2006 m. gegužės 12 d. pareikštas ieškinys byloje Prancūzija prieš Komisiją

(Byla T-139/06)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Prancūzijos Respublika (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama E. Belliard, G. de Bergues, S. Gasri

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Iš esmės, panaikinti ginčijamą sprendimą, nes Komisija nėra kompetentinga jį priimti;

nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą dėl procedūros pažeidimo, nes buvo pažeistos teisės į gynybą;

nepatenkinus ankstesniame punkte nurodyto papildomo reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame pateiktas klaidingas Prancūzijos, siekiant visiškai įgyvendinti 2005 m. liepos 12 d. sprendimą, taikomų priemonių vertinimas;

nepatenkinus ir ankstesniame punkte nurodyto papildomo reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą, nes jame turėjo būti nustatyta mažesnė bauda;

nepatenkinus nė vieno iš anksčiau nurodytų reikalavimų, sumažinti baudos dydį;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas arba, jei Pirmosios instancijos teismas sumažintų baudos dydį, įpareigoti kiekvieną šalį padengti savo išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1991 m. birželio 11 d. sprendimu¹ Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pripažino, jog ieškovė pažeidė Bendrijos teisės aktais valstybėms narėms nustatytus įpareigojimus žvejybos politikos srityje. Kadangi šis sprendimas nebuvo įgyvendintas, Komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą ieškiniu, grindžiamu EB 228 straipsniu ir 2005 m. liepos 12 d. sprendimu², ir iš ieškovės buvo priteista sumokėti Komisijai baudą už kiekvieną šešių mėnesių laikotarpį nuo sprendimo paskelbimo datos bei vienkartinę baudą. Po šio sprendimo Komisija atliko patikrinimus, susijusius su ieškovės 1991 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo įgyvendinimu, ir, konstatavusi, kad ieškovė jį įgyvendino nevisiškai, ji ieškovės atžvilgiu priėmė sprendimą, kuriuo reikalavo sumokėti jai 2005 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimu skirtas pinigines baudas. Šis sprendimas yra ginčijamas.

Grįsdama savo ieškinį, ieškovė nurodo keletą ieškinio pagrindų.

Iš esmės ji teigia, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes Komisija nėra kompetentinga priimti sprendimą, kuris įpareigotų valstybę narę sumokėti Teisingumo Teismo pagal EB 228 straipsnį skirtą baudą. Ji teigia, kad atsižvelgiant į 228 straipsnį tik Teisingumo Teismas turi teisę reikalauti tokio mokėjimo, kadangi tai reikštų preliminarų pažeidimo tęstinumo pripažinimą.

Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, ieškovė nurodo procedūros pažeidimą, padarytą Komisijai priimant sprendimą pažeidžiant teises į gynybą, nes, prieš priimant ginčijamą sprendimą, Prancūzijos valdžios institucijoms nebuvo sudaryta galimybė naudingai pateikti savo pastabas.

Nepatenkinus ankstesnėje dalyje nurodyto papildomo reikalavimo, ieškovė nurodo ieškinio pagrindą, susijusį su Komisijos atliktu klaidingu Prancūzijos, siekiant visiškai įvykdyti Teisingumo Teismo sprendimą, taikomų priemonių vertinimu.

Nepatenkinus ir ankstesnėje dalyje nurodyto papildomo reikalavimo, ji teigia, kad, atsižvelgiant į įgyvendinimo priemones, kurių ji ėmėsi po Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo, Komisija turėjo paskirti mažesnę baudą.

Pagaliau, nepatenkinus nė vieno iš anksčiau nurodytų reikalavimų, ieškovė teigia, kad jei Pirmosios instancijos teismas manytų, kad Komisija neturi teisės pati sumažinti Teisingumo Teismo sprendimu skirtos baudos dydžio, Pirmosios instancijos teismas turėtų pats tai padaryti remdamasis savo teismine kompetencija.

____________

¹ - Komisija prieš Prancūziją (C-64/88, Rink. p. I-02727)

² - Komisija prieš Prancūziją (C-304/02, Rink. p. I-06263)