Byla T‑146/22
Ryanair DAC
prieš
Europos Komisiją
2024 m. vasario 7 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
„Valstybės pagalba – Pagalba, kurią Nyderlandai suteikė bendrovei KLM per COVID-19 pandemiją – Valstybės garantija banko paskolai ir valstybės subordinuotoji paskola – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta suderinama su vidaus rinka – Ieškinys dėl panaikinimo – Teisė pareikšti ieškinį – Didelis poveikis ieškovės padėčiai rinkoje – Priimtinumas – Pagalbos gavėjo nustatymas bendrovių grupėje“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Įmonės konkurentės ieškinys, pagrindžiantis didelį poveikį jos padėčiai rinkoje – Priimtinumas – Įmonės konkurentės pareiga tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką ir palyginti visų šioje rinkoje veikiančių konkurentų padėtį, siekiant save nuo jų atskirti – Nebuvimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 19–45 punktus)
2. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Komisijos diskrecija – Pagalbos gavėjo nustatymas – Įmonių grupė, sudaranti vieną ekonominį vienetą – Vertinimo kriterijai – Kapitalo, struktūriniai, funkciniai ir ekonominiai ryšiai tarp šiai grupei priklausančių įmonių – Sutartinis pagrindas ir nagrinėjamų pagalbos priemonių kontekstas
(SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas)
(žr. 52–62, 76, 77, 97, 107, 132 ir 139–146 punktus)
3. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Komisijos diskrecija – Pagalbos gavėjo nustatymas – Tiesioginį ar netiesioginį pranašumą gaunanti įmonė – Netiesioginis pranašumas – Sąvoka – Skirtumas tarp netiesioginio pranašumo ir pagalbos priemonei būdingo antrinio ekonominio poveikio
(SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas; Komisijos pranešimo 2016/C 262/01 115 ir 116 punktai)
(žr. 149–158 punktus)
4. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba, kuri skirta dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams ištaisyti – Pagalba, skirta neatidėliotiniems oro transporto bendrovių grupės likvidumo poreikiams finansuoti per COVID-19 pandemiją – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Komisijos padaryta akivaizdi vertinimo klaida nustatant pagalbos gavėjus – Klaida, galinti turėti įtakos pagalbos priemonių suderinamumo su vidaus rinka analizei
(SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas)
(žr. 159–163 punktus)
Santrauka
Išnagrinėjęs oro transporto bendrovės Ryanair pareikštą ieškinį, Bendrasis Teismas panaikino 2021 m. liepos 16 d. Komisijos sprendimą(1), kuriuo ji pripažino finansinę paramą oro transporto bendrovei KLM, apie kurią pranešė Nyderlandų Karalystė, valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas pateikė paaiškinimų dėl pagalbos priemonės gavėjų nustatymo įmonių grupėje.
2020 m. birželio 26 d. Nyderlandų Karalystė pranešė Komisijai apie KLM suteiktą valstybės pagalbą, kurią sudarė, pirma, valstybės garantija paskolai, kurią KLM suteikė bankų konsorciumas, ir, antra, valstybės paskola (toliau – nagrinėjama priemonė). Bendras šios pagalbos biudžetas siekė 3,4 mlrd. EUR.
Nagrinėjama priemonė susijusi su keliomis kitomis valstybės pagalbos priemonėmis, skirtomis kontroliuojančiajai bendrovei Air France-KLM priklausančioms bendrovėms, įskaitant oro transporto bendroves KLM ir Air France (dvi pagrindines patronuojamąsias bendroves), remti.
Konkrečiai kalbant, 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu (toliau – Sprendimas Air France)(2) Komisija patvirtino individualią pagalbą, kurią Prancūzijos Respublika suteikė bendrovei Air France; ją sudaro, pirma, 90 % siekianti valstybės garantija bankų konsorciumo suteiktai 4 mlrd. EUR paskolai ir, antra, akcininko paskola, neviršijanti 3 mlrd. EUR. Be to, 2021 m. balandžio 5 d. Komisija padarė išvadą, kad Prancūzijos Respublikos suteikta individuali pagalba Air France, rekapitalizuojant Air France ir kontroliuojančiąją bendrovę Air France-KLM, kurios bendra suma siekė 4 mlrd. EUR (toliau – Sprendimas Air France-KLM ir Air France)(3), yra suderinama su vidaus rinka.
Nagrinėjamos priemonės tikslas buvo suteikti KLM laikiną likvidumo paramą, reikalingą siekiant įveikti neigiamas COVID-19 pandemijos pasekmes.
2020 m. liepos 13 d. sprendimu(4) Komisija nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Remiantis šiuo sprendimu, KLM buvo vienintelė pagalbos gavėja, netaikant jos kitoms Air France-KLM grupės bendrovėms.
Vis dėlto 2021 m. gegužės 19 d. Sprendimu(5) Bendrasis Teismas panaikino 2020 m. liepos 13 d. sprendimą, remdamasis tuo, kad jis nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su nagrinėjamos priemonės gavėjo nustatymu. Be to, jis nusprendė, kad minėto sprendimo panaikinimo padarinius reikia atidėti, kol Komisija priims naują sprendimą pagal SESV 108 straipsnį.
Taigi 2021 m. liepos 16 d. Komisija priėmė antrąjį sprendimą, kuriame dar kartą nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, tačiau ji suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Šį kartą Komisija nustatė, kad vienintelės pagalbos gavėjos yra KLM ir jos patronuojamosios bendrovės, bet ne kitos Air France-KLM grupės bendrovės.
Ginčydama, be kita ko, tai, kad kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM ir jos patronuojamoji bendrovė Air France buvo neįtrauktos į nagrinėjamos priemonės gavėjas, Ryanair pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl šio antrojo sprendimo panaikinimo.
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl pagalbos priemonės, apie kurią pranešta, gavėjų nustatymo bendrovių grupėje Bendrasis Teismas priminė, kad nors Komisija šiuo klausimu turi plačią diskreciją, vis dėlto Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.
Be to, iš jurisprudencijos ir iš Komisijos pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos(6) matyti, kad taikant valstybės pagalbos taisykles keli atskiri juridiniai asmenys gali būti laikomi sudarančiais vieną ekonominį vienetą. Tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama nustatant ekonominio vieneto buvimą ar nebuvimą, be kita ko, yra atitinkamų įmonių kapitalo, struktūriniai, funkciniai ir ekonominiai ryšiai, sutartys, kuriose numatytas pagalbos, apie kurią pranešta, suteikimas, suteiktos pagalbos rūšis ir jos kontekstas.
Atsižvelgdamas į šiuos patikslinimus Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad kapitalo ir struktūriniai ryšiai Air France-KLM grupėje įrodo, jog atskiri tos grupės juridiniai subjektai sudaro vieną ekonominį vienetą, kaip tai suprantama pagal taisykles valstybės pagalbos srityje. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pabrėžė, kad iš ginčijamame sprendime Komisijos padarytų išvadų ir Ryanair pateiktų įrodymų matyti, jog kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM faktiškai kontroliuoja seserines bendroves Air France ir KLM tiesiogiai ar netiesiogiai kišdamasi į jų valdymą ir taip dalyvauja jų vykdomoje ekonominėje veikloje. Iš to taip pat matyti, kad Air France-KLM grupės lygmeniu egzistuoja centralizuota sprendimų priėmimo procedūra ir tam tikras koordinavimas, kuriuos užtikrina jungtiniai organai, vienijantys kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM, Air France ir KLM aukšto lygio atstovus, bent jau kiek tai susiję su tam tikrų svarbių sprendimų priėmimu.
Be to, Komisijos išvadą, kad kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM, Air France ir KLM nesudaro ekonominio vieneto, siekiant nustatyti nagrinėjamos priemonės gavėjas, paneigia šių subjektų funkciniai ir ekonominiai ryšiai. Minėtų ryšių aprašymas ginčijamame sprendime, taip pat įvairūs šiuo klausimu Ryanair pateikti pavyzdžiai patvirtina tam tikrą šių subjektų funkcinę, komercinę, finansinę integraciją ir bendradarbiavimą.
Paskui Bendrasis Teismas nurodė, kad, priešingai, nei teigia Komisija, sutartinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo suteikta nagrinėjama priemonė, neleidžia daryti išvados, jog vienintelės nagrinėjamos priemonės gavėjos yra KLM ir jos patronuojamosios bendrovės, neįtraukiant kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM ir Air France bei jų kontroliuojamų patronuojamųjų bendrovių. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pabrėžė, kad kelios nagrinėjamos priemonės suteikimo sąlygos aiškiai priklauso nuo kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM patvirtinimo arba dėl jų ta bendrovė turi prisiimti įsipareigojimą. Tai įrodo, kad sutartimis, kurių pagrindu buvo suteikta priemonė, šiai kontroliuojančiajai bendrovei nustatytos reikšmingos sutartinės teisės ir pareigos, kiek tai susiję su minėtos priemonės suteikimu ir įgyvendinimu. Be to, užtikrinant KLM gyvybingumą, nagrinėjama priemone taip pat sustiprinamas kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM gyvybingumas. Jei tos priemonės nebūtų buvę, KLM įsipareigojimų neįvykdymo rizika būtų pakenkusi šiai kontroliuojančiajai bendrovei, o kartu ir visai Air France-KLM grupei. Taigi, atsižvelgiant į Air France-KLM grupės integracijos lygį, nagrinėjama priemonė gali bent jau netiesiogiai sustiprinti visos šios grupės finansinę padėtį.
Pabrėždamas chronologinį, struktūrinį ir ekonominį ryšį tarp nagrinėjamos priemonės ir pagalbos priemonių, dėl kurių priimtas Sprendimas Air France ir Sprendimas Air France-KLM ir Air France, Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nekalbama apie pagalbos priemonę, dėl kurios priimtas Sprendimas Air France-KLM ir Air France. Tame sprendime, kuris buvo priimtas likus daugiau nei trims mėnesiams iki ginčijamo sprendimo priėmimo, Komisija nusprendė, kad tiek kontroliuojančioji bendrovė Air France-KLM ir jos patronuojamosios bendrovės, tiek Air France ir jos patronuojamosios bendrovės, išskyrus KLM ir pastarosios patronuojamąsias bendroves, yra pagalbos priemonės, dėl kurios priimtas tas sprendimas, gavėjos. Konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis Komisija taip pat turėjo atsižvelgti į Sprendimą Air France-KLM ir Air France, tačiau ji to nepadarė.
Galiausiai Bendrasis Teismas atmetė Komisijos argumentą, kad nagrinėjama priemonė turi nebent antrinį ekonominį poveikį kontroliuojančiajai bendrovei Air France-KLM ir Air France. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas priminė, kad ex ante požiūriu numatomas nagrinėjamos priemonės poveikis leidžia manyti, kad šis finansavimo sprendimas galėjo būti naudingas visai Air France-KLM grupei, pagerindamas jos bendrą finansinę padėtį. Remiantis Komisijos pranešimu dėl valstybės pagalbos sąvokos, toks finansavimo būdas rodo, kad Air France-KLM grupei suteiktas bent jau netiesioginis pranašumas.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad nagrinėjamos priemonės gavėjos buvo KLM ir jos patronuojamosios bendrovės, neįtraukdama kontroliuojančiosios bendrovės Air France-KLM ir jos patronuojamųjų bendrovių. Kadangi šis klaidingas pagalbos gavėjų nustatymas gali turėti įtakos visai nagrinėjamos priemonės suderinamumo su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą analizei, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą.