečiojo asmens pokalbių turinio, dėl jo pateiktos informacijos ir „įrodymų“ (be to, „konkrečių“) nebuvimo. Taigi iš tokio rašto negalima suprasti, kokią informaciją [konfidencialu] pateikė Komisijai be konkrečių įrodymų, todėl ieškovė nežino per šią telefoninę konferenciją nurodytų duomenų, visų pirma apie tai, ar šis trečiasis asmuo, t. y. [konfidencialu], galėjo nurodyti patvirtinančių arba paneigiančių duomenų, nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų.

194    Kita vertus, susitikimo su [konfidencialu] rašte nurodyta, kad jis vyko dėl lustų rinkinių rinkos ir ieškovės padėties šioje rinkoje. Taigi toks aprašymas ne tik neleidžia suprasti, kokios informacijos [konfidencialu] pateikė Komisijai šiuo klausimu; kartu reikia konstatuoti, kad šiame rašte nenurodyta, kad per šį susitikimą tas trečiasis asmuo pateikė pristatymą žodžiu, taip pat neatskleistas jo turinys. Vis dėlto to pristatymo kopiją Komisija ieškovei pateikė 2018 m. kovo 2 d., priėmusi ginčijamą sprendimą, atsakydama į 2018 m. sausio 25 d. ieškovės prašymą. Iš šio 10 puslapių pristatymo matyti, kad jis parengtas būtent dėl tyrimo, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas (kaip matyti iš šio pristatymo titulinio puslapio, kuriame nurodytas šios procedūros pavadinimas ir numeris), kad vienas puslapis skirtas ieškovės dominuojančiai padėčiai lustų rinkinių rinkoje ir kad 5 puslapiai skirti [konfidencialu]. Tai, kad toks pristatymas ir jo turinys nenurodyti Komisijos parengtame rašte, rodo, kad jis netikslus.

195    Taip pat, be nurodyto trūkumo, nors iš duomenų, pateiktų per teisminius ginčus, matyti, kad dokumentus, kuriuose yra tie raštai, Komisija parengė atitinkamai tomis dienomis, kai vyko telefoninės konferencijos, ar netrukus po susitikimo, iš jų taip pat aišku, kad tuo metu tie raštai buvo neišsamūs ir kad jie buvo papildyti ar užbaigti vėliau, priėmus ginčijamą sprendimą. 2018 m. sausio 25 d. gavusi ieškovės prašymą (taigi praėjus beveik trejiems metams po tų apklausų) Komisija, pirma, kreipėsi į [konfidencialu] dėl šio trečiojo asmens pristatymo per tą susitikimą kopijos ir, antra, kreipėsi į [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], kad patvirtintų jos parengtų telefoninių konferencijų raštų turinį, o [konfidencialu] net pasiūlė rašto pakeitimų, kuriems Komisija pritarė. Beje, iš duomenų, pateiktų per teisminius ginčus, matyti, kad pirmoje rašto versijoje nebuvo patikslinimo, kad „per telefoninę konferenciją nepateikta jokių konkrečių įrodymų“, ir jis buvo įtrauktas po nurodyto Komisijos ir [konfidencialu] bendravimo.

196    Vadinasi, pažeisdama Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį Komisija tinkamai neužfiksavo [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] apklausų.

197    Be to, kadangi ieškovė nurodo ir tai, kad Komisija neatsiuntė jai atitinkamų apklausų raštų, reikia pažymėti, kad, pirma, kaip Komisija paaiškino Bendrajame Teisme, susitikimo su [konfidencialu] raštas buvo užfiksuotas [konfidencialu] bylos medžiagoje kaip dokumentas, su kuriuo negalima susipažinti, t. y. kaip Komisijos vidaus dokumentas, ir be [konfidencialu] pristatymo per tą susitikimą kopijos. Antra, telefoninių konferencijų su [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] raštai nebuvo užfiksuoti bylos medžiagoje.

198    Taigi, nustatyta, kad per administracinę procedūrą, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, ieškovė negavo (nesvarbu, dėl kokių priežasčių) jokios informacijos apie šių apklausų buvimą ir apimtį. Jos nepaminėtos ir ginčijamame sprendime pateiktame administracinės procedūros aprašyme.

199    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, nors iš tiesų galima iš administracinės bylos pašalinti duomenis, kurie visiškai nesusiję su prieštaravimo pareiškime išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis ir kurie dėl to visiškai nesvarbūs tyrimui, tai, kokie dokumentai naudingi atitinkamos įmonės gynybai, turėtų spręsti ne vien Komisija (2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 126 punktas ir 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo FMC Foret / Komisija, T‑191/06, EU:T:2011:277, 306 punktas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad apklausų, kuriomis siekiama surinkti su tyrimo objektu susijusios informacijos, kuriai dėl šios priežasties taikomas Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnis, kaip antai nagrinėjamų apklausų, negalima neužfiksuoti bylos medžiagoje.

200    Nors Komisija tvirtina, kad šios informacijos ar šių raštų ieškovei neatsiuntė paprasčiausiai dėl „neapsižiūrėjimo“ ir kad ji jas atsiuntė, kai tik tai pastebėjo, gavusi 2018 m. sausio 25 d. ieškovės prašymą, tokios aplinkybės, susiklosčiusios priėmus ginčijamą sprendimą, negali ištaisyti Komisijos padaryto procedūros pažeidimo. Viena vertus, Komisijos ieškovei pateikti raštai dėl juose esančių trūkumų nekompensuoja to, kad informacija nebuvo fiksuojama, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, nes juose nenurodyta, kokios informacijos surinkta per nagrinėjamas apklausas. Kita vertus, primintina, kad dėl pavėluoto susipažinimo, jau priėmus sprendimą, su tam tikrais duomenimis, kurie turėjo būti bylos medžiagoje, įmonė nebūtinai sugrąžinama į padėtį, kurioje būtų buvusi, jeigu būtų galėjusi remtis tais pačiais duomenimis, pateikdama Komisijai rašytines ir žodines pastabas (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 56 punktą).

201    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kiek tai susiję su susitikimu su [konfidencialu] ir telefoninėmis konferencijomis su [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], Komisija neįvykdė Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnyje nustatytos pareigos užfiksuoti ir įtraukti tų apklausų įrašus į bylos medžiagą.

3)      Dėl teisės į gynybą pažeidimo

202    Kalbant apie šio sprendimo 201 punkte konstatuotos aplinkybės sukeliamas pasekmes, remiantis šio sprendimo 160 ir 161 punktuose priminta jurisprudencija, reikia nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos teisines ir faktines aplinkybes, ieškovė tinkamai įrodė, kad būtų galėjusi geriau apsiginti, jeigu nebūtų to procedūros pažeidimo.

203    Iš pradžių reikia pažymėti, kad atsižvelgdama į atitinkamų trečiųjų asmenų tapatybę, Komisijos pateiktų raštų turinį ir ginčijamo sprendimo turinį ieškovė pabrėžė, kad šie tretieji asmenys galėjo pateikti informacijos, galėjusios būti naudinga jos gynybai, be kita ko, dėl reikšmingos rinkos apibrėžties, įtakingų ryšių šioje rinkoje ir dominuojančios padėties, išstūmimo poveikio ir našumo padidėjimo. Šiuo tikslu ieškovė Bendrajame Teisme pateikė ieškinio priedą (A.9.7 priedas), siekdama patikslinti aspektus, kurie galėjo būti aptarti per tas apklausas, ir kaip šie duomenys galėjo padėti jos gynybai. Komisija pirmiausia ginčijo šio priedo priimtinumą ir neigė jo turinį atsiliepimo į ieškinį priede (B.5 priedas). Paskui šalys toliau keitėsi informacija šiuo klausimu dubliko priede (C.12 priedas) ir tripliko priede (D.9 priedas).

204    Pirma, primintina, kad ginčijamame sprendime ieškovei priekaištaujama, kad dėl jos taikomų mokėjimų už išimtinumą sumažėjo Apple paskatos rinktis jos konkurentes LTE lustų rinkinių rinkoje (ginčijamo sprendimo 11.4.1 ir 11.4.2 skirsniai). Dėl pastarojo aspekto ginčijamame sprendime Komisija konkrečiai remiasi [konfidencialu] ir nurodo [konfidencialu].

205    Taigi per nagrinėjamas apklausas Komisijos išklausyti tretieji asmenys buvo dvi ieškovės konkurentės, tariamai išstumtos iš rinkos dėl jos elgesio ([konfidencialu] ir [konfidencialu]), ir dvi LTE lustų rinkinius perkančios PĮG, t. y. atitinkamus mokėjimus gavusios ieškovės klientės konkurentės ([konfidencialu] ir [konfidencialu]).

206    Antra, neginčijama, kad ieškovė, kaip ir Bendrasis Teismas, neturi jokių tikslių duomenų apie Komisijos per atitinkamas apklausas surinktą informaciją, nors šios apklausos vyko dėl tyrimo, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, objekto, ir kad, kaip pažymėta, tarp atitinkamų trečiųjų asmenų buvo ieškovės konkurentės, tariamai išstumtos iš rinkos dėl jos elgesio, be kita ko, [konfidencialu], t. y. [konfidencialu].

207    Nė vienas su tomis apklausomis susijęs bylos medžiagos dokumentas neleidžia tiksliai nustatyti atitinkamų trečiųjų asmenų per apklausas pateiktos konkrečios informacijos, susijusios su tyrimo objektu, ir kiek jos turinys galėjo būti paneigiantys, patvirtinantys ar neutralūs duomenys.

208    Šiuo klausimu dėl telefoninių konferencijų su [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] būtų remiamasi vien prielaidomis, teigiant, kaip tai daro Komisija, kad „tikėtina“, jog šių trečiųjų asmenų pateikta informacija buvo tapati pateiktajai jų atsakymuose į tam tikrus prašymus pateikti informacijos, taigi joje nebuvo jokių galimų paneigiančių duomenų. Visų pirma nagrinėjamų apklausų pažymose nėra nuorodų į jokius kitus dokumentus, įskaitant atsakymus į prašymus pateikti informacijos. Taigi jų turinio negalima atkurti iš kitų bylos medžiagoje esančių šaltinių. Be to, aplinkybė, kad praėjus beveik trejiems metams nuo tų apklausų ir ginčijamo sprendimo priėmimo šie tretieji asmenys, gavę Komisijos prašymą, kad ji galėtų atsakyti į 2018 m. sausio 25 d. ieškovės prašymą, elektroniniu paštu jai patvirtino, jog šių apklausų turinys „atsispindėjo“ jų atsakymuose į tam tikrus prašymus pateikti informacijos, neleidžia užtikrintai daryti išvados dėl šių pokalbių turinio, ypač dėl tikslaus nagrinėtais klausimais pateiktų duomenų pobūdžio.

209    Kiek tai susiję su susitikimu su [konfidencialu], priešingai, nei teigė Komisija, per tą susitikimą trečiojo asmens pateiktas pristatymas visiškai neleidžia atmesti, kad buvo kalbama apie kitus nei šiame pristatyme nurodytus aspektus, nes tas pristatymas nepaminėtas susitikimo rašte, o to pristatymo tik vieno puslapio turinys atitinka šiame rašte nurodytus klausimus. Bet kuriuo atveju, net jeigu [konfidencialu] pristatymas galėtų būti laikomas išsamiai atspindinčiu šio susitikimo turinį ir leidžiančiu atmesti tai, kad šis trečiasis asmuo galėjo pateikti ieškovės gynybai naudingų duomenų, tai nepaveiktų dėl šių [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] apklausų padarytų išvadų.

210    Kita vertus, atsižvelgiant į šio sprendimo 204 ir 205 punktuose primintas aplinkybes, vis dėlto tam tikri per teisminius ginčus ieškovės pateikti duomenys yra pirminiai įrodymai, patvirtinantys jos teiginį, kad informacija, kuria Komisija ir [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] galėjo keistis per nagrinėjamas apklausas, būtų leidusi užtikrinti geresnę jos gynybą.

211    Pirmiausia, kaip matyti iš ieškovės pateiktų raštų ir pristatymo, neginčijama, kad visos tos apklausos per tyrimą, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, atliktos dėl lustų rinkinių rinkos, ieškovės padėties šioje rinkoje ar ieškovės komercinės praktikos šioje rinkoje. Konkrečiai kalbant, iš abiejų tų [konfidencialu] ir [konfidencialu] apklausų raštų aiškiai matyti, kad Komisija ir šie tretieji asmenys kalbėjo apie ieškovės komercinę praktiką. Nors kituose dviejuose apklausų raštuose ieškovės komercinė praktika nenurodyta, menkai tikėtina, kad per [konfidencialu] apklausą, vykusią tą pačią dieną kaip [konfidencialu] apklausa, Komisija nesistengė gauti informacijos ir iš vienos iš konkurenčių, dėl ieškovės komercinės praktikos tariamai išstumtos iš rinkos, dėl kurios ji atliko tyrimą. Be to, kaip matyti iš Komisijos ieškovei pateikto pristatymo, susitikimas su [konfidencialu] taip pat vyko dėl ieškovės komercinės praktikos lustų rinkinių rinkoje. Net jeigu šis trečiasis asmuo pateikė informacijos apie [konfidencialu], taip pat menkai tikėtina, kad Komisija nesistengė gauti informacijos apie ieškovės praktiką, dėl kurios atliko tyrimą.

212    Vadinasi, šiomis aplinkybėmis, kaip tvirtina ieškovė, reikia pripažinti, kad per atitinkamas apklausas iš šių trečiųjų asmenų, ypač iš tariamai iš rinkos išstumtų konkurenčių, Komisijos gauta informacija galėjo būti reikšminga ieškovės gynybai.

213    Toliau dėl išsamumo pažymėtina, kad A.9.7 priede pateiktose lentelėse ieškovė, atsižvelgdama į ginčijamo sprendimo turinį ir konkrečias šios bylos aplinkybes, akcentavo aplinkybę, kad Komisija su atitinkamu trečiuoju asmeniu galėjo kalbėti apie tam tikrus konkrečius aspektus.

214    Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai, nei teigė Komisija, ieškovės pateiktas ieškinio A.9.7 priedas neturi būti laikomas nepriimtinu. Juo siekiama lentelėse grafiškai pagrįsti ieškinyje pateiktus argumentus dėl kiekvieno iš atitinkamų apklausų raštų turinio. Be to, daugybę puslapių sudarančios šiuo klausimu šalių pasikeistos informacijos, pateiktos atsiliepimo į ieškinį B.5 priedo, dubliko C.12 priedo ir tripliko D.9 priedo lentelėse, apimtis įrodo, kad tokias lenteles tinkamiau pateikti prieduose, o ne pakartoti pagrindiniuose procesiniuose dokumentuose.

215    Šiuo atveju ieškovė pateikia patikslinimų dėl tam tikrų aspektų, kuriuos ji laiko reikšmingais jos gynybai.

216    Pirma, ieškovė pabrėžė, kad telefoninėje konferencijoje su [konfidencialu], be kita ko, galėjo būti aptariami [konfidencialu] pajėgumas aprūpinti Apple LTE lustų rinkiniais, skirtais iPhone ir iPad įrenginiams, per nagrinėjamą laikotarpį, konkurencingų [konfidencialu] LTE integruotų lustų rinkinių nebuvimo priežastys ir reikšmingumas, Apple reikalavimams patenkinti būtinų investicijų pobūdis ir mastas, atitinkama sutartinė apsauga ir [konfidencialu], taip pat galimas [konfidencialu] prieštaravimų dėl atitinkamų susitarimų ar [konfidencialu] skundo nebuvimas, o tai galėjo būti paneigiantys duomenys. Anot ieškovės, kadangi pagal ginčijamą sprendimą [konfidencialu] buvo [konfidencialu], bet kokia [konfidencialu] pateikta informacija tikrai būtų buvusi reikšminga ieškovės gynybai.

217    Antra, ieškovė pabrėžė, kad telefoninė konferencija su [konfidencialu] galėjo vykti, be kita ko, dėl jos ir [konfidencialu] bei [konfidencialu] LTE lustų rinkinių lyginamųjų charakteristikų, Apple reikalavimų potencialiems tiekėjams, Apple reikalingų specifinių investicijų pobūdžio bei masto ir atitinkamos sutartinės apsaugos, dėl rinkos dinamikos ir [konfidencialu] priežasčių. Anot ieškovės, kadangi remiantis ginčijamu sprendimu [konfidencialu] LTE lustų rinkinius Apple laikė potencialia konkurencine alternatyva ieškovės lustų rinkiniams tam tikruose iPad modeliuose, bet kokia [konfidencialu] pateikta informacija tikrai būtų buvusi reikšminga ieškovės gynybai.

218    Trečia, ieškovė pabrėžia, kad susitikime su [konfidencialu] ir telefoninėje konferencijoje su [konfidencialu] galėjo būti kalbama, be kita ko, apie Apple reikalavimus tiekėjams, palyginti su kitų PĮG keliamais reikalavimais, taip pat jos ir jos konkurenčių lustų rinkinių lyginamąsias charakteristikas.

219    Atmesdama ieškovės argumentus atsiliepimo į ieškinį B.5 priede Komisija nurodė, kad [konfidencialu] atsakymai į [konfidencialu] ir [konfidencialu] prašymus pateikti informacijos patvirtina, kad telefoninės konferencijos su [konfidencialu] rašte nebuvo jokių paneigiančių duomenų dėl ieškovės nurodytų aspektų, nes tuose atsakymuose [konfidencialu] nepateikė jokios informacijos šiais klausimais. Komisija pateikė identiškus argumentus dėl ieškovės nurodytų aspektų dėl [konfidencialu], remdamasi šio trečiojo asmens atsakymais į [konfidencialu] ir [konfidencialu] prašymus pateikti informacijos, dėl ieškovės nurodytų aspektų, susijusių su [konfidencialu], remdamasi šio trečiojo asmens pristatymu per atitinkamą susitikimą, o dėl ieškovės nurodytų aspektų, susijusių su [konfidencialu], remdamasi šio trečiojo asmens atsakymais į [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] prašymus pateikti informacijos.

220    Pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad Komisija daro nuorodą į [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] atsakymus į prašymus pateikti informacijos ir [konfidencialu] pristatymą, teigdama, kad šie tretieji asmenys nepateikė paneigiančių duomenų, pakanka pažymėti, kad tokius argumentus reikia atmesti dėl šio sprendimo 208 ir 209 punktuose nurodytų priežasčių.

221    Tačiau, priešingai, nei teigė Komisija, konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis ieškinio priede ieškovės pateiktais duomenimis siekiama įrodyti būtent tai, kad Komisijos vykdytos atitinkamų trečiųjų asmenų apklausos galėjo būti susijusios su tokiais duomenimis, kaip nurodyti šio sprendimo 216–218 punktuose, kurie prireikus galėjo padėti ieškovei geriau gintis, be kita ko, dėl jos elgesio LTE lustų rinkinių rinkoje poveikio ir pagrindimo.

222    Galiausiai, siekiant dar didesnio išsamumo, kaip nurodo Komisija, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 11.4.1 ir 11.4.2 skirsniuose, be pačios ieškovės pateiktos informacijos, Komisija rėmėsi tik Apple pateikta informacija ir dokumentais. Tačiau tuose ginčijamo sprendimo skirsniuose Komisija nesirėmė jokiais duomenimis, kuriuos pateikė [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], ir ypač ieškovės tariamai iš rinkos išstumti konkurentai. Iš tikrųjų tam tikrų iš šių trečiųjų asmenų ([konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu]) pateikta informacija paminėta tik ginčijamo sprendimo 11.4.4 skirsnyje (475, 476 ir 478 konstatuojamosios dalys) teiginiui, kad Apple yra „patraukli klientė“, pagrįsti.

223    Vis dėlto konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis tokia išvada tikrai neleidžia atmesti ieškovės teisė į gynybą pažeidimo, o įrodo, kad, kaip iš esmės tvirtina ieškovė, atitinkamų apklausų turinio žinojimas galėjo būti naudingas jos gynybai. Iš tikrųjų, jeigu būtų žinojusi, kad tie tretieji asmenys, ypač ieškovės konkurentės, tariamai išstumtos iš rinkos dėl jos elgesio ([konfidencialu] ir [konfidencialu]), nenurodė jokių patvirtinančių duomenų, galinčių įrodyti Komisijos inkriminuotą išstūmimo poveikį, kai jos buvo išklausytos per administracinę procedūrą, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, ieškovė būtų galėjusi kitaip pateikti jai inkriminuotą elgesį ir kitaip grįsti savo gynybą.

224    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, kadangi Komisija tinkamai neužfiksavo atitinkamų apklausų, o ieškovė ar jos atstovai negavo jokios informacijos net apie tų apklausų buvimą, nes ją gavo tik po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ir prieš pareikšdama šį ieškinį, Komisija pažeidė ieškovės teisę į gynybą. Per teisminius ginčus ieškovės pateiktais duomenimis siekiama įrodyti, kad per [konfidencialu] ir [konfidencialu], t. y. dviejų ieškovės tariamai išstumtų iš rinkos konkurenčių, ir [konfidencialu] ir [konfidencialu], t. y. dviejų LTE lustų rinkinius pirkusių PĮG, apklausas galėjo būti pateikta procedūros eigai iš esmės svarbios informacijos, kuri ieškovei galėjo būti reikšminga, nes ji būtų galėjusi geriau apsiginti.

225    Atsižvelgiant į šį ieškovės teisės į gynybą pažeidimą reikia priimti pirmojo ieškinio pagrindo trečią dalį, kiek ji susijusi su susitikimu su [konfidencialu] ir telefoninėmis konferencijomis su [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], apie kuriuos ieškovei buvo pateikta informacijos prieš tai, kai ji pareiškė šį ieškinį.

226    Šios bylos aplinkybėmis toliau reikia nagrinėti šią dalį, kiek ji susijusi su susitikimu ir telefoninėmis konferencijomis su trečiuoju asmeniu, apie kuriuos ieškovei buvo pateikta informacijos nagrinėjant šią bylą atsakyme dėl 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais grindžiamų argumentų.

b)      Dėl telefoninės konferencijos ir susitikimo su trečiuoju asmeniu, apie kuriuos ieškovei pateikta informacijos nagrinėjant šią bylą atsakyme dėl 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais grindžiamų argumentų

1)      Konteksto priminimas

227    Iš duomenų, pateiktų per teisminius ginčus, matyti, kad gavusi 2018 m. kovo 2 d. Komisijos atsakymą, kuriuo ieškovei pateikta informacijos apie susitikimo su [konfidencialu] ir telefoninių konferencijų su [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] buvimą, 2018 m. kovo 5 d. elektroniniame laiške ieškovė Komisijos prašė patvirtinti, kad ji oficialiai ar neoficialiai nebuvo susitikusi su [konfidencialu]. 2018 m. kovo 13 d. elektroniniame laiške Komisija pakartojo, kad, gavusi 2018 m. sausio 25 d. ieškovės prašymą, ji patikrino, ar per neapsižiūrėjimą neužmiršo pranešti apie „kokį nors susitikimą ar [kokią nors] apklausą“, vykusius „bylos AT.40220 kontekste“, ir kad gero administravimo tikslais jai pateikė informacijos šiuo klausimu 2018 m. kovo 2 d. elektroniniame laiške. Be to, Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas, ji daugiau neatsakys į tokio pobūdžio klausimus.

228    2018 m. kovo 2 d. ir 13 d. Komisijos ieškovei pateikti atsakymai leido manyti, kad pateikta informacija apie susitikimus ar telefonines konferencijas su trečiaisiais asmenimis buvo išsami, taigi nevyko Komisijos susitikimų ar telefoninių konferencijų su [konfidencialu]; jie vyko tik su [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu].

229    Vis dėlto ieškinyje ieškovė tvirtina, kad neturi jokios išsamios informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios galimų Komisijos ir [konfidencialu] susitikimų ar telefoninių konferencijų buvimą ir apimtį.

230    Nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike Komisija nepaneigė ar nepatvirtino tokių susitikimų ar telefoninių konferencijų buvimo.

231    Tik po to, kai ieškovė pateikė 2019 m. liepos 26 d. papildomus įrodymus, 2019 m. spalio 30 d. pastabose dėl tų įrodymų Komisija nurodė, kad telefoninė konferencija su [konfidencialu] vyko [konfidencialu], o susitikimas su [konfidencialu] vyko [konfidencialu], aiškiai pažymėdama, kad ji neturi nei šios telefoninės konferencijos ir susitikimo raštų, nei jų protokolų.

232    Vis dėlto Komisija pažymėjo, kad gali pateikti daugiau informacijos apie telefoninės konferencijos su [konfidencialu], vykusios [konfidencialu], aplinkybes pritaikius pasirengimo nagrinėti bylą priemones, todėl Bendrasis Teismas ėmėsi tokios priemonės šiai informacijai gauti. Išnagrinėjus Komisijos atsakymą, pateiktą pritaikius tą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, buvo atlikti šio sprendimo 78–92 punktuose nurodyti procesiniai veiksmai.

233    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, pirma, telefoninė konferencija ir susitikimas su [konfidencialu] vyko prieš pateikiant prieštaravimo pareiškimą ir po to, kai buvo atsiųsti pirmieji šio sprendimo 15 punkte nurodyti prašymai pateikti informacijos. Antra, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad šis trečiasis asmuo yra [konfidencialu] ir jis atsakė į tam tikrus iš tų prašymų pateikti informacijos.

234    Vis dėlto ginčijamo sprendimo kontekste [konfidencialu] padėtis yra ypatinga. Tam tikri duomenys patvirtina šio trečiojo asmens svarbą ginčijamo sprendimo struktūroje: [konfidencialu]. Be to, procedūros požiūriu šis trečiasis asmuo [konfidencialu].

2)      Dėl procedūros pažeidimo buvimo

235    Pateikdama argumentus ieškovė tvirtina, kad Komisija neįvykdė pareigos pranešti apie tą telefoninę konferenciją ir susitikimą, taip pat parengti jų raštus.

236    Kai jų buvimas dar nebuvo patvirtintas (atsiliepimo į ieškinį ir tripliko pateikimo etape), Komisija tvirtino, kad ieškovė neįrodė tokios informacijos reikšmingumo. Paskui, pripažinusi jų buvimą (pastabų dėl 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų pateikimo etape), ji tvirtino, kad ieškovė neįrodė, pirma, kad telefoninės konferencijos su [konfidencialu] raštų nebuvimas, dėl kurio Komisija apgailestauja, jai buvo žalingas, ir, antra, kad susitikimas su [konfidencialu] vyko dėl bendrų aspektų, o ne dėl bylos AT.40220.

237    Pirmiausia dėl atitinkamų telefoninės konferencijos ir susitikimo raštų nustatyta, kad, kaip Komisija pripažino pastabose dėl 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų, ji neparengė jokių telefoninės konferencijos su [konfidencialu] ir susitikimo su [konfidencialu] raštų. Beje, Komisija taip pat pripažįsta, kad telefoninės konferencijos su [konfidencialu] raštų nebuvimas yra jos pareigos neįvykdymas, dėl kurio apgailestauja.

238    Bet kuriuo atveju, kadangi Komisijos argumentus reikia suprasti taip, kad atitinkamai telefoninei konferencijai ir susitikimui netaikoma ieškinyje ieškovės nurodyta Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga užfiksuoti, pakanka pažymėti, kad iš duomenų, pateiktų per teisminius ginčus, matyti, kad tiek telefoninėje konferencijoje su [konfidencialu], tiek susitikime su [konfidencialu] – be to, kad jie vyko 2014 m. rugpjūčio mėnesį Komisijai pradėjus tyrimą (ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamoji dalis) ir, be kita ko, išsiuntus pirmuosius šio sprendimo 15 punkte nurodytus prašymus pateikti informacijos, – siekta surinkti su tyrimo, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, objektu susijusios informacijos.

239    Pirma, dėl telefoninės konferencijos su [konfidencialu], vykusios [konfidencialu], pažymėtina, kad nekonfidencialioje 2021 m. balandžio 26 d. Komisijos pateikto dokumento versijoje dėl 2020 m. spalio 12 d. pasirengimo nagrinėti bylą priemonės, iš kurio matyti šios konferencijos įrašymas į elektroninį kalendorių, eilutėje „tema“ nurodytas administracinės procedūros, po kurios priimtas ginčijamas sprendimas, pavadinimas, t. y. „Sapphire“. Be to, pastabose dėl 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų ir nekonfidencialioje 2020 m. lapkričio 19 d. dokumento versijoje pati Komisija paaiškino, kad ta telefonine konferencija siekta gauti informacijos apie su ta procedūra susijusios rinkos apibrėžtį ir rinkos dinamiką, kad ateityje turėtų pagrindinių duomenų apie šią rinką ir parengtų prašymams pateikti informacijos naudingų klausimų. Vadinasi, ta telefonine konferencija siekta surinkti su tyrimo, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, objektu susijusios informacijos.

240    Antra, dėl susitikimo su [konfidencialu], vykusio [konfidencialu], Komisija nurodė, kad jis buvo skirtas bendriems konkurencijos teisės aspektams ir ieškovės praktikai patentų srityje. Atsakyme dėl 2020 m. spalio 8 d. proceso organizavimo priemonės Komisijos pateikti dėl šio susitikimo organizavimo siųsti elektroniniai laiškai iš tikrųjų patvirtina, kad [konfidencialu] prašė jį surengti, siekiant aptarti „aktualius konkurencijos ir intelektinės nuosavybės klausimus“. Vis dėlto ši nuoroda tikrai neleidžia atmesti to, kad galėjo būti kalbama apie tyrimo, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, objektą. Pati Komisija paaiškino, kad per šį susitikimą [konfidencialu] teigė, jog tas tyrimas turėjo apimti tam tikrus ieškovės veiksmus intelektinės nuosavybės srityje. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo aiškiai nurodė, kad reikia išplėsti tyrimo, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, apimtį, reikia konstatuoti, kad šis susitikimas visiškai ar iš dalies vyko ir dėl su to tyrimo objektu susijusios informacijos.

241    Beje, pastarąją išvadą patvirtina 2019 m. liepos 26 d. papildomi įrodymai.

242    Pirmame [konfidencialu] pristatyme, pateiktame [konfidencialu] dėl ieškovės ir prieš susitikimą su [konfidencialu], kurį ieškovė pateikė su 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais, aiškiai nurodyta, kad [konfidencialu] ketino susitikti su Komisija tą savaitę, kai [konfidencialu], dėl pastarosios ieškovės atžvilgiu vykdomų tyrimų dėl, pirma, „lojalumo nuolaidų“, t. y. klientų skatinimo pirkti tik ieškovės lustų rinkinius, ir, antra, [konfidencialu]. Dėl tų „lojalumo nuolaidų“ šiame pristatyme nurodyta, kad [konfidencialu], ir keliamas klausimas, ar [konfidencialu]. Be to, tame pristatyme buvo puslapis, skirtas [konfidencialu], kuriame nurodyta, kad [konfidencialu].

243    Antrajame [konfidencialu] pristatyme, pateiktame [konfidencialu] ir po susitikimo su [konfidencialu], kurį ieškovė pateikė su 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais, pirma, atnaujinta informacija apie Komisijos tyrimą nurodant, kad prieštaravimo pareiškimas netrukus bus parengtas ir kad Komisija susitiko su ieškove [konfidencialu], kad šis tyrimas vyksta dėl lojalumo nuolaidų ir išimtinumo sąlygų, kad jis [konfidencialu] ir kad [konfidencialu]. Antra, aprašius [konfidencialu], tame pristatyme nurodyta, kad yra keli [konfidencialu], t. y. [konfidencialu], kad [konfidencialu] ir kad gali būti skirta didelė apie milijardo USD bauda.

244    Šie [konfidencialu] pristatymai, pateikti prieš šio trečiojo asmens susitikimą su Komisija, vykusį [konfidencialu], ir po jo, tik patvirtina išvadą, kad per šį susitikimą Komisija ir šis trečiasis asmuo aptarė su šio tyrimo, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, objektu susijusią informaciją.

245    Kadangi per telefonine konferenciją ir per susitikimą su [konfidencialu] siekta gauti su tyrimo, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, objektu susijusios informacijos apie, be kita ko, rinkos dinamiką, tyrimo apimtį ir net tam tikrus ieškovės gynybos argumentus, jie patenka į Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio taikymo sritį.

246    Taigi šiuo atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 237 punkte, nustatyta, kad Komisija visiškai neužfiksavo nagrinėjamų apklausų.

247    Beje, toks pareigos neįvykdymas nesuderinamas su dokumentais, kuriuos ieškovė pateikė su 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo, su kuriuo susitiko Komisija, pirmiausia parengė, paskui užtikrino vidinę [konfidencialu] susitikimo eigą (žr. šio sprendimo 242 ir 243 punktus), o tai patvirtina jo svarbą tyrimui, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas.

248    Vadinasi, Komisija, pažeisdama Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, tinkamai neužfiksavo [konfidencialu] apklausų.

249    Be to, kadangi ieškovė taip pat nurodo, kad Komisija jai nepranešė apie nagrinėjamas apklausas, primintina, kad per administracinę procedūrą, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, Komisija iš tikrųjų nenurodė [konfidencialu] apklausų. Kaip matyti iš šio sprendimo 199 punkto, Komisija negali neužfiksuoti tokių apklausų, kaip [konfidencialu] apklausos, bylos medžiagoje.

250    Beje, šio pažeidimo nepašalina paprasčiausiai tai, kad Komisija pateikė tam tikrą informaciją apie [konfidencialu] apklausas nagrinėjant šią bylą. Bendrojo Teismo vykdoma pagrindų teismine kontrole nesiekiama pakeisti per administracinę procedūrą atlikto išsamaus bylos tyrimo ir ja nedaromas toks poveikis (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 56 punktą). Be to, pirma, šioje byloje Komisija nepateikė jokių įrašų, kuriuose užfiksuota per nagrinėjamas apklausas gauta informacija. Antra, kaip matyti iš šio sprendimo 200 punkte nurodytos jurisprudencijos, dėl pavėluoto susipažinimo su tam tikrais duomenimis, kurie turėjo būti bylos medžiagoje, ieškinį dėl Komisijos sprendimo pateikusi įmonė nesugrąžinama į padėtį, kurioje būtų buvusi, jeigu būtų galėjusi remtis šiais duomenimis, šiai institucijai pateikdama rašytines ir žodines pastabas.

251    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kiek tai susiję su telefonine konferencija ir susitikimu su [konfidencialu], Komisija neįvykdė Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnyje nustatytos pareigos užfiksuoti ir dėl šios priežasties neįtraukė tų apklausų įrašų į bylos medžiagą.

3)      Dėl teisės į gynybą pažeidimo

252    Dėl šio sprendimo 251 punkte padarytos išvados pasekmių pagal šio sprendimo 160 ir 161 punktuose primintą jurisprudenciją reikia nustatyti, ar atsižvelgiant į konkrečias šios bylos faktines ir teisines aplinkybes ieškovė tinkamai įrodė, kad būtų galėjusi geriau apsiginti, jeigu nebūtų tų procedūros pažeidimų.

253    Šiuo tikslu iš pradžių pažymėtina, kad atsižvelgdama į šio trečiojo asmens tapatybę ir ginčijamo sprendimo turinį ieškovė nurodė, kad jos gynybai tikrai būtų buvę svarbu žinoti, kokia informacija pasikeitė Komisija ir šis trečiasis asmuo. Konkrečiai kalbant, ieškovė pabrėžė, kad tinkami šių apklausų raštai jos gynybai būtų buvę naudingi dėl kelių aspektų, ir šiuo klausimu pateikė patikslinimų ieškinio A.9.7 priede. Anot ieškovės, tai, kad šis trečiasis asmuo buvo priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu, nereiškia, kad jis negalėjo pateikti jos gynybai naudingos informacijos, nes tai galėjo būti paneigianti arba patvirtinanti, bet neišsami ar neteisinga informacija.

254    Pirma, primintina, kad ginčijamame sprendime ieškovei priekaištaujama dėl to, kad sumažino Apple paskatas pirkti iš jos konkurenčių LTE lustų rinkinių rinkoje (šio sprendimo 204 punktas).

255    Taigi Komisija išklausė trečiąjį asmenį per dvi nagrinėjamas apklausas [konfidencialu]. Be to, procedūros požiūriu šis trečiasis asmuo [konfidencialu].

256    Antra, viena vertus, nustatyta, kad ieškovė, kaip Bendrasis Teismas, neturi jokių tikslių duomenų apie Komisijos per nagrinėjamas apklausas gautą informaciją, nors šios apklausos vyko dėl tyrimo, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, objekto ir, kaip pažymėta, atitinkamas trečiasis asmuo [konfidencialu].

257    Bylos medžiagoje nėra jokių dokumentų apie tas apklausas, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti atitinkamo trečiojo asmens per tas apklausas pateiktą informaciją, susijusią su tyrimo objektu, ir kiek jos turinys galėjo būti paneigiantys, patvirtinantys arba neutralūs duomenys.

258    Šiuo klausimu Komisijos argumentai dėl telefoninės konferencijos su [konfidencialu], kad, pirma, nėra „tikėtina“, jog [konfidencialu] galėjo pateikti paneigiančių duomenų, ir, antra, „tikėtina“, kad per šią telefoninę konferenciją nagrinėti klausimai atsispindi [konfidencialu] atsakymuose į prašymus pateikti informacijos, yra visiškai spekuliatyvūs, nes Komisija rėmėsi vien prielaidomis ir negalėjo tiksliai nurodyti per šią apklausą [konfidencialu] pateiktų duomenų turinio.

259    Negalima pritarti ir Komisijos argumentui, kad ieškovė Bendrajame Teisme neprašė apklausti toje telefoninėje konferencijoje dalyvavusių [konfidencialu] darbuotojų ir su jais tiesiogiai nesusisiekė, kad jie patvirtintų, ar pateikė paneigiančių įrodymų. Be to, kad ieškovė apie šios telefoninės konferencijos buvimą sužinojo tik labai vėlyvame šios procedūros etape ir šiuo atveju Komisija nenurodė joje dalyvavusių [konfidencialu] darbuotojų ar atstovų tapatybės, pažymėtina, kad bet kuriuo atveju ieškovė, beje, kaip Bendrasis Teismas, neturi pareigos bendrauti su per tyrimą Komisijos išklausytu trečiuoju asmeniu (arba jo atstovais ar darbuotojais), mėgindama a posteriori nustatyti Komisijai jo pateiktą informaciją, kad kompensuotų jos padarytų įrašų nebuvimą, nes Komisija turi vykdyti pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį jai nustatytas pareigas. Be to, šiuo atveju ieškovė, kaip Bendrasis Teismas, neturi jokių dokumentų, leidžiančių nustatyti atitinkamo trečiojo asmens pateiktą informaciją, ir ši situacija skiriasi nuo Komisijos nurodyto 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632) 99–101 punktuose nagrinėjamos situacijos, kai toje byloje per administracinę procedūrą įmonė ieškovė gavo Komisijos parengto vidaus rašto nekonfidencialią versiją dėl ginčijamo pokalbio ir kitą dokumentą su rašytiniais atsakymais į per tą pokalbį žodžiu pateiktus klausimus.

260    Kita vertus, atsižvelgiant į šio sprendimo 254 ir 255 punktuose primintas aplinkybes tam tikri per teisminius ginčus ieškovės pateikti duomenys yra pirminiai įrodymai, patvirtinantys jos teiginį, kad informacija, kuria Komisija ir [konfidencialu] galėjo pasikeisti per atitinkamas apklausas, galėjo jai leisti geriau apsiginti.

261    Pirmiausia, kaip ieškovė nurodė dokumente, kuriame pateikti 2019 m. liepos 26 d. papildomi įrodymai, jos gynybai galėjo būti naudinga žinoti per telefoninę konferenciją, vykusią [konfidencialu], [konfidencialu] pateiktą informaciją apie rinkos apibrėžtį. Kaip pažymėta šio sprendimo 239 punkte, pati Komisija paaiškino, kad per tą telefoninę konferenciją siekta išsiaiškinti pagrindines rinkos apibrėžties sąvokas ir reikšmingos rinkos dinamiką, kad ji galėtų parengti naudingų klausimų, kuriuos įtrauktų antrą kartą pateikdama prašymus pateikti informacijos. Vadinasi, ankstyvame procedūros etape [konfidencialu] prisidėjo prie klausimams, kuriuos Komisija paskui pateikė ieškovei, jos konkurentėms ir klientams atsiųstuose prašymuose pateikti informacijos, reikalingų pagrindinių sąvokų aiškinimosi, nors neįmanoma nustatyti šiuo klausimu konkrečiai pateiktos informacijos ir ieškovė negalėjo pateikti pastabų dėl pagrindinių sąvokų, kurias aiškinantis dalyvavo [konfidencialu].

262    Toliau dokumente, kuriame pateikti 2019 m. liepos 26 d. papildomi įrodymai, ieškovė iš esmės tvirtino, kad Komisija ir [konfidencialu] keitėsi informacija dėl tam tikrų konfidencialių tyrimo aspektų, susijusių su [konfidencialu]. Pastabose dėl 2019 m. liepos 26 d. papildomų įrodymų Komisija nurodė, kad ji [konfidencialu] neatsiuntė konfidencialios informacijos, visų pirma dėl [konfidencialu], nurodytos antrame [konfidencialu] pristatyme, pateiktame [konfidencialu] (žr. šio sprendimo 243 punktą). Vis dėlto, net nepaisant tokios informacijos konfidencialumo, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad per [konfidencialu] apklausą, vykusią prieš tą pristatymą, Komisija ir [konfidencialu] pasikeitė informacija dėl [konfidencialu], per tokias apklausas Komisijos surinktos informacijos žinojimas ieškovei būtų galėjęs leisti geriau apsiginti.

263    Galiausiai ieškinio A.9.7 priede ieškovė pabrėžė, kad Komisijos vykdytų [konfidencialu] apklausų raštai galimai būtų padėję jos gynybai, pirma, siekiant įrodyti, kad atitinkami susitarimai nelėmė tokio pat produktyvumo konkurenčių išstūmimo iš rinkos ir lėmė konkurenciją skatinantį našumo padidėjimą, ir, antra, būtų suteikę daugiau informacijos apie Komisijos išvadą, jeigu atitinkami susitarimai nebūtų sudaryti [konfidencialu].

264    Pirmiausia šiuo klausimu tiek, kiek Komisijos argumentais siekiama ginčyti to priedo priimtinumą, nes jis susijęs su [konfidencialu] apklausomis, tokiems argumentams negalima pritarti. Be to, kad nagrinėjamas priedas pagrindžia ieškinyje ieškovės pateiktus argumentus (žr. šio sprendimo 214 ir 253 punktus), dėl [konfidencialu] apklausų, reikia priminti, kad ieškinio pareiškimo etape ieškovė neturėjo jokios informacijos apie jų buvimą. Taigi konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis negalima jai priekaištauti, kad tokius patikslinimus pateikė ieškinio priede, pagrindžiančiame argumentus dėl susitikimų ir telefoninių konferencijų su trečiaisiais asmenimis.

265    Taigi, kaip tame priede tvirtina ieškovė, atsižvelgiant į atitinkamo trečiojo asmens tapatybę ir ginčijamo sprendimo turinį, Komisija per nagrinėjamas apklausas iš tikrųjų galėjo surinkti jos gynybai naudingos informacijos dėl jos lustų rinkinių ir konkurenčių lustų rinkinių lyginamųjų charakteristikų, Apple kitiems PĮG keliamų reikalavimų ar Apple galimybės pirkti iš jos konkurenčių visiems ar tam tikriems jos modeliams. Be to, ginčijamo sprendimo 322 konstatuojamojoje dalyje Komisija, nepateikdama jokių patikslinimų ar nuorodų, konstatavo, kad Apple neturėjo techninės alternatyvos, išskyrus ieškovę, patenkinti iPhone įrenginiams skirtų LTE lustų rinkinių poreikius nuo 2011 m. iki 2015 m.

266    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad atsižvelgiant į konkrečias šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, turint omenyje tai, kad Komisija neparengė nagrinėjamų apklausų raštų, o ieškovė ar jos atstovai negavo jokios informacijos net apie tokių apklausų buvimą anksčiau nei nagrinėjant šią bylą atsakyme dėl 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais grindžiamų argumentų, Komisija pažeidė ieškovės teisę į gynybą. Vykstant teisminiams ginčams ieškovės pateiktais duomenimis siekiama įrodyti, kad per [konfidencialu], t. y. [konfidencialu], apklausas galėjo būti pateikta procedūros eigai esminės informacijos, kuri ieškovei galėjo būti reikšminga, nes būtų leidusi geriau apsiginti.

267    Atsižvelgiant į šį ieškovės teisės į gynybą pažeidimą reikia pripažinti, kad ieškinio pirmojo pagrindo trečia dalis pagrįsta tiek, kiek ji susijusi su telefonine konferencija ir susitikimu su [konfidencialu], apie kuriuos ieškovei pateikta informacijos tik nagrinėjant šią bylą atsakyme dėl 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais grindžiamų argumentų.

268    Šios bylos aplinkybėmis šią dalį reikia toliau nagrinėti ir dėl susitikimo su trečiuoju asmeniu, apie kurį ieškovei pateikta informacijos nagrinėjant šią bylą atsakyme dėl 2020 m. spalio 12 d. pasirengimo nagrinėti bylą priemonių.

c)      Dėl susitikimo su trečiuoju asmeniu, apie kurį ieškovei pateikta informacijos nagrinėjant šią bylą atsakyme dėl 2020 m. spalio 12 d. pasirengimo nagrinėti bylą priemonių

1)      Konteksto priminimas

269    Iš duomenų, pateiktų vykstant teisminiams ginčams, matyti, kad atsakyme dėl 2020 m. spalio 12 d. pasirengimo nagrinėti bylą priemonių, siekiant gauti daugiau informacijos apie telefoninės konferencijos su [konfidencialu], vykusios [konfidencialu], aplinkybes, Komisija 2020 m. lapkričio 19 d. dokumento konfidencialioje versijoje nurodė susitikimą su prašiusiu taikyti anonimiškumą trečiuoju informacijos suteikusiu asmeniu, surengtą jam to paprašius ir vykusį prieš tai, kai Komisija pradėjo šio sprendimo 5 punkte nurodytą tyrimą, ir, be kita ko, prieš išsiunčiant šio sprendimo 6 ir 15 punktuose nurodytus prašymus pateikti informacijos.

270    Komisija Bendrajame Teisme taip pat pateikė elektroniniame kalendoriuje esantį šio susitikimo datos įrašą ir du vidaus elektroninius laiškus, kurių turinys dėl to susitikimo iš esmės tapatus (toliau – vidaus elektroniniai laiškai).

271    Primintina, kad 2020 m. lapkričio 19 d. dokumento konfidenciali versija buvo pateikta ieškovės atstovams, prieš tai jiems pasirašius įsipareigojimą laikytis konfidencialumo, įskaitant ieškovės atžvilgiu, o ieškovei buvo pranešta apie 2020 m. lapkričio 19 d. dokumento nekonfidencialią versiją, Komisijos pateiktą 2021 m. balandžio 26 d.

272    Gavusi šiuos dokumentus ieškovė per įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašiusius atstovus iš esmės tvirtino, kad Komisija turėjo parengti nagrinėjamo susitikimo pažymą ir jai ją atsiųsti, kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632), kad nebūtų pažeista įmonės, kurios atžvilgiu vykdomas tyrimas, teisė į gynybą. Taigi šiuo atveju Komisija neišsaugojo atitinkamo susitikimo įrašo, nors nustatyta, kad ji turi pareigą parengti pažymą ir ją pateikti inkriminuojamai įmonei. Ieškovė per įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašiusius atstovus pabrėžė, kad teisė susipažinti su bylos medžiaga yra pagrindinių procesinių teisių ir garantijų, būtinų tinkamam naudojimuisi teise į gynybą, dalis ir kad šiuo atveju ji patyrė žalos, nes Komisija neparengė atitinkamo susitikimo rašto ir apie jo buvimą pranešė tik Bendrajame Teisme.

273    Komisija atsikirto, kad Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnyje nustatyta pareiga užfiksuoti netaikoma šiam susitikimui.

2)      Dėl procedūros pažeidimo buvimo

274    Pirmiausia iš duomenų, pateiktų per teisminius ginčus, matyti (ir šalys dėl to sutaria), kad per administracinę procedūrą, po kurios priimtas ginčijamas sprendimas, Komisija ieškovei ar jos atstovams nepranešė apie šį susitikimą, nei juo labiau apie jo turinį. Taip pat nustatyta, kad bylos medžiagoje nebuvo užfiksuoti nei susitikimo datos įrašymas į elektroninį kalendorių, nei Komisijos Bendrajame Teisme pateikti vidaus elektroniniai laiškai.

275    Vis dėlto per teismo posėdį Komisija teigė, kad susitikimas su informacijos pateikusiu trečiuoju asmeniu vyko prieš tai, kai ji priėmė pirmąjį tyrimo dokumentą, taigi ji neturėjo Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnyje nustatytos pareigos užfiksuoti, kaip tai patvirtina 2020 m. spalio 5 d. Sprendimas Casino, Guichard-Perrachon ir AMC / Komisija (T‑249/17, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2020:458) ir 2020 m. spalio 5 d. Sprendimas Les Mousquetaires ir ITM Entreprises / Komisija (T‑255/17, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2020:460).

276    Taigi, viena vertus, kaip per teismo posėdį pabrėžė Komisija, iš šio sprendimo 275 punkte nurodytos Bendrojo Teismo jurisprudencijos išties matyti, kad Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnyje nustatyta pareiga užfiksuoti netaikoma pokalbiams, įvykusiems iki pirmųjų tyrimo veiksmų (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 5 d. Sprendimo Casino, GuichardPerrachon ir AMC / Komisija, T‑249/17, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2020:458, 193 ir 195 punktus).

277    Vis dėlto neatsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį primintina, kad, kaip pabrėžia ieškovė, remdamasi Komisijos pareiga jai pateikti raštą, kurį ji turėjo parengti per šį susitikimą, ir teisės susipažinti su bylos medžiaga svarba naudojimuisi teise į gynybą (žr. šio sprendimo 272 punktą), Komisija turi vykdyti dėl teisės susipažinti su bylos medžiaga jai tenkančias pareigas (pagal analogiją žr. 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, T‑38/02, EU:T:2005:367, 67 punktą ir 2020 m. spalio 5 d. Sprendimo HeidelbergCement ir Schwenk Zement / Komisija, T‑380/17, EU:T:2020:471, 652 punktą (nepaskelbtas Rink.)), o ši teisė kyla iš teisės į gynybą paisymo principo (2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 68 punktas).

278    Šiuo klausimu primintina, kad konkurencijos bylose teise susipažinti su bylos medžiaga siekiama prieštaravimo pareiškimo adresatams suteikti galimybę susipažinti su Komisijos bylos medžiagoje esančiais įrodymais, kad jie galėtų veiksmingai pareikšti nuomonę dėl prieštaravimo pareiškime remiantis šiais įrodymais jos padarytų išvadų (2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Atlantic Container Line ir kt. / Komisija, T‑191/98 ir T‑212/98–T‑214/98, EU:T:2003:245, 334 punktas).

279    Konkrečiai tos pareigos reiškia, kad, jeigu Komisija ketina sprendime panaudoti informacijos pateikusio trečiojo asmens ar skundą pateikusio asmens žodžiu pateiktus paneigiančius duomenis, įmonėms, kurios yra prieštaravimo pareiškimo adresatės, ji turi suteikti galimybę su jais susipažinti, prireikus šiuo tikslu parengdama rašytinį dokumentą, skirtą pridėti prie bylos medžiagos. Negalima pripažinti, kad bendravimas žodžiu su trečiaisiais asmenimis pažeidžia teisę į gynybą (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Atlantic Container Line ir kt. / Komisija, T‑191/98 ir T‑212/98–T‑214/98, EU:T:2003:245, 352 punktą; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, T‑38/02, EU:T:2005:367, 67 punktą ir 2020 m. spalio 5 d. Sprendimo HeidelbergCement ir Schwenk Zement / Komisija, T‑380/17, EU:T:2020:471, 652 punktą (nepaskelbtas Rink.)).

280    Be to, šioje byloje pati Komisija palaikė teiginį, kad, nepriklausomai nuo Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio, remiantis šio sprendimo 279 punkte priminta jurisprudencija, ji turėjo parengti susitikimų su trečiaisiais asmenimis „apibendrintus raštus“, kai jie pateikė paneigiančių duomenų, kuriuos ji ketino panaudoti (žr. šio sprendimo 166 punktą).

281    Šiuo atveju taip buvo, kiek tai susiję su susitikimu su informacijos suteikusiu trečiuoju asmeniu. Iš Komisijos Bendrajame Teisme pateiktų vidaus elektroninių laiškų matyti, kad informacijos suteikęs trečiasis asmuo pateikė ieškovės kaltę patvirtinančių teiginių, iš esmės atitinkančių Komisijos teiginį, pateiktą per administracinę procedūrą, po kurios priimtas ginčijamas sprendimas, aiškiai nurodytą šio sprendimo 11.4.1. poskirsnio pavadinime ir šio sprendimo 412 konstatuojamojoje dalyje, kad „[ieškovės] mokėjimai už išimtinumą sumažino Apple paskatas rinktis konkuruojančius LTE lustų rinkinių tiekėjus“.

282    Vis dėlto šiuo atveju Komisija nei jokiame dokumente, net ir apibendrintame, nei kitoje laikmenoje neužfiksavo su jos teiginiais susijusių informacijos suteikusio trečiojo asmens nurodytų duomenų ar net atsakymų į galimai šiuo atžvilgiu jam pateiktus klausimus. Be to, tie duomenys nenurodyti ir vidaus elektroniniuose laiškuose.

283    Vadinasi, Komisija neįvykdė pareigų, nes nenurodė susitikimo su informacijos suteikusiu trečiuoju asmeniu ir prie bylos medžiagos nepridėjo dokumento, kad būtų galimybė susipažinti su informacijos suteikusio trečiojo asmens žodžiu pateiktais patvirtinančiais duomenimis.

284    Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 250 punkto, šio pažeidimo nepašalina paprasta aplinkybė, kad Komisija šį susitikimą nurodė vykstant šiam teismo procesui.

285    Be to, aplinkybė, kad šiuo atveju informacijos suteikęs trečiasis asmuo nenorėjo pateikti oficialaus skundo ir dalyvauti tyrime kaip skundą pateikęs asmuo, taip pat prašė jo veiksmams taikyti anonimiškumą ir konfidencialumą, Komisijos neatleidžia nuo pareigų vykdymo ir nesuteikia galimybės pažeisti inkriminuojamos įmonės teisės į gynybą.

286    Galima apsauga, kurią tam tikromis aplinkybėmis Komisija gali teisėtai taikyti fiziniam ar juridiniam asmeniui, pateikiančiam patvirtinančių teiginių apie tariamai antikonkurencinį įmonės elgesį, turi būti suderinama su tos teisės į gynybą paisymu ir prireikus taikoma taip, kad tokios teisės įgyvendinimas netaptų beprasmis, be kita ko, konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis parengiant nekonfidencialią ir anonimintą dokumento versiją arba dėl labai ypatingų, o gal net unikalių, šios bylos aplinkybių leidžiant susipažinti su konfidencialia šio dokumento versija tik įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašiusiems inkriminuojamos įmonės atstovams.

287    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šios bylos aplinkybėmis, kiek tai susiję su susitikimu su informacijos suteikusiu trečiuoju asmeniu, Komisija neįvykdė pareigos informacijos suteikusio trečiojo asmens žodžiu pateiktus patvirtinančius duomenis padaryti prieinamus.

3)      Dėl teisės į gynybą pažeidimo

288    Dėl šio sprendimo 287 punkte padarytos išvados pasekmių pagal šio sprendimo 160 ir 161 punktuose primintą jurisprudenciją reikia nustatyti, ar atsižvelgiant į konkrečias šios bylos faktines ir teisines aplinkybes ieškovė tinkamai įrodė, kad būtų galėjusi geriau apsiginti, jeigu nebūtų to procedūros pažeidimo.

289    Iš pradžių pažymėtina, kad ieškovė per įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašiusius atstovus tvirtino, kad Komisija pažeidė jos teisę į gynybą, nes tinkamame atitinkamo susitikimo įraše galėjo būti paneigiančių duomenų, įskaitant dėl informacijos suteikusio trečiojo asmens motyvų, atsižvelgiant į tai, kad Komisija priėmė informacijos suteikusio trečiojo asmens parodymus kritiškai jų neišnagrinėjusi, be to, jais grindė bylą, ir kad šiam informacijos suteikusiam trečiajam asmeniui nepagrįstai taikė anonimiškumo apsaugą. Per įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašiusius atstovus ieškovė taip pat teigė, kad, jeigu ji būtų žinojusi apie atitinkamą susitikimą per administracinę procedūrą, būtų galėjusi kitaip gintis, pateikti papildomų argumentų, paaiškinimų dėl informacijos suteikusio trečiojo asmens prašymo taikyti anonimiškumą galiojimo ir patikimumo, kelti klausimą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu, už konkurenciją atsakingu Komisijos nariu arba Europos ombudsmenu ir prašyti leisti susipažinti su Komisijos vidaus dokumentais.

290    Pirmiausia, kadangi, kaip pažymėta šio sprendimo 281 punkte, vidaus elektroniniuose laiškuose nurodyti informacijos suteikusio trečiojo asmens per atitinkamą susitikimą pateikti patvirtinantys teiginiai, pirma, primintina, jog iš duomenų, pateiktų per teisminius ginčus, matyti, kad ginčijamame sprendime Komisijos pateiktas teiginys, aiškiai nurodytas šio sprendimo 11.4.1 poskirsnio pavadinime ir 412 konstatuojamojoje dalyje, atitinka per tą susitikimą informacijos suteikusio trečiojo asmens pateiktus patvirtinančius teiginius. Antra, nustatyta, kad ieškovė, kaip Bendrasis Teismas, neturi jokios tikslios informacijos apie šiems teiginiams pagrįsti informacijos suteikusio trečiojo asmens žodžiu pateiktus patvirtinančius duomenis. Taigi šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas negali nustatyti, kiek ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi tokiais duomenimis, ar net, kaip per įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašius atstovus teigė ieškovė, buvo nepagrįstai paveikta informacijos suteikusio trečiojo asmens parodymų.

291    Vis dėlto konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis negalima ginčyti, kad, kaip iš esmės per įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašiusius atstovus teigė ieškovė, šis susitikimas padarė poveikį administracinei procedūrai, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, o ieškovė negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl informacijos suteikusio trečiojo asmens patvirtinančių teiginių, atitinkančių ginčijamame sprendime dėl ieškovės Komisijos pateiktų argumentų pagrindinį aspektą, kilmės, pagrindo ir patikimumo. Be to, negalima pritarti Komisijos argumentui, kad per atitinkamą susitikimą informacijos suteikusio trečiojo asmens nurodyta informacija nepanaudota ginčijamame sprendime ir kad jame nurodyti priekaištai patvirtinti kitais duomenimis. Šis argumentas leidžia suprasti, kad informacijos suteikęs trečiasis asmuo pateikė kitos, Komisijos dar nenurodytos, galbūt patvirtinančios kaltę informacijos. Bet kuriuo atveju per atitinkamą susitikimą šio trečiojo asmens pateikta konkreti informacija išlieka nežinoma.

292    Toliau pažymėtina, kad vidaus elektroniniuose laiškuose taip pat yra tam tikrų duomenų apie priežastis, dėl kurių Komisija informacijos suteikusiam trečiajam asmeniui taikė anonimiškumą ir konfidencialumą. Kaip per įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašiusius atstovus teisingai pabrėžia ieškovė, ji būtų galėjusi geriau gintis, jeigu labai ypatingomis šios bylos aplinkybėmis prireikus jai būtų suteikta galimybė administracinės procedūros etape per laikytis konfidencialumo įsipareigojusius atstovus pateikti pastabas dėl informacijos suteikusio trečiojo asmens pateiktų duomenų prašymui taikyti anonimiškumą ir konfidencialumą pagrįsti. Galimas šio prašymo atmetimas galėjo padaryti poveikį ieškovės gynybai pateikiant atsakymą į prieštaravimo pareiškimą, gal net administracinės procedūros eigai, nes, be kita ko, būtų prireikę taikant rungimosi principą patikrinti informacijos suteikusio trečiojo asmens pateiktus patvirtinančius teiginius.

293    Galiausiai, be vidaus elektroniniuose laiškuose esančių duomenų apie, pirma, informacijos suteikusio trečiojo asmens pateiktus patvirtinančius teiginius, ir, antra, priežastis, dėl kurių Komisija jam taikė anonimiškumą ir konfidencialumą (šio sprendimo 290 ir 292 punktai), nustatyta, kad ieškovė, kaip Bendrasis Teismas, neturi jokių duomenų apie tai, ar per atitinkamą Komisijos ir informacijos suteikusio trečiojo asmens susitikimą buvo aptarti kiti tyrimui, po kurio priimtas ginčijamas sprendimas, reikšmingi aspektai.

294    Taigi Bendrasis Teismas negali tiksliai nustatyti visų per tą susitikimą galimai aptartų klausimų dalyko ir kiek informacijos suteikęs trečiasis asmuo Komisijai žodžiu pateikė paneigiančių, neutralių duomenų ar faktinių aplinkybių (pagal analogiją žr. šio sprendimo 207 ir 257 punktus).

295    Taigi reikia konstatuoti, kad konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į Komisijos padarytus 2020 m. lapkričio 19 d. dokumento konfidencialios versijos, su kuria galėjo susipažinti įsipareigojimą laikytis konfidencialumo pasirašę ieškovės atstovai, patikslinimus, žinojimas apie atitinkamą susitikimą ir informacijos suteikusio trečiojo asmens Komisijai pateiktus duomenis galėjo būti naudingas ieškovės gynybai.

296    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, Komisija pažeidė ieškovės teisę į gynybą, nes visiškai neužfiksavo susitikimo su informacijos suteikusiu trečiuoju asmeniu, ir ieškovė ar jos atstovai negavo jokios informacijos net apie šio susitikimo buvimą, kol nagrinėjant šią bylą nebuvo pateiktas atsakymas dėl 2020 m. spalio 12 d. pasirengimo nagrinėti bylą priemonių. Pritaikius 2020 m. spalio 12 d. pasirengimo nagrinėti bylą priemonę vykstant teisminiams ginčams pateiktais duomenimis siekiama įrodyti, kad šiame susitikime galėjo būti pateikta procedūros eigai esminės informacijos, kuri ieškovei galėjo būti reikšminga, nes būtų leidusi geriau apsiginti.

297    Atsižvelgiant į šį ieškovės teisės į gynybą pažeidimą ši ieškinio pirmojo pagrindo trečia dalis pagrįsta tiek, kiek ji susijusi su susitikimu su trečiuoju asmeniu, apie kurį ieškovei pranešta nagrinėjant šią bylą atsakyme dėl 2020 m. spalio 12 d. pasirengimo nagrinėti bylą priemonių.

298    Šios bylos aplinkybėmis toliau reikia nagrinėti pirmojo pagrindo pirmą dalį.

3.      Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su teisės į gynybą pažeidimu dėl prieštaravimo pareiškimo ir ginčijamo sprendimo skirtumų

299    Pirmojo pagrindo pirma dalis pateikta dėl teisės į gynybą pažeidimo, nes prieštaravimo pareiškime ir ginčijamame sprendime skiriasi esminiai analizės aspektai ir ieškovei pateikti prieštaravimai.

300    Iš esmės šią dalį sudaro penki prieštaravimai. Konkrečiai kalbant, pirmasis pateiktas dėl to, kad prieštaravimo pareiškime nurodytas piktnaudžiavimas UMTS lustų rinkinių ir LTE lustų rinkinių rinkoje, o ginčijamame sprendime nurodytas tik piktnaudžiavimas LTE lustų rinkinių rinkoje. Ketvirtasis prieštaravimas pateiktas dėl to, kad susiaurinus piktnaudžiavimo apimtį „prieštaravimo pareiškime atsižvelgta į visai kitokią „ginčytiną“ Apple paklausos dalį, palyginti su nurodyta ginčijamame sprendime“.

301    Be to, ieškinio trečiojo pagrindo trečioje dalyje, visų pirma jos šeštame prieštaravime, ieškovė, darydama nuorodą į pirmojo pagrindo pirmą dalį, nurodė teisės į gynybą ir teisės būti išklausytai pažeidimą, nes ginčijamame sprendime nukrypta nuo prieštaravimo pareiškime nurodytos žalos teorijos.

302    Taigi reikia kartu išnagrinėti pirmojo pagrindo pirmos dalies pirmą ir ketvirtą prieštaravimus, taip pat atsižvelgiant į trečiojo pagrindo trečios dalies šeštą prieštaravimą.

303    Šiais klausimais ieškovė tvirtina, kad atitinkami susitarimai ir atitinkami mokėjimai susiję su dviejų rūšių Apple įrenginiuose naudojamais lustų rinkiniais (UMTS ir LTE), bet ginčijamame sprendime, skirtingai nei prieštaravimo pareiškime, nurodytas tik piktnaudžiavimas LTE lustų rinkinių rinkoje. Ieškovė teigia, kad neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl ginčijamame sprendime pateiktos kritinės maržos analizės dėl kitokios ginčytinos Apple paklausos dalies, nors siauresnė ginčijamo sprendimo taikymo sritis šiuo atžvilgiu jai nenaudinga ir šie duomenys yra esminiai vertinant pajėgumą išstumti pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632) 140 punktą. Ieškovė pabrėžia, kad, nepaisant didelio ginčijamo sprendimo ir prieštaravimo pareiškime skirtumo, ji neturėjo galimybės atsakyti į prieštaravimus dėl kritinės maržos analizės ar ištaisyti Komisijos peržiūrėtos analizės.

304    Be to, ieškovė teigia, kad jai nenaudingas išvadų dėl atitinkamų lustų rinkinių ir ginčytinos Apple paklausos dalies pakeitimas. Komisija pašalino iš ginčijamo sprendimo prieštaravimus dėl mažiausiai [konfidencialu] UMTS lustų rinkinių tiekimo, taigi mokėjimai už šiuos lustų rinkinius buvo teisėti. Vis dėlto ginčijamame sprendime Komisija neatsižvelgė į šiuos vienetus, taip ieškovės nenaudai iškraipydama analizę, nes mokėjimai už UMTS lustų rinkinius turėjo būti pašalinti iš kritinės maržos analizės.

305    Komisija atsikerta, kad ieškovės pastebėti skirtumai susiję su tuo pačiu elgesiu ir nesuteikė teisės būti iš naujo išklausytai, kad ji neturėjo atsiųsti papildomo prieštaravimo pareiškimo. Konkrečiai kalbant, prieštaravimų susiaurinimas juos pateikiant tik dėl LTE lustų rinkinių ieškovei naudingas ir įrodo, kad Komisija paisė jos teisės būti išklausytai. Be to, Komisija neturėjo su ieškove aptarti jos abejonių dėl prielaidų, kuriomis buvo grindžiama ieškovės pateikta kritinės maržos analizė. Komisija nesirėmė jokiu ekonominiu modeliu, darydama išvadą, kad mokėjimai už išimtinumą galėjo padaryti antikonkurencinį poveikį, o tik nusprendė, kad ieškovės kritinės maržos analizė nepaneigė jos išvadų. Nepadaryta jokio teisės būti išklausytai pažeidimo, nes kritinės maržos analizę pateikė ieškovė, o Komisija nesirėmė kita tos analizės versija. Beje, prieš priimdama sprendimą Komisija neprivalo įmonei suteikti galimybės pateikti pastabų dėl galutinio gynybos pagrindų vertinimo.

306    Be to, Komisija teigia, kad argumentas dėl [konfidencialu] UMTS lustų rinkinių, kuriems konkuruojantis tiekėjas taip pat galėjo paskirstyti mokėjimų už išimtinumą kompensavimo sąnaudas, nepriimtinas, nes nenurodytas ieškinyje ir nereikšmingas, kadangi Apple UMTS įrenginiai buvo egzistuojantys įrenginiai ir neginčytini kritinės mažos analizėje; paskutinis jų išleistas 2011 m., o kritinės maržos analizėje pirmieji referenciniai metai yra 2012 m. Taip pat argumentas dėl prieštaravimų, susijusių su UMTS lustų rinkinių pašalinimo nepalankumu, ne tik nepriimtinas dėl tų pačių priežasčių, bet ir neturi pagrindo, nes ieškovė neįrodė nepalankių pasekmių, juo labiau kad būtent ji atsakyme į prieštaravimo pareiškimą teigė, kad Komisija turėjo pašalinti prieštaravimus dėl UMTS lustų rinkinių.

307    Pirmiausia primintina, kad Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalyje numatytas prieštaravimo pareiškimo išsiuntimas šalims. Šiame pareiškime turi būti aiškiai nurodyti visi pagrindiniai elementai, kuriais Komisija remiasi šiame procedūros etape (2016 m. liepos 7 d. Nutarties Panasonic / Komisija, C‑608/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:538, 20 punktas).

308    Vis dėlto tai gali būti padaryta apibendrintai, o vėliau Komisijos priimtas sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad padarytas pažeidimas, nebūtinai turi būti prieštaravimo pareiškime padarytos prieštaravimų santraukos kopija, nes šis pareiškimas – tai parengiamasis dokumentas; jame pateikiami faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimai yra tik preliminarūs. Komisija privalo išklausyti įmones, kurioms skirtas prieštaravimo pareiškimas, ir prireikus atsižvelgti į jų pastabas dėl tų prieštaravimų, taip pat pakoreguoti savo analizę, kad užtikrintų jų teisę į gynybą (2016 m. liepos 7 d. Nutarties Panasonic / Komisija, C‑608/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:538, 21 punktas).

309    Be to, prieštaravimo pareiškimas yra parengiamasis procesinis veiksmas, palyginti su sprendimu, kuriuo baigiama administracinė procedūra. Vadinasi, kol bus priimtas galutinis sprendimas, Komisija, atsižvelgdama visų pirma į šalių rašytines ir žodines pastabas, gali arba atsisakyti kai kurių ar net visų anksčiau jiems pateiktų prieštaravimų ir iš dalies pakeisti savo požiūrį jų naudai, arba, atvirkščiai, nuspręsti pateikti naujų prieštaravimų, su sąlyga, kad suteiks suinteresuotosioms įmonėms galimybę pateikti šiuo klausimu savo nuomonę (2012 m. birželio 27 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑167/08, EU:T:2012:323, 184 punktas).

310    Suinteresuotiesiems asmenims adresuoti papildomą prieštaravimo pareiškimą būtina tik tuo atveju, kai dėl patikrinimo rezultatų Komisija mano esant būtinybei inkriminuoti įmonėms naujus veiksmus arba gerokai pakeisti ginčijamų pažeidimų įrodymus, o ne tada, kai Komisija įvykdo savo pareigą atsisakyti prieštaravimų, kurie, išnagrinėjus atsakymus į prieštaravimo pareiškimą, pasirodė blogai pagrįsti (2012 m. birželio 27 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑167/08, EU:T:2012:323, 191 punktas).

311    Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia išnagrinėti ieškovės argumentus.

312    Iš esmės šie argumentai pateikti dėl trijų skirtingų aspektų.

313    Pirma, kadangi ieškovės argumentai apskritai susiję su aplinkybe, kad ginčijamo sprendimo 388 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino piktnaudžiavimą tik LTE lustų rinkinių rinkoje, o prieštaravimo pareiškimo 254 ir 256 konstatuojamosiose dalyse ji nurodė piktnaudžiavimą LTE lustų rinkinių rinkoje ir UMTS lustų rinkinių rinkoje, tokia aplinkybė, nors tai yra tiesa, savaime nėra procedūros pažeidimas, nei juo labiau ieškovės teisės į gynybą pažeidimas.

314    Ginčijamame sprendime Komisija nustatė mažiau ieškovės padarytų pažeidimų, palyginti su nurodytaisiais prieštaravimo pareiškime, nes neįtraukė pažeidimo UMTS lustų rinkinių rinkoje. Kitaip tariant, Komisija nepridėjo naujų prieštaravimų ar ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų, ji atsisakė prieštaravimų, kurie, atsižvelgiant į atsakymus į prieštaravimo pareiškimą, paaiškėjo esą nepagrįsti. Taigi remiantis šio sprendimo 309 ir 310 punktuose priminta jurisprudencija toks pakeitimas nelemia Komisijos pareigos ieškovei atsiųsti papildomą prieštaravimo pareiškimą.

315    Antra, ieškovės argumentai pateikti dėl to, kad Komisija jai nesuteikė galimybės pateikti nuomonės dėl priežasčių, dėl kurių ji ginčijamame sprendime atmetė atsakyme į prieštaravimo pareiškimą jos pateiktą kritinės maržos analizę. Tačiau pažymėtina, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neturėjo pareigos ieškovei suteikti galimybės pateikti pastabų dėl priežasčių, kuriomis remdamasi ji ketino atmesti tą analizę ginčijamame sprendime. Teisė būti išklausytam yra taikoma visoms faktinėms ar teisinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis priimamas aktas, tačiau ne galutiniam sprendimui, kurį ketina priimti administracinė institucija (žr. 2006 m. kovo 15 d. Sprendimo BASF / Komisija, T‑15/02, EU:T:2006:74, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2010 m. gegužės 19 d. Sprendimo IMI ir kt. / Komisija, T‑18/05, EU:T:2010:202, 109 punktą ir 2015 m. kovo 9 d. Sprendimo Deutsche Börse / Komisija, T‑175/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:148, 344 punktą).

316    Trečia, ieškovė ginčija tai, kad Komisija, atsisakiusi prieštaravimų dėl UMTS lustų rinkinių, į tai neatsižvelgė nagrinėdama kritinės maržos analizę ir jai nesuteikė galimybės pateikti pastabų dėl pasekmių, kurias turėjo sukelti tokia aplinkybė dėl kritinės maržos analizės, o tai jai buvo nepalanku. Kaip matyti iš ieškovės rašytinių dokumentų ir per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų, ji ginčija tai, kad Komisija, atsisakiusi prieštaravimų dėl UMTS lustų rinkinių, jai nesuteikė galimybės būti išklausytai dėl kritinės maržos analizėje naudotų duomenų, taigi, ir pakoreguoti šiuos duomenis.

317    Pirmiausia primintina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 159 punkte nurodytos jurisprudencijos, teisės į gynybą paisymas reiškia, kad kiekvienam sprendimo, kuriuo konstatuojamas padarytas konkurencijos taisyklių pažeidimas, adresatui per administracinę procedūrą turi būti suteikta galimybė veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl jam pareikštų prieštaravimų.

318    Visų pirma atitinkama įmonė per administracinę procedūrą, remdamasi patvirtinančiais įrodymais, gali teigti, kad jos elgesys negalėjo riboti konkurencijos ir juo labiau daryti jai inkriminuojamo išstūmimo poveikio (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 138 punktą).

319    Šiuo atveju neginčijama, kad Komisijos ieškovei pateiktame prieštaravimo pareiškime nurodytas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi tiek LTE lustų rinkinių rinkoje, tiek UMTS lustų rinkinių rinkoje. Kitaip tariant, prieštaravimo pareiškimas apėmė piktnaudžiavimą dviejose rinkose.

320    Taip pat neginčijama, kad atsakyme į prieštaravimo pareiškimą ieškovė pateikė „kritinės maržos analizę“, siekdama įrodyti, kad jai inkriminuotas elgesys negalėjo padaryti išstūmimo iš šių dviejų rinkų poveikio.

321    Kaip ieškovė aiškiai patvirtino atsakyme dėl Bendrojo Teismo taikytos proceso organizavimo priemonės, o Komisija tam neprieštaravo, atsakyme į prieštaravimo pareiškimą pateikta kritinės maržos analizė atlikta dėl UMTS lustų rinkinių ir LTE lustų rinkinių, kuriems taikomi atitinkami susitarimai, ir grindžiama duomenimis apie šių dviejų rūšių lustų rinkinius.

322    Ieškovės pateikta kritinės maržos analizė aprašyta ginčijamo sprendimo 487 konstatuojamojoje dalyje ir apibendrinta šioje konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 16 lentelėje.

323    Iš esmės tai yra ekonominė analizė, kuria siekiama įrodyti, kad tokia pati kaip ieškovė produktyvi hipotetinė konkurentė galėjo su ja konkuruoti bendrovei Apple tiekiant LTE ir UMTS lustų rinkinius, nes ši konkurentė būtų galėjusi siūlyti jos sąnaudas padengiančią kainą, galinčią kompensuoti Apple netekus atitinkamų mokėjimų.

324    Taip pat nustatyta, kad prieš nuspręsdama, kad ieškovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi tik LTE lustų rinkinių rinkoje, ginčijamame sprendime Komisija atmetė atsakyme į prieštaravimo pareiškimą ieškovės pateiktą kritinės maržos analizę. Kaip Komisija aiškiai nurodė rašytiniuose dokumentuose, ji nepriėmė sprendimo dėl kitos šios analizės versijos.

325    Konkrečiai kalbant, ginčijamame sprendime Komisija pateikė šią analizę, nurodė priežastis, dėl kurių jos negalėjo priimti, taip pat pateikė „peržiūrėtą“ analizę su jos padarytais pakeitimais.

326    Beje, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija atmetė ieškovės pateiktą kritinės maržos analizę dėl trijų tariamai klaidingų prielaidų buvimo, kad tas prielaidas ištaisė „peržiūrėtoje“ analizėje ir kad ji visiškai nekėlė klausimo dėl to, ar ta analizė savaime buvo priemonė, leidžianti ginčyti, kad atitinkami mokėjimai gali daryti išstūmimo poveikį.

327    Kitaip tariant, ginčijamame sprendime Komisija atmetė atsakyme į prieštaravimo pareiškimą ieškovės pateiktą kritinės maržos analizę, kurioje buvo pateikti duomenys tiek dėl LTE lustų rinkinių, tiek dėl UMTS lustų rinkinių, ir, antra, atliko „peržiūrėtą“ kritinės maržos analizę, taip pat remdamasi duomenimis tiek dėl LTE lustų rinkinių, tiek dėl UMTS lustų rinkinių, nors ginčijamo sprendimo 487, 491, 492, 498, 499 ir 503 konstatuojamosiose dalyse, remdamasi ta analize, klaidingai nurodė tik LTE lustų rinkinius.

328    Taigi ginčijamame sprendime Komisija pateikė, išnagrinėjo ir peržiūrėjo kritinės maržos analizę (tiek dėl UMTS lustų rinkinių, tiek dėl LTE lustų rinkinių rinkų), kuri nebuvo ar nebebuvo reikšminga atsižvelgiant į tame sprendime nustatytą piktnaudžiavimą (vien dėl LTE lustų rinkinių rinkos).

329    Taigi taip veikdama Komisija pažeidė ieškovės teisę į gynybą, nepaisant to, kad dėl ieškovės kritinės maržos analizėje nurodytų prielaidų pateikti trys prieštaravimai ir šiuo atžvilgiu „peržiūrėtos“ kritinės maržos analizėje padaryti pakeitimai buvo pagrįsti.

330    Kaip matyti iš šio sprendimo 318 punkte primintos jurisprudencijos, ieškovė galėjo remtis tokiais duomenimis, kaip atsakyme į prieštaravimo pareiškimą pateikta kritinės maržos analizė, teigdama, kad jos elgesys negalėjo riboti konkurencijos, visų pirma padaryti išstūmimo poveikio.

331    Ieškovė pasinaudojo tokia galimybe, į atsakymo į prieštaravimo pareiškimą skirsnį, kuriuo siekta įrodyti, kad nebuvo išstūmimo poveikio (VII skirsnis), įtraukdama kritinės maržos analizei pateikti skirtą poskirsnį (VII.F poskirsnis). Taigi ši kritinės maržos analizė buvo reikšminga ieškovei ginantis nuo Komisijos pateiktų prieštaravimų. Šiuo atveju Komisija į ginčijamo sprendimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi buvimui skirtą skirsnį (11 skirsnis) įtraukė šios kritinės maržos analizei išnagrinėti ir atmesti skirtą dalį (11.5 skirsnis).

332    Taigi įmonės turima galimybė teigti, kad elgesys negali riboti konkurencijos, visų pirma padaryti išstūmimo poveikio, remiantis tokia ekonomine analize, kaip šiuo atveju ieškovės pateikta kritinės maržos analizė, netenka veiksmingumo, jeigu po to, kai išsiunčia prieštaravimo pareiškimą, Komisija pakeičia inkriminuojamo elgesio apimtį, kiek tai susiję būtent su reikšmingomis rinkomis.

333    Inkriminuojamo elgesio apimties apibrėžtis iš tiesų daro poveikį toje analizėje naudotiems ekonominiams duomenims, be kita ko, apie atitinkamų gaminių sąnaudas ir vieneto kainą, ginčytiną rinkos dalį ar tokio pat produktyvaus konkurento sąnaudas.

334    Dviejų tariamai atskirų ir tarpusavyje nepakeičiamų gaminių rinkų (kokios, remiantis ginčijamu sprendimu, yra UMTS ir LTE lustų rinkinių rinkos) kritinės maržos analizė neišvengiamai skiriasi nuo vienos iš šių dviejų rinkų (tik LTE lustų rinkinių rinkos) analizės.

335    Konkrečiai kalbant, šiuo atveju inkriminuojamo piktnaudžiavimo apribojimas nustatant tik vieną LTE lustų rinkinių rinką padarė poveikį esminiams tokios analizės, kokia yra kritinės maržos analizė, parametrams. Pirmiausia tai susiję su atitinkamų mokėjimų dydžiu, nes, kaip pabrėžia ieškovė, UMTS lustų rinkinius atitinkantys mokėjimai turėjo būti pašalinti iš kritinės maržos analizės. Toliau tai susiję su ginčytina dalimi, į kurią atsižvelgta kritinės maržos analizėje, t. y. Apple paklausos dalimi, dėl kurios toks pat kaip ieškovė produktyvus konkurentas galėtų su ja konkuruoti ir kuriai galėtų paskirstyti sąnaudas, reikalingas kompensuoti Apple netekus atitinkamų mokėjimų. Galiausiai tai susiję su lustų rinkinių, į kuriuos atsižvelgta kritinės maržos analizėje, sąnaudomis ir kainomis, nes ginčijamame sprendime Komisija, be kita ko, nustatė, kad vidutinės UMTS ir LTE lustų rinkinių kainos nebuvo panašios (ginčijamo sprendimo 217 konstatuojamoji dalis).

336    Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad Komisija pakeitė prieštaravimus, padariusius poveikį duomenų, kuriais buvo grindžiama ieškovės atsakyme į prieštaravimo pareiškimą pateikta kritinės maržos analizė teigiant, kad jos elgesys negalėjo padaryti išstūmimo poveikio, reikšmingumui, tam, kad ši įmonė galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą, jai turėjo būti suteikta galimybė būti išklausytai ir prireikus ta ekonominė analizė turėjo būti pakoreguota, net jeigu susiklosčius tokiai situacijai nereikalaujama, kad Komisija jai atsiųstų „papildomą prieštaravimo pareiškimą“, vadovaujantis šio sprendimo 310 punkte priminta jurisprudencija ir šio sprendimo 313 ir 314 punktuose padarytomis išvadomis.

337    Prieštaravimo pareiškimas pagal savo pobūdį yra preliminarus ir gali būti pakeistas per vertinimą, kurį vėliau atlieka Komisija, remdamasi pastabomis, kurias atsakydamos jai pateikė šalys, ir kitomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl šio preliminaraus pobūdžio prieštaravimo pareiškimas visiškai netrukdo Komisijai keisti savo poziciją atitinkamų įmonių naudai ir ji neprivalo aiškinti galimų skirtumų, palyginti su minėtame pareiškime pateiktu pirminiu vertinimu (2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija / United Parcel Service, C‑265/17 P, EU:C:2019:23, 36 punktas).

338    Vis dėlto šie argumentai nereiškia, kad galima nuspręsti, jog Komisija po prieštaravimo pareiškimo gali keisti prieštaravimų, į kuriuos atsižvelgdama atitinkama įmonė pateikė tokią ekonominę analizę, kaip šiuo atveju ieškovės pateikta kritinės maržos analizė, apimtį, apie tokį pakeitimą nepranešusi šiai įmonei, kad ji galėtų pateikti savo pastabas šiuo klausimu ir prireikus pakoreguoti pirma pateiktą ekonominę analizę. Toks aiškinimas prieštarautų teisės į gynybą paisymo principui ir Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 daliai, pagal kuriuos reikalaujama, kad atitinkamai įmonei būtų suteikta galimybė veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl visų Komisijos pateiktų prieštaravimų (pagal analogiją žr. 2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija / United Parcel Service, C‑265/17 P, EU:C:2019:23, 31 ir 37 punktus).

339    Nors ginčijamame sprendime Komisija galėjo atmesti ieškovės pateiktą kritinės maržos analizę dėl LTE lustų rinkinių rinkos ir UMTS lustų rinkinių rinkos, manydama, kad ji neginčijo jos išvadų vien dėl LTE lustų rinkinių rinkos, negalima daryti išvados, kad ji taip pat būtų galėjusi atmesti kritinės maržos analizę vien dėl LTE lustų rinkinių rinkos.

340    Taigi šiuo atveju reikia konstatuoti, kad siekiant ieškovei suteikti galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl inkriminuojamo išstūmimo poveikio, taigi geriau apsiginti, jai turėjo būti suteikta galimybė būti išklausytai ir prireikus pakoreguoti kritinės maržos analizę, kad būtų atsižvelgta į pašalintus prieštaravimus dėl UMTS lustų rinkinių, dėl kurių tiekimo Komisija nebeturėjo priekaištų.

341    Šios išvados nepaneigia Komisijos teiginiai, kuriais ginčijamas ieškovės argumento dėl UMTS lustų rinkinių skaičiaus, į kurį neatsižvelgta jos nenaudai, priimtinumas ir reikšmingumas (šio sprendimo 306 punktas). Pirma, tą argumentą ieškovė pateikė dublike, grįsdama ieškinyje nurodytą prieštaravimą, pagal kurį piktnaudžiavimo apimties pakeitimas pašalinant UMTS lustų rinkinius jai buvo nepalankus, kiek tai susiję su kritinės maržos analize. Taigi tas argumentas priimtinas. Antra, ieškovė įtraukė UMTS lustų rinkinius į kritinės maržos analizę, pateiktą atsakyme į prieštaravimo pareiškimą, nes jame buvo nurodytas piktnaudžiavimas UMTS lustų rinkinių rinkoje ir šiuo klausimu aiškiai pažymėta, kad, remiantis Apple pateiktais duomenimis, nuo 2011 m. iki 2014 m. ši iš ieškovės nusipirko iš esmės tiek UMTS lustų rinkinių vienetų, kiek nurodė ieškovė (žr. prieštaravimo pareiškimo 14 lentelę). Taigi ieškovės argumentas reikšmingas.

342    Vadinasi, Komisija pažeidė ieškovės teisę į gynybą, nes neišklausė ieškovės dėl pasekmių, kurių panaikinti prieštaravimai dėl UMTS lustų rinkinių rinkos sukelia ieškovės pateiktai kritinės maržos analizei, siekiant įrodyti, kad jai inkriminuotas elgesys negalėjo apriboti konkurencijos, visų pirma padaryti išstūmimo poveikio.

343    Atsižvelgiant į šį ieškovės teisės į gynybą pažeidimą ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis taip pat pagrįsta.

4.      Išvada

344    Išnagrinėjus ieškinio pirmąjį pagrindą, visų pirma jo pirmą ir trečią dalis, matyti, kad per administracinę procedūrą, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, padaryti keli procedūros pažeidimai, pakenkę ieškovės teisei į gynybą.

345    Remiantis šiais motyvais ir atsižvelgiant į išnagrinėjus pirmojo pagrindo pirmą ir trečią dalis konstatuotus ieškovės teisės į gynybą pažeidimus, vertinamus atskirai ar bendrai, pirmąjį ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu, taigi panaikinti ginčijamą sprendimą, ir nereikia priimti sprendimo dėl kitų ieškovės nurodytų dalių.

346    Šios bylos aplinkybėmis siekiant užtikrinti gerą teisingumo vykdymą taip pat reikia išnagrinėti ieškinio trečiąjį pagrindą.

C.      Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžiomis teisės ir vertinimo klaidomis, kiek tai susiję su išvada, kad atitinkami susitarimai galėjo padaryti potencialų antikonkurencinį poveikį

347    Ieškinio trečiąjį pagrindą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje nurodyta akivaizdi teisės klaida ir teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principų pažeidimas, nes Komisija netaikė tinkamos teisės normos. Antroje dalyje nurodytos akivaizdžios teisės ir vertinimo klaidos, nes Komisija netaikė jurisprudencijos dėl kainų praktikos. Trečioje dalyje nurodyta akivaizdi vertinimo klaida, nes Komisija nusprendė, kad atitinkami susitarimai galėjo padaryti potencialų antikonkurencinį poveikį.

348    Reikia išnagrinėti trečią dalį.

1.      Pirminės pastabos

a)      Jurisprudencijoje nustatytų principų priminimas

349    Primintina, kad SESV 102 straipsniu visiškai nesiekiama kliudyti įmonei užimti dominuojančią padėtį rinkoje dėl savo nuopelnų. Šia nuostata taip pat nesiekiama užtikrinti, kad mažiau produktyvūs nei dominuojančią padėtį užimanti įmonė konkurentai liktų rinkoje (2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 21 punktas ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 133 punktas).

350    Pagal SESV 102 straipsnį draudžiama, be kita ko, dominuojančiai įmonei imtis veiksmų, kurie turi jos konkurentų, laikomų tokiais pat produktyviais kaip ir ji, išstūmimo iš rinkos poveikį, ir taip sustiprinti savo dominuojančią padėtį pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo konkurencijos remiantis nuopelnais priemonių (žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 136 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

351    Taigi bet kokiu konkurento išstūmimu nebūtinai daroma žala konkurencijai. Iš esmės konkurencija pagal nuopelnus gali lemti išnykimą iš rinkos ar susilpninti konkurentus, kurie mažiau produktyvūs, todėl ne tokie patrauklūs vartotojams, be kita ko, kainų, pasirinkimo, kokybės ar naujovių atžvilgiu (2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 22 punktas ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 134 punktas).

352    Vis dėlto šiomis aplinkybėmis dominuojančią padėtį užimanti įmonė turi ypatingą pareigą savo elgesiu nepažeisti veiksmingos ir neiškraipytos konkurencijos vidaus rinkoje (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 135 punktas).

353    Šiuo klausimu jau nuspręsta, kad jei rinkoje dominuojančią padėtį užimanti įmonė susaisto pirkėjus, nors ir jų pačių prašymu, pareiga ar pažadu išimtinai tik iš jos pirkti visą arba didžiąją dalį jiems reikalingos produkcijos, tai laikoma piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi pagal SESV 102 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar pareiga paprasčiausiai nustatyta, ar už jos laikymąsi taikomos nuolaidos. Taip pat yra ir tuo atveju, kai tokia įmonė, nesusiedama pirkėjų formaliu įsipareigojimu, taiko pagal su pirkėjais sudarytas sutartis arba vienašališkai nuolaidų už lojalumą sistemą, t. y. nuolaidas, susietas su sąlyga, kad klientas, neatsižvelgiant, beje, į jo pirkimų dydį, įsigytų visą arba didžiąją dalį reikiamos produkcijos išimtinai iš dominuojančią padėtį rinkoje užimančios įmonės (žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 137 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

354    Vis dėlto tuo atveju, kai atitinkama įmonė per administracinę procedūrą, remdamasi patvirtinančiais įrodymais, teigia, kad jos elgesys negalėjo riboti konkurencijos ir juo labiau daryti inkriminuojamo išstūmimo poveikio, Komisija turi išnagrinėti bent tokių pat produktyvių konkurentų pajėgumą išstumti iš rinkos (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 138–140 punktus).

355    Piktnaudžiaujamas elgesys reiškia, kad jis galėjo apriboti konkurenciją, visų pirma turėti išstūmimo iš rinkos poveikį, dėl kurio priekaištaujama, o šis vertinimas turi būti atliktas atsižvelgiant į visas reikšmingas šio elgesio faktines aplinkybes (žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 154 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

356    Jei sprendime Komisija atlieka tokią analizę, Bendrasis Teismas turi išnagrinėti visus ieškovės argumentus, kuriais siekiama užginčyti Komisijos išvadų dėl bent jau tokių pat produktyvių konkurentų išstūmimo galimybės, kuri būdinga aptariamiems veiksmams, pagrįstumą (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 141 punktą).

357    Beje, dėl pastarojo aspekto reikia priminti, kad SESV 263 straipsnyje numatyta teisėtumo kontrolė taikoma visiems Komisijos sprendimų, susijusių su SESV 102 straipsnio taikymo procedūra, elementams, kurių išsamią kontrolę tiek teisės, tiek faktų požiūriais užtikrina Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytus pagrindus ir į visas jos nurodytas aplinkybes, nesvarbu, ar jos susiklostė prieš priimant sprendimą, ar jį priėmus, vykstant administracinei procedūrai arba pirmą kartą pareiškiant ieškinį Bendrajame Teisme, jei šios aplinkybės yra svarbios vykdant Komisijos sprendimo teisėtumo kontrolę (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 72 punktas).

358    Net srityse, kuriose atliekami sudėtingi vertinimai, Sąjungos teismas turi, be kita ko, patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus reikšmingus duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Telefónica ir Telefónica de España / Komisija, C‑295/12 P, EU:C:2014:2062, 54 punktą).

359    Galiausiai konkurencijos teisės srityje nagrinėdama bylą dėl pažeidimo egzistavimo Komisija privalo įrodyti konstatuotus pažeidimus ir pateikti įrodymų, kurie teisės požiūriu pakankamai patvirtintų pažeidimo sudėties požymių buvimą. Jei teismas turi abejonių, jis turi jas vertinti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai (2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 71 ir 72 punktai).

b)      Ginčijamo sprendimo struktūros priminimas

360    Ginčijamo sprendimo 11 skirsnyje, kurį sudaro aštuonios dalys, Komisija nusprendė, kad ieškovė piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi (žr. šio sprendimo 33 punktą).

361    Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 11.3 skirsnyje Komisija nusprendė, kad atitinkami mokėjimai yra mokėjimai už išimtinumą (ginčijamo sprendimo 395 konstatuojamoji dalis).

362    Ginčijamo sprendimo 11.4 skirsnyje Komisija nurodė, kad prielaidą, pagal kurią ieškovės mokėjimai už išimtinumą yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, šios bylos aplinkybėmis patvirtina nagrinėjamų mokėjimų daromo antikonkurencinio poveikio analizė (ginčijamo sprendimo 406 konstatuojamoji dalis). Šią dalį sudaro keturi punktai.

363    Pirma, Komisija nusprendė, kad atitinkami mokėjimai sumažino Apple paskatas rinktis konkuruojančius LTE lustų rinkinių tiekėjus (ginčijamo sprendimo 11.4.1 poskirsnis).

364    Antra, Komisija nurodė, kad Apple vidaus dokumentai ir paaiškinimai patvirtina, kad atitinkami mokėjimai sumažino Apple paskatas rinktis konkuruojančius LTE lustų rinkinių tiekėjus (ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnis).

365    Trečia, Komisija nusprendė, kad atitinkami mokėjimai apėmė didelę dalį LTE lustų rinkinių rinkos per nagrinėjamą laikotarpį (ginčijamo sprendimo 11.4.3 poskirsnis).

366    Ketvirta, Komisija nusprendė, kad Apple buvo patraukli klientė dėl jos svarbumo patekti į reikšmingą rinką ar joje plėstis (ginčijamo sprendimo 11.4.4 poskirsnis).

367    Ginčijamo sprendimo 11.5 skirsnyje Komisija nusprendė, kad ieškovės pateikta kritinės maržos analizė neįrodo, kad jos mokėjimai už išimtinumą negalėjo padaryti antikonkurencinio poveikio (ginčijamo sprendimo 488 konstatuojamoji dalis).

c)      Ieškovės prieštaravimų priminimas

368    Kaip matyti iš šio sprendimo 361 ir 362 punktų, Komisija ne tik atitinkamus mokėjimus pripažino mokėjimais už išimtinumą, bet ir išnagrinėjo, ar jie gali padaryti antikonkurencinį poveikį. Taigi vadovaudamasis šio sprendimo 356 punkte priminta jurisprudencija Bendrasis Teismas turi išnagrinėti ieškovės argumentus, kuriais ginčijamas šios analizės pagrįstumas.

369    Šiuo klausimu trečiojo pagrindo trečioje dalyje ieškovė pateikia aštuonis prieštaravimus ir tam tikrus įžanginius argumentus; jais ji iš esmės priekaištauja Komisijai dėl to, kad nagrinėdama, ar atitinkami mokėjimai gali padaryti antikonkurencinį poveikį, ir vertindama jos pateiktos kritinės maržos analizę ji padarė akivaizdžių vertinimo klaidų.

370    Kiek tai susiję su nagrinėjimu, ar atitinkami mokėjimai gali padaryti antikonkurencinį poveikį, reikia išnagrinėti trečiojo pagrindo trečios dalies tris pirmuosius prieštaravimus ir su jais susijusius įžanginius argumentus.

2.      Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies pirmo prieštaravimo, pateikto dėl to, kad neatsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes

371    Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime nepateikta įrodymų, kad atitinkami susitarimai galėjo lemti antikonkurencinį konkurentų išstūmimą iš rinkos. Komisija neįrodė, kad Intel ar kita konkuruojanti įmonė buvo pajėgi tenkinti griežtus Apple techninius reikalavimus ar laikytis tvarkaraščio. Priešingai, ginčijamame sprendime pripažinta, kad nė viena kita konkurentė negalėjo tiekti iPhone skirtų LTE lustų rinkinių per visą atitinkamą laikotarpį, ir nenurodyta, kad atitinkami mokėjimai paveikė Apple sprendimus dėl tiekimo, kiek tai susiję su 2011–2013 m. ir 2016 m. išleistais iPad įrenginiais. Ginčijamame sprendime mėginta įrodyti vienintelės konkurentės (Intel) išstūmimą iš rinkos, kiek tai susiję su iPad įrenginiais, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m., o tai sudaro mažiau nei 1 % reikšmingos rinkos ir reiškia, kad dėl atitinkamų mokėjimų nebuvo išstumta nė viena konkurentė.

372    Ieškovė teigia, kad Komisija nenurodė, neišnagrinėjo ar neišaiškino tam tikrų lemiamų faktinių aplinkybių ir kad ginčijamame sprendime yra netikslumų dėl atitinkamų įrenginių ir konkurentų. Ji nurodo, kad, kaip ginčijamame sprendime pripažįsta Komisija, atitinkami susitarimai net mažiausiam konkurentui negalėjo sutrukdyti tiekti išleistiems iPhone modeliams skirtų lustų rinkinių, kol tie susitarimai galiojo. Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, nuo 2011 m. iki 2015 m. Apple neturėjo alternatyvaus techninio sprendimo iPhone skirtų LTE lustų rinkinių poreikiams patenkinti. Be to, Komisija neteigia, kad atitinkami susitarimai galėjo bent mažiausiam konkurentui sutrukdyti tiekti 2011 m., 2012 m., 2013 m ir 2016 m. išleistiems iPad modeliams skirtus LTE lustų rinkinius. Taigi iš esmės Komisija nurodo tik galimą Intel išstūmimą, kiek tai susiję su 2014 m. ir 2015 m. išleistiems iPad modeliams skirtais LTE lustų rinkiniais.

373    Be to, ieškovė teigia, kad atsiliepime į ieškinį Komisija pripažino, kad Apple nelaikė Intel patikima mobiliuosiuose telefonuose naudojamų LTE lustų rinkinių tiekėja. Ieškovė įrodė, kad tai pasakytina ir apie bet kurią kitą konkurentę. Galiausiai Komisija neatsakė į argumentus, kad pajėgumas išstumti iš rinkos turėjo būti nustatomas atsižvelgiant į visus lustų rinkinių klientus platesnėje nagrinėjamoje rinkoje. Ginčijamame sprendime net nenurodomas galimas antikonkurencinis išstūmimas iš rinkos, skirtingai nei negalėjimas užtikrinti tiekimo tam tikram klientui.

374    Komisija atsikerta, kad ieškovės argumentai grindžiami iš esmės klaidingu ginčijamo sprendimo supratimu. Komisija nusprendė, kad per atitinkamą laikotarpį ieškovė Apple skyrė mokėjimus už išimtinumą tiek dėl iPhone, tiek dėl iPad įrenginių, galinčius padaryti antikonkurencinį poveikį, o Intel yra tik konkretus to pavyzdys. Taigi Komisijos išvados apima, be kita ko, aplinkybę, kad atitinkami mokėjimai realiai paveikė Apple sprendimus pirkti, kiek tai susiję su iPad įrenginiais, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m. Dėl ieškovės klaidingo supratimo Bendrajam Teismui netikslinga nagrinėti trečiojo pagrindo trečios dalies, tačiau bet kuriuo atveju Komisija pateikia argumentus ieškovės argumentams atmesti.

375    Taigi pirmiausia Komisija tvirtina, kad ieškovė sistemingai nenurodė reikšmingų faktinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių ji padarė klaidą, laikydama reikšmingais veiksnius, kuriais rėmėsi. Paskui Komisija primena ginčijamo sprendimo 411 konstatuojamojoje dalyje išvardytas aplinkybes. Konkrečiai ji pažymi, kad ieškovės dominuojančios padėties stiprumas, užimtos rinkos dalis ir mokėjimų skyrimo sąlygos yra veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti; ji pabrėžia, kad trečiojo pagrindo trečioje dalyje nenagrinėjama atitinkamų susitarimų galiojimo trukmės klausimo; ji patikslina, kad atitinkami mokėjimai buvo dideli, ir paaiškina, kad ginčijamame sprendime nesiremiama išstūmimo strategijos egzistavimu. Galiausiai Komisija paaiškina, kad remiantis ginčijamu sprendimu atitinkami mokėjimai galėjo padaryti antikonkurencinį poveikį per visą atitinkamą laikotarpį ir kad jie realiai padarė antikonkurencinį poveikį Apple sprendimams pirkti LTE lustų rinkinius, skirtus iPad įrenginiams, kuriuos Apple ketino išleisti 2014 m. ir 2015 m.

376    Toliau Komisija nurodo, kad nepripažino, jog Intel buvo mažiau produktyvi konkurentė. Ieškovė neatsižvelgia į ginčijamo sprendimo 464 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad Apple laikė Intel patraukliu iPad įrenginiams skirtų LTE lustų rinkinių tiekimo šaltiniu. Bet kuriuo atveju 486 konstatuojamojoje dalyje pakartota išvada grindžiama ne vien Intel, kaip tokios pat produktyvios konkurentės, pripažinimu, nes Komisija atsižvelgė į tai, kad atitinkami mokėjimai galėjo daryti išstūmimo poveikį bet kuriam tokiam pat produktyviam konkurentui, o ginčijamo sprendimo 426 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad Apple svarstė apie kitus tris tiekėjus dėl 2014 m. numatomų išleisti iPad įrenginių.

377    Be to, Komisija teigia, kad ieškovės akcentuojamas teiginys, kad Intel negali būti laikoma tokia pat produktyvia konkurente, visai netikslingas, nes išvada, kad atitinkami mokėjimai gali daryti antikonkurencinį poveikį, taikoma tokiam pat produktyviam konkurentui.

378    Pirmiausia, jeigu Komisijos argumentus dėl trečiojo pagrindo trečios dalies nagrinėjimo netikslingumo reikia suprasti taip, kad nurodomas šios dalies netinkamumas, juos reikia atmesti kaip nepagrįstus. Toje dalyje šalys iš esmės nesutaria dėl Komisijos ginčijamame sprendime įrodinėto atitinkamų mokėjimų galėjimo padaryti antikonkurencinį poveikį pagrįstumo. Taigi, jeigu paaiškės, kad trečiojo pagrindo trečia dalis pagrįsta, tai lems ginčijamo sprendimo panaikinimą.

379    Šiuo klausimu siekiant išnagrinėti ieškovės argumentus pirmiausia reikia priminti tam tikrus su ginčijamo sprendimo struktūra ir turiniu susijusius elementus.

380    Iš pradžių primintina, kad, nors ginčijamame sprendime Komisijos nustatyta reikšminga rinka yra pasaulinė LTE lustų rinkinių rinka (žr. šio sprendimo 31 punktą), ieškovei inkriminuotas elgesys apima tik jos sutartinius santykius su Apple. Konkrečiau kalbant, Komisija nustatė, kad neteisėti veiksmai yra ieškovės skirti atitinkami mokėjimai Apple (ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnis).

381    Toliau reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 11.4 skirsnyje Komisija nusprendė, kad atitinkami mokėjimai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nes tai yra mokėjimai už išimtinumą, galintys padaryti antikonkurencinį poveikį (ginčijamo sprendimo 406 konstatuojamoji dalis), kadangi jie sumažino Apple paskatas rinktis ieškovės konkurentes (ginčijamo sprendimo 407 konstatuojamoji dalis).

382    Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 11.4.1 ir 11.4.2 poskirsniuose Komisija įrodinėjo, kad sumažėjo Apple paskatos rinktis ieškovės konkurentes (ginčijamo sprendimo 407 ir 408 konstatuojamosios dalys).

383    Galiausiai pažymėtina, jog ginčijamame sprendime darydama išvadą, kad atitinkami mokėjimai galėjo padaryti antikonkurencinį poveikį, Komisija nurodė, kad taip pat atsižvelgė į ginčijamo sprendimo 11.4.3 poskirsnyje nurodytą didelę reikšmingos rinkos dalį, kurią apėmė atitinkami mokėjimai (ginčijamo sprendimo 409 ir 411 konstatuojamosios dalys), ginčijamo sprendimo 11.4.4 poskirsnyje nurodytą Apple, kaip klientės, svarbą, siekiant patekti į reikšmingą rinką ar joje plėstis (ginčijamo sprendimo 410 ir 411 konstatuojamosios dalys), taip pat sprendimo 10 skirsnyje nurodytą ieškovės dominuojančios padėties apimtį, ginčijamo sprendimo 11.3 skirsnyje nurodytas atitinkamų mokėjimų skyrimo sąlygas ir ginčijamo sprendimo 11.4.1 poskirsnyje bei 11.8 skirsnyje nurodytus tų mokėjimų trukmę ir dydį (ginčijamo sprendimo 411 konstatuojamoji dalis). Tačiau, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir kaip Komisija patvirtino dokumentuose, ji nesirėmė išstūmimo strategijos egzistavimu, t. y. ieškovės antikonkurenciniu ketinimu.

384    Kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 381 punkto, Komisijos išvada, kad atitinkami mokėjimai galėjo padaryti antikonkurencinį poveikį, visų pirma grindžiama vertinimu, pagal kurį tie mokėjimai sumažino Apple paskatas rinktis ieškovės konkurentes, reikia pradėti nagrinėti nuo to, ar, kaip tvirtina ieškovė, Komisija atliko tokį vertinimą, neatsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes.

385    Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 382 punkte, Komisija vertinime nustatė, kad atitinkami mokėjimai sumažino Apple paskatas rinktis ieškovės konkurentes, atlikusi ginčijamo sprendimo 11.4.1 ir 11.4.2 poskirsniuose pateiktą analizę.

386    Viena vertu, ginčijamo sprendimo 11.4.1 poskirsnyje Komisija pateikė tokį vertinimą (ginčijamo sprendimo 412 konstatuojamoji dalis), remdamasi per atitinkamą laikotarpį gautų atitinkamų mokėjimų dydžio (ginčijamo sprendimo 413 konstatuojamoji dalis), atitinkamų mokėjimų, kurių Apple būtų netekusi, jeigu būtų išleidusi įrenginį su ieškovės konkurentės integruotais LTE lustų rinkiniais, dydžio per visą atitinkamą laikotarpį (ginčijamo sprendimo 414 konstatuojamoji dalis) ir atitinkamų mokėjimų, kuriuos Apple būtų turėjusi kompensuoti, jeigu būtų išleidusi įrenginį su ieškovės konkurentės integruotais LTE lustų rinkiniais 2013 m., 2014 m. ir 2015 m., dydžio (ginčijamo sprendimo 416 konstatuojamoji dalis), taip pat galimo tų nuostolių ir atitinkamų mokėjimų kompensavimo kumuliacinio poveikio (ginčijamo sprendimo 417 konstatuojamoji dalis) lyginamąja analize.

387    Kita vertus, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje Komisija nusprendė, kad Apple vidaus dokumentai ir paaiškinimai patvirtina tą vertinimą (ginčijamo sprendimo 423 konstatuojamoji dalis). Šį poskirsnį sudaro keturios dalys: pirmoje pateikta tų Apple vidaus dokumentų ir paaiškinimų analizė (ginčijamo sprendimo 11.4.2.1 poskirsnis); antrame pateiktas atsakymas į ieškovės argumentą, kad šie vidaus dokumentai ir paaiškinimai nepatikimi (ginčijamo sprendimo 11.4.2.2 poskirsnis); trečiame pateiktas atsakymas į ieškovės argumentą, kad išimtinumo prašė Apple (ginčijamo sprendimo 11.4.2.3 poskirsnis), o ketvirtame pateiktas atsakymas į ieškovės argumentą, kad bet kuriuo atveju Apple būtų ją pasirinkusi dėl geresnės jos LTE lustų rinkinių kokybės, ir pateiktas Komisijos vertinimas, pagal kurį, priešingai, nei vadovaujantis ieškovės argumentais, atitinkami mokėjimai padarė poveikį Apple apsirūpinimo strategijai (ginčijamo sprendimo 11.4.2.4 poskirsnis).

388    Antra, pažymėtina, kad, kaip matyti iš Komisijos įrodinėjimo turinio ir Bendrajame Teisme pateiktų paaiškinimų, įrodinėjimo apimtis ginčijamo sprendimo 11.4.1 ir 11.4.2 poskirsniuose skiriasi.

389    Viena vertus, ginčijamo sprendimo 11.4.1 poskirsnyje siekiama įrodyti, kad atitinkami mokėjimai per atitinkamą laikotarpį sumažino Apple paskatas iš ieškovės konkurenčių pirkti LTE lustų rinkinius visiems įrenginiams, t. y. iPhone ir iPad. Šiomis aplinkybėmis, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir kaip Komisija paaiškino Bendrajame Teisme, ji rėmėsi atitinkamų mokėjimų galėjimo padaryti antikonkurencinį poveikį analize.

390    Be to, dėl Komisijos analizėje nurodytos Apple LTE lustų rinkinių paklausos pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 11.4.3 poskirsnyje siekdama nustatyti, kokią rinkos dalį apėmė atitinkami mokėjimai, Komisija taip pat atsižvelgė į visus Apple iš ieškovės įsigytus LTE lustų rinkinius, neišskirdama iPhone ir iPad įrenginių. Taip pat ginčijamo sprendimo 11.4.4 poskirsnyje Komisija nusprendė, kad Apple buvo patraukli klientė LTE lustų rinkinių tiekėjams, neišskirdama iPhone ir iPad.

391    Taigi ginčijamo sprendimo 11.4.1 poskirsnis, kaip ir ginčijamo sprendimo 11.4.3 ir 11.4.4 poskirsniai, susijęs su visais Apple LTE lustų rinkinių poreikiais, skirtais iPhone ir iPad įrenginiams. Beje, Komisija dokumentuose patvirtino nusprendusi, kad per visą atitinkamą laikotarpį atitinkami mokėjimai galėjo daryti antikonkurencinį poveikį, kiek tai susiję su LTE lustų rinkiniais, skirtais tiek iPhone, tiek iPad įrenginiams.

392    Antra vertus, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje, iš esmės remiantis Apple vidaus dokumentais ir paaiškinimais, siekiama patvirtinti ginčijamo sprendimo 11.4.1 poskirsnyje pateiktą vertinimą ir, konkrečiau kalbant, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir kaip Komisija paaiškino Bendrajame Teisme, įrodyti, kad atitinkami mokėjimai realiai sumažino Apple paskatas iš ieškovės konkurenčių pirkti LTE lustų rinkinius tam tikriems įrenginiams.

393    Šiuo klausimu atsiliepime į ieškinį Komisija aiškiai patvirtino, kad tame ginčijamo sprendimo punkte siekta įrodyti, kad atitinkami mokėjimai „realiai paveikė“ ar „padarė realų poveikį“ Apple priimtiems sprendimams pirkti LTE lustų rinkinius, skirtus „iPad, kuriuos ji ketino išleisti 2014 m. ir 2015 m.“. Taigi Komisija paaiškino, kad šiuo klausimu ji padarė išvadą dėl atitinkamų mokėjimų „realaus poveikio“.

394    Beje, dėl ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje pateiktoje analizėje nurodytos Apple LTE lustų paklausos pažymėtina, kad pritaikius proceso organizavimo priemonę paklausta dėl tame punkte vartojamų žodžių „įrenginiai“, „išleisti“ (2014 m. ir 2015 m.) ir „numatyti išleisti“ (2014 m. ir 2015 m.) Komisija aiškiai patvirtino, kad šiame punkte kalbama ne apie iPhone, o tik apie iPad, ir nurodė „apsirikimą rašant“, dėl kurio apgailestauja, nes šiame punkte kalbama apie realiai 2014 m. ir 2015 m. „išleistus“ iPad, paskui aiškiai patvirtino, kad tas punktas susijęs tik su tam tikrais „ne CDMA“ iPad modeliais, kuriuos Apple turėjo „išleisti“ 2014 m. ir 2015 m.

395    Vadinasi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio ir kaip Komisija patvirtino tiek dokumentuose, tiek per teismo posėdį, pirma, visa ginčijamo sprendimo 11.4.1 poskirsnio atitinkamų mokėjimų galėjimo padaryti antikonkurencinį poveikį analizė pateikta dėl iPhone ir iPad; tai matyti ir iš ginčijamo sprendimo 11.4 skirsnio pavadinimo, nes jame apskritai nurodytas šių mokėjimų „potencialus“ antikonkurencinis poveikis. Ši analizė nurodyta trečiojo pagrindo trečios dalies šiame pirmame prieštaravime. Antra, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje Komisijos analizė pateikta dėl poveikio, kurį atitinkami mokėjimai realiai padarė tam tikriems iPad modeliams, kuriuos Apple ketino išleisti 2014 m. ir 2015 m. Ši analizė nurodyta trečiojo pagrindo trečios dalies antrame ir trečiame prieštaravimuose (žr. šio sprendimo 429 ir paskesnius punktus).

396    Trečia, pagal šio sprendimo 355 punkte primintą jurisprudenciją nagrinėti, ar atitinkami mokėjimai gali riboti konkurenciją, visų pirma išstumti iš rinkos bent tokius pat produktyvius konkurentus, reikia atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines to elgesio aplinkybes.

397    Vadinasi, nagrinėjimas, ar šis elgesys gali daryti antikonkurencinį poveikį, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į visas inkriminuojamo elgesio faktines aplinkybes, negali būti vien hipotetinis (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Post Danmark, C‑23/14, EU:C:2015:651, 65 ir 68 punktus).

398    Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovė, Komisija atliko vertinimą, pagal kurį atitinkami mokėjimai sumažino Apple paskatas pirkti iš ieškovės konkurenčių LTE lustų rinkinius, skirtus iPhone ir iPad įrenginiams, kurie turėjo būti išleisti per atitinkamą laikotarpį, tinkamai neatsižvelgusi į visas reikšmingas faktines aplinkybes.

399    Pirma, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad 2011 m. išleistiems iPhone ir iPad modeliams Apple pirko UMTS lustų rinkinius iš Infineon, kurios lustų rinkinių tiekimo veiklą 2011 m. perėmė Intel (ginčijamo sprendimo 89 ir 90 konstatuojamosios dalys). 2011–2015 m. ir iki 2016 m. rugsėjo 16 d., t. y. per nagrinėjamą laikotarpį, Apple pirko iPhone ir iPad skirtus LTE lustų rinkinius tik iš ieškovės (ginčijamo sprendimo 168 konstatuojamoji dalis). Nuo iPhone 7, išleisto 2016 m. rugsėjo 16 d., Apple integravo Intel LTE lustų rinkinius į tam tikras šio modelio versijas (ginčijamo sprendimo 91 ir 169 konstatuojamosios dalys).

400    Antra, kaip pabrėžia ieškovė, pažymėtina, kad su ieškovės dominuojančia padėtimi susijusio ginčijamo sprendimo 10 skirsnio 322 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad nuo 2011 m. iki 2015 m. „Apple neturėjo alternatyvos dėl iPhone įrenginiams skirtų LTE“.

401    Pirma, šiuo klausimu pažymėtina, kad ginčijamame sprendime Komisija nenurodė, kuo remdamasi konstatavo to sprendimo 322 konstatuojamojoje dalyje nurodytą aplinkybę. Su ja susijusioje ieškovei pateiktos ginčijamo sprendimo versijos 392 išnašoje daroma nuoroda į neegzistuojantį ginčijamo sprendimo skirsnį (0 skirsnis), o viešai skelbiamoje ginčijamo sprendimo versijoje, be kitų paaiškinimų, daroma nuoroda į ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnį. Vis dėlto primintina, kad, kaip patvirtino Komisija atsakyme dėl proceso organizavimo priemonių, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnis susijęs ne su iPhone, o tik su tam tikrais iPad modeliais, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m. (šio sprendimo 394 punktas). Taigi per teismo posėdį šiuo atžvilgiu pateikus klausimą Komisija paaiškino, kad ieškovei atsiųstoje ginčijamo sprendimo versijoje padaryta nuoroda į 0 skirsnį yra techninė klaida ir kad viešai skelbiamoje ginčijamo sprendimo versijoje nuorodą į ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnį, priešingai, reikia suprasti taip, kad Apple neturėjo alternatyvos ieškovės LTE lustų rinkiniams, skirtiems iPhone, kurie turėjo būti išleisti 2011–2015 m., kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 322 konstatuojamosios dalies, bet ji turėjo tokią alternatyvą tam tikriems iPad įrenginiams, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m., kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnio.

402    Antra, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad to sprendimo 322 konstatuojamojoje dalyje konstatuota aplinkybė grindžiama tuo, kad Apple neturėjo techninės alternatyvos dėl iPhone skirtų LTE lustų rinkinių. Ginčijamo sprendimo 447 konstatuojamojoje dalyje remdamasi Apple pastabomis dėl ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimą  Komisija nurodė, kad, kiek tai susiję su įrenginiais, kurie turėjo būti išleisti 2016 m., Intel „bazinių technologijų“ pagerinimas jai būtų leidęs prekiauti ir iPhone, o ne vien iPad skirtais gaminiais. Be to, ginčijamo sprendimo 491, 492 ir 495 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad 2012–2015 m. Apple LTE lustų rinkinių, skirtų iPhone, poreikiai neginčytini, visų pirma pabrėždama aplinkybę, kad Intel LTE lustų rinkiniai neturėjo tam tikrų techninių charakteristikų.

403    Per teismo posėdį atsakydamos į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus dėl ginčijamo sprendimo 322 konstatuojamojoje dalyje konstatuotos aplinkybės pagrindimo tiek Komisija, tiek ieškovė aiškiai patvirtino, kad, pirma, iš tikrųjų ta konstatuota aplinkybė turėjo būti suprantama kaip grindžiama techninės alternatyvos nebuvimu, turint omenyje Apple LTE lustų rinkinius, skirtus iPhone, kurie turėjo būti išleisti 2011–2015 m., ir, antra, kad ši konstatuota aplinkybė faktiniu požiūriu teisinga.

404    Šiuo atveju nagrinėjant šį ginčą nebūtina nustatyti vienos ar kelių techninių charakteristikų, susijusių su tos alternatyvos nebuvimu skirtingiems iPhones modeliams, kuriuos Apple turėjo išleisti 2011–2015 m., visų pirma, ar tai buvo „Code Division Multiple Access“ (CDMA) standartas, nurodytas, be kita ko, ginčijamo sprendimo 187 konstatuojamosios dalies 2 punkte bei 454 ir 461 konstatuojamosiose dalyse pakartotuose pareiškimuose, ar „Voice over LTE“ (VoLTE) technologija, visų pirma nurodyta ginčijamo sprendimo 447 konstatuojamosios dalies 586 išnašoje pakartotame pareiškime (darant nuorodą į 587 išnašą), „balso ryšys“ arba „balso funkcija“, nurodyti ginčijamo sprendimo 492 konstatuojamojoje dalyje pakartotuose pareiškimuose, ar kurios kitos charakteristikos.

405    Nesvarbu, koks ginčijamo sprendimo 322 konstatuojamojoje dalyje Komisijos konstatuotos faktinės aplinkybės techninis paaiškinimas, šalys sutaria, kad Apple neturėjo jokios techninės alternatyvos dėl ieškovės LTE lustų rinkinių, kiek tai susiję su iPhone, kurie turėjo būti išleisti 2011–2015 m.

406    Be to, jokia ginčijamame sprendime nurodyta aplinkybė neleidžia nuspręsti, kad, pirma, Apple ketino pirkti jos techninių reikalavimų neatitinkančius mobiliesiems telefonams iPhone, kurie turėjo būti išleisti 2011–2015 m., skirtus LTE lustų rinkinius, ir, antra, kad šį ginčijamo sprendimo 322 konstatuojamojoje dalyje nustatytą alternatyvos dėl iPhone nebuvimą lėmė kitos nei techninės priežastys.

407    Trečia, ginčijamo sprendimo 491, 493 ir 495 konstatuojamosiose dalyse Komisija taip pat pripažino, kad buvo ginčytina tik apie pusę Apple LTE lustų rinkinių, skirtų iPhone, kurie turėjo būti išleisti 2016 m., poreikių. Šiuo tikslu ginčijamo sprendimo 493 konstatuojamojoje dalyje Komisija rėmėsi Apple pareiškimu, pateiktu jos pastabose dėl ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimą; jame nurodyta, kad ji iš Intel galėjo nusipirkti tik mažiau nei pusę iPhone, kuris turėjo būti išleistas 2016 m., reikiamų gaminių. Taigi šiuo klausimi ginčijamame sprendime pateikti duomenys taip pat grindžiami techniniais motyvais. Ginčijamo sprendimo 586 išnašoje, kurioje pakartotos Apple pastabos dėl ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimą, nurodyta, kad pirkdama iš Intel Apple galėjo patenkinti tik „ne CDMA dalį“ LTE lustų rinkinių poreikių, skirtų iPhone, kurie turėjo būti išleisti 2016 m., o tai reiškia, kad Intel negalėjo patenkinti dalies tų Apple poreikių, kiek tai susiję su CDMA.

408    Ketvirta, remiantis ginčijamame sprendime pateiktu skaičiavimu, iPhone sudarė apie 90 % Apple parduotų LTE įrenginių, taigi jos LTE lustų rinkinių poreikių per atitinkamą laikotarpį, o iPad sudarė apie 10 % Apple parduotų LTE įrenginių, taigi jos tokių poreikių per atitinkamą laikotarpį (žr. ginčijamo sprendimo 421 konstatuojamąją dalį).

409    Vadinasi, dėl labai didelės dalies Apple LTE lustų rinkinių, skirtų per atitinkamą laikotarpį išleistiniems įrenginiams, t. y. visiems iPhone mobiliesiems telefonams, kurie turėjo būti išleisti nuo 2011 m. iki 2015 m., ir daugiau nei pusei iPhone mobiliųjų telefonų, kurie turėjo būti išleisti 2016 m., poreikių Apple neturėjo techninės alternatyvos dėl ieškovės LTE lustų rinkinių, taigi negalėjo pirkti iš konkuruojančių tiekėjų.

410    Neginčyta faktinė aplinkybė, kad reikšmingoje rinkoje nebuvo techninės alternatyvos dėl ieškovės LTE lustų rinkinių, kiek tai susiję su didele dalimi Apple poreikių per atitinkamą laikotarpį, yra reikšminga; į ją reikia atsižvelgti nagrinėjant, ar atitinkami mokėjimai gali padaryti išstūmimo poveikį, nes Komisija tą galimybę nustatė atsižvelgusi į visus Apple LTE lustų rinkinių poreikius, visų pirma į sumažėjusias Apple paskatas visus poreikius patenkinti perkant iš ieškovės konkurenčių.

411    Penkta, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Komisija padarė išvadą, kad atitinkami mokėjimai galėjo riboti konkurenciją, nes sumažino Apple paskatas pirkti iš ieškovės konkurenčių visus iPhone ir iPad įrenginiams reikiamus LTE lustų rinkinius, po analizės, kurią atlikdama ji tinkamai neatsižvelgė į visas reikšmingas inkriminuojamo elgesio faktines aplinkybes.

412    Nors Komisija konstatavo, kad Apple neturėjo techninės alternatyvos ieškovės LTE lustų rinkiniams, reikalingiems visiems iPhone mobiliesiems telefonams, kurie turėjo būti išleisti nuo 2011 m. iki 2015 m., ir daugiau nei pusei iPhone mobiliųjų telefonų, kurie turėjo būti išleisti 2016 m., ji nesusiejo šios reikšmingos faktinės aplinkybės, reiškiančios, kad nebuvo konkurenčių, galinčių Apple tiekti tiems iPhone mobiliesiems telefonams skirtus LTE lustų rinkinius, su tariamai sumažėjusiomis Apple paskatomis pirkti iš ieškovės konkurenčių LTE lustų rinkinius, kad patenkintų visus savo poreikius, taigi įskaitant skirtus iPhone, nors šie įrenginiai sudarė labai didelę tų poreikių dalį.

413    Beje, ginčijamo sprendimo 11.5 skirsnyje Komisija prieštaringai rėmėsi, be kita ko, ta aplinkybe, kad atmestų ieškovės kritinės maržos analizę, nes ieškovės nurodyta ginčytina Apple paklausos dalimi neatsižvelgta į tai, kad Apple negalėjo pakeisti LTE lustų rinkinių, skirtų iPhone mobiliesiems telefonams, kurie turėjo būti išleisti 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2015 m., ir daugiau nei pusei iPhone mobiliųjų telefonų, kurie turėjo būti išleisti 2016 m., tiekėjo (ginčijamo sprendimo 491 konstatuojamoji dalis ir 495 konstatuojamosios dalies 2 punktas).

414    Šiomis aplinkybėmis, kadangi Komisija neatsižvelgė į tai, kad Apple negalėjo rinktis jokių kitų tiekėjų savo techniniams reikalavimams patenkinti dėl labai didelės reikiamų LTE lustų rinkinių dalies (atitinkančios iPhone, išskyrus mažiau nei pusę iPhone, kurie turėjo būti išleisti 2016 m.), ji negalėjo pagrįstai nuspręsti, kad atitinkami mokėjimai sumažino Apple paskatas rinktis ieškovės konkurentes visiems iPhone ir iPad įrenginiams, kurie turėjo būti išleisti per atitinkamą laikotarpį, skirtiems poreikiams patenkinti ir kad šie mokėjimai galėjo riboti konkurenciją visoje reikšmingoje LTE lustų rinkinių rinkoje. Iš tikrųjų aplinkybė, į kurią ginčijamame sprendime tinkamai neatsižvelgta, kad Apple LTE lustų rinkinius pirko iš ieškovės, o ne iš ieškovės konkurenčių, nes nebuvo jos techninius reikalavimus atitinkančių alternatyvų, galėjo būti susijusi su konkurencija pagal nuopelnus, o ne su atitinkamų mokėjimų nulemtu išstūmimo iš rinkos poveikiu.

415    Žinoma, pagal SESV 102 straipsnį draudžiami dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti šią padėtį ir ja piktnaudžiauti, be kita ko, kai jais siekiama atimti iš potencialių konkurentų galimybę faktiškai patekti į rinką (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 151 punktą). Šiuo atveju atsižvelgdama į ginčijamame sprendime nurodytą žalos teoriją, grindžiamą sumažėjusiomis Apple paskatomis pirkti iš ieškovės konkurenčių visus reikiamus LTE lustų rinkinius per atitinkamą laikotarpį, Komisija negalėjo nepaisyti to, kad dėl savo techninių reikalavimų Apple negalėjo įsigyti iš ieškovės konkurenčių labai didelės reikiamų LTE lustų rinkinių dalies per tą laikotarpį.

416    Beje, pažymėtina, kad ginčijamame sprendime Komisija visai neteigė, kad ieškovės elgesys mažiau produktyvioms nei ji konkurentėms sutrukdė plėtoti Apple reikalavimus atitinkančius gaminius, ji tik teigė, kad sumažėjo Apple paskatos iš ieškovės konkurenčių pirkti visus reikiamus LTE lustų rinkinius. Bet kuriuo atveju primintina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 351 punkte primintos jurisprudencijos, konkurencija pagal nuopelnus gali lemti išnykimą iš rinkos ar susilpninti konkurentus, kurie mažiau produktyvūs, taigi ne tokie patrauklūs vartotojams, be kita ko, kainų, pasirinkimo, kokybės ar naujovių atžvilgiu.

417    Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Komisijos išvada, kad atitinkami mokėjimai gali padaryti išstūmimo poveikį, nes sumažino Apple paskatas iš ieškovės konkurenčių pirkti visus reikiamus LTE lustų rinkinius, grindžiama analize, kuri atlikta neatsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes, taigi ji nepagrįsta.

418    Šios išvados nepaneigia kiti Komisijos argumentai.

419    Pirma, per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą ir remdamasi ginčijamo sprendimo 421 konstatuojamąja dalimi Komisija teigė, kad joje nurodytas „sverto“ poveikis, kuriuo pagrįstas atitinkamų mokėjimų antikonkurencinio poveikio įrodymas. Iš esmės, anot Komisijos, nors ieškovės konkurenčių iPhone įrenginiams skirtas tiekimas techniškai negalimas, atitinkami susitarimai leido ieškovei „atsverti“ šią neginčytiną iPhone skirtų Apple poreikių dalį, kad išstumtų konkurentes dėl ginčytinos iPad skirtų tų poreikių dalies ir taip sutrukdytų konkurentėms plėstis ir augti rinkoje.

420    Pirmiausia šiuo klausimu pažymėtina, kad Komisijos argumentas nedera su ginčijamame sprendime išdėstyta žalos teorija, pagal kurią atitinkami mokėjimai gali padaryti antikonkurencinį poveikį visoje reikšmingoje LTE lustų rinkinių rinkoje, nes Apple buvo atgrasyta iš ieškovės konkurenčių įsigyti visus reikiamus iPhone ir iPad įrenginiams skirtus LTE lustų rinkinius. Kitaip tariant, ginčijamame sprendime nurodytas išstūmimo poveikis apskritai ir neišskiriant LTE lustų rinkinių, skirtų tiek iPhone, tiek iPad poreikiams, o ne išstūmimo poveikis Apple apsirūpinimui tik iPad įrenginiams skirtais LTE lustų rinkiniais. Šiuo atveju ginčijamame sprendime, pirma, ieškovei inkriminuotas pažeidimas apibrėžtas atsižvelgiant į visus Apple poreikius, skirtus iPhone ir iPad įrenginiams, ir, antra, pati ieškovės taikyto „sverto“ poveikio sąvoka, atsižvelgiant į skirtingus Apple įrenginius, nenurodyta ginčijamo sprendimo 11.4 skirsnyje Komisijos pateiktuose argumentuose.

421    Toliau pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 11.4.1 skirsnyje esančioje šio sprendimo 421 konstatuojamojoje dalyje, kartu su šio sprendimo 419 ir 420 konstatuojamosiomis dalimis, siekiama atsakyti į ieškovės per administracinę procedūrą pateiktą argumentą dėl jos konkurenčių galimybės taikyti Apple tokias pačias paskatas. Taigi negalima nuspręsti, kad toje dalyje išdėstyta žalos teorija pagrindžia tai, kad atitinkami mokėjimai gali daryti antikonkurencinį poveikį. Beje, bet kuriuo atveju, priešingai, nei teigė Komisija, ginčijamo sprendimo 421 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nenurodyta, kad ieškovė, pasinaudodama neginčytina Apple LTE lustų rinkinių poreikių dalimi, pasiekė „sverto“ poveikį ginčytinai šių poreikių daliai.

422    Galiausiai išsamumo tikslais pažymėtina, kad Komisijos argumentas dėl ginčijamo sprendimo 421 konstatuojamosios dalies grindžiamas prielaida, kad ginčijamame sprendime įrodytas atitinkamų mokėjimų antikonkurencinis poveikis, kiek tai susiję su iPad. Vis dėlto, pirma, kaip pažymėta šio sprendimo 391 punkte, ginčijamo sprendimo 11.4.1, 11.4.3 ir 11.4.4 poskirsniuose Komisija pateikė bendrą atitinkamų mokėjimų antikonkurencinio poveikio analizę ir neatliko jokios konkrečios analizės dėl iPad. Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 392–394 punktuose dėl iPad, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje Komisija tik išnagrinėjo tariamą atitinkamų mokėjimų realų poveikį dėl ne CDMA modelių iPad, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m.,; šią analizę apima antras ir trečias prieštaravimai, kurie bus nagrinėjami toliau.

423    Antra, kaip nurodyta šio sprendimo 375 punkte, siekdama įrodyti, kad atsižvelgė į visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, Komisija remiasi ginčijamo sprendimo 411 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis, primintomis šio sprendimo 383 punkte.

424    Viena vertus, kadangi Komisija remiasi ginčijamo sprendimo 11.3 skirsnyje nurodytomis atitinkamų mokėjimų skyrimo sąlygomis, reikia priminti, kad tame skirsnyje ji tik nusprendė, kad atitinkami mokėjimai yra mokėjimai už išimtinumą, ir kad tariamo šių mokėjimų antikonkurencinio poveikio analizė pateikta to sprendimo 11.4 skirsnyje. Be to, pažymėtina, kad šios bylos aplinkybėmis atitinkamų mokėjimų pripažinimo mokėjimais už išimtinumą nepakako išvadai, kad tokie mokėjimai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, padaryti. Remiantis šio sprendimo 354 punkte priminta jurisprudencija Komisija, atsižvelgdama į ieškovės per administracinę procedūrą pateiktus prieštaravimus, turėjo išnagrinėti, ar atitinkami mokėjimai gali daryti antikonkurencinį poveikį, visų pirma ar dėl jų iš rinkos gali būti išstumtos bent tokios pat produktyvios konkurentės.

425    Kita vertus, nors Komisija iš esmės teisingai pabrėžia, kad negalima neatsižvelgti į šio sprendimo 383 punkte nurodytus veiksnius, vis dėlto, nors jie gali būti reikšmingi vertinant, ar tie veiksmai gali padaryti antikonkurencinį poveikį, šiuo atveju jie savaime neįrodo antikonkurencinio ir visų pirma išstūmimo poveikio. Tai pasakytina ir apie ieškovės dominuojančios padėties apimtį (nurodytą ginčijamo sprendimo 10 skirsnyje), atitinkamų mokėjimų trukmę ir dydį (nurodytus ginčijamo sprendimo 11.4.1 poskirsnyje ir 11.8 skirsnyje), rinkos dalį, kurioje taikomi šie mokėjimai (nurodytą ginčijamo sprendimo 11.4.3 poskirsnyje), ir Apple, kaip klientės, svarbą (nurodytą ginčijamo sprendimo 11.4.4 poskirsnyje). Tų veiksnių nurodymas nepaneigia aplinkybės, kad šiuo atveju Komisija įrodinėjo atitinkamų mokėjimų antikonkurencinį poveikį, be kita ko, galėjimą išstumti bent tokias pat produktyvias konkurentes dėl nagrinėjamų veiksmų, neatsižvelgdama į visas reikšmingas inkriminuojamo elgesio faktines aplinkybes, turint omenyje tariamai sumažėjusias Apple paskatas iš ieškovės konkurenčių įsigyti visus reikiamus iPhone ir iPad įrenginiams skirtus LTE lustų rinkinius.

426    Be to, pažymėtina, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir kaip Komisija aiškiai nurodė Bendrajame Teisme, šiame sprendime ji nesirėmė ekonominiu modeliu, kaip antai tokio pat produktyvaus konkurento testu, darydama išvadą, kad atitinkami mokėjimai gali padaryti antikonkurencinį poveikį, ir kad ginčijamo sprendimo 11.5 skirsnyje ji tik nurodė, jog ieškovės pateikta kritinės maržos analizė nepaneigia jos išvadų.

427    Trečia, negalima priimti Komisijos argumentų dėl ginčijamo sprendimo 426, 464 ir 486 konstatuojamųjų dalių. Ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnio 426 ir 464 konstatuojamosiose dalyse nurodyti tik tam tikri iPad, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m., modeliai, taigi jie nepaneigia šio sprendimo 409 punkte dėl iPhone konstatuotų aplinkybių. Galiausiai, priešingai, nei teigė Komisija, ginčijamo sprendimo 486 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada taip pat negali paneigti tų konstatuotų aplinkybių.

428    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškinio trečiojo pagrindo trečios dalies pirmas prieštaravimas pagrįstas.

3.      Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies antro ir trečio prieštaravimų, grindžiamų tuo, kad neįrodytas atitinkamų susitarimų poveikis „Apple“ sprendimams dėl apsirūpinimo, kiek tai susiję su „2014 m.“ ir „2015 m.“ „iPad“ įrenginiais

429    Trečiojo pagrindo trečios dalies antru ir trečiu prieštaravimais ginčijamas įrodinėjimas, pateiktas ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje.

430    Ieškovė nesutinka su ginčijamo sprendimo 424 ir 451 konstatuojamosiose dalyse Komisijos padarytomis išvadomis ir tvirtina, kad ginčijamame sprendime neįrodyta, kiek tai susiję su pirmesne konstatuojamąja dalimi, kad dėl atitinkamų susitarimų sumažėjo Apple paskatos pirkti iš konkurenčių „2014 m. ir 2015 m. išleistiems įrenginiams“, ar, kiek tai susiję su antra konstatuojamąja dalimi, kad jie paveikė Apple apsirūpinimo strategiją dėl „įrenginių, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m.“.

431    Pirma, dėl 2014 m. iPad įrenginių ieškovė iš pradžių teigia, kad ginčijamame sprendime nėra įrodymų, kad Apple svarstė naudoti Intel lustų rinkinius iPad įrenginiuose, kurie „faktiškai išleisti 2014 m. spalio mėn.“. Paskui Komisija kelis kartus nurodo iPad modelį, kurį Apple „[konfidencialu]“, vadinamąjį „[konfidencialu]“, bet neįrodė, kad atitinkami susitarimai paveikė Apple sprendimus dėl apsirūpinimo, kiek tai susiję su šiuo modeliu. Vis dėlto Apple niekada rimtai nesvarstė naudoti Intel lustų rinkinių šiam modeliui, veikiau ji suprato, kad negali naudoti Intel lustų rinkinių, o tai pratvirtina ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimo priede pateikta atskaita. Galiausiai būtent tai, kad Intel lustų rinkiniai neatitinka Apple techninių reikalavimų ir tvarkaraščio, paaiškina, kodėl jie nepasirinkti įmontuoti į 2014 m. iPad įrenginius.

432    Be to, ieškovė teigia, kad Komisijos tvirtinimas, kad ji žinojo apie įrenginius, dėl kurių Apple ketino apsirūpinti iš Intel, yra neteisingas. Ginčijamame sprendime taip pat nėra jokios tiekėjo „[konfidencialu]“ modeliui atrankos analizės ir neįrodytas pirmojo pereinamojo laikotarpio susitarimo pakeitimo ir sprendimo naudoti ieškovės lustų rinkinį „[konfidencialu]“ modeliui priežastinis ryšys.

433    Pirmiausia Komisija pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas dėl įrenginių, kurie „turėjo būti išleisti 2014 m.“, o ne „faktiškai išleistų“. Ieškovė puikiai žinojo, dėl kurių įrenginių Apple ketino apsirūpinti iš Intel. Taip pat Apple patvirtino, kad siekė apsirūpinimo įvairovės. Toliau dėl „[konfidencialu]“ modelio Komisija pabrėžia, kad ginčijamo sprendimo 428–435 konstatuojamosios dalys įrodo atitinkamų susitarimų poveikį. Be to, ieškovės ir Apple derybos dėl pirmojo pereinamojo laikotarpio susitarimo pakeitimo paveikė 2013 m. pradžioje Apple priimtą sprendimą pirkti. Bet kuriuo atveju pereinamojo laikotarpio susitarimo pakako paveikti Apple, kuri svarstė įtraukti Intel dėl dalies iPad įrenginių, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. Be to, ieškovės teiginys, kad Apple niekada rimtai nesvarstė naudoti Intel lustų rinkinius „[konfidencialu]“ modeliui, nepagrįstas. Galiausiai dėl ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimą priede pateiktos ataskaitos Komisija daro nuorodą į šiuo klausimu Apple pastabose dėl ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimą pateiktą atsakymą.

434    Be to, Komisija teigia, kad Apple nusprendė [konfidencialu] ir kad šį sprendimą paveikė derybos dėl pirmo pereinamojo laikotarpio susitarimo pakeitimo ir prarasti atitinkami mokėjimai pagal susitarimą dėl pereinamojo laikotarpio. Apple dokumentai įrodo, kad atitinkami mokėjimai realiai paveikė sprendimą pirkti LTE lustų rinkinius, skirtus „iPad įrenginiams, kuriuos ji ketino išleisti 2014 m.“.

435    Antra, dėl 2015 m. iPad ieškovė pažymi, kad Komisija nenurodo 2015 m. pavasarį ar rugsėjo ir lapkričio mėn. „išleistų“ iPad įrenginių, nei tų, kuriuos „numatyta išleisti 2015 m. pavasarį“, bet nurodo nenustatytą modelį, kuris „turėjo būti išleistas 2015 m. rudenį“. Siekiant pagrįsti teiginį, kad buvo rimtai svarstoma apie Intel lustų rinkinius, ginčijamame sprendime remiamasi vieninteliu Apple inžinieriaus elektroniniu laišku, kurį Komisija iškraipo. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, be kita ko, pateiktų faktiškai sprendimus pirkti lustų rinkinius priėmusių Apple darbuotojų, kad Intel lustų rinkinys iš tikrųjų buvo pasirinkimo variantas. Be to, bylos medžiagoje esantys duomenys įrodo, kad Intel lustų rinkiniai neatitiko Apple techninių reikalavimų ir tvarkaraščio.

436    Taip pat ieškovė teigia, kad atsiliepime į ieškinį Komisija pirmą kartą aiškino Apple vidaus dokumentus.

437    Dėl realaus atitinkamų mokėjimų poveikio lustų rinkinių pirkimui Komisija pažymi, kad Apple vidaus elektroniniai laiškai patvirtina Apple suinteresuotumą pirkti iš kito tiekėjo. Toliau ginčijamo sprendimo 436 konstatuojamojoje dalyje nurodytame Apple inžinieriaus elektroniniame laiške nėra netikrumo dėl Intel lustų rinkinio, o tai patvirtina kito Apple darbuotojo elektroninis laiškas. Galiausiai Komisija daro nuorodą į ginčijamo sprendimo 437 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyti Apple darbuotojo pareiškimas, pagal kurį perėjimas prie Intel lustų rinkinių komerciniu požiūriu laikomas nepriimtinu, turint omenyje atitinkamus mokėjimus, ir Apple pastabose dėl ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimą pateiktas pareiškimas. Taigi ieškovės argumentai dėl Intel lustų rinkinių tiekimo tvarkaraščio nereikšmingi ir bet kuriuo atveju klaidingi.

438    Be to, Komisija teigia, kad ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimą priede pateikta ataskaita grindžiama bandymais, atliktais dėl kitų gamintojų įrenginiuose naudojamų lustų rinkinių, taigi jos išvados nekelia nuostabos. Beje, ieškovė nepaaiškino, kodėl Komisijos pateiktas ginčijamo sprendimo 437 konstatuojamojoje dalyje nurodyto Apple darbuotojo elektroninio laiško aiškinimas netikslus, ir nekelia klausimo dėl atsiliepime į ieškinį nurodyto Apple pareiškimo. Be to, ieškovės argumentus paneigia per FTC procesą jos pačios pateikti įrodymai.

a)      Pirminės pastabos

439    Primintina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 392–394 punktų, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje siekiama įrodyti, kad, pasak Komisijos, Apple vidaus dokumentai ir paaiškinimai patvirtina, kad atitinkami mokėjimai realiai sumažino Apple paskatas pirkti iš ieškovės konkurenčių LTE lustų rinkinius, kiek tai konkrečiai susiję su jos tam tikrų įrenginių poreikiais. Kaip Komisija aiškiai patvirtino Bendrajame Teisme, įrodinėjamas su šiais įrenginiais susijusių atitinkamų mokėjimų „realus poveikis“.

440    Kitaip tariant, tuo punktu siekiama patvirtinti, kad atitinkami mokėjimai gali padaryti antikonkurencinį poveikį, įrodant jų realų poveikį, kiek tai susiję su tam tikrais įrenginiais.

441    Konkrečiai kalbant, dėl ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje pateiktoje Komisijos analizėje nurodytų Apple poreikių primintina, kad šiame poskirsnyje nagrinėjamas atitinkamų mokėjimų, susijusių tik su tam tikrų iPad modelių, „išleistų“ ar „kurie turėjo būti išleisti“ 2014 m. ir 2015 m., tam tikromis ne CDMA versijomis, tariamas realus poveikis. Tačiau tas poskirsnis nesusijęs su kitais iPad įrenginiais, „išleistais“ ar „kurie turėjo būti išleisti“ per nagrinėjamą laikotarpį.

442    Pirmiausia pažymėtina, kad toks konkretus atitinkamų mokėjimų tariamo realus poveikio įrodinėjimas, atsižvelgiant tik į tam tikras 2014 m. ir 2015 m. iPad modelių versijas, neištaiso to, kad Komisija neatsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes, bendrai įrodinėdama, kaip nustatyta išnagrinėjus trečiojo pagrindo trečios dalies pirmą prieštaravimą, kad per nagrinėjamą laikotarpį atitinkami mokėjimai galėjo padaryti antikonkurencinį poveikį, kiek tai susiję su visais Apple reikalingais LTE lustų rinkiniais, skirtais tiek iPhone, tiek iPad įrenginiams.

443    Kitaip tariant, net jeigu trečiojo ieškinio pagrindo trečios dalies antras ir trečias prieštaravimai būtų nepagrįsti, taigi ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje pateikta analizė nepaneigta, tas poskirsnis, atsižvelgiant į tai, kad jis apima tik tam tikrus 2014 m. ir 2015 m. iPad įrenginius, tinkamai nepagrįstų ginčijamame sprendime padarytos išvados dėl atitinkamų mokėjimų antikonkurencinio pobūdžio per visą nagrinėjamą laikotarpį, kiek tai susiję su visais Apple reikalingais LTE lustų rinkiniais, skirtais tiek iPhone, tiek iPad įrenginiams.

444    Taigi tik išsamumo tikslais šios bylos aplinkybėmis reikia išnagrinėti to punkto pagrįstumą, vadinasi tai, ar, kaip ginčija ieškovė, Komisija tinkamai įrodė, kad atitinkami mokėjimai padarė realų poveikį Apple paskatoms pirkti iš ieškovės konkurenčių, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytais iPad modeliais.

445    Šiuo atveju trečiojo pagrindo trečios dalies antras ir trečias prieštaravimai (kiekvienas jų) iš esmės apima po tris priekaištus: pirma, dėl ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje nagrinėjamų įrenginių nustatymo, antra, dėl įrodymų, į kuriuos Komisija atsižvelgė tame punkte, ir, trečia, dėl neatsižvelgimo į kitus reikšmingus duomenis.

446    Šios bylos aplinkybėmis pirmiausia reikia išnagrinėti pirmą priekaištą, paskui trečią priekaištą ir galiausiai antrą priekaištą, atsižvelgiant į šio sprendimo 357–359 punktuose primintą jurisprudenciją.

b)      Dėl pirmo priekaišto, susijusio su ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje nurodytais įrenginiais

447    Iš esmės ieškovė preliminariai tvirtina, kad Komisija tiksliai nenurodė, kokius įrenginius apima jos analizė. Šis prieštaravimas atitinka trečiojo pagrindo trečios dalies pirmą prieštaravimą, kurį pateikdama ieškovė nurodė, kad Komisijos argumentai netikslūs, nes nurodomi bendrai „įrenginiai“ ir klaidingai minimi „iPad [konfidencialu] kaip „[konfidencialu]“.

448    Pirmiausia šiuo klausimu primintina, kad ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnį sudaro keturi punktai: pirmame (11.4.2.1) pateikta Apple vidaus dokumentų ir paaiškinimų analizė, kurią atlikusi Komisija nusprendė, kad atitinkami mokėjimai realiai sumažino Apple paskatas pirkti iš ieškovės konkurenčių, o kituose trijuose (11.4.2.2, 11.4.2.3 ir 11.4.2.4) iš esmės tik atsakoma į ieškovės argumentus, kurie nesusiję su ta išvada (žr. ginčijamo sprendimo 423 konstatuojamąją dalį ir šio sprendimo 387 punktą).

449    Pirmiausia, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnio 1 punktu, apimančiu to sprendimo 424–439 konstatuojamąsias dalis, kaip matyti iš 424 konstatuojamosios dalies, juo siekiama įrodyti, kad atitinkami mokėjimai sumažino Apple paskatas pirkti iš ieškovės konkurenčių, visų pirma iš Intel, kurios lustų rinkinius Apple rimtai vertino dėl galimybės naudoti „2014 m. ir 2015 m. išleistuose įrenginiuose“.

450    Vis dėlto tame punkte Komisija rėmėsi nebe tokiais įrenginiais, o įrodymais, susijusiais su „ne CDMA iPad modeliais“ (ginčijamo sprendimo 425 konstatuojamoji dalis), „2014 m. išleidžiamomis ne CDMA iPad versijomis“ (ginčijamo sprendimo 426 konstatuojamoji dalis), „2014 m. mobiliaisiais įrenginiais“ (ginčijamo sprendimo 427 konstatuojamoji dalis), „[konfidencialu]“ ir „[konfidencialu]“ (ginčijamo sprendimo 428 konstatuojamoji dalis), „tam tikrais jos 2014 m. iPad“ ir „visais 2015 m. mobiliaisiais iPad“ (ginčijamo sprendimo 430 konstatuojamoji dalis), „2014 m. ir 2015 m. iPad modeliais“, taip pat „2015 m. iPhone modeliu“ (ginčijamo sprendimo 431 konstatuojamoji dalis), „[konfidencialu], iš pradžių numatytais išleisti 2014 m. pavasarį“ ir „galiausiai išleistais 2013 m. rudenį“ (ginčijamo sprendimo 433 konstatuojamoji dalis ir 558 išnaša), „2014 m. ir 2015 m. mobiliaisiais įrenginiais“ (ginčijamo sprendimo 435 konstatuojamoji dalis), „2015 m. rudens iPad modeliu“ (ginčijamo sprendimo 436 konstatuojamoji dalis), „iPad išleidimu <…> 2015 m.“ (ginčijamo sprendimo 437 konstatuojamoji dalis), „Apple ne CDMA lustų rinkinių poreikiais“ (ginčijamo sprendimo 438 konstatuojamoji dalis) ir „2015 m. įrenginio modeliais“, taip pat „2015 m. rudens mobiliųjų įrenginių asortimentu“ (ginčijamo sprendimo 439 konstatuojamoji dalis). Taigi reikia konstatuoti, kad Komisija nenuosekliai apibūdino su pateiktais įrodymais susijusius įrenginius ir laikotarpius.

451    Toliau ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnio 2 punkte ir 11.4.2 poskirsnio 3 punkte atsakoma į ieškovės argumentus, kuriais, pirma, ginčijamas Apple vidaus dokumentų ir paaiškinimų patikimumas ir, antra, teigiama, kad išimtinumo prašė Apple.

452    Taigi pirmesniame iš tų punktų Komisija nurodė tiek „2014 m. ir 2015 m. išleistus įrenginius“ (ginčijamo sprendimo 442 konstatuojamoji dalis), tiek „įrenginius, kurie turėjo būti išleisti 2014 m.“ (ginčijamo sprendimo 445 konstatuojamoji dalis), o viename sakinyje net „įrenginius, kurie turėjo būti išleisti 2015 m.“ ir „2015 m. išleistus įrenginius“ (ginčijamo sprendimo 446 konstatuojamoji dalis).

453    Galiausiai ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnio 4 punkte atsakydama į ieškovės argumentus, kad bet kuriuo atveju Apple būtų nusprendusi pirkti iš ieškovės dėl geresnės jos lustų rinkinių kokybės (ginčijamo sprendimo 423 konstatuojamoji dalis), Komisija nusprendė, kad atitinkami mokėjimai paveikė Apple apsirūpinimo strategiją dėl „įrenginių, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m.“ (ginčijamo sprendimo 451 konstatuojamoji dalis).

454    Nors šiame punkte Komisija nurodė „įrenginius, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m.“ (ginčijamo sprendimo 455 konstatuojamoji dalis) ir „iPad įrenginius, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m.“ (ginčijamo sprendimo 464 konstatuojamoji dalis), ji kelis kartus nurodė „2014 m. ir 2015 m. išleistus įrenginius“ (ginčijamo sprendimo 456–458, 462 ir 463 konstatuojamosios dalys), taip pat „2011 m. išleisto iPhone 4 CDMA versiją“ (ginčijamo sprendimo 460 konstatuojamoji dalis) ir „[konfidencialu]“ (ginčijamo sprendimo 465 konstatuojamoji dalis).

455    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje Komisija plėtojo ir nagrinėjo bendrus argumentus tai dėl visų „įrenginių“, tai dėl iPad, nenuosekliai nurodydama, kad jie, be kita ko, „[buvo] 2014 m. ir 2015 m.“, „išleisti 2014 m. ir 2015 m.“, arba „turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m.“, nepatikslindama šių formuluočių taikymo srities ir sąsajų.

456    Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 424 konstatuojamojoje dalyje pateikdama to sprendimo 11.4.2 poskirsnio 1 punkto išvadą Komisija nurodė įrenginius, „išleistus“ 2014 m. ir 2015 m., o to paties sprendimo 451 konstatuojamojoje dalyje pateikdama to sprendimo 11.4.2 poskirsnio 4 punkto išvadą Komisija nurodė įrenginius, kurie „turėjo būti išleisti“ 2014 m. ir 2015 m. Vis dėlto kiekviename iš šių punktų Komisija taip pat nurodė kitus įrenginius, kurie apibūdinti kitaip nei įrodinėjant.

457    Iš tiesų atsiliepime į ieškinį ir atsakyme dėl proceso organizavimo priemonių Komisija patikslino, kad ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje pateiktas atitinkamų mokėjimų realiai padaryto poveikio įrodinėjimas ne tik nesusijęs su iPhone mobiliaisiais telefonais, bet yra siejamas tik su tam tikrais iPad „ne CDMA“ modeliais, kurie „turėjo būti išleisti“ 2014 m. ir 2015 m., o ne iPad, kurie faktiškai buvo „išleisti“ 2014 m. ir 2015 m.; beje, Komisija apgailestauja dėl visų šio „apsirikimo rašant“ sukeltų nesklandumų.

458    Vis dėlto, priešingai, nei teigė Komisija, klaidingas įrenginių nurodymas įrodinėjant realų atitinkamų mokėjimų poveikį neturėtų būti laikomas paprastu „apsirikimu rašant“. Taigi, be kita ko, [konfidencialu] modelis, nurodytas pateikiant santrumpą „[konfidencialu]“, minimas ginčijamo sprendimo 433 ir 465 konstatuojamosiose dalyse, komerciniu požiūriu sutampa su vadinamuoju „[konfidencialu]“ modeliu, o šis modelis, kaip ginčijamame sprendime pabrėžia pati Komisija, buvo „išleistas“ 2013 m. rudenį. Kadangi tas modelis buvo „išleistas“ 2013 m., jis nereikšmingas tokiam įrodinėjimui, kaip pateiktas ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnio 1 punkte, kai nagrinėjamas realus atitinkamų mokėjimų poveikis 2014 m. ir 2015 m. „išleistiems“ modeliams.

459    Be to, primintina, kad SESV 263 straipsnyje numatyta teisėtumo kontrolė vykdoma dėl ginčijamo akto, o ne dėl atsakovo Sąjungos teisme pateiktų pareiškimų (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Orange Polska / Komisija, C‑123/16 P, EU:C:2018:590, 85 punktą).

460    Beje, dėl pastarojo aspekto Komisijos argumentas, kad ieškovė žinojo apie įrenginius, dėl kurių Apple ketino pirkti iš Intel, nereikšmingas, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 459 punkto, Bendrasis Teismas vykdo ginčijamo sprendimo turinio kontrolę. Šiuo atveju atsižvelgdama į ginčijamo sprendimo formuluotes ieškovė turėjo ginčyti Komisijos argumentus tiek dėl „išleistų“ įrenginių, tiek dėl tų, kurie „turėjo būti išleisti“ (šio sprendimo 430 punktas).

461    Galiausiai pažymėtina, kad ginčijamame sprendime nepateikta jokių patikslinimų šiuo klausimu, todėl Bendrasis Teismas neturi a posteriori nustatyti, su kokiais įrenginiais siejama kiekviena formuluotė, kurią Komisija pateikė kiekvienoje ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnio konstatuojamojoje dalyje.

462    Taigi reikia konstatuoti, kad įrodymai, kuriais rėmėsi Komisija, grįsdama ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnio išvadas, nenuoseklūs tiek vieni kitų atžvilgiu, tiek išvadų, kurios jais grindžiamos to sprendimo 11.4.2 poskirsnio 1 punkte, 11.4.2 poskirsnio 2 punkte ir 11.4.2 poskirsnio 4 punkte, atžvilgiu, ir tai, beje, paveikė to sprendimo 11.4.2 poskirsnio vidinį nuoseklumą.

463    Vadinasi, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje Komisijos pateiktame atitinkamų mokėjimų realiai padaryto antikonkurencinio poveikio, t. y. kad jie realiai sumažino Apple paskatas pirkti tam tikriems įrenginiams skirtus LTE lustų rinkinius iš konkuruojančių tiekėjų, vertinime grįsdama savo išvadas Komisija rėmėsi nenuosekliais įrodymais.

c)      Dėl trečio priekaišto, grindžiamo tuo, kad ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje įrodinėjant neatsižvelgta į tam tikrus reikšmingus įrodymus

464    Iš esmės ieškovė tvirtina, kad Apple nepasirinko Intel lustų rinkinių, nes jie netenkino šių įrenginių Apple techninių poreikių ir tvarkaraščio, o ne dėl atitinkamų mokėjimų, bet Komisija į tai neatsižvelgė.

465    Nors šiuo klausimu ginčijamas sprendimas jau turi trūkumų dėl nenuoseklumo, nurodytų pirmame priekaište (žr. šio sprendimo 463 punktą), papildomai reikia patikrinti, ar analizėje Komisija atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti. Šiuo tikslu reikia toliau nagrinėti darant prielaidą, kad, kaip atsiliepime į ieškinį ir per teismo posėdį nurodė Komisija, toje analizėje nurodyti įrenginiai yra 2014 m. „[konfidencialu]“ modelio (arba „[konfidencialu]“) „ne CDMA“ versijos ir 2015 m. „[konfidencialu]“ ir „[konfidencialu]“ modeliai (toliau – tariamai paveikti modeliai), ir tam nereikia papildomai nagrinėti klausimo, ar šie įrenginiai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti ginčijamame sprendime.

466    Pirmiausia pažymėtina, kad klausimas, ar ieškovės konkurenčių LTE lustų rinkiniai iš tikrųjų galėjo atitikti Apple techninius reikalavimus ir tvarkaraštį, kiek tai susiję su tariamai paveiktais modeliais, šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti nagrinėjant atitinkamų mokėjimų realiai padarytą poveikį Apple sprendimams dėl apsirūpinimo tariamai paveiktiems modeliams skirtais LTE lustų rinkiniais. Jeigu, kaip tvirtina ieškovė, Apple neturėjo tariamai paveiktiems modeliams skirtų ieškovės LTE lustų rinkinių techninės ar tvarkaraščio alternatyvos, tokia aplinkybė neišvengiamai paveikė sprendimus dėl šiems modeliams skirto apsirūpinimo, taigi, ir galimą atitinkamų mokėjimų poveikį tokiems sprendimams.

467    Ieškovės pateikti įrodymai kelia abejonių šiuo klausimu.

468    Pirma, dėl tariamai paveikto modelio, kuris „turėjo būti išleistas“ 2014 m., nurodyto pateikiant santrumpą „[konfidencialu]“, kaip pabrėžia ieškovė, iš vykstant teisminiams ginčams pateiktų duomenų matyti, kad Intel lustų rinkinio ([konfidencialu]), kurį Apple svarstė galimai naudoti „[konfidencialu]“ modeliui, plėtojimas buvo [konfidencialu].

469    Konkrečiai kalbant, [konfidencialu] Apple vidaus pristatyme, Komisijos minėtame ginčijamo sprendimo 464 konstatuojamosios dalies 612 išnašoje, nurodyta [konfidencialu].

470    Šias išvadas patvirtina 2019 m. liepos 26 d. papildomi įrodymai. [Konfidencialu] Apple vidaus elektroniniame laiške dėl [konfidencialu] lustų rinkinio naudojimo iPad,  numatyto [konfidencialu], t. y. „[konfidencialu]“ modeliui, nurodoma, kad [konfidencialu] ir [konfidencialu]. Iš kito [konfidencialu] Apple vidaus elektroninio laiško matyti, kad šis lustų rinkinys buvo [konfidencialu], jeigu [konfidencialu].

471    Beje, kadangi 2014 m. Apple ketino išleisti kitus nei „[konfidencialu]“ iPad modelius, pažymėtina, kad bet kuriuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės konkurenčių lustų rinkiniai neatitiko Apple techninių reikalavimų ir tvarkaraščio. Taigi iš prie [konfidencialu] Apple vidaus elektroninio laiško pridėtos lentelės, pavadintos [konfidencialu], dėl 2014 m. matyti, kad ieškovės konkurenčių, visų pirma Intel, lustų rinkiniai nevisiškai atitiko Apple techninius poreikius ir tvarkaraštį, kaip matyti iš [konfidencialu].

472    Konkrečiai kalbant, kaip, beje, atsakyme dėl proceso organizavimo priemonių patvirtino Komisija, Intel lustų rinkinys, kurį buvo svarstoma panaudoti „[konfidencialu]“ [konfidencialu] modeliui, „iš dalies“ atitiko „Apple poreikius“, nes trūkstama savybė buvo susijusi su technologijos [konfidencialu] nebuvimu. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad [konfidencialu] Apple vidaus elektroniniame laiške, kurio dalykas buvo [konfidencialu], iš esmės nurodyta, kad [konfidencialu], kad vis dėlto [konfidencialu] ir kad šiame naujame kontekste [konfidencialu]. Šiuo požiūriu [konfidencialu] Apple vidaus elektroniniame laiške nurodyta [konfidencialu]. Be to, tos technologijos svarbos kitiems iPad įrenginiams, kuriuos Apple numatė išleisti 2014 m., nepaneigia Komisijos argumentai dėl Apple darbuotojų pareiškimų apie „[konfidencialu]“ modelį ar dėl situacijos, kai ta technologija nebuvo svarbi, nes tokie argumentai nereikšmingi.

473    Antra, dėl tariamai paveiktų modelių, kurie „turėjo būti išleisti“ 2015 m., kaip pabrėžia ieškovė, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės konkurenčių lustų rinkiniai, visų pirma Intel lustų rinkiniai, kuriuos Apple svarstė galimai naudoti 2015 m. numatytiems išleisti iPad įrenginiams, neatitiko Apple techninių reikalavimų ir tvarkaraščio.

474    Pirma, ieškovė nurodė prie [konfidencialu] Apple vidaus elektroninio laiško pridėtą lentelę, pavadintą [konfidencialu], dėl 2015 m. Iš šios lentelės matyti, kad Intel lustų rinkiniai ne visai atitiko Apple techninius poreikius ir tvarkaraštį, kaip matyti iš [konfidencialu].

475    Antra, pažymėtina, kad 2014 m. vasario 18 d. Apple vidaus elektroniniuose laiškuose, siųstuose po ginčijamo sprendimo 436 konstatuojamojoje dalyje nurodyto Apple vidaus laiško, kurio turinys atskleistas 2019 m. liepos 26 d. papildomuose įrodymuose, Apple inžinieriai nurodė, kad Intel lustų rinkinys, kurį buvo svarstoma panaudoti 2015 m. rudenį numatomame išleisti iPad, „ne visai“ prilygo ieškovės lustų rinkinio funkcijoms. Taigi pažymėtina, kad šie du inžinieriai patikslino, jog šį skirtumą lėmė tai, kad Intel lustų rinkinyje nebuvo [konfidencialu] technologijos, laikomos [konfidencialu] technologija.

476    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kelios faktinės aplinkybės, apie kurias Komisija žinojo, kurias, beje, patvirtino vykstant teisminiams ginčams pateikti duomenys, kelia abejonių dėl to, ar Intel, o gal net kitų ieškovės konkurenčių lustų rinkiniai, galėjo atitikti Apple techninius poreikius ir tvarkaraštį, kiek tai susiję su tariamai paveiktais modeliais ir prireikus kitais iPad modeliais, kuriuos Apple ketino išleisti per tą patį laikotarpį.

477    Komisija negalėjo pagrįstai padaryti išvados, kad atitinkami mokėjimai realiai sumažino Apple paskatas pirkti iš konkuruojančių LTE lustų rinkinių tiekėjų, neatsižvelgdama į tai, kad Apple neturėjo ieškovės lustų rinkinių techninės ar tvarkaraščio alternatyvos, kiek tai susiję su tariamai paveiktiems modeliams skirtais poreikiais.

478    Iš tiesų ginčijamo sprendimo 464 konstatuojamojoje dalyje Komisija tvirtino, kad Apple svarstė naudoti Intel lustų rinkinius „iPad įrenginiams, kurie turėjo būti išleisti 2014 m. ir 2015 m., atsižvelgdama į visus parametrus, o ne vien į techninius privalumus, įskaitant specifinius šių modelių techninius reikalavimus“, taigi nusprendė, kad Intel nebuvo mažiau patraukli nei ieškovė, bent kiek tai susiję su tais modeliais. Vis dėlto iš formuluotės negalima nustatyti šio Komisijos teiginio taikymo srities, be kita ko, dėl tų „techninių privalumų“.

479    Be to, net jeigu tas teiginys turėtų būti suprantamas taip, kad, anot Komisijos, Intel LTE lustų rinkiniai buvo tikėtina alternatyva tariamai paveiktiems modeliams, įskaitant techniniu požiūriu ir dėl tvarkaraščio, pažymėtina, kad grįsdama tą vertinimą to sprendimo 464 konstatuojamosios dalies 612 išnašoje Komisija tik kaip pavyzdį nurodė tris Apple vidaus dokumentus, iš kurių negalima daryti išvados, kad Intel lustų rinkiniai atitiko Apple techninius reikalavimus ar tvarkaraštį dėl tariamai paveiktų modelių. Pirmas dokumentas, kuriuo Komisija remiasi, nurodydama tik jo titulinį puslapį, yra Apple [konfidencialu] pristatymas, kuriame veikiau nurodyta Intel lustų rinkinių [konfidencialu] (šiuo klausimu taip pat žr. šio sprendimo 469 punktą); antras dokumentas yra 2012 m. spalio mėn. Apple vidaus elektroninis laiškas, taip pat minimas ginčijamo sprendimo 433 konstatuojamojoje dalyje, kuriame išties nurodyta, kad Intel būtų buvęs „geras planas“ „[konfidencialu]“ modeliui, bet jame nieko nenurodyta apie galimybę įgyvendinti tokį „planą“ pagal tvarkaraštį; trečias dokumentas yra 2012 m. birželio mėn. Apple vidaus elektroninis laiškas, taip pat minimas ginčijamo sprendimo 428 konstatuojamojoje dalyje, kuriame nurodytas Intel pasiūlymas, netenkinęs dėl kainos. Taigi šie trys dokumentai ne tik nepatvirtina Komisijos teiginio, kad Intel nebuvo mažiau patraukli nei ieškovė, kiek tai susiję su tariamai paveiktais modeliais, bet šis teiginys neleidžia daryti ir išvados, kad Apple iš tikrųjų galėjo įsigyti iš ieškovės konkurenčių tariamai paveiktiems įrenginiams reikiamą kiekį, turint omenyje jos techninius reikalavimus ir tvarkaraštį.

480    Taigi reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje Komisija iš tikrųjų visiškai neišnagrinėjo, ar buvo konkuruojančių LTE lustų rinkinių tiekėjų, iš kurių Apple galėjo įsigyti tariamai paveiktiems įrenginiams reikiamą kiekį, turint omenyje jos techninius reikalavimus, įskaitant tvarkaraštį.

481    Vadinasi, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje Komisija pateikė atitinkamų mokėjimų realiai padaryto antikonkurencinio poveikio, t. y. kad sumažėjo Apple paskatos pirkti iš konkuruojančių LTE lustų rinkinių tiekėjų, kiek tai susiję su tariamai paveiktais modeliais, vertinimą, neatsižvelgusi į visas reikšmingas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgta.

d)      Dėl antrojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje įrodinėjant atsižvelgta į tam tikrus įrodymus

482    Ieškovė iš esmės tvirtina, kad Komisija nepateikė įrodymų, jog, kiek tai susiję su jos analizėje nurodytais įrenginiais, dėl atitinkamų mokėjimų sumažėjo Apple paskatos pirkti iš jos konkurenčių.

483    Nors šiuo klausimu ginčijamas sprendimas jau turi trūkumų dėl nuoseklumo, nurodytų pirmame priekaište (žr. šio sprendimo 463 punktą), ir trūkumų dėl to, kad neatsižvelgta į visas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodytų trečiame priekaište (žr. šio sprendimo 481 punktą), taip pat papildomai reikia išnagrinėti, ar Komisijos pateikti įrodymai pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas dėl tariamai paveiktų modelių.

484    Viena vertus, pažymėtina, kad, išskyrus „[konfidencialu]“ modelį, nė vienas iš tariamai paveiktų modelių aiškiai nenurodytas ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje. Iš to poskirsnio matyti, kad Komisija konkrečiai neįrodinėjo dėl kiekvieno paveikto modelio, ji įrodinėjo bendrai dėl visų „išleistų“ iPad įrenginių arba kurie „turėjo būti išleisti“ 2014 m. ir 2015 m., kartais net nagrinėjo tuos dvejus metus kartu.

485    Kita vertus, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje Komisija iš esmės rėmėsi Apple pateiktais įrodymais, nes šio sprendimo 11.4.2 poskirsnio 1 punktas grindžiamas tik Apple atsakymu į [konfidencialu] prašyme pateikti informacijos [konfidencialu] užduotą klausimą ir to atsakymo priede pateiktais Apple vidaus dokumentais.

486    Iš pradžių dėl atitinkamo modelio, kuris „turėjo būti išleistas“ 2014 m., t. y. anot Komisijos, modelio, nurodyto pateikiant santrumpą „[konfidencialu]“ (arba „[konfidencialu]“), kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir kaip atsiliepime į ieškinį paaiškino Komisija, tariamas atitinkamų mokėjimų poveikis Apple sprendimui pirkti LTE lustų rinkinius įrodinėjamas ginčijamo sprendimo 428–435 konstatuojamosiose dalyse.

487    Pirma, šiuo klausimu pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 425–433 konstatuojamosiose dalyse Komisija iš esmės akcentavo įrodymus, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad prieš pasirašydama pirmą pereinamojo laikotarpio susitarimo pakeitimą Apple ketino pirkti iš ieškovės konkurenčių tariamai paveiktiems modeliams reikiamą kiekį ir kad tai Apple galėjo dominti ekonominiu požiūriu, nes „galimybė sutaupyti per ilgą laikotarpį nusvėrė mokėjimus pagal susitarimą dėl pereinamojo laikotarpio“.

488    Taigi, nors iš ginčijamo sprendimo 425–433 konstatuojamosiose dalyse pateiktų vertinimų išties matyti, kad Apple atsižvelgė į mokėjimų pagal pereinamojo laikotarpio susitarimą buvimą, jose nenurodyta, kad dėl atitinkamų mokėjimų pagal pereinamojo laikotarpio susitarimą iš tikrųjų sumažėjo Apple paskatos pirkti iš ieškovės konkurenčių, kiek tai susiję su tariamai paveiktais modeliais, visų pirma „[konfidencialu]“ modeliu.

489    Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 434 ir 435 konstatuojamųjų dalių, Komisija nustatė, kad pirmas pereinamojo laikotarpio susitarimo pakeitimas rodo, jog Apple nebesvarstė dėl konkuruojančių tiekėjų, kiek tai susiję su tariamai paveiktais modeliais, kuriuos ketino išleisti 2014 m. ir 2015 m.

490    Vadinasi, priešingai, nei teigė Komisija, iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad vien susitarimas dėl pereinamojo laikotarpio realiai sumažino Apple paskatas pirkti iš ieškovės konkurenčių, kiek tai susiję su tariamai paveiktais modeliais.

491    Antra, pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 435 konstatuojamojoje dalyje pateiktas vertinimas, pagal kurį „dėl pirmojo pereinamojo laikotarpio susitarimo pakeitimo Apple visiškai nebesvarstė apie kitus nei ieškovė lustų rinkinių tiekėjus 2014 m. ir 2015 m. mobiliesiems įrenginiams“, grindžiamas tik Apple atsakyme į [konfidencialu] prašyme pateikti informacijos [konfidencialu] pateiktą klausimą esančiu pareiškimu.

492    Reikia konstatuoti, kad šis atsakymas nesusijęs su „[konfidencialu]“ (ar „[konfidencialu]“) modeliu, kuris, anot Komisijos, yra vienintelis tariamai paveiktas 2014 m. modelis, nurodytas ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje. Kiek tai susiję su 2014 m. ne CDMA modeliais, tame atsakyme nurodyti tik [konfidencialu] modeliai. Be to, ginčijamo sprendimo 435 konstatuojamojoje dalyje pakartotas Apple pareiškimas yra jos atsakymo dalyje dėl pastarųjų dviejų modelių. Taigi matyti, kad tas pareiškimas nereikšmingas ginčijamame sprendime įrodinėjant dėl „[konfidencialu]“ modelio.

493    Trečia, pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnio 4 punkte esančioje 465 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė [konfidencialu] ir šiuo tikslu rėmėsi dviem Apple pareiškimais, pateiktais jos pastabų dėl ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimą 52 punkto trečioje įtraukoje.

494    Vis dėlto, kaip teisingai pabrėžia ieškovė, šiuose pareiškimuose nenurodyta, kad dėl atitinkamų mokėjimų [konfidencialu]. Konkrečiai kalbant, tuose pareiškimuose nėra jokių duomenų apie priežastis, dėl kurių [konfidencialu]. Kadangi ginčijamame sprendime Komisija nepateikė patikimų įrodymų, Bendrasis Teismas neturi nustatyti priežasčių, dėl kurių [konfidencialu].

495    Toliau dėl tariamai paveiktų modelių, kuriuos Apple ketino išleisti 2015 m., t. y. anot Komisijos, „[konfidencialu]“ ir „[konfidencialu]“ modelių, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir kaip Komisija paaiškino atsiliepime į ieškinį, tariamas atitinkamų mokėjimų poveikis įrodinėjamas remiantis ginčijamo sprendimo 436 ir 437 konstatuojamosiose dalyse pateiktais įrodymais.

496    Iš pradžių atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sprendimo 435 konstatuojamojoje dalyje pakartotas Apple pareiškimas siejamas apskritai su „2014 m. ir 2015 m. mobiliaisiais įrenginiais“, pakanka priminti, kad jis pateiktas dėl tam tikrų kitų nei „[konfidencialu]“ 2014 m. iPad modelių (šio sprendimo 492 punktas). Taigi taip pat neįrodyta, kad tas pareiškimas reikšmingas ir dėl tariamai paveiktų 2015 m. modelių.

497    Pirma, ginčijamo sprendimo 436 konstatuojamojoje dalyje Komisija rėmėsi Apple vidaus dokumentu, kuriame pateikti 2014 m. vasario 18 d. siųsti vidaus elektroniniai laiškai ir nurodyta, kad Apple inžinierius siūlė naudoti Intel lustų rinkinį „2015 m. rudens“ iPad modeliui, nes jo „funkcijos lygiavertės“ ieškovės lustų rinkinio funkcijoms.

498    Viena vertus, nei ginčijamo sprendimo 436 konstatuojamojoje dalyje, nei tuose siųstuose vidaus elektroniniuose laiškuose tiksliai nenurodytas iPad modelis, kurį Apple ketino išleisti 2015 m. ir su kuriuo siejamas Apple inžinieriaus teiginys. Kita vertus, su 2019 m. liepos 26 d. papildomais įrodymais ieškovė pateikė kitus tos pačios dienos Apple vidaus elektroninius laiškus; iš jų matyti, kad ginčijamo sprendimo 436 konstatuojamojoje dalyje pakartotą Apple darbuotojo teiginį iš tikrųjų paneigė Apple inžinierių grupės atsakingas asmuo. Atsakyme jis nurodė, kad Intel lustų rinkinio „funkcijos buvo ne visai lygiavertės“ ieškovės lustų rinkinio funkcijoms; beje, šiame vidaus elektroniniame laiške anglų kalbos neiginys „not“ buvo parašytas didžiosiomis raidėmis. Be to, pastarąjį vertinimą patvirtino kitas Apple darbuotojas vykstant šiam susirašinėjimui atsiųstame elektroniniame laiške.

499    Taigi šios aplinkybės paneigia ginčijamo sprendimo 436 konstatuojamojoje dalyje pateikto vertinimo pagrįstumą, nes jis grindžiamas vieninteliu Apple vidaus elektroniniu laišku, paneigtu kitais dviem elektroniniais laiškais.

500    Antra, ginčijamo sprendimo 437 konstatuojamojoje dalyje Komisija remiasi 2014 m. vasario 20 d. siųstais Apple vidaus elektroniniais laiškais; juose pateiktas atsakymas į ginčijamo sprendimo 436 konstatuojamojoje dalyje nurodytą vidaus elektroninį laišką ir, pirma, Apple darbuotojas pažymi, kad kitas darbuotojas turi „tam tikrų rūpesčių dėl su tvarkaraščiu susijusių komercinių sankcijų“ dėl iPad, kuriame integruotas kito tiekėjo lustų rinkinys, išleidimo, ir, antra, pastarasis darbuotojas patvirtina, kad toks išleidimas „komerciniu požiūriu nepriimtinas“.

501    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šiuose elektroniniuose laiškuose ir ginčijamo sprendimo 437 konstatuojamojoje dalyje tiksliai nenurodyta jokio iPad modelio ar atitinkamų mokėjimų ir susitarimų. Taigi negalima daryti neabejotinos išvados, kad šie vidaus elektroniniai laiškai susiję su atitinkamų mokėjimų netekimu ar padengimu.

502    Be to, kadangi atsiliepime į ieškinį Komisija, susiedama tuos vidaus elektroninius laiškus su atitinkamais mokėjimais, rėmėsi Apple pareiškimu, pateiktu pastabose dėl ieškovės atsakymo į prieštaravimo pareiškimą, reikia konstatuoti, kad tas pareiškimas nenurodytas ginčijamo sprendimo 437 konstatuojamojoje dalyje, be to, nesusijęs su toje konstatuojamojoje dalyje minimais vidaus elektroniniais laiškais.

503    Trečia, ginčijamo sprendimo 438 konstatuojamojoje dalyje Komisija rėmėsi 2014 m. sausio 29 d. Apple pirkimo grupės ekonomine analize dėl tiekėjo pakeitimo ne CDMA lustų rinkinių poreikiams patenkinti 2015 m. ekonominio poveikio, Apple pateikta atsakyme į [konfidencialu] prašyme pateikti informacijos [konfidencialu] užduotą klausimą.

504    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, kaip Apple paaiškina atsakyme į [konfidencialu] prašyme pateikti informacijos [konfidencialu] užduotą klausimą, ta ekonomine analize „Apple administracija nesirėmė nė viename sprendime dėl pirkimo“; taigi net neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių Apple administracija nesirėmė tokia analize, ir Bendrasis Teismas neturi to nustatyti, iš jos negalima daryti jokios išvados dėl poveikio, kurį atitinkami mokėjimai galėjo realiai padaryti Apple sprendimams dėl apsirūpinimo LTE lustų rinkiniais.

505    Vadinasi, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje bendroje analizėje painiodama modelius ir metus Komisija rėmėsi nereikšmingais įrodymais, kuriuos paneigia kiti įrodymai arba kurie nepagrindžia išvadų dėl tariamai paveiktų modelių, taigi nepatvirtina, kad dėl atitinkamų mokėjimų realiai sumažėjo Apple paskatos iš ieškovės konkurenčių įsigyti tiems modeliams skirtų LTE lustų rinkinių.

506    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, viena vertus, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnis nepašalina išnagrinėjus trečiojo ieškinio pagrindo trečios dalies pirmą prieštaravimą konstatuoto pažeidimo (šio sprendimo 442 ir 443 punktai) ir, kita vertus, bet kuriuo atveju ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje Komisija neišplėtojo analizės, pagrindžiančios išvadą, kad dėl atitinkamų mokėjimų realiai sumažėjo Apple paskatos iš ieškovės konkurenčių įsigyti LTE lustų rinkinius, skirtus tariamai paveiktiems ne CDMA iPad modeliams, kuriuos Apple ketino išleisti 2014 m. ir 2015 m.

507    Komisija padarė tokią išvadą po svarstymų, pirma, kurių išvados grindžiamos nenuosekliais įrodymais (šio sprendimo 463 punktas), antra, papildomai, kuriuose neatsižvelgta į visas šiuo tikslu reikšmingas faktines aplinkybes (šio sprendimo 481 punktas), ir, trečia, taip pat papildomai, kuriuose remtasi padarytų išvadų nepagrindžiančiais duomenimis (šio sprendimo 505 punktas).

508    Taigi Komisijos išvada, kad atitinkami mokėjimai realiai padarė antikonkurencinį poveikį, patvirtinantį, kad jie gali daryti tokį poveikį, yra neteisėta.

509    Be to, dėl tų pačių priežasčių ir, priešingai, nei teigė Komisija, ginčijamo sprendimo 11.4.2 poskirsnyje pateikti svarstymai subsidiariai neįrodo ir to, kad atitinkami mokėjimai galėjo padaryti antikonkurencinį poveikį, kiek tai susiję su tariamai paveiktais modeliais. Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad taip yra, primintina, kad ginčijamame sprendime taikyta žalos teorija apima ne atitinkamų mokėjimų galėjimą daryti antikonkurencinį poveikį tik tariamai paveiktiems modeliams skirtiems Apple poreikiams, bet visiems tiek iPhone, tiek iPad skirtiems Apple poreikiams per nagrinėjamą laikotarpį (žr. šio sprendimo 420, 442 ir 443 punktus).

510    Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ieškinio trečiojo pagrindo trečios dalies antras ir trečias prieštaravimai yra pagrįsti.

4.      Išvada

511    Išnagrinėjus ieškinio trečiojo pagrindo trečios dalies pirmą, antrą ir trečią prieštaravimus matyti, kad atitinkamų mokėjimų kvalifikavimas kaip piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi yra neteisėtas, nes, pirma, nagrinėjant, ar atitinkami mokėjimai gali padaryti antikonkurencinį poveikį, remtasi analize, atlikta neatsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes, ir, antra, nagrinėjant atitinkamų mokėjimų realiai padarytą poveikį remtasi analize, kuri nepagrindžia Komisijos padarytos išvados, ir tam nereikia nagrinėti kitų šios dalies prieštaravimų.

512    Remiantis šiais motyvais ir atsižvelgiant į išnagrinėjus trečiojo pagrindo trečią dalį konstatuotus pažeidimus reikia pripažinti, kad ieškinio trečiojo pagrindo trečia dalis pagrįsta, taigi, taip pat remiantis šiuo pagrindu, panaikinti ginčijamą sprendimą, ir nereikia priimti sprendimo dėl kitų ieškovės nurodytų dalių.

D.      Bendra išvada

513    Kadangi ieškinio pirmasis pagrindas (jo pirma ir trečia dalys) ir ieškinio trečiasis pagrindas (jo trečia dalis) pripažinti pagrįstais, reikia panaikinti ginčijamą sprendimą ir nereikia priimti sprendimo dėl kitų ieškinio pagrindų, ieškovės pateiktų prašymų taikyti proceso organizavimo priemones ar pasirengimo nagrinėti bylą priemones, nes šių prašymų apimtis viršija Bendrojo Teismo skirtas ar nurodytas taikyti priemones, taip pat kitų įrodymų nei 2019 m. liepos 26 d. papildomi įrodymai.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

514    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

515    Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2018 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą C(2018) 240 final byloje pagal SESV 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį (byla AT.40220 – Qualcomm (mokėjimai už išimtinumą)).

2.      Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Marcoulli

Frimodt Nielsen

Schwarcz

Iliopoulos

 

      Norkus

Paskelbta 2022 m. birželio 15 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai


Turinys



*      Proceso kalba: anglų.


1      Neskelbiami konfidencialūs duomenys.