BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija)
SPRENDIMAS
2011 m. gruodžio 15 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dėl kartelio pradėtos procedūros administracinę bylą sudarančių dokumentų sąrašas – Atsisakymas leisti susipažinti – Su trečiojo asmens komercinių interesų apsauga susijusi išimtis – Su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga susijusi išimtis“
Byloje T‑437/08
CDC Hydrogene Peroxide Cartel Damage Claims (CDC Hydrogene Peroxide), įsteigta Briuselyje (Belgija), iš pradžių atstovaujama advokato R. Wirtz, vėliau advokatų R. Wirtz ir S. Echement, ir galiausiai advokatų T. Funke, A. Kirschstein ir D. Stein,
ieškovė,
palaikoma
Švedijos Karalystės, atstovaujamos A. Falk, K. Petkovska ir S. Johannesson,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą P. Costa de Oliveira, A. Antoniadis ir O. Weber, vėliau A. Bouquet, P. Costa de Oliveira ir A. Antoniadis,
atsakovę,
palaikomą
Evonik Degussa GmbH, įsteigtos Esene (Vokietija), iš pradžių atstovaujamos advokato C. Steinle, vėliau – advokatų C. Steinle ir M. Holm‑Hadulla,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos sprendimą SG.E3/MM/psi D (2008) 6658 neleisti susipažinti su visu procedūros COMP/F/38.620 – Vandenilio peroksidas ir perboratas – bylą sudarančių dokumentų sąrašu,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude,
posėdžio sekretorė T. Weiler, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. birželio 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė CDC Hydrogene Peroxide Cartel Damage Claims (toliau – CDC Hydrogene Peroxide) yra akcinė bendrovė, kuri gina įmonių, dalyvavusių kartelyje, už kurį 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimu 2006/903/EB dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE 53 straipsnį (byla COMP/F/C.38.620 – vandenilio peroksidas ir perboratas) (toliau – Vandenilio peroksido sprendimas) skirta bauda, interesus ir teisminiu ar neteisminiu keliu išieško jų naudai skolas.
2 Šiame sprendime Europos Bendrijų Komisija nusprendė, kad devynios įmonės dalyvavo vandenilio peroksido rinkos kartelyje keisdamosi informacija apie pardavimo kainas ir kiekius, derino kainas ir gamybos pajėgumų mažinimą bei įdiegė šių susitarimų įgyvendinimo priežiūros mechanizmą. Dėl to Komisija įmonėms šio kartelio dalyvėms skyrė iš viso 388 milijonus eurų baudų.
3 2008 m. kovo 14 d. ieškovė, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 2 straipsnio 1 dalimi ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paprašė Komisijos leisti susipažinti su vandenilio peroksido procedūros bylą sudarančių dokumentų sąrašu (toliau – dokumentų sąrašas).
4 2008 m. balandžio 11 d. Komisija atmetė prašymą leisti susipažinti su dokumentų sąrašu, nes jis nėra dokumentas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punktą.
5 2008 m. balandžio 15 d. ieškovė nusiuntė Komisijai laišką, kuriame išdėstė argumentus, kodėl dokumentų sąrašas laikytinas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punktą. 2008 m. balandžio 16 d. Komisija nurodė, kad ji šį laišką vertina kaip pradinės paraiškos papildymą, o ne kaip kartotinę paraišką.
6 2008 m. gegužės 6 d. Komisija atmetė šią paraišką tuo pagrindu, kad atskleidus dokumentų sąrašą nukentėtų tyrimo tikslų apsauga, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje, juridinių asmenų komercinių interesų apsauga, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, ir būtų rimtai pakenkta institucijos sprendimų priėmimo procesui, numatytam Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje įtraukoje.
7 2008 m. gegužės 20 d. ieškovė pateikė kartotinę paraišką.
8 2008 m. birželio 13 d. Komisija pratęsė terminą sprendimui dėl ieškovės paraiškos priimti penkiolika darbo dienų. 2008 m. liepos 3 d. Komisija informavo ieškovę, kad jos paraiškos neįmanoma išnagrinėti per papildomą terminą.
9 2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisija priėmė sprendimą atmesti kartotinę ieškovės paraišką remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukomis (toliau – ginčijamas sprendimas), bet pateikė ieškovei nekonfidencialią dokumentų sąrašo versiją.
Procesas ir šalių reikalavimai
10 2008 m. spalio 6 d. teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
11 2009 m. sausio 15 d. Švedijos Karalystė pateikė prašymą leisti įstoti į bylą ieškovės pusėje. 2009 m. sausio 24 d. Evonik Degussa GmbH pateikė prašymą leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje.
12 2009 m. kovo 18 d. nutartimis antrosios kolegijos pirmininkas patenkino šiuos prašymus leisti įstoti į bylą.
13 Atitinkamai 2009 m. gegužės 27 ir birželio 5 d. Švedijos Karalystė ir Evonik Degussa pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimus.
14 Išklausęs šalis antrosios kolegijos primininkas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimis sustabdė bylos nagrinėjimą iki teismas priims sprendimą, kuriuo bus užbaigta byla T‑399/07, Basell Polyolefine prieš Komisiją. Procesą toje byloje užbaigus 2011 m. sausio 25 d. nutartimi dėl bylos išbraukimo iš registro, nuo tos datos atnaujintas procesas šioje byloje.
15 Pakeitus teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į ketvirtąją kolegiją, todėl ši byla perskirta šiai kolegijai.
16 Ieškovė, palaikoma Švedijos Karalystės, teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
17 Komisija, palaikoma Evon Degussa, teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
18 2009 m. kovo 16 d. ieškovė kreipėsi į Landgericht Dortmund (Dortmundo apygardos teismas, Vokietija) su ieškiniu, nukreiptu prieš kelias bendroves vandenilio peroksido gavėjas arba jų teisių perėmėjus, įskaitant į bylą įstojusią šalį Evonik Degussa.
19 2009 m. rudenį ieškovė, sudariusi taikos sutartį su Evonik Degussa, atsisakė Landgericht Dortmund nagrinėjamo ieškinio, kiek jis buvo nukreiptas prieš šią bendrovę. Šio ieškinio dalis, nukreipta prieš kitas bendroves, dar neišnagrinėta.
20 2011 m. vasario 2 d. laiške Bendrajam Teismui Komisija nurodė, kad gali būti, jog dėl su Evonik Degusia sudarytos taikos sutarties, pagal kurią ieškovė atsisakė dalies Landgericht Dortmund teisme nagrinėto ieškinio, ieškovei jau žinoma informacija, kurią ji tikėjosi gauti susipažindama su dokumentų sąrašu, ir kuri leidžia jai identifikuoti konkrečius vandenilio peroksido sprendimo priėmimo procedūros bylą sudarančius dokumentus, kuriuos ji gali prašyti atskleisti kreipdamasi į Komisiją arba nacionalinius teismus. Todėl Komisija pasiūlė Bendrajam Teismui paprašyti ieškovės paaiškinti savo poziciją dėl jos suinteresuotumo tęsti šį ginčą.
21 Ieškovė į tokį prašymą atsakė, kad net sudariusi taikos sutartį su Evonik Degusia, ji vis dar neturi visų dokumentų, kurių jai reikia nacionalinių teismų nagrinėjamose bylose dėl nuostolių atlyginimo. Nei Landgericht Dortmund nagrinėjant bylą, nei pagal su Evonik Degussa sudarytą taikos sutartį ji neturėjo galimybės susipažinti su dokumentų sąrašu ir nesutrumpinta vandenilio peroksido sprendimo redakcija. Taigi, ji mano vis dar turinti suinteresuotumą, kad šio ginčo nagrinėjimas būtų tęsiamas.
22 Evonik Degussa patvirtino sudariusi taikos sutartį, tačiau pabrėžė, kad ieškovei neatskleidė dokumentų sąrašo ar nesutrumpintos vandenilio peroksido sprendimo redakcijos.
23 Todėl ieškovė vis dar turi suinteresuotumą, kad šio ginčo nagrinėjimas būtų tęsiamas.
Dėl esmės
24 Pagrįsdama savo ieškinį dėl panaikinimo ieškovė nurodo keturis pagrindus: pirma, pagrindinių Reglamento Nr. 1049/2001 principų pažeidimą, antra, principo, kad dėl Europos Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimo patirti nuostoliai turi būti atlyginti, pažeidimą, trečia, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimą ir, ketvirta, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos pažeidimą.
25 Pirmiausia reikia priminti, kad pirmaisiais dviem pagrindais ieškovė abstrakčiai nurodo, jog Komisija pažeidė teisės principus, tačiau nepagrindžia šių kaltinimų konkrečiomis teisės normomis arba konkrečiais ginčijamo sprendimo motyvais. Savaime suprantama, kad taikant trečiajame ir ketvirtajame pagrinduose nurodytas konkrečias teisės normas reikia atsižvelgti į bendresnius principus, kuriuos ieškovė mini pirmajame ir antrajame pagrinduose. Taigi reikia tiesiog nagrinėti trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus, o prireikus atsižvelgti į pirmajame ir antrajame pagrinduose ieškovės nurodytus kaltinimus.
26 Be to, kadangi Komisija savo sprendimą, kuris yra skundžiamas, grindė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukomis, ginčijamas sprendimas gali būti panaikintas tik pripažinus ieškovės trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus pagrįstais.
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimu
27 Ieškovė, palaikoma Švedijos Karalystės, teigia, kad su juridinių asmenų komercinių interesų apsauga susijusi išimtis netaikoma nagrinėjamu atveju, nes dokumentų sąrašas nėra nei verslo, nei profesinė paslaptis.
28 Be to, ieškovė tvirtina, kad Komisijos nustatyta kartelyje dalyvavusių įmonių ir nuo kartelio nukentėjusių įmonių interesų pusiausvyra nėra tinkama, nes ji daugiau reikšmės suteikta įmonių, kurioms skirtas vandenilio peroksido sprendimas, interesų apsaugai, nors, vadovaujantis teismų praktika, šie interesai neverti ypatingos apsaugos.
29 Komisija, palaikoma Evonik Degussa, nurodo, kad susipažinę su tam tikra dokumentų sąrašo dalimi, susijusia su jos vandenilio peroksido sprendimo nekonfidencialioje versijoje nurodyta informacija, nuo kartelio nukentėję subjektai gali manyti, jog kai kuriuose iš šiame sąraše minimų dokumentų yra jų reikalavimus pagrindžiančių įrodymų ir dėl to nuspręsti pateikti ieškinius dėl nuostolių atlyginimo.
30 Komisija papildomai nurodo, kad dokumentų sąraše vardijami dokumentai, kurie neminimi nekonfidencialioje vandenilio peroksido sprendimo versijoje ir kuriems taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimtys. Vykstant Komisijos procedūrai įmonėms kartelio dalyvėms taikoma šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje įtvirtinta apsauga.
31 Dėl sąvokos profesinė paslaptis, kurią apima platesnė sąvoka komerciniai interesai, Komisija mano, kad pavojus, jog bus pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, yra stiprus neigiamas veiksnys, galintis lemti tai, kad ateityje įmonės kartelio dalyvės su ja nebebendradarbiaus. Ji mano, kad negalima leisti, jog prašymu susipažinti su dokumentais, grindžiamu tik privatinės teisės interesais, būtų pakenkta per procedūrą dėl kartelio su ja bendradarbiaujančių įmonių profesinės paslapties ar komercinių interesų apsaugai.
32 Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnį šiuo reglamentu siekiama užtikrinti visuomenei kaip galima platesnę susipažinimo su institucijų turimais dokumentais galimybę. Šio reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje primenama, kad ši teisė susipažinti su dokumentais sietina su demokratiniu institucijų valdymu.
33 Vis dėlto šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, grindžiami viešojo ar privataus intereso motyvais (2007 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sison prieš Tarybą, C‑266/05 P, Rink. p. I‑1233, 62 punktas; 2010 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, Rink. p. I‑5885, 53 punktas ir 2010 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija prieš API ir Komisiją, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, Rink. p. II‑0000, 70 punktas).
34 Konkrečiau kalbant, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, kaip ir jo 11 konstatuojamojoje dalyje, fnumatyta, kad institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu tuo atveju, kai jį atskleidus nukentėtų kurio nors iš šiuo straipsniu saugomų interesų apsauga.
35 Taigi, kai Komisija nusprendžia neleisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu, ji iš principo privalo pateikti paaiškinimus, kaip šio dokumento atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatyta išimtimi, kuria remiasi ši institucija, saugomam interesui (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, Rink. p. I‑4723, 49 punktą; 34 punkte minėtų sprendimų Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 53 punktą ir Švedija prieš API ir Komisiją 72 punktą).
36 Kadangi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytomis išimtimis nukrypstama nuo kaip galima platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai (33 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Sison prieš Tarybą 63 punktas; 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Švedija prieš Komisiją, C‑64/05 P, Rink. p. I‑11389, 66 punktas ir 35 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą 36 punktas).
37 Be to, nagrinėjant pagal EB 230 straipsnį pareikštą ieškinį dėl panaikinimo, atitinkamo akto teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant į jo priėmimo momentu egzistavusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2000 m. kovo 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo T. Port prieš Komisiją, T‑251/97, Rink. p. II‑1775, 38 punktą ir 2002 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Alpharma prieš Tarybą, T‑70/99, Rink. p. II‑3495, 248 punktą bei nurodytą teismo praktiką). Todėl atliekant tokį vertinimą negalima atsižvelgti į tai, kad ieškovė sudarė taikos sutartį su viena iš bendrovių, kurios komercinius interesus Komisija siekė apsaugoti.
38 Vadovaujantis šiais principais reikia nagrinėti situaciją, kai Komisija pasirėmė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtimi.
39 Vadovaujantis šia nuostata institucija neleidžia susipažinti su dokumentu, kai dėl jo atskleidimo nukentėtų konkretaus fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsauga, nebent jį atskleisti reikėtų dėl viršesnio viešojo intereso.
40 Pirmiausia reikia įvertinti dokumento, su kuriuo ieškovė prašo leisti susipažinti, pobūdį. Bylos šalys neginčija, kad tai Komisijos vykdytos procedūros bylos (COMP/F/38.620 – Vandenilio peroksidas ir perboratas) medžiagą sudarančių dokumentų sąrašas, pateiktas pranešimo apie kaltinimus gavėjams. Tačiau ieškovė neprašo leisti susipažinti su pačių dokumentų, išvardytų šiame sąraše, turiniu, todėl visi motyvai dėl pačių dokumentų turinio, o ne dėl šių dokumentų sąrašo turinio nėra svarbūs šiai bylai.
41 Po to atsižvelgiant į tai, kad ginčijamame sprendime Komisija nurodė, jog dokumentų sąrašo atskleidimas pakenktų juose minimų įmonių komerciniams interesams, reikia išnagrinėti, ar Komisija padarė vertinimo klaidą priskirdama šį sąrašą prie komercinių interesų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.
42 Šiuo atžvilgiu ieškovė, pagrįsdama teiginį, kad dokumentų sąrašo informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, nurodo Komisijos pranešimą dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais bylose pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius, EEE sutarties 53, 54 ir 57 straipsnius bei Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 taisyklių (OL C 325, 2005, p. 7; toliau – Pranešimas dėl teisės susipažinti su bylos dokumentais). Tačiau, kaip teisingai pastebėjo Komisija, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje neminima komercinių paslapčių sąvoka. Be to, reikia pastabėti, kad Pranešimo dėl teisės susipažinti su bylos dokumentais 2 punkte nurodyta, kad šiame pranešime apibrėžta teisė susipažinti su bylos dokumentais skiriasi nuo Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtintos bendrosios teisės susipažinti su dokumentais, kuriai taikomi kiti kriterijai bei išlygos ir kuria siekiama kitų tikslų. Taigi, komercinių interesų sąvoką reikia aiškinti atsižvelgiant tik į minėtą reglamentą.
43 Darytina išvada, kad ieškovė negali remtis Pranešimu dėl teisės susipažinti su bylos dokumentais ginčydama Komisijos sprendimą remtis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta kartelyje dalyvavusių įmonių komercinių interesų apsauga.
44 Reikia pabrėžti, kad nors teismų praktikoje komercinių interesų sąvokos reikšmė neapibrėžta, Bendrasis Teismas yra nusprendęs, kad negalima visai su bendrove ir jos verslo santykiais susijusiai informacijai taikyti tokios apsaugos, kokia pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį numatyta dėl komercinių interesų, nes tai pažeidžia bendrąjį principą, kuriuo siekiama suteikti visuomenei kaip galima platesnes galimybes susipažinti su institucijų turimais dokumentais (2008 m. sausio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimo Terezakis prieš Komisiją, T‑380/04, 93 punktas).
45 Tačiau reikia konstatuoti, kad dokumentų sąrašo, kuriame pateikiamos tik nuorodos į Komisijos bylos medžiagą sudarančius dokumentus, savaime dar negalima priskirti prie šiuose dokumentuose minimų, visų pirma kaip šių dokumentų rengėjų, bendrovių komercinių interesų. Taip galėtų būti tik tuo atveju, jei viename iš sąrašo stulpelių, kuriuose, kaip matyti iš Komisijos ieškovei pateiktos nekonfidencialios sąrašo versijos, minimas vardijamų dokumentų šaltinis, gavėjas ir trumpas apibūdinimas, prie vieno ar kelių atitinkamų dokumentų būtų nurodyta informacija apie atitinkamų bendrovių verslo santykius, jų produktų kainą, išlaidų struktūrą, rinkos dalis arba panašaus pobūdžio informacija, dėl ko būtų galima laikyti, kad atskleidus šį sąrašą būtų pakenkta šių bendrovių komerciniams interesams. Komisija neįrodė, kad taip yra nagrinėjamu atveju.
46 Kita vertus, ginčijamame sprendime Komisija iš esmės nusprendė, kad dokumentų sąrašo informacija galėtų paskatinti reikšti ieškinius dėl nuostolių atlyginimo bendrovėms, kuriose ji atliko patikrinimus vietoje ir kurios su ja bendradarbiavo mainais į baudos sumažinimą. Komisijos teigimu, net jei kai kurie pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo gauti dokumentai yra vieši, dokumentų sąraše apie juos pateikta daugiau informacijos nei viešai pateikiamoje Vandenilio peroksido sprendimo versijoje.
47 Tačiau reikia konstatuoti, kad šie motyvai siejami tik su pavojumi, kad atskleidus dokumentų sąrašą į nagrinėjamą bylą įstojusiai šaliai ar kitoms vandenilio peroksido kartelyje dalyvavusioms bendrovėms galėtų būti keliami ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo. Taigi Komisija remiasi tik tuo, kaip dokumentų sąrašo informacija gali būti panaudota, tačiau nenurodo, kad pati ši informacija dėl jos turinio priskirtina prie atitinkamos bendrovės komercinių interesų.
48 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad dokumentų sąrašas yra paprastas dokumentų išvardijimas, kuris kaip toks byloje, atitinkamoms bendrovėms iškeltoje dėl nuostolių atlyginimo, turėtų tik visiškai santykinę įrodomąją vertę. Nors iš tiesų, pasinaudojusi šiuo išvardijimu ieškovė galėtų identifikuoti dokumentus, kurie praverstų iškėlus tokią bylą, tai nepaneigia to, kad nuspręsti pareikalauti pateikti tokius dokumentus turi teismas, kuriam teisminga tokia byla. Todėl negalima tvirtinti, kad dokumentų sąrašo atskleidimas savaime pakenks interesams, kuriais Komisija grindžia savo atsisakymą leisti susipažinti.
49 Be to, nors tai, kad bendrovei pareikšti ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo, šiai bendrovei neabejotinai gali lemti dideles išlaidas, susijusias bent jau su advokatų pagalba, net jei atitinkami ieškiniai vėliau būtų atmesti kaip nepagrįsti, tai nepaneigia, kad kartelyje dalyvavusios bendrovės suinteresuotumo išvengti tokių ieškinių negalima vertinti kaip komercinio intereso, ir, bet kuriuo atveju, tai nėra interesas, kurį verta apsaugoti nuo bet kurio asmens teisės reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl konkurenciją galinčių apriboti arba iškraipyti veiksmų (2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Courage ir Crehan, C‑453/99, Rink. p. I‑6297, 24 ir 26 punktai ir 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Manfredi ir kt., C‑295/04–C‑298/04, Rink. p. I‑6619, 59 ir 61 punktai).
50 Darytina išvada, kad teisės požiūriu Komisija nepateikė pakankamai įrodymų, kad leidus susipažinti su dokumentų sąrašu gali būti konkrečiai ir realiai pakenkta kartelyje dalyvavusių įmonių ir visų pirma Evonik Degussa komerciniams interesams.
51 Todėl trečiąjį ieškovės pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.
Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos pažeidimu
52 Ieškovė, palaikoma Švedijos Karalystės, teigia, kad Komisija turėjo remtis tik Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka, nes savo sprendimo nekonfidencialioje versijoje, kuri buvo pateikta ieškovei, dėl kiekvieno į sąrašą įtraukto dokumento ji nurodė tik profesinės ir verslo paslapties apsaugą. Taigi iš santrumpų paaiškinimų, pateiktų prieš nekonfidencialią dokumentų sąrašo versiją, matyti, kad atsisakymo leisti susipažinti su šiuo sąrašu Komisija negrindė tyrimo tikslų apsauga, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje.
53 Be to, ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju neįvykdytos šioje nuostatoje nurodytos sąlygos, nes procedūros COMP/F/38.620 tyrimas jau baigtas. Ji papildomai nurodo, kad jo nereikės atnaujinti, nes kartelyje dalyvavusių įmonių pareikšti ieškiniai nesusiję su antikonkurencine praktika.
54 Galiausiai ieškovė tvirtina, kad tarp dokumentų sąrašo atskleidimo ir pavojaus, kylančio Komisijos vykdomai antikonkurencinės praktikos represinei misijai, nėra priežastinio ryšio. Ji pabrėžia, kad nors daugėja ieškinių dėl žalos atlyginimo, prašymų pripažinti imunitetą nemažėja.
55 Komisija, palaikoma Evonik Degussa, teigia, kad bylos COMP/F/38.620 tyrimas laikytinas nebaigtu, nes Vandenilio peroksido sprendimas dar neįsiteisėjo.
56 Be to, Komisija pastebi, kad jos vykdoma antikonkurencinės praktikos represinė misija labai priklauso nuo įmonių bendradarbiavimo, o jam kiltų pavojus atskleidus baudą sumažinti prašančiojo asmens pateiktus dokumentus. Ji nurodo, kad, juos atskleidus, vienos įmonės be jokios objektyvios priežasties atsidurtų nepalankesnėje padėtyje nei kitos.
57 Komisija mano, kad tai, jog atitinkamų įmonių komercinių interesų apsauga ir viešasis interesas, kad būtų vykdoma antikonkurencinės praktikos represija, yra vienas nuo kito priklausomi, pateisina tai, kad įmonių komercinių interesų apsauga būtų nurodyta nagrinėjant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.
58 Pirmiausia reikia atmesti ieškovės argumentą, kad atsisakymo leisti susipažinti Komisija nepagrindė tyrimo veiklos tikslų apsaugos išimtimi. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad iš nekonfidencialioje dokumentų sąrašo versijoje minimų kodų, kuriais išreikšti atsisakymo leisti susipažinti motyvai, nėra nė vieno, kuris būtų susijęs su tyrimo tikslų apsauga. Tačiau pirmiausia reikia paisyti paties ginčijamo sprendimo teksto, kurio 3.2 punkte prie atsisakymo leisti susipažinti motyvų minima tyrimo tikslų apsauga ir dėl kartelio vykdomo tyrimo objekto apsauga. Atsižvelgiant į šiuos teiginius, dokumentų sąrašo nekonfidencialioje versijoje minimos pastabų santrumpos yra tik subsidiarios. Be to, kaip nurodyta motyvuose, kuriuos Komisija pateikė tiek ginčijamame sprendime, tiek jos atsiliepime į ieškinį, galimo dokumentų sąrašo paviešinimo poveikis tyrimo tikslams priklauso nuo šio sąrašo paviešinimo poveikio atitinkamų įmonių komerciniams interesams, todėl šie du veiksniai yra vienas nuo kito priklausomi.
59 Po to, kalbant apie tai, ar Komisija pagrįstai rėmėsi su tyrimo tikslų apsauga susijusia išimtimi, pirmiausia reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje suformuluotos išimties, ji skirta apsaugoti ne patį tyrimą, bet jo tikslą, o jis konkurencijos srities procedūros atveju yra patikrinti, ar pažeistas EB 81 straipsnis arba EB 82 straipsnis ir prireikus nubausti atsakingas bendroves. Dėl šios priežasties atitinkama išimtis gali būti taikoma su skirtingais tyrimo aktais susijusiems bylos dokumentams, kol šis tikslas nėra pasiektas, net jei konkretus tyrimas ar inspekcija, dėl kurių surašytas dokumentas, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, jau baigtas (2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo API prieš Komisiją, T‑36/04, Rink. p. II‑3201, 133 punktas; pagal analogiją žr. 2006 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją, T‑391/03 ir T‑70/04, Rink. p. II‑2023, 110 punktą ir, dėl 1993 m. Elgesio kodekso taikymo, žr. 2000 m. rugsėjo 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Denkavit Nederland prieš Komisiją, T‑20/99, Rink. p. II‑3011, 48 punktą).
60 Tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo priėmimo momentu buvo praėję daugiau nei du metai nuo Vandenilio peroksido sprendimo, kuriuo Komisija konstatavo atitinkamų įmonių pažeidimus ir užbaigė procedūrą COMP/F/38.620. Taigi neginčytina, kad tuo momentu nevyko joks tyrimas, kuriuo būtų siekiama įrodyti atitinkamus pažeidimus ir kuriam galėtų kilti pavojus paviešinus prašomus atskleisti dokumentus.
61 Iš tiesų, ginčijamo sprendimo priėmimo momentu teismas dar buvo neišnagrinėjęs dėl Vandenilio peroksido sprendimo pareikštų ieškinių, todėl vis dar egzistavo tikimybė, kad tuo atveju, jei Bendrasis Teismas panaikintų šį sprendimą, procedūra gali būti atnaujinta.
62 Tačiau konkrečioje byloje atliktą tyrimą reikia laikyti baigtu nuo galutinio sprendimo priėmimo momento, nesvarbu, ar teismas jį vėliau panaikins, nes būtent nuo šio momento pati institucija laiko, kad procedūra yra baigta.
63 Šiuo atžvilgiu taip pat reikia priminti, jog kadangi visas teisės susipažinti su dokumentais išimtis reikia aiškinti ir taikyti griežtai, vien aplinkybės, kad prašomi dokumentai yra susiję su saugomu interesu, nepakanka nurodomos išimties taikymui pateisinti, nes Komisija turi įrodyti, kad jų paskelbimas galėjo kelti realų pavojų dėl atitinkamo pažeidimo jos atliekamo tyrimo tikslams (šiuo klausimu žr. 60 punkte minėto Sprendimo API prieš Komisiją 127 punktą).
64 Be to, pripažinus, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis taikoma įvairiems su tyrimu susijusiems dokumentams, kol nepriimti sprendimai visose dėl šio tyrimo galimose teisminėse procedūrose, net jei jos pradėtos ieškiniu, kuriuo siekiama ikiteisminės procedūros atnaujinimo, susipažinimas su šiais dokumentais būtų susietas su atsitiktiniais įvykiais, t. y. atitinkamo skundo nagrinėjimo rezultatu ir iš jo Komisijai kylančiais padariniais. Bet kuriuo atveju tai būtų būsimi ir nebūtinai įvyksiantys įvykiai, priklausantys nuo bendrovių, kurioms už dalyvavimą kartelyje paskirtos baudos, ir įvairių institucijų sprendimų.
65 Toks rezultatas prieštarautų tikslui užtikrinti visuomenei kuo daugiau galimybių susipažinti su institucijų dokumentais, kad piliečiai galėtų veiksmingiau patikrinti tai, ar teisėtai naudojamasi viešąja valdžia (60 punkte minėto Sprendimo API prieš Komisiją 140 punktas; šiuo klausimu žr. 60 punkte minėto Sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją 112 punktą).
66 Nagrinėjamu atveju reikia pridurti, kad ieškinyje dėl vandenilio peroksido nurodytais pagrindais nekvestionuojamas Komisijos konstatuotas antikonkurencinės praktikos egzistavimas, o iš esmės tik nurodomos klaidos, padarytos skaičiuojant šios praktikos trukmę, nustatant patronuojančių bendrovių atsakomybę už dukterinių bendrovių veiksmus ir skaičiuojant baudų dydį, arba procesinių teisių pažeidimai. Taigi bet kuriuo atveju procedūros atnaujinimas negalėjo lemti kitokios Komisijos pozicijos dėl konstatuoto pažeidimo ir įvardytų įvairių vandenilio peroksido kartelyje dalyvavusių gamintojų, o daugiausia, ką gali lemti – tai naują jos jau konstatuotų faktinių aplinkybių, susijusių su kai kurių įmonių dalyvavimo vykdant pažeidimą trukme arba su atsakomybės už pažeidimo veiksmus priskyrimu tam tikroms bendrovėms, teisinį įvertinimą.
67 Darytina išvada, kad dokumentų sąrašo atskleidimas negalėjo kelti pavojaus procedūros, kurią Komisija vykdė dėl vandenilio peroksido, tyrimo tikslų apsaugai.
68 Be to, šio įvertinimo negali paneigti Komisijos argumentas, kad tyrimo tikslų sąvoka yra bendresnė, apimanti visą Komisijos vykdomą kartelių represijos ir prevencijos politiką.
69 Komisija iš esmės teigia, kad šia sąvoka grindžiama išimtis nesiejama su konkrečia procedūra ir ja galima remtis pagrindžiant bendro pobūdžio atsisakymą atskleisti bet kokį dokumentą, galintį kelti pavojų Komisijos politikai, vykdomai kartelių srityje, ir visų pirma jos baudų sumažinimo programai. Be kita ko, jei prašantis sumažinti baudą asmuo turėtų baimintis, kad, atskleidus jo pateiktus dokumentus, būtent prieš jį bus nukreipta daugiausia nuo kartelio nukentėjusių bendrovių ieškinių dėl nuostolių atlyginimo, jis dėl to ateityje gali nebendradarbiauti su Komisija, o tai pakenktų baudų sumažinimo programos veiksmingumui.
70 Tačiau sutinkant su Komisijos siūlomu aiškinimu, šiai institucijai būtų leista neterminuotai netaikyti Reglamento Nr. 1049/2001 bet kuriam konkurencijos srities bylos dokumentui remiantis paprasčiausia tuo, kad jos baudų sumažinimo programai ateityje gali kilti pavojus. Beje, nagrinėjama byla yra šio Komisijos aiškinimo plataus taikymo pavyzdys, nes nagrinėjamu atveju ji atsisako atskleisti dokumentą, kurį pateikė ne baudą sumažinti prašantis asmuo ir kuriame visiškai nėra informacijos, galinčios padaryti žalos prašymus sumažinti baudą pateikusių bendrovių interesams. Komisija tik tvirtina, kad tam tikra informacija, pateikta nekonfidencialioje Vandenilio peroksido sprendimo versijoje, galėtų būti susieta su dokumentų sąrašo informacija, o tai nuo antikonkurencinių veiksmų nukentėjusiems asmenims leistų žinoti, kuriuose iš bylos dokumentų galėtų būti ir jų reikalavimus patvirtinančių įrodymų.
71 Reikia konstatuoti, kad toks platus tyrimo sąvokos aiškinimas nesuderinamas su principu, pagal kurį, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1049/2001 tikslą, kuris, kaip nurodyta šio reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje, yra „padaryti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais kaip galima veiksmingesne“, šio reglamento 4 straipsnyje numatytas išimtis reikia aiškinti ir taikyti griežtai (žr. 37 punkte minėtą teismų praktiką).
72 Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad Reglamente Nr. 1049/2001 nėra nieko, kas leistų manyti, jog taikant šį reglamentą Sąjungos konkurencijos politika turėtų būti vertinama kitaip nei kitos Sąjungos politikos sritys. Todėl nėra jokios priežasties konkurencijos politikos srityje tyrimo tikslų sąvoką aiškinti kitaip nei kitose Sąjungos politikos srityse.
73 Be to, reikia pažymėti, kad Komisijos motyvuose painiojama išimtis, skirta tyrimo tikslų apsaugai, ir išimtis, skirta komercinių interesų apsaugai.
74 Kaip minėta 58 punkte, prie ginčijamo sprendimo 3.2 punkto motyvų Komisija nurodo tai, kad galimo dokumentų sąrašo atskleidimo poveikis tyrimo tikslams yra susijęs su šio atskleidimo poveikiu atitinkamų įmonių komerciniams interesams, nes, Komisijos teigimu, šios įmonės nori apsaugoti savo komercinius interesus, todėl ateityje jos galėtų būti mažiau linkusios bendradarbiauti su Komisija. Taigi faktinės aplinkybės, kuriomis Komisija grindžia pavojų tyrimo tikslų apsaugai, iš esmės sutampa su nurodytomis pagrindžiant su komercinių interesų apsauga susijusią išimtį.
75 Taigi, ginčijamo sprendimo 3.2 punkto formuluotės, skirtos plačiai aiškinamai tyrimo tikslų apsaugai, išdėstytos taip:
„Be kita ko, šio atvejo negalima nagrinėti atsietai nuo kitų aplinkybių. Viso dokumentų sąrašo atskleidimas sukurtų precedentą, kuriuo verslo pasauliui būtų duotas signalas, kad Komisija gali atskleisti informaciją apie konkurencijos srities bylą net jei ji galėtų kelti pavojų įmonių, kurių veiksmai tiriami, komerciniams interesams. Tokioje situacijoje įmonės sumažintų savo bendradarbiavimą su Komisija iki visiško minimumo ir labai nenoriai teiktų jai informaciją, o tai yra labai svarbus Komisijos kovos su karteliais veiksnys. Toks rezultatas labai paveiktų Komisijos pajėgumą atlikti konkurencijos srities tyrimus, taigi ir vykdyti jai EB sutartimi patikėtas užduotis.
Dėl šių priežasčių Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą išimtis taikoma duomenims, kurie nepateikti [dokumentų sąrašo nekonfidencialioje versijoje].“
76 Tačiau 45–50 punktuose jau konstatuota, kad teisės požiūriu Komisija nepateikė pakankamai įrodymų, kad leidus susipažinti su dokumentų sąrašu būtų konkrečiai ir realiai pažeisti kartelyje dalyvavusių įmonių ir visų pirma Evonik Degussa komerciniai interesai.
77 Be to, reikia priminti, kad baudų sumažinimo ir bendradarbiavimo programos, kurių veiksmingumą Komisija siekia apsaugoti, yra ne vienintelės priemonės užtikrinti, kad būtų paisoma Sąjungos konkurencijos teisės normų. Iš tiesų, nacionaliniuose teismuose reiškiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo gali reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos Sąjungoje išlaikymo (50 punkte minėto Sprendimo Courage ir Crehan 27 punktas).
78 Galiausiai dėl Komisijos argumento, jog tai, kad dokumentų sąrašas sudarytas vieninteliu tikslu – sudaryti atitinkamoms įmonėms galimybę įgyvendinti teisę į gynybą – prieštarauja jo atskleidimui „atsižvelgiant į šių dokumentų [naudojimo] tikslą ir dėl kartelio vykdomos procedūros konfidencialumą“, reikia konstatuoti, kad tikslas, kuriuo Komisija parengė dokumentą, yra aplinkybė, į kurią, kaip tokią, nebuvo atsižvelgta priimant sprendimą dėl susipažinimo su šiuo dokumentu pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį. Iš tikrųjų šioje nuostatoje, kurioje pateiktas baigtinis atsisakymą leisti susipažinti su dokumentu pateisinančių atvejų sąrašas, vardijamos tik su prašomų dokumentų atskleidimo padariniais susijusios aplinkybės ir visiškai neminimas šių dokumentų tikslas. Taigi šis motyvas nėra svarbus Reglamentu Nr. 1049/2001 sukurtai susipažinimo su dokumentais sistemai arba bent jau pačios Komisijos parengtiems dokumentams.
79 Darytina išvada, kad teisės požiūriu Komisija nepateikė pakankamai įrodymų, kad dokumentų sąrašo atskleidimas keltų konkretų ir realų pavojų tyrimo tikslų apsaugai. Taigi, priimant ginčijamą sprendimą šiuo atžvilgiu padaryta teisės klaida.
80 Todėl ieškovės nurodytą ketvirtąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.
81 Kadangi Komisijos sprendimo atmesti prašymą leisti susipažinti su dokumentų sąrašu neįmanoma pagrįsti nė viena iš jos nurodytų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių, ieškinį reikia patenkinti, o ginčijamą sprendimą – panaikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti ieškovės išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
83 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalį Švedijos Karalystė ir Evonik Degussa padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2008m. rugpjūčio 8 d. Komisijos sprendimą SG.E3/MM/psi D (2008) 6658 neleisti susipažinti su visu procedūros COMP/F/38.620 – Vandenilio peroksidas ir perboratas – bylą sudarančių dokumentų sąrašu.
2. Europos Komisija padengia savo ir CDC Hydrogene Peroxide Cartel Damage Claims (CDC Hydrogene Peroxide) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Švedijos Respublika ir Evonik Degussa GmbH padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | Van der Woude |
Paskelbta 2011 m. gruodžio 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.