Byla T‑139/06

Prancūzijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Atsisakymas vykdyti Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo konstatuojamas valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Periodinė bauda – Tam tikrų valstybės narės priemonių priėmimas – Reikalavimas sumokėti – Komisijos kompetencija – Bendrojo Teismo jurisdikcija“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas pareigos įvykdyti sprendimą pažeidimas ir nustatoma periodinė bauda – Komisijos kompetencija susigrąžinti Teisingumo Teismo nustatytą periodinę baudą

(EB 226–228, 274 ir 279 straipsniai)

2.      Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Įvykdymo terminas

(EB 226 ir 228 straipsniai)

3.      Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas pareigos įvykdyti sprendimą pažeidimas ir nustatoma periodinė bauda – Komisijos atliekamas valstybės narės priemonių, priimtų siekiant laikytis Teisingumo Teismo sprendimo, vertinimas – Ribos

(EB 226 ir 228 straipsniai)

4.      Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas pareigos įvykdyti sprendimą pažeidimas ir nustatoma periodinė bauda – „Fiksuota periodinė bauda“ ir „laipsniškai mažinama periodinė bauda“ – Komisijos kompetencija sumažinti Teisingumo Teismo paskirtos periodinės baudos dydį – Nebuvimas

(EB 226 ir 228 straipsniai)

5.      Procesas – Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo kompetencijų paskirstymas – Valstybės narės ieškinys dėl Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomas periodinės baudos dydis vykdant Teisingumo Teismo sprendimą, panaikinimo – Neribota Bendrojo Teismo jurisdikcija sumažinti periodinės baudos dydį – Nebuvimas – Išimtinė Teisingumo Teismo kompetencija

(EB 226, 228 ir 229 straipsniai)

1.      EB sutartyje nenustatyta po proceso pagal EB 228 straipsnį Teisingumo Teismo priimto sprendimo vykdymo tvarka, konkrečiai kalbant, kai paskirta periodinė bauda. Nors iš tikrųjų EB 226 ir 228 straipsniuose numatytais procesais siekiama to paties tikslo – užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės taikymą, – vis dėlto jie yra du skirtingi procesai, kurių dalykai skiriasi. Iš tiesų procesu pagal EB 226 straipsnį siekiama konstatuoti ir nutraukti valstybės narės veiksmus, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, o proceso pagal EB 228 straipsnį tikslas yra labiau apibrėžtas – juo tesiekiama įsipareigojimų nevykdančią valstybę narę paskatinti įvykdyti sprendimą dėl įsipareigojimų nevykdymo.

Darytina išvada, kad pagal EB 226 straipsnį priimtu Teisingumo Teismo sprendimu konstatavus, jog atitinkama valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, šios valstybės narės ir Komisijos derybomis siekiama išsiaiškinti ne tai, ar neįvykdyti įsipareigojimai – šį neįvykdymą Teisingumo Teismas pripažino jau anksčiau, – bet tai, ar įvykdytos sąlygos, būtinos ieškiniui pareikšti pagal EB 228 straipsnį.

Pagal EB 226–228 straipsnius tik Teisingumo Teismas savo sprendimu gali nustatyti valstybės narių teises ir pareigas, taip pat įvertinti jų veiksmus. Kadangi Teisingumo Teismas sprendime, priimtame pagal EB 228 straipsnį, aiškiai apibrėžė valstybės narės pareigas, jei Komisija būtų įpareigota pareikšti naują ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB 226 straipsnį, būtų prieštaraujama Sutarties esmei ir EB 228 straipsnyje nustatytos sistemos tikslui.

Tačiau kadangi pagal EB 228 straipsnio 2 dalį priimtu Teisingumo Teismo sprendimu iš valstybės narės priteista Komisijai sumokėti periodinę baudą į „Europos Bendrijos nuosavų išteklių sąskaitą“, o pagal EB 274 straipsnį biudžetą vykdo Komisija, ji privalo į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas išieškoti vykdydama sprendimą, kaip tai nustatyta pagal EB 279 straipsnį priimtose reglamento nuostatose.

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Komisija iš esmės yra kompetentinga reikalauti sumokėti Teisingumo Teismo nustatyto dydžio periodinę baudą.

(žr. 25–28, 32, 37 ir 38 punktus)

2.      Nors EB 228 straipsnyje nenurodytas terminas, per kurį turėtų būti įvykdytas įsipareigojimų neįvykdymą konstatuojantis Teisingumo Teismo sprendimas, interesas nedelsiant ir vienodai taikyti Bendrijos teisę reikalauja, kad toks vykdymas būtų pradėtas netrukus ir užbaigtas kuo greičiau. Iš Sutarties dvasios ir jos 226 ir 228 straipsnių sąsajos matyti, kad Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas, taip pat paskesnis sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad pirmasis sprendimas buvo nevisiškai įvykdytas, turi būti laikomi teisiniu pagrindu, kuris leidžia valstybei narei tiksliai nustatyti, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės.

(žr. 42 ir 43 punktus)

3.      Vykdydama Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo valstybei narei skirta periodinė bauda, jei Komisija rimtai ir pagrįstai abejoja dėl nacionalinių institucijų atliktų patikrinimų, valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų, savo teiginių neparėmusi patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos buvimo įrodymais. Iš tiesų valstybė narė turi pateikti kuo detalesnių ir išsamesnių įrodymų dėl šių patikrinimų realumo ir prireikus – dėl Komisijos teiginių netikslumo. Taip ypač yra tuomet, kai vykdoma Teisingumo Teismo sprendimo dėl įsipareigojimų neįvykdymo procedūra, nes pareiga įrodyti, jog įsipareigojimų nevykdymas buvo nutrauktas, tenka valstybei narei. Iš tikrųjų vykdant tokį sprendimą Komisija turi įvertinti valstybės narės priimtas priemones Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti, kad, be kita ko, įsitikintų, jog įsipareigojimų neįvykdžiusi valstybė narė iš naujo nepriėmė priemonių, kurių turinys toks pats kaip ir priemonių, dėl kurių Teisingumo Teismas jau priėmė sprendimą.

Tačiau šios diskrecijos įgyvendinimas neturi pažeisti nei valstybių narių teisių, ypač procesinių teisių, kurios numatytos EB 226 straipsnyje nustatytoje procedūroje, nei Teisingumo Teismo išimtinės jurisdikcijos priimti sprendimą dėl nacionalinės teisės suderinamumo su Bendrijos teise.

Todėl Komisija prieš išieškodama periodinę baudą turi patikrinti, ar Teisingumo Teismo sprendime pagal EB 228 straipsnį pateikti kaltinimai Teisingumo Teismo nustatyto termino dieną tebėra aktualūs.

(žr. 52–55 punktus)

4.      Jei vykdant sprendimą dėl įsipareigojimų nevykdymo Teisingumo Teismas pagal EB 228 straipsnį nusprendė palikti fiksuotą periodinę baudą, kurios gali būti pareikalauta nuo sprendimo paskelbimo praėjus kiekvienam šešių mėnesių laikotarpiui, per kurį sprendimas nėra visiškai įvykdytas, iš to darytina išvada, kad minėto sprendimo dalinis įvykdymas nesuteikia teisės sumažinti periodinės baudos dydį. Iš tiesų, nors Teisingumo Teismas aiškiai nustato „fiksuotą periodinę baudą“, o ne „laipsniškai mažinamą periodinę baudą“, Komisija, kuri yra saistoma Teisingumo Teismo sprendimo, neturi kompetencijos sumažinti šios periodinės baudos dydį.

(žr. 78 ir 79 punktus)

5.      Kiek tai susiję su galima Bendrojo Teismo neribota jurisdikcija sumažinti periodinės baudos dydį, galimas periodinės baudos ir jos dydžio nustatymas neįvykdžius sprendimo dėl įsipareigojimų neįvykdymo yra išimtinė Teisingumo Teismo jurisdikcija. Todėl būtų pažeidžiamas Sutarties nuoseklumas, jei Bendrasis Teismas ją sumažintų nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo. Pagaliau pagal EB 229 straipsnį reikalaujama, kad ši jurisdikcija būtų aiškiai nustatyta. Ji negali būti kildinama nei iš EB 226 straipsnio, nei iš EB 228 straipsnio nuostatų.

(žr. 81 punktą)