EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. kovo 26 d.(*)

[2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi ištaisytas sprendimas]

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Ieškinys dėl panaikinimo – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis – Patariamojo komiteto dėl priekabiavimo darbo vietoje ir jo prevencijos vidaus taisyklės – Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis – Pagalbos prašymas – Akivaizdžios vertinimo klaidos – Nebuvimas – Patariamojo komiteto dėl priekabiavimo darbo vietoje ir jo prevencijos vaidmuo ir prerogatyvos – Neprivalomas pareigūno kreipimasis – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Byloje F‑124/13

dėl ieškinio, pareikšto pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį,

CW, Europos Parlamento pareigūnė, gyvenanti Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokato C. Bernard-Glanz,

ieškovė,

prieš

Europos Parlamentą, atstovaujamą E. Taneva ir M. Dean,

atsakovą,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas R. Barents, teisėjai E. Perillo ir J. Svenningsen (pranešėjas),

posėdžio sekretorė X. Lopez Bancalari, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. gruodžio 11 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2013 m. gruodžio 19 d., CW prašo, pirma, panaikinti 2013 m. balandžio 8 d. Europos Parlamento sprendimą atmesti jos pagalbos prašymą, pateiktą dėl psichologinio priekabiavimo, kurį ji mano patyrusi iš savo viršininkų, ir, antra, priteisti iš Parlamento žalos atlyginimą.

 Teisinis pagrindas

2        Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio „Tinkamos ir teisingos darbo sąlygos“ 1 dalyje numatyta:

„Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas.“

3        Byloje taikytinos redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 12a straipsnyje nustatyta:

„Psichologinis priekabiavimas“ – tai netinkamas elgesys, kuris trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingas, ir kurį sudaro fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai, kurie yra tyčiniai, ir kurie gali pakenkti [kenkia] bet kurio asmens asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai.“

4        Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta:

„Sąjunga padeda visiems pareigūnams, ypač ieškiniuose dėl bet kurio asmens [imantis veiksmų prieš asmenį], kuris grasina, įžeidinėja arba šmeižia ar išreiškia savo pyktį, arba kenkia asmeniui ar turtui, kuris, atsižvelgiant į jo postą ar pareigas, priklauso nuo jo arba jo šeimos nario [kėsinasi į asmenį ar turtą, jeigu šie veiksmai nukreipti prieš pareigūną ar jo šeimos narius dėl pareigūno statuso ar pareigų].“

5        2006 m. vasario 21 d. Europos Parlamentas, siekdamas įgyvendinti Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, priėmė naujas [Patariamojo komiteto dėl priekabiavimo darbo vietoje ir jo prevencijos vidaus taisyklės] (toliau – vidaus taisyklės). Vidaus taisyklių 9 straipsnyje įtvirtinta, kad visi šios institucijos darbuotojai, susidūrę su problema, kuri gali būti laikoma priekabiavimu, arba manantys, kad tokia problema egzistuoja jų darbo aplinkoje, gali apie tai pranešti Patariamajam komitetui dėl priekabiavimo darbo vietoje ir jo prevencijos (toliau – komitetas arba Priekabiavimo patariamasis komitetas). Vidaus taisyklių 11 straipsnyje numatyta, kad komitetas susitinka su darbuotoju, manančiu, kad prie jo priekabiaujama, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po to, kai toks asmuo pateikė atitinkamą prašymą. Pagal vidaus taisyklių 12–14 straipsnius komitetas gali teikti vadovybei rekomendacijas dėl susidariusių problemų sprendimo būdų, jei mano, kad tai būtų tikslinga; kad būtų imtasi kitų reikalingų veiksmų, komitetas ir toliau palaiko ryšius su atitinkamu darbuotoju ir prireikus – su jo vadovais; jei problema išlieka, komitetas Parlamento generaliniam sekretoriui pateikia konfidencialų pranešimą su pasiūlymais dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis, ir, jei tai atrodo tikslinga, gali paprašyti jo suteikti įgaliojimus išsamiam tyrimui atlikti.

 Faktinės bylos aplinkybės

6        2003 m. spalio 6 d. ieškovė buvo įdarbinta pagalbine tarnautoja Parlamente. Iš pradžių ji buvo paskirta dirbti į Infrastruktūrų ir vertimo žodžiu generalinio direktorato (GD), kuris tapo Vertimo žodžiu ir konferencijų GD, Vertimo žodžiu direktorato Slovakų kalbos vertimo žodžiu skyrių. Nuo 2004 m. spalio 8 d. ji buvo įdarbinta laikinąja tarnautoja tame pačiame skyriuje.

7        2008 m. spalio 1 d. ieškovė paskirta Parlamento pareigūne, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis, į Čekų kalbos vertimo žodžiu skyrių (toliau – skyrius). 2009 m. liepos 1 d. ji buvo paskirta į nuolatinę tarnybą.

8        Nuo 2008 iki 2010 m. ieškovė ir H. buvo skyriaus kolegės. Kai tapo laisva skyriaus vadovo vieta, abi pateikė savo kandidatūras. Pasibaigus atrankos procedūrai ieškovės kandidatūra buvo atmesta ir 2010 m. gegužės 17 d. į šias pareigas paskirta H. (toliau – skyriaus vadovė).

9        Ieškovės ir skyriaus vadovės santykiai pablogėjo ypač po 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo (toliau – 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimas).

10      2011 m. gegužės mėn. rengiant skyriaus klausimų sąrašą 2011 m. gegužės 13 d. numatytam susirinkimui su vadovybe tarp, viena, ieškovės ir kelių skyriaus darbuotojų ir, kita, skyriaus vadovės ir kitų pastarąją palaikiusių skyriaus darbuotojų įvyko konfliktas. Iš esmės klausimus, parengtus vadovaujant ieškovės kolegei CQ, skyriaus vadovė perdavė be jokių pakeitimų Vertimo žodžiu departamento direktoriui (toliau – direktorius). Elektroniniame laiške direktorius karštai sureagavo į numatomų pateikti klausimų turinį ir išreiškė abejonių dėl to, ar juose buvo išreikšta visų skyriaus darbuotojų nuomonė. Todėl skyriaus vadovė 2011 m. gegužės 12 d. kiekvienam skyriaus darbuotojui išsiuntė elektroninį laišką, suformuluotą taip: „<…> Rytojaus susirinkimui su vadovybe [skyriaus vertimo žodžiu] kabinos vertėjų žodžiu vardu parengti klausimai. Ar žinai apie šiuos klausimus ir ar jie visiškai atspindi tavo nuomonę? <…>“

11      2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkime skyriaus vadovė, be kita ko, buvo paprašyta paaiškinti priežastis, dėl kurių 2011 m. gegužės 12 d. skyriaus darbuotojams buvo išsiųstas elektroninis laiškas. Polemika dėl galutinės 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo protokolo versijos redakcijos tęsėsi kelis mėnesius. Konkrečiai kalbant, ieškovė ir keli jos kolegos, įskaitant CQ, kelis kartus užginčijo šio protokolo turinį ir visam skyriui išsiųstame elektroniniame laiške paprašė skyriaus vadovės nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis jai leidžiama galutinai patvirtinti susirinkimo, dėl kurio kilo ginčas, protokolo turinį. 2011 m. rugsėjo 13 d. po konsultacijų su direktoriumi, pripažinusi, kad šiuo klausimu nėra rašytinių taisyklių, skyriaus vadovė skyriaus darbuotojams išsiuntė elektroninį laišką, kuriame paaiškino protokolų rengimo principus, be kita ko, ir tai, kad ji, kaip skyriaus vadovė, galėjo atsisakyti taisyti susirinkimo protokolą, jeigu prašomoje pataisoje neatsispindėjo per susirinkimą išreikštos nuomonės. 2011 m. spalio 6 d. ieškovė išsiuntė naują elektroninį laišką visam skyriui, įskaitant skyriaus vadovę, dėl 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo protokolo.

12      2012 m. vasario 17 d. direktorius išsiuntė ieškovei laišką, kuriame prašė vykdyti vasario 1 d. rašte, kuris jai buvo įteiktas asmeniškai, išdėstytus nurodymus, būtent kad ji išsiųstų skyriaus darbuotojams, įskaitant skyriaus vadovę, elektroninį laišką ir atsiprašytų, jog leido suprasti, kad skyriaus vadovė pažeidė kandidatų, norinčių lankyti vasaros laikotarpiu organizuojamus kalbos kursus, atrankos kriterijus nustatančias taisykles.

13      2012 m. vasario 19 d. ieškovė elektroniniame laiške Priekabiavimo patariamojo komiteto pirmininkui (toliau – komiteto primininkas) paaiškino, kad „nuo 2012 m. vasario 1 d. [jai] jos du viršininkai darė didžiulį spaudimą, [kad jos] situacija buvo labai sunki ir [kad ji] norė[tų] prašyti profesinės pagalbos šiuo klausimu“. Nors šiame elektroniniame laiške ieškovė paprašė komiteto pirmininko informuoti ją apie galimybę su juo greitai susitikti, jis į šį elektroninį laišką raštu neatsakė. Todėl 2012 m. vasario 21 d. ieškovė susisiekė su komiteto sekretore W.; ši jai kitos dienos elektroniniame laiške atsakė, kad komiteto pirmininkas keliasi į naują kabinetą (tuo norima paaiškinti, kad jis negauna elektroninių laiškų), ir patarė susisiekti su Priekabiavimo patariamojo komiteto nare E.-H. arba R.; pastarosioms persiųsta šio sekretoriato elektroninio laiško kopija. Tiesiogiai nesusisiekusi su šiomis narėmis, ieškovė 2012 m. vasario 22 d. atsakyme į elektroninį laišką, kurio kopija išsiųsta ir komiteto pirmininkui, nurodė W., kad jai skubiai reikalingas komiteto pirmininko patarimas. W. patvirtino, kad jos pašymas kuo greičiau bus perduotas komiteto pirmininkui. Ieškovė teigia, kad į šiuos elektroninius laiškus komiteto pirmininkas neatsakė.

14      2012 m. kovo 29 d. ieškovė gavo direktoriaus raštą. Šiuo raštu jai pranešama, kad atsižvelgiant į jos neseniai buvusią sveikatos būklę, ji atleidžiama nuo papildomų užduočių, be tų, kurios susijusios su vertėjo žodžiu pareigų vykdymu. Nuo to laiko ieškovė vykdė tik pagrindines užduotis, t. y. teikė vertimo žodžiu paslaugas Briuselyje (Belgija) ir kitose dviejose Parlamento darbo vietose. Ji taip pat ir toliau lankė, be kita ko, lenkų kalbos kursus. Be to, po 2013 m. birželio mėn. pradžioje įvykusio susirinkimo direktorius ieškovei adresuotu ir skyriaus vadovei susipažinti perduotu 2013 m. birželio 11 d. raštu patvirtino, kad nuo šiol ieškovei leidžiama dalyvauti profesiniuose mokymuose dėl tarnybos interesų.

15      2012 m. liepos 4 d. buvo paskirtas naujas Priekabiavimo patariamojo komiteto pirmininkas (toliau – naujasis komiteto pirmininkas) ir, kaip nurodo Parlamentas, ieškovės buvo kelis kartus prašoma susisiekti su komitetu.

16      2013 m. vasario 5 d. ieškovė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateikė Parlamentui pagalbos prašymą, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį (toliau – pagalbos prašymas). Grįsdama šį prašymą, ieškovė pateikė detalų keturiolikos atsitikimų ar įvykių, kurie, kaip ji mano, kiekvienas atskirai ar visi kartu buvo skyriaus vadovės ir direktoriaus psichologinis priekabiavimas, aprašymą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad šis atsitikimų sąrašas nėra išsamus ir kad „[i]nstitucija, kuriai [CQ] pateikė oficialų pagalbos prašymą ir skundą, žinojo visą situaciją ir įgaliojo [Vertimo žodžiu ir konferencijų GD] generalinį direktorių ištirti šį atvejį“. Be kita ko, ji nurodė, kad priekabiavimas, kurį teigia patyrusi, pasireiškė įvairiai: „klaidingais pranešimais [deceptive or misleading communications], atsisakymu bendrauti, įžeidžiamomis pastabomis, bandymais viešai pažeminti, šmeižtu, spaudimu, bauginimais ir grasinimais, nepagrįstu atleidimu nuo profesinių užduočių vykdymo“. Visi šie įvykiai lėmė jos pervargimą, dėl kurio ji ilgai buvo laikinojo nedarbingumo atostogose.

17      Pagalbos prašyme, kuriame ji apgailestavo dėl to, kad, nepaisydami jos prašymų ir priminimų, nei komiteto pirmininkas, nei kitas komiteto narys su ja nesusisiekė dėl 2012 m. vasario 19 d. elektroninio laiško, ieškovė Parlamento prašė, pirma, perkelti skyriaus vadovę ir (arba) jos direktorių į kitas pareigas arba priimti lygiaverčio poveikio sprendimą, kuriuo ji būtų apsaugota nuo nurodytų asmenų savivalės, ir, antra, pradėti išsamų tyrimą dėl jos vadovybės valdymo metodų ir elgesio.

18      2013 m. kovo 5 d. laiške Personalo GD generalinis direktorius veikdamas kaip paskyrimų tarnyba, apgailestavo, kad po pirmojo kontakto, kurį užmegzti su Priekabiavimo patariamuoju komitetu ieškovė nesėkmingai bandė 2012 m. vasarį, „nebuvo pradėtas išsamus jos skundų tyrimas“, ir rekomendavo ieškovei kreiptis į Priekabiavimo patariamąjį komitetą, nes šis turi plačius įgaliojimus išsamiai nagrinėti visus galimo priekabiavimo atvejus ir teikti rekomendacijas, taigi geriausiai gali patikrinti, ar jos aprašytas aplinkybes galima laikyti psichologiniu priekabiavimu. Kad būtų sudarytos paprastesnės sąlygos kreiptis į komitetą, šiame laiške nurodytos naujo komiteto pirmininko koordinatės. Tačiau 2013 m. kovo 11 d. laiške ieškovės patarėjas pirmiausia pažymėjo, kad ieškovė jau „išnaudojo šią galimybę“, nes „pabandė pasiskųsti [Priekabiavimo patariamajam] komitetui“, ir patikslino, kad ji pateikė pagalbos prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį būtent dėl to, kad komitetas, į kurį ji kreipėsi iš pat pradžių, neįvykdė jam vidaus taisyklėse nustatytų uždavinių. Ieškovės patarėjas nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis jam „atrodo, kad [Personalo GD generalinio direktoriaus] pasiūlymas yra gėdingas ir nepriimtinas“.

19      2013 m. balandžio 8 d. sprendimu, apie kurį ieškovei pranešta tų pačių metų balandžio 10 d., paskyrimų tarnyba, atstovaujama Personalo GD generalinio direktoriaus, išnagrinėjusi pagalbos prašymą ir atsižvelgusi į informaciją dėl situacijos skyriuje, kuri jai tapo žinoma išnagrinėjus šiame skyriuje dirbančios ieškovės kolegės CQ skundą dėl priekabiavimo (žr. Sprendimą CQ / Parlamentas, F‑12/13, EU:F:2014:214), atmetė ieškovės pagalbos prašymą (toliau – sprendimas neteikti pagalbos).

20      Šiuo klausimu paskyrimų tarnyba nurodė apgailestaujanti dėl ieškovės atsisakymo kreiptis į Priekabiavimo patariamąjį komitetą, nes dėl tokio elgesio paskyrimų tarnyba negalėjo sužinoti jai „labai svarbios nuomonės dėl ieškovės kaltinimų [turint omenyje tai, kad Priekabiavimo patariamasis komitetas] geriausiai galėjo [atlikti] išsamų tyrimą, kurio [ieškovė] prašė“.

21      Esant tokiai situacijai, nepaisant to, kad nebuvo kreiptasi į Priekabiavimo patariamąjį komitetą, paskyrimų tarnyba, išnagrinėjusi ieškovės pateiktus didelės apimties dokumentus ir gavusi informacijos apie situaciją skyriuje iš komiteto atliekamo kito tyrimo šiame skyriuje medžiagos, nusprendė netenkinti ieškovės pagalbos prašymo. Išnagrinėjusi kiekvieną iš ieškovės nurodytų įvykių, dėl kurių kilo ginčas, paskyrimų tarnyba nusprendė, kad jie buvo mažareikšmiai arba jau buvo užginčyti ieškovės prieštaravime dėl 2011 m. vertinimo ataskaitos (toliau – 2011 m. vertinimo ataskaita) arba kad tai buvo teisėti paskyrimų tarybos ar viršininkų sprendimai ar elgesys, kurie pasireiškė kaip atsakas į pačios ieškovės elgesį.

22      2013 m. liepos 9 d. ieškovė, remdamasi Pareigūnų nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, padavė skundą dėl sprendimo neteikti pagalbos. 2013 m. spalio 23 d. sprendimu paskyrimų tarnyba, t. y. Parlamento generalinis sekretorius, atmetė skundą, nes šis buvo paduotas per anksti (toliau – sprendimas atmesti skundą). Šiuo klausimu paskyrimų tarnyba būtent pažymėjo, kad jai tektų pareiga imtis priemonių pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, tik kai jau nustatytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir kad Parlamente būtent Priekabiavimo patariamasis komitetas turi atlikti tyrimus dėl tariamo priekabiavimo. Tačiau ieškovė atsisakė perduoti savo atvejį nagrinėti komitetui.

23      Priminusi ieškovei, kad pagal teismo praktiką sudėtingi ar net konfliktiniai pareigūno ir jo vadovo santykiai savaime nėra psichologinio priekabiavimo įrodymas, paskyrimų tarnyba informavo ją, kad paprašė naujojo nuo 2012 m. liepos 4 d. pareigas einančio komiteto pirmininko susisiekti su ieškove ir paaiškinti procedūrą Priekabiavimo patariamajame komitete; gavęs informacijos, komitetas galėtų nuspręsti pradėti procedūrą ar jos nepradėti.

24      2014 m. sausio 15 d., t. y. jau pareiškus šį ieškinį, naujasis komiteto pirmininkas susisiekė su ieškove. Jie susitiko sausio 20 d. Tos pačios dienos elektroniniame laiške naujasis komiteto pirmininkas patvirtino, kad ieškovė gali kreiptis į Priekabiavimo patariamąjį komitetą neoficialiai „bet kada, kai tai jai atrodo tikslinga“.

 Šalių reikalavimai ir procesas

25      Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį priimtinu,

–        panaikinti sprendimą neteikti pagalbos,

–        prireikus panaikinti sprendimą atmesti skundą,

–        priteisti jai 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o turtinei žalai atlyginti –ketvirtį medicinos išlaidų, patirtų dėl jos pablogėjusios sveikatos būklės, ir įstatyme nustatytas palūkanas nuo bendros sumos, skaičiuojamas, kol ši suma bus sumokėta,

–        priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

26      Parlamentas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

27      2014 m. lapkričio 21 d. šalims įteiktame parengiamajame teismo posėdžio pranešime Tarnautojų teismas, imdamasis proceso organizavimo priemonių, pateikė šalims klausimų. Šalys šiuos prašymus tinkamai įvykdė ir kiekviena turėjo progą per 2014 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį pateikti pastabas dėl savo atsakymų.

28      Ieškovė, be kita ko, patvirtino, kad ji turėjo nuotolinę prieigą prie savo elektroninio pašto dėžutės Parlamente ir kad ji dalyvavo kursuose keturiuose vasaros universitetuose, įskaitant anglų kalbos kursus 2004 m. Parlamentas savo ruožtu, be kita ko, dėl komiteto primininko nepateikto atsakymo į 2012 m. vasario 19 d. ieškovės elektroninį laišką paaiškino, kad 2012 m. sausio 25 d. pirmininkas pradėjo eiti pareigas kitame generaliniame direktorate, tačiau pabrėžė, kad jis bandė susisiekti su ieškove po jos 2012 m. vasario 19 d. laiško. Dėl ieškovės paskyrimo į Čekų kalbos vertimo žodžiu skyrių, nors ji tuo metu dirbo Slovakų kalbos vertimo žodžiu skyriuje, Parlamentas nurodė, kad neišsaugojo informacijos dėl ieškovės pateikto skundo dėl priekabiavimo ir kad paskyrimo vieta buvo pakeista ją skiriant pareigūne, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis. Dėl Priekabiavimo patariamojo komiteto Parlamentas nurodė, kad šis komitetas jokiu būdu nėra įgaliotas priimti sprendimo dėl pagalbos prašymo, pateikto pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, paskyrimų tarnybos vardu, taigi negalėjo priimti sprendimo atmesti tokį prašymą.

29      Be to, 2014 m. gruodžio 5 d. laiške ieškovė, pirma, pateikė pastabas dėl parengiamojo teismo posėdžio pranešimo, prie kurių pridėti trys nauji priedai, ir, antra, pagal Procedūros reglamento 57 straipsnį pateikė naujų pasiūlymų pateikti įrodymų, susijusių, be kita ko, su dviem jos kolegų pareiškimais, pridėtais prie atsiliepimo į ieškinį. Tarnautojų teismas nusprendė pridėti šiuos dokumentus prie bylos medžiagos ir po posėdžio neužbaigti žodinės proceso dalies, kad suteiktų Parlamentui galimybę pateikti galimas pastabas dėl naujų dokumentų. Parlamentas tai padarė 2014 m. gruodžio 17 d.

30      Tame pačiame 2014 m. gruodžio 5 d. laiške ieškovė taip pat paprašė Tarnautojų teismo, kad šis tuo atveju, jeigu manytų, kad čekų kalba surašyti ir Parlamento į anglų kalbą išversti elektroniniai laiškai, kurių vertimo tikslumą ieškovė ginčijo dublike, yra svarbūs sprendimui šioje byloje priimti, nurodytų, jog minėti laiškai būtų išversti nepriklausomo vertėjo.

31      2014 m. gruodžio 18 d. Tarnautojų teismas užbaigė žodinę proceso dalį.

 Dėl teisės

1.     Dėl ieškinio dalyko

32      Reikalavimo dėl panaikinimo, formaliai pateikto dėl sprendimo atmesti skundą, pasekmė yra ta, kad Tarnautojų teismas turi išnagrinėti aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas, jeigu tokio reikalavimo turinys nėra savarankiškas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Vainker / Parlamentas, 293/87, EU:C:1989:8, 8 punktą ir Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 69 punktą).

33      Tačiau nagrinėjamu atveju sprendime atmesti skundą nurodyti motyvai skiriasi nuo sprendime neteikti pagalbos nurodytų motyvų, todėl reikalavimo panaikinti sprendimą atmesti skundą turinys yra savarankiškas, taigi taip pat reikia spręsti dėl jo pagrįstumo. Be to, sprendime atmesti skundą patikslinami kai kurie sprendimo neteikti pagalbos motyvai. Kadangi ikiteisminė procedūra yra kintamojo pobūdžio, nagrinėjant sprendimo neteikti pagalbos teisėtumą taip pat turi būti atsižvelgta ir į sprendime atmesti skundą pateiktus motyvus, nes daroma prielaida, kad jie sutampa su pirmojo akto motyvais (žr. Sprendimo Mocová / Komisija, F‑41/11, EU:F:2012:82, 21 punktą).

2.     Dėl reikalavimo panaikinti sprendimą neteikti pagalbos ir sprendimą atmesti skundą

34      Grįsdama ieškinį, ieškovė formaliai nurodo du pagrindus dėl sprendimo neteikti pagalbos ir sprendimo atmesti skundą panaikinimo. Pirmąjį pagrindą sudaro trys dalys: pirma dalis paremta akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir su tuo susijusiu Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalies pažeidimu, antra –piktnaudžiavimu įgaliojimais, trečia – rūpestingumo pareigos ir pareigos suteikti pagalbą, nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnyje, nesilaikymu ir Chartijos 31 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Antrąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys: pirma dalis paremta Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnyje įtvirtintos pareigos suteikti pagalbą nesilaikymu, o antra – gero administravimo principo pažeidimu, rūpestingumo pareigos nesilaikymu ir Chartijos 31 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

35      Ieškinio 112 ir 113 punktuose ieškovė aiškiai nurodė, kad pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su sprendimo atmesti pagalbos prašymą motyvų, kaip jie išdėstyti sprendime neteikti pagalbos, teisėtumu, o antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tariamai priešlaikiniu skundo pobūdžiu, nurodytu sprendime atmesti skundą. Taigi reikia suprasti, kaip per posėdį tai patvirtino pati ieškovė, kad pirmasis ieškinio pagrindas paremtas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir su tuo susijusiu Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalies pažeidimu, taip pat Chartijos 31 straipsnio 1 dalies pažeidimu, o antrasis ieškinio pagrindas paremtas rūpestingumo pareigos nesilaikymu ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnyje įtvirtintos pareigos suteikti pagalbą nesilaikymu.

 Pirminės pastabos dėl pareigos suteikti pagalbą apimties, kai pateikti kaltinimai dėl priekabiavimo

36      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsniu siekiama apsaugoti Europos Sąjungos pareigūnus nuo bet kokio ne tik trečiųjų asmenų, bet ir šių pareigūnų viršininkų ar kolegų priekabiavimo ir žeminamo elgesio (Sprendimo V. / Komisija, 18/78, EU:C:1979:154, 15 punktas; Sprendimo Schmit / Komisija, T‑144/03, EU:T:2005:158, 96 punktas ir Sprendimo Lo Giudice / Komisija, T‑154/05, EU:T:2007:322, 135 punktas).

37      Pareiga suteikti pagalbą reiškia, kad susiklosčius situacijai, kuri nedera su tarnybos drausme ir įprastine tvarka, administracija turi įsikišti ir veikti skubiai ir rūpestingai, kaip to reikalauja atitinkamo atvejo aplinkybės, kad būtų išsiaiškintos aplinkybės, o jas išsiaiškinusi imtis tinkamų priemonių. Tam pakanka, kad institucijos pagalbos prašantis pareigūnas pateiktų pirminių išpuolių, kuriuos teigia patyręs, įrodymų. Gavusi tokią informaciją, atitinkama institucija turi imtis tinkamų priemonių, pavyzdžiui, pradėti tyrimą, kad nustatytų aplinkybes, dėl kurių pateiktas skundas, bendradarbiaudama su skundą padavusiu asmeniu (Sprendimo Koutchoumoff / Komisija, 224/87, EU:C:1989:38, 15 ir 16 punktai; Sprendimo Tallarico / Parlamentas, T‑5/92, EU:T:1993:37, 31 punktas; Sprendimo Campogrande / Komisija, T‑136/98, EU:T:2000:281, 42 punktas; Sprendimo Schochaert / Taryba, T‑136/03, EU:T:2004:229, 49 punktas ir Sprendimo Lo Giudice / Komisija, EU:T:2007:322, 136 punktas).

38      Esant kaltinimų dėl priekabiavimo pareiga suteikti pagalbą pirmiausia apima administracijos pareigą rimtai, greitai ir visiškai konfidencialiai išnagrinėti skundą dėl priekabiavimo ir informuoti šį skundą padavusį asmenį apie veiksmus, kurių ketinama imtis dėl šio skundo (Sprendimo Klug / EMEA, F‑35/07, EU:F:2008:150, 74 punktas).

39      Dėl priemonių, kurių reikia imtis situacijoje, patenkančioje į Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio taikymo sritį, reikia nurodyti, kad administracija, Sąjungos teismo prižiūrima, naudojasi didele diskrecija pasirinkdama Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio taikymo priemones ir būdus; šiai diskrecijai taikoma kontrolė. Todėl Sąjungos teismo kontrolė apsiriboja vien patikrinimu, ar atitinkama institucija veikė neperžengdama pagrįstų ribų ir nesinaudojo savo diskrecija akivaizdžiai klaidingai (žr. Sprendimo Haas ir kt. / Komisija, T‑3/96, EU:T:1998:202 54 punktą; Sprendimo Schmit / Komisija, EU:T:2005:158, 98 punktą ir Sprendimo Lo Giudice / Komisija, EU:T:2007:322, 137 punktą).

40      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad institucija gali taikyti drausmines nuobaudas skunde dėl priekabiavimo nurodytiems pareigūnams, kurie yra arba nėra tariamos aukos viršininkai, arba perkelti juos į kitas pareigas tik tuomet, kai skirtos tyrimo priemonės neabejotinai įrodo, kad susiję pareigūnai savo elgesiu pakenkė geram tarnybos veikimui arba kito pareigūno orumui ir reputacijai (Sprendimo Katsoufros / Teisingumo Teismas, 55/88, EU:C:1989:409, 16 punktas; Sprendimo Dimitriadis / Audito Rūmai, T‑294/94, EU:T:1996:24, 39 punktas ir Sprendimo Schmit / Komisija, EU:T:2005:158, 108 punktas).

41      Dėl sąvokos „psichologinis priekabiavimas“ reikia nurodyti, kad ji apibrėžiama kaip „netinkamas elgesys“, kuris pasireiškia, pirma, fiziniu elgesiu, šnekamąja arba rašytine kalba, gestais ir kitais veiksmais, kurie trunka „tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingi“, vadinasi, psichologinis priekabiavimas turi būti suvokiamas kaip ilgai trunkantis procesas, o tai reiškia, kad veiksmai yra pakartotiniai arba tęstiniai ir „sąmoningi“, o ne „atsitiktiniai“. Antra, tam, kad patektų į šią sąvoką, šis fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai turi pakenkti asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai (žr. Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 76 ir 77 punktus ir nurodytą teismo praktiką).

42      Taigi nereikalaujama nustatyti, kad nagrinėjamas fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai buvo įvykdyti siekiant pakenkti asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai. Kitaip tariant, jie gali sudaryti psichologinį priekabiavimą neįrodžius, kad priekabiautojas šiais veiksmais ketino diskredituoti auką arba tyčia pabloginti jos darbo sąlygas. Pakanka, kad šie veiksmai objektyviai sukeltų tokių pasekmių, nes jie buvo įvykdyti sąmoningai (žr. Sprendimo Cantisani / Komisija, F‑71/10, EU:F:2012:71, 89 punktą ir Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 77 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

43      Galiausiai, kadangi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį nagrinėjami veiksmai turi būti netinkami, „priekabiavimu“ jie pripažįstami su sąlyga, kad yra pakankamai objektyviai tikri, t. y. įprasto jautrumo nešališkas ir nuovokus stebėtojas tokiomis pačiomis sąlygomis nagrinėjamą elgesį ar veiksmus laikytų peržengiančiu normalaus elgesio ribas ir jį kritikuotų (Sprendimo Skareby / Komisija, F‑42/10, EU:F:2012:64, 65 punktas).

44      Pagrindus, kuriais remiasi ieškovė, reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, paremto akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir su tuo susijusiu Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalies ir Chartijos 31 straipsnio 1 dalies pažeidimu

 Šalių argumentai

45      Remdamasi šiuo pagrindu ieškovė teigia, kad atsisakiusi pripažinti, kad jos nurodytos aplinkybės, ypač išnagrinėtos atsižvelgiant į platesnį kontekstą, yra skyriaus vadovės ir direktoriaus psichologinis priekabiavimas, paskyrimų tarnyba padarė kelias susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimo klaidas ir dėl to klaidingai nusprendė, kad nebuvo psichologinio priekabiavimo, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, taigi pažeidė šį straipsnį ir Chartijos 31 straipsnio 1 dalį.

46      Grįsdama šį pagrindą ieškovė nurodo eilę „konkrečių įvykių“, kuriuos ji, vertindama kiekvieną atskirai ar visus kartu, laiko psichologiniu priekabiavimu savo atžvilgiu.

47      Ieškovė mano, kad šiuos įvairius „konkrečius įvykius“, kuriuos reikia nagrinėti kaip kelių pirmajame ieškinio pagrinde nurodytų kaltinimų pagrindą, reikia vertinti ir nagrinėti atsižvelgiant į bendrą kontekstą, kuriame pasireiškė tariamas priekabiavimas. Iš esmės ieškovė aprašo šį kontekstą, remdamasi šiomis aplinkybėmis: pirma, aplinkybėmis, susijusiomis su „klausimų vadovybei“ parengimu ir pateikimu, ir 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo protokolo rengimu; antra, aplinkybėmis, susijusiomis su nustatytų kriterijų taikymu atrenkant kandidatus, vasarą dalyvausiančius kalbos kursuose Airijoje, ir direktoriaus jai duotu nurodymu atsiprašyti; trečia, 2012 m. kovo 29 d. direktoriaus raštu, kuriuo ji atleidžiama nuo tam tikrų užduočių vykdymo, ir, ketvirta, jos sveikatos būkle, aprašyta laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. parengtose keliose medicininėse pažymose.

48      Parlamentas reikalauja nepritarti pirmajam ieškinio pagrindui kaip nepagrįstam ir teigia, kad aprašytos aplinkybės tikrai nepatenka į priekabiavimo sąvoką, o parodo tik sudėtingus ir konfliktinius ieškovės ir jos vadovybės santykius. Todėl, remiantis šiomis aplinkybėmis, negalima pripažinti, kad paskyrimų tarnyba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

 Tarnautojų teismo vertinimas

49      Kiek tai susiję su pirmojo ieškinio pagrindo nagrinėjimu, Tarnautojų teismas mano, kad pirmiausia reikia chronologine tvarka išnagrinėti atskirai kiekvieną iš ieškovės nurodytų įvykių, atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, o vėliau juos išnagrinėti kartu.

–       Dėl įvykio, susijusio su prašymu 2011 m. vasarą dalyvauti anglų kalbos žinių atnaujinimo kursuose Bate (Jungtinė Karalystė)

50      Ieškovė teigia, kad anglų kalbos žinių atnaujinimo kursai buvo nurodyti jos 2010 m. vertinimo ataskaitoje kaip vienas iš 2011 m. tikslinių mokymų. Todėl 2011 m. balandžio 7 d. skyriaus vadovė parašė rekomendacijos laišką, kad palaikytų ieškovės Parlamento kompetentingai tarnybai pateiktą prašymą. Tačiau po to, kai ėmėsi veiksmų, būtinų tam, kad galėtų dalyvauti šiuose mokymuose, įskaitant patirtas transporto ir (arba) apgyvendinimo rezervacijos išlaidas, 2011 m. balandžio 20 d. ieškovė sužinojo, kad pagal Parlamento administracines nuostatas ji negali būti įrašyta į šiuos kursus. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė kaltina skyriaus vadovę, kad ši neinformavo jos apie tai, jog prašymai dalyvauti individualiuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose niekada nebuvo tenkinami, ir kad ši paskatino ją pateikti prašymą dalyvauti šiuose kursuose, „tikrai žinodama, kad jos kandidatūra bus atmesta“.

51      Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad prašymus dalyvauti kalbos kursuose, kurių dalis ar kurie visi organizuojami darbo laiku ne darbo vietoje ir kuriuos finansuoja institucija, Parlamente, kaip ir kitose institucijose, nagrinėja profesinio mokymosi skyrius, kuris užveda prašymų pateikusių asmenų bylas, kad, atsižvelgdamas į biudžeto galimybes, atrinktų asmenis, atitinkančius institucijos dėl tarnybos interesų nustatytas sąlygas.

52      Net jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad skyriaus vadovas apskritai žino šioje srityje taikytinas taisykles, iš jo negalima reikalauti, kad jis nustatytų arba nuspėtų, ar vieno jo pavaldinių prašymas dėl mokymų atitinka tinkamumo sąlygas. Konkrečiai kalbant, nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra informacijos, kuria remiantis būtų galima manyti, kad skyriaus vadovė, kai rašė ieškovei rekomendacijos laišką, tikrai žinojo, jog pagal šioje srityje taikomas Parlamento nuostatas neleidžiama finansuoti tokios rūšies mokymų, kuriuose ieškovė norėjo dalyvauti.

53      Bet kuriuo atveju Tarnautojų teismas konstatuoja, kad, kaip matyti iš 2011 m. gegužės 17 d. elektroninio laiško, kurį ieškovė išsiuntė „Vertimo žodžiu ir konferencijų“ GD už profesinį mokymąsi atsakingo skyriaus tarnautojui, pateikdama savo kandidatūrą, ieškovė buvo informuota apie tai, kad gali kilti sunkumų dėl jos prašymo patenkinimo.

54      Todėl nurodytų aplinkybių niekaip negalima laikyti kaip sudarančių psichologinį priekabiavimą.

–       Dėl įvykių, susijusių su komandiruote į Baku

55      Ieškovė mano, kad sprendime neteikti pagalbos paskyrimų tarnyba klaidingai nusprendė, jog jos aprašyti su 2011 m. birželio 20–21 d. komandiruote į Baku (Azerbaidžanas) (toliau – komandiruotė į Baku) susiję įvykiai buvo tik „mažareikšmės problemos“. Ieškovės nuomone, kadangi dėl problemų, susijusių su šia komandiruote, ji buvo kritikuojama 2011 m. rugsėjo 14 d. direktoriaus parengtame rašte, o jos 2011 m. vertinimo ataskaitoje nurodytos neigiamos pastabos, paskyrimų tarnyba tikrai padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai pripažino jas „mažareikšmėmis“.

56      Aplinkybės, kurias ieškovė nurodo, pateikdama šį antrą kaltinimą, susijusios, pirma, su tuo, kad ji, kaip grupės vadovė, savo ataskaitoje nepranešė apie problemą, su kuria susidūrė komandiruotėje į Baku, t. y. apie grupei skirtų vertimo žodžiu kabinų dydį.

57      Antra, 2011 m. birželio 7 d. paprašyta pateikti savo pasą kompetentingai Parlamento tarnybai, kad ši galėtų tinkamu laiku pasirūpinti nurodytai komandiruotei reikalinga viza, ieškovė, nors ir žinojo, kad savaitgalį prieš tai, t. y. 2011 m. birželio 4 ir 5 d., paliko pasą tėvų gyvenamojoje vietoje Čekijos Respublikoje, tik pranešė skyriaus vadovei (be jokių kitų paaiškinimų), kad Protokolo tarnyba galėtų nespėti gauti vizos tinkamu laiku. 2011 m. birželio 8 d. elektroniniame laiške skyriaus vadovė apgailestavo, kad, 2011 m. birželio 7 d. pateikdama metinių atostogų birželio 10 d. prašymą, ieškovė nepranešė, jog negalės pateikti paso, kad įvykdytų vizai gauti būtinus formalumus. Kitame taip pat 2011 m. birželio 8 d. išsiųstame laiške ieškovė atsakė, kad ši problema neturi nieko bendra su jos atostogų prašymu. Tame pačiame laiške ir dėl to paties klausimo ieškovė nurodė, kad: „<…> nors tai ne tavo reikalas, kad žinotum, pranešu, jog negalėsiu pateikti paso šį penktadienį [2011 m. birželio 10 d.], ar tai būtų susiję su metinių atostogų [prašymu], ar ne. <…>“ 2011 m. birželio 10 d. ieškovė vis dėlto pateikė pasą protokolo tarnybai. Todėl ji galėjo vykti į komandiruotę į Baku, kaip buvo iš anksto numatyta. Kaip teigia ieškovė, per 2011 m. liepos 4 d. pokalbį su skyriaus vadove jos bendrai sutarė išspręsti „paso reikalą“ draugiškai.

58      2011 m. rugsėjo 14 d. rašte direktorius priekaištavo ieškovei, kad dėl jos susidarė ir kurį laiką truko paini situacija, susijusi su jos galimybėmis vykti į komandiruotę į Baku, be kita ko, dėl to buvo išsiųstas elektroninis laiškas delegacijai Europos Sąjungos ir Armėnijos, Europos Sąjungos ir Azerbaidžano ir Europos Sąjungos ir Gruzijos parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose. Direktorius jai taip pat priekaištavo dėl to, kad ji anksčiau neinformavo vadovybės, jog galbūt neturės paso; jeigu ji būtų tai padariusi, prireikus Komandiruočių skyrius būtų galėjęs ieškovę pakeisti kitu asmeniu. Dėl tokių jos veiksmų Protokolo tarnyba buvo priversta imtis visų priemonių, kad per keturias dienas gautų jai vizą. Dėl šio incidento su pasu į jos 2011 m. vertinimo ataskaitą buvo įrašyta: „[t]uri būti mažiau užsispyrusi viršininkų atžvilgiu (žr. [2011 m. rugsėjo 14 d.] raštą)“.

59      Šiuo klausimu, kadangi ieškovė nepateikė papildomos informacijos apie faktines aplinkybes, Tarnautojų teismas pakartoja tai, ką jis buvo nurodęs Sprendimo CW / Parlamentas dėl ieškinio, pareikšto dėl 2011 m. vertinimo ataskaitos, 84 punkte (F‑48/13, EU:F:2014:186), t. y. jog, nepaisant to, kad ieškovė žodžiu informavo savo skyriaus vadovę apie vertimo žodžiu kabinų Baku dydžio problemą, bet kuriuo atveju ji nenurodė šios problemos grupės vadovės ataskaitoje, t. y. nesilaikė 2006 m. sausio 3 d. Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimo, nustatančio į šios institucijos nuolatinę tarnybą priimtiems laikiniesiems ir pagalbiniams vertėjams žodžiu taikomas nuostatas, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Todėl dėl šio įvyko ieškovei pareikšti priekaištai 2011 m. vertinimo ataskaitoje patenka į paskyrimų tarnybos didelę diskreciją vertinti pareigūnų darbo kokybę ir nereiškia kokio nors priekabiavimo formos; be to, reikia priminti, kad vertinimo ataskaitoje esantys balai ir vertinimai, tiek teigiami, tiek neigiami, savaime negali būti laikomi įrodymais, jog rengiant vertinimo ataskaitą buvo siekiama psichologiškai priekabiauti (žr. Sprendimo Faita / EESRK, F‑92/11, EU:F:2013:130, 90 punktą).

60      Iš ieškovės ir skyriaus vadovės susirašinėjimo elektroniniu paštu taip pat matyti, kad nepranešusi vadovybei apie tai, kad galbūt negalės pateikti paso tinkamu laiku tam, kad galėtų vykti į komandiruotę į Baku, ieškovė elgėsi nelanksčiai ir neapdairiai.

61      Dėl šio įvykio 2011 m. rugsėjo 14 d. direktoriaus rašte ir paskyrimų tarnybos parengtoje 2011 m. vertinimo ataskaitoje pareikštų priekaištų įprasto jautrumo nešališkas ir nuovokus stebėtojas tokiomis pačiomis sąlygomis pagrįstai nelaikytų peržengiančiais normalaus elgesio ribas ir jų nekritikuotų. Todėl jų pagrįstai negalima laikyti jokia priekabiavimo forma.

–       Dėl įvyko, susijusio su savanorių dalyvauti komandiruotėse koordinavimu

62      Ieškovė priekaištauja paskyrimų tarnybai, kad ši nepripažino, jog skyriaus vadovė ją diskreditavo dėl to, kad neįspėjusi ieškovės per 2011 m. birželio 15 d. skyriaus susirinkimą staigiai pareiškė, kad ieškovė nedalyvaus komandiruočių organizavimo, pirmiausia savanorių koordinavimo ir statistikos, susijusios su skyriaus darbuotojų vykimu į komandiruotes, rengimo veikloje, nors skyriaus vadovė žinojo, kad ieškovei patiko ši užduotis, kurią vykdyti jai patikėjo buvęs skyriaus vadovas. Dėl tokio elgesio ji nurodo, jog skyriaus vadovė iš pradžių nemotyvavo šio sprendimo, o vėliau nurodė skirtingus motyvus, t. y. jog kaip skyriaus vadovė ji pageidavo žinoti skyriaus darbuotojų su komandiruotėmis susijusias preferencijas, be to, kad įdiegta nauja statistinius duomenis tvarkanti kompiuterinė programa, o galiausiai (per bendrąjį į nuolatinę tarnybą priimtų vertėjų žodžiu ir tarnautojų konferencijų vertėjų susirinkimą (Joint staff – AIC meeting)) kad jos sprendimą lėmė praktinio pobūdžio priežastys.

63      Šiuo klausimu Tarnautojų teismas turi priminti, kad, atsižvelgiant į didelę institucijų diskreciją organizuoti savo tarnybų darbą, nei administraciniai sprendimai dėl tarnybų darbo organizavimo klausimų, net jeigu su jais sunku sutikti, nei nesutarimai su administracija dėl tų pačių klausimų savaime negali įrodyti psichologinio priekabiavimo buvimo, juolab jeigu, kaip nagrinėjamu atveju, viršininko patvirtintą poziciją galima aiškiai priskirti prie skyriaus koordinavimo ir valdymo funkcijų (Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 98 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

64      Nors, atsižvelgiant į įtemptą atmosferą skyriuje, be abejo, būtų buvę geriau, kad skyriaus vadovė, kad nesustiprintų ieškovės jausmo dėl jų sudėtingų santykių, vien ieškovei būtų pranešusi apie savo sprendimą nebeįtraukti jos į komandiruočių organizavimo veiklą ir apie tai, kad nuo šiol ketina tiesiogiai kaip skyriaus vadovė spręsti šį klausimą, Tarnautojų teismas mano, kad apie tokį sprendimą galėjo būti pranešta per skyriaus susirinkimą, ir tai savaime nėra veiksmas, kurį būtų galima kvalifikuoti kaip psichologinį priekabiavimą. Be to, toks užduočių perskirstymas, kurį, be kita ko, skyriaus vadovė nusprendė padaryti po pirmųjų savo darbo einant naujas pareigas metų, nešališkam ir nuovokiam stebėtojui gali pasirodyti kaip teisėtas tokioms pareigoms priskiriamų prerogatyvų vykdymas.

–       Dėl 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo ir vėlesnių įvykių, susijusių su šio susirinkimo protokolo rengimu

65      Nors, kaip pažymi Parlamentas, ieškovė aprašo jos ir CQ ginčus su skyriaus vadove dėl 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo protokolo redakcijos tik ieškinio dalyje, susijusioje su „[ginčo faktinių aplinkybių aprašymu]“, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad ieškovė galutinai patvirtino, jog su šiuo klausimu susijusios aplinkybės, nagrinėtos sprendime neteikti pagalbos, yra psichologinio priekabiavimo įrodymas.

66      Šiuo klausimu Tarnautojų teismas pirmiausia primena, jog negalima paneigti, kad vykstant 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimui skyriaus vadovė atsitiktinai galėjo kalbėti netinkamu tonu, tačiau atsitiktiniai žodžiai ar gestai, nors ir gali būti netinkami, nepatenka į Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalies taikymo sritį (žr. Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 95 punktą).

67      Dėl bendros susirinkimų protokolų projektų keitimo tvarkos 2011 m. liepos 29 d. elektroniniame laiške, atsakydama į 2011 m. liepos 28 d. ieškovės elektroninį laišką, kuriame išreikšta abejonių dėl skyriaus vadovės kompetencijos nagrinėjamoje srityje ir kurio kopija išsiųsta visiems skyriaus darbuotojams, skyriaus vadovė nurodė, kad įprasta, jog sprendimą, patvirtinantį galutinę protokolo versiją, priima skyriaus vadovas, ir kad ji pasistengs rasti galiojančias šį klausimą reglamentuojančias rašytines nuostatas, kai grįš į darbą po vasaros atostogų.

68      Vėliau 2011 m. rugsėjo 13 d. skyriui adresuotame laiške skyriaus vadovė išdėstė skyriaus susirinkimų protokolų rengimo principus. Vis dėlto 2011 m. spalio 6 d. laiške ieškovė pakartojo savo prašymą, kad daugumos 2011 m. gegužės 23 d. susirinkimo dalyvių, įskaitant ją pačią, patvirtintos pastabos būtų pridėtos prie susirinkimo protokolo. 2011 m. spalio 7 d. elektroniniu laišku skyriaus vadovė jai nurodė, kad jau išdėstė priežastis, dėl kurių atsisakė įtraukti šias pastabas, ir paprašė gerbti jos sprendimą ir baigti susirašinėjimą šiuo klausimu.

69      Šiuo klausimu ieškovė mano, kad 2011 m. spalio 19 d. direktoriaus elektroniniame laiške išdėstytas kvietimas susitikti jo kabinete spalio 24 d., nors tuomet ji vertėjavo naktinėje Parlamento sesijoje, papildomai rodė priekabiavimą, nes ji ir taip labai kentėjo po ankstesnio pokalbio su direktoriumi dėl komandiruotės į Baku. 2011 m. spalio 19 d. elektroniniame laiške patvirtinusi, kad dalyvaus šiame pokalbyje, ieškovė kartu paprašė nurodyti šio pokalbio motyvus ir pažymėjo, kad jų ankstesnis pokalbis ją traumavo. Kitą dieną direktorius jai paaiškino, jog norėtų pakalbėti apie jos santykius su skyriaus vadove ir kolegomis.

70      Per 2011 m. spalio 24 d. susitikimą, kuriame dalyvavo ir skyriaus vadovė ir dėl kurio surašytas raštas buvo pridėtas prie ieškovės asmeninės bylos, direktorius paprašė paklusti skyriaus vadovės sprendimams, nekurstyti diskusijų skyriuje elektroniniu paštu, bet teikti pirmenybę tarpusavio pokalbiui su skyriaus vadove ir nustoti kelti klausimą dėl 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo protokolo redakcijos.

71      Šiuo klausimu Tarnautojų teismas dar kartą primena, kad, atsižvelgiant į didelę institucijų diskreciją organizuoti savo tarnybų darbą, nei administraciniai sprendimai tarnybų veiklos organizavimo klausimais, net jeigu su jais sunku sutikti, nei nesutarimai su administracija dėl tų pačių klausimų savaime negali būti laikomi psichologinio priekabiavimo įrodymais (Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 98 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Nagrinėjamu atveju Tarnautojų teismas mano, kad skyriaus vadovės pozicija dėl galutinės 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo protokolo versijos priskirtina būtent jos skyriaus koordinavimo ir vadovavimo jam funkcijoms.

72      Kalbant apie 2011 m. spalio 24 d. susitikimą, reikia nurodyti, kad nešališkam ir nuovokiam stebėtojui jis aiškiai atrodytų kaip paskutinis vadovybės bandymas nutraukti ieškovės gausių elektroninių laiškų, kurių dauguma buvo siųsta per įprastai vertimo žodžiu ir pasirengimo vertimo žodžiu sesijoms darbui skirtą laiką, siuntimą ir įvairius nesutarimus dėl 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo protokolo redakcijos.

73      Dėl ieškovės teiginio, kad direktorius jai nurodė, jog skyriaus vadovė visuomet yra teisi ir jos reikia klausyti, Tarnautojų teismas pažymi, jog ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, leidžiančio nustatyti šio pareiškimo tikrumą, toną ir turinį, ir bet kuriuo atveju institucijos darbui būdinga tai, kad vadovybė gali spręsti klausimus, pavyzdžiui, dėl protokolų rengimo arba pirmenybės teikimo atskiriems administracinio padalinio darbuotojų komunikacijos būdams (šiuo klausimu žr. Sprendimo CW / Parlamentas, EU:F:2014:186, 123 punktą), ypač kai yra akivaizdžių įtampos situacijų, sukeliančių asmenų konfliktų.

74      Atsižvelgdamas į pirma nurodytus argumentus, Tarnautojų teismas mano, kad įvykiai, susiję su 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo protokolo rengimu, nepatenka į psichologinio priekabiavimo sąvoką, bet iš tikrųjų atspindi vidaus konfliktą administraciniame padalinyje, prie kurio prisidėjo ieškovė ir kurį bandė pašalinti jos vadovybė, atsižvelgdama tiek į tarnybos reikalavimus, tiek į ieškovės jautrumą.

–       Dėl įvykio, susijusio su profesinių mokymų darbo grupe

75      Po to, kai ieškovė savo pačios prašymu buvo paskirta atstovauti čekų kabinai profesinių mokymų darbo grupėje (Training Working Party), skyriaus vadovė 2011 m. rugpjūčio 30 d. jos paprašė po kiekvieno susirinkimo pranešti informaciją apie darbo grupės išvadas. Ieškovė mano, jog iš tikrųjų skyriaus vadovė norėjo peržiūrėti informaciją apie darbo grupės susirinkimų išvadas prieš tai, kai ieškovė ją praneš kitiems skyriaus kolegoms.

76      Šiuo klausimu ieškovė teigia, jog, kadangi nei iki jos šias užduotis atlikusi kolegė, t. y. CQ, nei po jos tas pačias užduotis atlikusi kolegė neprivalėjo gauti skyriaus vadovės sutikimo prieš perduodamos per darbo grupės susirinkimus surinktą informaciją ir jos išvadas kitiems skyriaus darbuotojams, skyriaus vadovė piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Taigi, tai yra papildoma psichologinio priekabiavimo prie jos išraiška.

77      Šiuo klausimu Tarnautojų teismas konstatuoja, kad skyriaus vadovo sprendimas susipažinti su informacija, čekų kabinos atstovo surinkta per darbo grupės susirinkimus, prieš tai, kai ji išplatinama skyriui, yra jo, kaip skyriaus vadovo, teisių dalis ir kad nagrinėjamu atveju toks sprendimas visiškai suprantamas atsižvelgiant į riziką, kad klaidingos informacijos išplatinimas gali pakenkti geram skyriaus veikimui, kaip nutiko praeityje (žr. Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 102–104 punktus), o ši rizika ypač didelė, kai asmuo tik pradėjo dirbti arba ši užduotis jam yra nauja, kaip buvo ieškovės atveju.

78      Tai, kad ieškovę profesinių mokymų darbo grupėje pakeitusio asmens surinktos informacijos turinys nebuvo tikrinamas ir jam buvo leista tiesiogiai platinti šią informaciją skyriui, nėra svarbu, nes, kaip teigė Parlamentas, dabar ši grupė tvirtina savo susirinkimų protokolus, o jie jau yra patikimos ir vienareikšmės informacijos šaltinis, neatsižvelgiant į ataskaitą, kurią gali parengti skyriaus atstovas šioje darbo grupėje.

79      Todėl, reikalaudama iš anksto pateikti jai peržiūrėti informaciją apie profesinių mokymų darbo grupės diskusijas, kurią ieškovė ketino platinti skyriaus darbuotojams, skyriaus vadovė neperžengė savo diskrecijos ribų. Bet kuriuo atveju toks sprendimas, nors ir galėjo nepatikti ieškovei, nėra psichologinis priekabiavimas.

–       Dėl aplinkybių, susijusių su 2011 m. lapkričio 24 d. mokomuoju seminaru

80      Paprašyta dalyvauti mokomajame seminare kaip grupės vadovė ieškovė paprašė skyriaus vadovės paaiškinti, koks būtent yra jos vaidmuo ir uždavinys šiame seminare. 2011 m. lapkričio 23 d. elektroniniame laiške, atsakydama į ieškovės elektroninį laišką, skyriaus vadovė paragino ją susipažinti su atitinkamu vidaus tinklapio EPIweb skyreliu. Susipažinusi su šiuo skyreliu ieškovė dar kartą paklausė skyriaus vadovės, kokie būtų jos, kaip grupės vadovės, uždaviniai šiame seminare, nes vidaus tinklapyje EPIweb pateiktose instrukcijose jokios informacijos šiuo klausimu nenurodyta. Iš paskesnio ieškovės ir skyriaus vadovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais iš esmės matyti, kad vidaus tinklapyje EPIweb nebuvo jokių konkrečių grupės vadovams skirtų instrukcijų ir kad skyriaus vadovė džiaugėsi, jog ieškovė susipažino su taisyklėmis, reglamentuojančiomis grupės vadovų funkcijas, o ieškovė priekaištavo skyriaus vadovei dėl to, kad ši iš pat pradžių jai nepasakė, kad jokios taisyklės šiuo klausimu nėra, ragindama ją susipažinti su vidaus tinklapyje EPIweb esančia informacija, nors šis susipažinimas buvo beprasmis.

81      Susipažinęs su prie ieškinio pridėtų skyriaus vadovės elektroninių laiškų turiniu, Tarnautojų teismas nemato, dėl ko šiuos laiškus būtų galima priskirti prie akto ar elgesio, patenkančio į Pareigūnų tarnybos nuostatuose pateiktą psichologinio priekabiavimo sąvoką. Iš tiesų, Tarnautojų teismas mano, kad ne tik skyriaus vadovės tonas buvo tinkamas, bet ir kad ji pagrįstai galėjo prašyti ieškovės susipažinti su vidaus tinklapio EPIweb grupės vadovams skyriuje pateikta informacija, ypač atsižvelgdama į tai, jog jau buvo atvejų, kai ieškovė nežinojo taikomų taisyklių, dėl ko jos 2011 m. vertinimo ataskaitoje yra pastabų. Atvirkščiai negalima atmesti galimybės, jog nešališkas ir nuovokus stebėtojas ieškovės atsakymuose į skyriaus vadovės laiškus galėtų aptikti tam tikrą polinkį konfliktuoti su skyriaus vadove.

–       Dėl aplinkybių, susijusių su prašymu dalyvauti vasaros universiteto kursuose 2012 m.

82      2011 m. rugsėjo 16 d. skyriaus vadovė skyriaus darbuotojus informavo apie vadovybės nustatytus kandidatų atrankos dalyvauti anglų kalbos, kaip pasyviosios kalbos (C kalba), kursuose Airijoje 2012 m. vasarą kriterijus. Iš šios informacijos matyti, kad kursai buvo skirti „naujiems kolegoms arba kolegoms, kurie neseniai įtraukė [anglų kalbą, kaip pasyviąją kalbą,]“ į savo kalbų kombinacijas.

83      2011 m. rugsėjo 22 d. ieškovė informavo skyriaus vadovę, kad ją domina šie anglų kalbos kursai. Atsakydama į šį prašymą tą pačią dieną, skyriaus vadovė, remdamasi kriterijais, apie kuriuos jau buvo pranešta, priminė, kad kursai skirti „naujiems kolegoms ir (arba) kolegoms, kurie ką tik įtraukė [anglų kalbą, kaip pasyviąją kalbą,]“ į savo kalbų kombinacijas, o ieškovės anglų kalba buvo aktyvioji kalba (B kalba), todėl jos nebegalima laikyti nauja kolege.

84      Iš skyriaus vadovės išplatinto 2011 m. lapkričio 21 d. susirinkimo protokolo ieškovė sužinojo, kad du jos kolegos, kurių anglų kalba taip pat buvo aktyvioji, buvo atrinkti dalyvauti vasaros universiteto kursuose. 2011 m. gruodžio 14 d. ieškovė paprašė skyriaus vadovės paaiškinti, be kita ko, ar dalyvavimo vasaros universitetų kursuose taisyklės buvo pakeistos. 2011 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku skyriaus vadovė ieškovę patikino, kad visi asmenys, kuriems leista dalyvauti vasaros universitetų kursuose, atitiko Vertimo žodžiu ir konferencijų GD generalinio direktoriaus (toliau – generalinis direktorius) patvirtintus kriterijus, kurie nesikeitė, ir kad 2012 m. vasaros kursų dalyvių sąrašas buvo patvirtintas skyriaus direktoriaus. Tos pačios dienos elektroniniame laiške, atsakydama į nurodytą skyriaus vadovės laišką, ieškovė, be kita ko, nurodė, kad jos sprendimą pasirinkti vasaros universiteto prancūzų kalbos, kaip pasyviosios kalbos, kursą nulėmė skyriaus vadovės atsisakymas įrašyti ją į vasaros universiteto anglų kalbos kursuose dalyvausiančių asmenų sąrašą. Kartu ji dar kartą paprašė skyriaus vadovės paaiškinimų dėl asmenų, kurie gali dalyvauti vasaros universitetų kursuose, atrankos. 2011 m. gruodžio 16 d. elektroniniame laiške skyriaus vadovė, be kita ko, pažymėjo, kad, kiek tai susiję su ieškovės prašymu dalyvauti vasaros universiteto anglų kalbos kursuose, ji apgailestauja, kad ieškovė blogai suprato jos žodžius; ieškovė neatitiko nei kriterijaus, kad asmuo turi būti neseniai priimtas į pareigas, nei kriterijais, kad asmuo turi būti neseniai įtraukęs atitinkamą kalbą [, kaip pasyviąją kalbą, į savo kalbų kombinacijas]. Nurodydama, kad ji daugiau neturi ko pridurti, skyriaus vadovė paprašė ieškovės kreiptis į direktorių, jeigu jos ši situacija netenkina. Tos pačios dienos atsakyme ieškovė informavo skyriaus vadovę, kad, „ [p]riešingai nei [ji], nesikreips [į direktorių] vien dėl to, kad nesutinka su tuo, ką ir kaip ji daro“, ir kad „ji dar kartą norėtų [jos] paprašyti paaiškinti teiginį, kad [du kiti] kolegos <…> atitiko generalinio direktoriaus nustatytus kriterijus, nors jų situacija [buvo] tokia pati kaip ir [jos]“. Kadangi skyriaus vadovė neatsakė, ieškovė 2012 m. sausio 11 d. elektroniniame laiške vėl paprašė paaiškinimų dėl taikytų kriterijų.

85      Per 2012 m. sausio 13 d. skyriaus susirinkimą, kuriame dalyvavo dauguma skyriaus darbuotojų, įskaitant ieškovę, skyriaus vadovė pareiškė, kad vienas iš skyriaus darbuotojų suabejojo, ar ji teisingai taikė kandidatų į vasaros universitetų kursus atrankos kriterijus. Skyriaus vadovė turėjo pasiteisinti, kodėl manė, kad du skyriaus kolegos, pradėję eiti pareigas 2009 m., kurie buvo atrinkti į anglų kalbos kursus, atitiko kriterijų, susijusį su neseniai pradėtomis eiti pareigomis. Ieškovė įsiterpė nurodydama, kad klausimą, ar pareigos, pradėtos eiti 2009 m., laikytinos pradėtomis eiti „neseniai“, galima ginčyti. Vis dėlto ji teigė, kad galėtų sutikti su skyriaus vadovės nuomone šiuo klausimu, tačiau išreiškė abejonių dėl kitų kriterijų aiškinimo.

86      2012 m. sausio 17 d. visiems skyriaus darbuotojams išsiųstame laiške skyriaus vadovė pageidavo patikslinti kai kuriuos klausimus, iškeltus sausio 13 d. susirinkime. Ji, be kita ko, pažymėjo, jog, priešingai, nei manė ieškovė, t. y. kad ji nesilaikė dalyvavimo vasaros universitetų kursuose kriterijų, ji visiškai teisingai taikė šiuos kriterijus, kai atrinko dviejų 2009 m. skyriuje pradėjusių dirbti kolegų kandidatūras. Skyriaus vadovė pažymėjo, kad bet kuriuo atveju pagal šiuos kriterijus ieškovė negalėjo dalyvauti vasaros universiteto anglų kalbos kursuose. Ieškovė į šį skyriaus vadovės elektroninį laišką atsakė 2012 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku, kuris taip pat buvo išsiųstas visam skyriui.

87      2012 m. sausio 19 d. ieškovei adresuotame elektroniniame laiške, kurio kopija išsiųsta ir direktoriui, skyriaus vadovė prieštaravo tam, kaip ieškovė aiškina įvykius, ir priminė jai Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytą pareigą laikytis vadovybės priimtų sprendimų, juolab kad ji yra vyresnioji tarnautoja. 2012 m. sausio 20 d. skyriaus vadovei adresuotame laiške, kurio kopija išsiuntė ir direktoriui, ieškovė pripažino „padariusi klaidą“, nes, „kiek tai susiję su kandidatūromis į Airijos vasaros universiteto kursus, tikrai manė, kad buvo toje pačioje situacijoje, kaip ir du kiti kolegos, kurių anglų kalba [yra aktyvioji kalba]“. Ieškovė skyriaus vadovei nurodė „norinti atsiprašyti“.

88      2012 m. vasario 1 d. raštu, nurodytu šio sprendimo 12 punkte, kuris buvo asmeniškai įteiktas ieškovei, direktorius ją informavo, kad yra nepatenkintas jos elgesiu. Jis konkrečiai pažymėjo, jog ieškovė nepakluso jo oficialiai patvirtintiems nurodymams, primintiems 2011 m. spalio 24 d. elektroniniame laiške, t. y., be kita ko, kreiptis į jį, jeigu ji nesutinka su skyriaus vadovės nuomone, ir nustoti siųsti elektroninius laiškus visam skyriui. Remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 12, 12a ir 21 straipsniais, šiame rašte direktorius padarė išvadą, jog ieškovės elgesys yra rimtas jos lojalumo vadovybei trūkumo įrodymas. Dėl to jis davė ieškovei oficialų nurodymą išsiųsti elektroninį laišką skyriui, kuriuo būtų atsiprašyta skyriaus vadovės, pirma, už 2012 m. sausio 18 d. elektroninį laišką, antra, už tai, kad klaidingai teigė, jog skyriaus vadovė netinkamai taikė kandidatų dalyvauti vasaros kursuose atrankos kriterijus, ir, trečia, už tai, kad tvirtino, jog skyriaus vadovė neatsakė į jos elektroninius laiškus. Direktorius jai taip pat priminė, kad savaime aišku, jog ieškovė neturi vėl įtraukti kolegų į ginčą su skyriaus vadove ir siųsti elektroninių laiškų visam skyriui.

89      2012 m. vasario 4 d. atsakyme, išsiųstame elektroniniu laišku, ieškovė keturiuose puslapiuose išdėstė savo pastabas dėl vasario 1 d. rašto. Jame ji kaltino skyriaus vadovę tuo, kad ši nesugebėjo išvengti elektroninių laiškų gausos, pavyzdžiui, bendraudama dviprasmiškai ir užuominomis, dėl ko ji buvo paskatinta kelis kartus prašyti paaiškinimų, nors tai galėjo būti suprasta kaip jos užsispyrimas. Savo pastabas ieškovė pradėjo žodžiais, kad „dar kartą kartoja, jog labai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, kuri įgavo <…> didelį mastą“, ir pažymėjo, kad „nekaltino [skyriaus vadovės] pareigų nevykdymu ar netinkamu atrankos dalyvauti vasaros [anglų kalbos] (C [kalbos]) kursuose kriterijų taikymu“. 2012 m. vasario 10 d. šešių puslapių raštu direktorius atsakė į ieškovės pastabas, be kita ko, į tas, kurios buvo susijusios su čekų kalba surašytų elektroninių laiškų, kuriais ieškovė ir skyriaus vadovė susirašinėjo, tiksliu vertimu į anglų kalbą. Vėliau ieškovė ir direktorius apsikeitė elektroniniais laiškais dėl ieškovės prašymo suteikti galimybę pačiai ieškovei pateikti šių laiškų vertimą į anglų kalbą; direktorius šį prašymą galiausiai tenkino. Vėliau 2012 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku direktorius nurodė ieškovei, kad jos paaiškinimai jo neįtikino ir kad šis labai didelės apimties susirašinėjimas elektroniniais laiškais atėmė daug tiek ieškovės, tiek jos skyriaus vadovės, o dabar ir jo, kaip direktoriaus, darbo laiko. Tada jis pakartojo savo 2012 m. vasario 1 d. rašte ieškovei duotus nurodymus.

90      Grįžusi iš laikinojo nedarbingumo atostogų, ieškovė atsakė direktoriui 2012 m. vasario 16 d. elektroniniu laišku. Ji sugrįžo prie čekų kalba surašytų elektroninių laiškų, kuriais susirašinėjo su skyriaus vadove, vertimo tikslumo klausimo ir užginčijo direktoriaus nurodymą atsiprašyti. Kitos dienos elektroniniame laiške direktorius pakartojo nurodymus ieškovei atsiprašyti skyriaus vadovės, išsiunčiant elektroninį laišką visam skyriui, skyriaus vadovei ir jam pačiam, ir pažymėjo, jog, jeigu ji atsisakys paklūsti šiam nurodymui, jis nedelsdamas pradės drausminę procedūrą. 2012 m. vasario 20 d. ieškovės gydytojas išrašė jai laikinojo nedarbingumo biuletenį iki 2012 m. kovo 2 d. 2012 m. vasario 29 d. direktorius išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame grasinimų forma pakartojo savo nurodymus ir pažymėjo, jog, būdama laikinojo nedarbingumo atostogose, ji buvo pastebėta Parlamento patalpose 2012 m. vasario 20 ir 22 d., taigi galėjo paklusti jo nurodymams ir išsiųsti daugiausia trijų eilučių elektroninį atsiprašymo laišką. Direktorius įspėjo, jog, negavęs prašomo elektroninio laiško tą pačią dieną, pradės drausminę procedūrą.

91      Tarnautojų teismas pirmiausia konstatuoja, kad būtent 2012 m. sausio 20 d. laiške ieškovė pripažino, jog nesuprato, kad jos situacija nebuvo tokia pat, kaip dviejų kolegų, atrinktų dalyvauti vasaros universiteto kursuose Airijoje, ir iš esmės dėl to atsiprašė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nepagrįstai kritikavo savo tiesioginio viršininko, t. y. skyriaus vadovės, kompetenciją ir patikimumą per 2012 m. sausio 13 d. skyriaus susirinkimą ir 2012 m. sausio 18 d. vadovei adresuotame elektroniniame laiške, kurio kopiją išsiuntė visiems skyriaus darbuotojams, pateikė naujų priekaištų skyriaus vadovei. Atsižvelgdamas į šiuos atvejus, kai ieškovė aiškiai nesilaikė direktoriaus nurodymo nustoti siųsti elektroninius laiškus daugeliui adresatų ir kreiptis į jį iškilus ginčams su skyriaus vadove, Tarnautojų teismas mano, kad iš principo direktoriaus įsakymas, kad ieškovė atsiprašytų viešai, neviršija jo diskrecijos valdyti savo tarnybas ribų. Ypač atsižvelgiant į skyriaus vadovei nepagrįstai pateiktus kaltinimus, apie kuriuos žinoma skyriuje ir skyriaus vadovės viršininkui, t. y. direktoriui, pastarasis gali analogiškai reikalauti, kad atsiprašymas, kurį ieškovė jau pateikė skyriaus vadovei, taip pat būtų išsiųstas skyriaus darbuotojams (šiuo klausimu žr. Sprendimo Nanopoulos / Komisija, F‑30/08, EU:F:2010:43, 247 punktą).

92      Dėl to, kad direktorius pakartojo nurodymą išsiųsti elektroninį laišką visam skyriui tuo metu, kai ieškovė buvo laikinojo nedarbingumo atostogose, ir kad jis grasino pradėsiąs drausminę procedūrą, jeigu ši nedelsdama nepaklus šiam nurodymui, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad elektroninis laiškas, dėl kurio kilo ginčas, į ieškovės darbinį elektroninį paštą buvo išsiųstas 2012 m. vasario 29 d. 8 val. 3 min., kad šį paštą ieškovė galėjo tikrinti iš namų, kad ieškovė buvo savo darbo vietoje per laikinąsias nedarbingumo atostogas, kad direktorius ėmėsi veiksmų, aiškiai žinodamas, kad ieškovė gali susipažinti su šiuo elektroniniu laišku darbo vietoje arba namuose, jeigu manys, jog reikia patikrinti elektroninio pašto dėžutę tam, kad, nors ir yra laikinojo nedarbingumo atostogose, pasinaudotų proga išsiųsti trumpą elektroninį laišką, kad atsiprašytų už įvykius, susijusius su kandidatų dalyvauti vasaros universiteto kursuose atranka, ir užbaigtų ginčą skyriuje. Bet kuriuo atveju, nors ir negavo ieškovės atsakymo, direktorius neįgyvendino savo grasinimo pradėti drausminę procedūrą, ir šis grasinimas, labiau panašus į eilinį bandymą sustabdyti ieškovės siunčiamus gausius elektroninius laiškus, kuriuose išdėstyti paaiškinimai ir kurie trikdė gerą skyriaus veikimą.

93      Atsižvelgdamas ir į tai, kad direktorius, 2012 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške siūlydamas atsiprašymo elektroninio laiško tekstą, paliko ieškovei teisę suformuluoti savo atsiprašymą, Tarnautojų teismas mano, kad, turėdamas omenyje ieškovės užsispyrimą ir jos potraukį ginčyti skyriaus vadovės sprendimus, įprasto jautrumo nešališkas ir nuovokus stebėtojas tokiomis pačiomis sąlygomis tokio direktoriaus elgesio nelaikytų peržengiančiu normalaus elgesio ribas, jo nekritikuotų ir nevertintų kaip veiksmo, patenkančio į psichologinio priekabiavimo sąvoką, o kaip tik laikytų jį bandymu perauklėti darbuotoją, kurio elgesys gali pakenkti geram tarnybos veikimui. Dar daugiau, tai, kad ieškovė iškėlė abejonių dėl dviejų jos kolegų, neseniai pradėjusių darbą mažame skyriuje, dalyvavimo vasaros universitetų kursuose pagrįstumo, neliudija jos didelio solidarumo su kolegomis.

94      Be to, net jeigu kai kurių elektroninių laiškų tonas gali atrodyti gana griežtas, galimas ieškovės viršininkų susierzinimas gali būti bet kuriuo atveju laikomas atleistinu, atsižvelgiant į ieškovės elgesį (žr. Sprendimą Fonzi / Komisija, 27/64 ir 30/64, EU:C:1965:73, p. 640).

–       Dėl aplinkybių, susijusių su 2012 m. sausio 13 d. skyriaus susirinkimo protokolo rengimu

95      Po 2012 m. sausio 13 d. susirinkimo, minėto šio sprendimo 85 punkte, šio susirinkimo protokolas tą pačią dieną buvo perduotas skyriaus darbuotojams. 2012 m. vasario 20 d. ieškovė paklausė skyriaus vadovės, ar nustatytas terminas pastaboms patekti. Tos pačios dienos elektroniniame laiške skyriaus vadovė nurodė ieškovei, jog pastaroji jau visą savaitę turėjo galimybę pateikti pastabas, tačiau suteikė jai galimybę pateikti pastabas iki vasario 24 d.

96      Ieškovė skundžiasi, kad skyriaus vadovė nepasitenkino vien tuo, kad nustatė terminą pastaboms dėl nagrinėjamo skyriaus susirinkimo protokolo projekto pateikti, bet dar ir pasinaudojo proga, kad pareikštų „priekaištų“, nors pagal skyrių susirinkimų protokolų rengimo principus, apie kuriuos pranešė skyriaus vadovė, jie tvirtinami per kitą susirinkimą, jeigu nepareikštas joks prieštaravimas.

97      Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad Tarnautojų teismas nemato nurodytame skyriaus vadovės elektroniniame laiške nieko, kas galėtų atitikti Pareigūnų tarnybos nuostatuose pateiktą psichologinio priekabiavimo apibrėžtį. Beje, dėl to, kad skyriaus vadovė galėjo pavartoti žodžius, kuriuos ieškovė suprato kaip sarkastiškus, Tarnautojų teismas mano, kad tai darydama skyriaus vadovė neviršijo nepagrįstos kritikos ribų, ypač atsižvelgiant į ieškovės agresyvumą ir polinkį ginčytis, parodytus rengiant kitą, t. y. 2011 m. gegužės 23 d., skyriaus susirinkimo protokolą.

–       Dėl aplinkybių, susijusių su atleidimu nuo papildomų, be vertėjo žodžiu pareigų, užduočių

98      2012 m. kovo 29 d. rašte, nurodytame šio sprendimo 14 punkte, direktorius informavo ieškovę, kad, atsižvelgiant į jos neseniai buvusią sveikatos būklę, būtų geriau, jeigu ji nuo šiol koncentruotųsi į savo vertimo žodžiu Briuselyje ir Strasbūre (Prancūzija) užduočių vykdymą, t. y. į darbą kabinoje, susirinkimų rengimą ir tęstų kalbos kursus. Tačiau direktorius nusprendė, kad ji turi laikinai nevykdyti kitų užduočių, pavyzdžiui, tų, dėl kurių reikėtų vykti į komandiruotes į kitas nei trys Parlamento darbo vietos valstybes, ir nedalyvauti mokymų rengėjų mokymo kursuose (Training the Trainers).

99      2012 m. balandžio 13 d. elektroniniu laišku ieškovė išreiškė savo nuostabą ir paprašė direktoriaus persvarstyti savo poziciją, be kita ko, atsižvelgiant į ją gydančio gydytojo nuomonę, kad ji visiškai atgavo savo gebėjimus, taigi gali vykdyti savo profesines užduotis nuo 2012 m. kovo 29 d. 2012 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku direktorius jai atsakė, kad šį sprendimą priėmė ieškovės labui, pasikonsultavęs su Parlamento Medicinos tarnyba ir gavęs jos pritarimą. Jis taip pat nurodė, kad situacija bus peržiūrėta pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui.

100    Ieškovė dėl tokios situacijos paprašė paaiškinimų iš Parlamento Medicinos tarnybos, o ši iš esmės jai pranešė, kad neperduoda vadovybei informacijos ir neduoda jai patarimų dėl pareigūnų sveikatos būklės. 2012 m. spalio 23 d. elektroniniu laišku ieškovė dar kartą paprašė direktoriaus, kad šis peržiūrėtų sprendimą dėl papildomų, be vertėjo pareigų, užduočių. Iš bylos medžiagos matyti, kad po 2012 m. lapkričio 27 d. pokalbio su ieškove direktorius nurodė, kad ieškovė galės vykdyti papildomas užduotis su sąlyga, kad visam skyriui išsiųstame elektroniniame laiške atsiprašys skyriaus vadovės, kaip tai buvo reikalaujama 2012 m. vasario 1 d. rašte. 2013 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo direktorių, jog negali paklūsti šiam nurodymui dėl priežasčių, kurias ji jau daugelį kartų paaiškino tiek jam, tiek skyriaus vadovei. 2013 m. sausio 31 d. elektroniniu laišku, atsakydamas į šį ieškovės laišką, direktorius paaiškino, jog pakaktų, kad ieškovė atsiprašytų tam, kad baigtųsi situacija, kurią ji aprašė kaip žeminančią ir nepakenčiamą. Be to, jis priekaištavo ieškovei, kad ši paprašė į nuolatines pareigas paskirtų pareigūnų vertėjų žodžiu delegacijos (DELINT – Staff Interpreters’ Delegation) „išreikšti susirūpinimą dėl [skyriaus vadovės] atrenkant kandidatus dalyvauti vasaros universitetų kursuose taikytų kriterijų“ per 2012 m. kovo mėn. vykusį šios delegacijos susirinkimą. Po 2013 m. birželio 10 d. susirinkimo direktorius nusprendė, kad ieškovė vėl galėtų užsiimti papildoma veikla su sąlyga, kad laikysis taikomų taisyklių, nes vykimas į komandiruotes, kurioms Parlamentas suteikė leidimą, reikalauja tarpusavio pasitikėjimo, taigi institucijoje galiojančių taisyklių laikymosi. Šis sprendimas ieškovės prašymu buvo oficialiai įformintas 2013 m. birželio 11 d. direktoriaus raštu, kuriame jis pažymėjo, kad ieškovei, „kaip ir kitiems direktorato kolegoms, leidžiama dalyvauti profesinio mokymo kursuose dėl tarnybos interesų“.

101    Ieškovė skundžiasi tuo, kad, remiantis apgaulingu jos sveikatos būkle pagrįstu motyvu, ji buvo atleista nuo papildomų užduočių vykdymo taikant keršto ir bauginimo priemones. Todėl atleidimą nuo šių papildomų užduočių vykdymo reikėtų laikyti piktnaudžiavimu valdžia ir įgaliojimais, pasireiškiančiais priekabiavimu.

102    Pirmiausia Tarnautojų teismas primena, kad nors administracija yra suinteresuota skirti pareigūnus ar tarnautojus į pareigas pagal jų individualius gebėjimus ir norus, jiems negali būti pripažinta teisė vykdyti arba išsaugoti konkrečias užduotis (Sprendimo Campoli / Komisija, T‑100/00, EU:T:2001:75, 71 punktas ir Sprendimo DH / Parlamentas, F‑4/14, EU:F:2014:241, 68 punktas). Taigi kompetentinga institucijos tarnyba gali nuspręsti atleisti pareigūnus nuo tam tikrų užduočių vykdymo.

103    Dėl užduočių, nuo kurių vykdymo buvo atleista ieškovė, reikia nurodyti, kad tai buvo papildomos užduotys, be pagrindinių pareigų, t. y vertimo žodžiu. Šios užduotys taip pat buvo ribotos, nes iš esmės kalba ėjo apie vykimą į komandiruotes į kitas nei trys Parlamento darbo vietos valstybes (tokią galimybę čekų kalbos vertėjai žodžiu turi retai), dalyvavimą profesinių mokymų darbo grupėje ir mokymų rengėjų mokymo kursuose.

104    Tarnautojų teismas pažymi, kad net jeigu ieškovei labai patiko jos papildomos užduotys, kurios gali būti įvairinamosios, ji nebuvo atleista nuo užduočių, priskiriamų vertėjo žodžiu pareigoms, vykdymo. Be to, atleisti nuo papildomų užduočių vykdymo buvo nuspręsta tik laikinai. Dėl to, kad direktorius ieškovei, kad ji gautų leidimą vėl vykdyti papildomas užduotis, taikė sąlygą, kad ieškovės elgesys atitiktų tarnybos interesus, kuri apėmė tai, kad ji turi pateikti atsiprašymus, kaip jos buvo jau prašyta, Tarnautojų teismas mano, jog, atsižvelgiant į iš dalies dėl ieškovės elgesio susiklosčiusius sudėtingus santykius, priimdamas šį sprendimą, direktorius neperžengė savo diskrecijos ribų.

105    Taigi direktoriaus sprendimas laikinai atleisti ieškovę nuo kai kurių papildomų profesinių užduočių, kurias iš esmės sudarė komandiruotės ir mokymai, vykdymo savaime negali būti psichologinio priekabiavimo įrodymas (žr. Sprendimo K / Parlamentas, F‑15/07, EU:F:2008:158, 38 punktą) ir jokiu būdu negali būti kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas įgaliojimais. Tai, kad direktorius, siekdamas suteikti didesnį teisėtumą šiam sprendimui, susisiekė su Parlamento Medicinos tarnyba, neturi reikšmės.

–       Dėl aplinkybių, susijusių su glosarijaus atnaujinimu

106    Dėl aplinkybės, kad skyriaus vadovė nusprendė, jog ieškovė pavėluotai atliko jai 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikėtą kuklią užduotį atnaujinti bendros konsoliduotosios pajamų mokesčio bazės glosarijų, Tarnautojų teismas pakartoja, kad, priešingai tam, ką teigia ieškovė, ir kaip jau buvo konstatuota Sprendimo CW / Parlamentas (EU:F:2014:186) 114–117 punktuose, skyriaus vadovė, pateikdama šias pastabas, nepadarė jokios akivaizdžios vertinimo klaidos. Be to, Tarnautojų teismas nesupranta, kodėl viršininko pastabos apie pareigūno darbo trūkumus turėtų būti vertinamos kaip psichologinis priekabiavimas būtent tada, kai šis trūkumas yra akivaizdus.

–       Dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės vykimu į Čekijos Respubliką būnant laikinojo nedarbingumo atostogose

107    Ieškovė išvyko iš Briuselio aplankyti Prahoje (Čekijos Respublika) gyvenančios šeimos 2012 m. kovo 2–5 d., nors buvo laikinojo nedarbingumo atostogose. 2012 m. birželio 4 d. generalinis direktorius jos paklausė, ar 2012 m. kovo 2 d. ji išvyko iš Briuselio į Prahą, o grįžo kovo 5 d. Ieškovei patvirtinus šią informaciją, generalinis direktorius jos paklausė, ar šiai išvykai ji gavo išankstinį leidimą. 2012 m. birželio 6 d. ieškovė pareiškė: „Atsakymas į jūsų klausimą neigiamas. Aš negavau išankstinio leidimo, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 [straipsnyje], nes nemaniau, kad turiu jo prašyti.“ Dėl to 2012 m. birželio 7 d. elektroniniame laiške generalinis direktorius, be kita ko, informavo ieškovę, jog ji nesilaikė Pareigūnų tarnybos nuostatų normų, reglamentuojančių buvimą ne paskyrimo vietoje per laikinojo nedarbingumo atostogas, nors jos numatytos būtent tam, kad apsaugotų pareigūną, kiek tai susiję su draudimo taikymu; jeigu ji būtų paprašiusi išankstinio leidimo, jai galbūt netgi būtų leista likti ilgesnį laiką su šeimos nariais.

108    Šiuo klausimu ieškovė nurodė, kad, kadangi administracija tiksliai žinojo jos skrydžius į Prahą ir atgal į Briuselį, akivaizdu, kad tuo laikotarpiu administracija ją griežtai stebėjo, o tai padidino stresą, įtampą ir baimę.

109    Tarnautojų teismas konstatuoja, kad, prisidengdama argumentais dėl priekabiavimo, ieškovė bando sumažinti akivaizdaus Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnio nuostatų pažeidimo apimtį.

110    Dėl aplinkybės, kad administracija vieno iš ieškovės kolegų buvo informuota apie tai, kad ieškovė 2012 m. kovo 2 d. ir 5 d. skrido lėktuvu, reikia nurodyti, jog ji neįrodė, kad šis kolega gavo nurodymą sekti, kur ji būna per laikinojo nedarbingumo atostogas. Be to, reikia pažymėti, jog negalima atmesti galimybės, jog kai kurie ieškovės kolegos naudojasi tais pačiais oro susisiekimo maršrutais grįždami į kilmės šalį, ypač savaitgaliais.

–       Dėl aplinkybių, susijusių su komandiruotės išlaidų apmokėjimu

111    Ieškovė nurodo, kad skyriaus vadovė, kai kėlėsi į kitą kabinetą, neinformavo, jog prašymo kompensuoti komandiruotės išlaidas formą ieškovė gali palikti ankstesniame skyriaus vadovės kabinete. Be to, kai ieškovė paklausė skyriaus vadovės jos naujo kabineto numerio, ji 2012 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku atsakė, jog ši informacija prieinama Parlamento vidaus tinklapyje, tačiau tam, kad palengvintų ieškovei užduotį, nurodė, kad ji gali rasti numerį šio elektroniniu laiško paraše.

112    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad tokio skyriaus vadovės elgesio nei dėl jo formos, nei dėl esmės negalima prilyginti psichologiniam priekabiavimui. Tai, kad ieškovė jį suvokia būtent kaip psichologinį priekabiavimą, akivaizdžiai yra subjektyvus suvokimas.

–       Dėl aplinkybių, susijusių su lenkų kalbos egzamino laikymu

113    Kadangi ieškovė turėjo galimybę susipažinti su rašytiniais jos keturių kolegų, kurių vienas M. G., pareiškimais, kuriuos Parlamentas pateikė savo gynybai, vykstant bylos, kuri buvo užbaigta priėmus Sprendimą CW / Parlamentas (EU:F:2014:186), nagrinėjimui, 2013 m. lapkričio 15 d. ji, be kita ko, paprašė, kad M. G. nedalyvautų komisijoje, kuri turėjo patikrinti jos lenkų kalbos žinias (ji norėjo, kad ši kalba būtų priskirta prie vertimo žodžiu gebėjimų). Ieškovė manė, kad dėl M. G. labai neigiamų parodymų jos atžvilgiu jis nebuvo pakankamai neutralus, kaip to buvo reikalaujama.

114    Šiuo klausimu reikia nurodyti, jog tai, kad M. G. padarė pareiškimus, kuriuose neigiamai apibūdino ieškovės elgesį, savaime nereiškia, kad jis negalėtų objektyviai vertinti ieškovės kalbinių gebėjimų. Jeigu būtų pritarta ieškovės motyvams, tai reikštų, jog vien remiantis subjektyviais jos pareiškimais ir suvokimu, susijusiais su jos profesine aplinka, beveik pusė skyriaus darbuotojų, skyriaus vadovė ir direktorius neturėtų vertinti ieškovės gebėjimų ir elgesio darbe.

115    Tarnautojų teismas papildomai pažymi, kad ieškovė sėkmingai išlaikė lenkų kalbos egzaminą, todėl jos argumentai šiuo klausimu visiškai neatitinka tikrovės ir yra nepatikimi.

116    Atsižvelgdamas į pirma nurodytus argumentus, Tarnautojų teismas mano, kad, vertinant atskirai, nurodytų pavienių aplinkybių ir aplinkybių viseto, susijusių su ieškovės aprašytais įvykiais, negalima laikyti psichologinio priekabiavimo, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, išraiška.

–       Dėl bendro ginčijamų įvykių nagrinėjimo

117    Tarnautojų teismas mano, kad, vertinant bendrai, ieškovės nurodyti įvykiai, kurių kiekvieną jis ką tik išnagrinėjo atskirai (toliau – įvykiai, dėl kurių kilo ginčas), be abejonių, parodo konfliktinį santykį esant sudėtingam administraciniam kontekstui, bet neliudija netinkamo ar sąmoningo pobūdžio aktų, nes dokumentais pagrįsti teiginiai ir elgesys daugių daugiausia rodo, kad vadovybė netaktiškai valdo konfliktinę situaciją, o ne sąmoningą nusistatymą veikti netinkamai ieškovės atžvilgiu (tuo pačiu klausimu žr. Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 128 punktą).

118    Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės elgesys rodo užsispyrimą, nesukalbamumą ir kartais beveik nepavaldumą, ji negali teigti, kad nesupranta savo viršininkų priimtų sprendimų priežasčių. Šiuo klausimu Tarnautojų teismas pažymi, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 24 straipsniuose nurodytų psichologinio priekabiavimo ir pareigos padėti sąvokų apimtis negali būti išplėsta tiek, kad tariamai aukai būtų leidžiama sistemingai kritikuoti bet kokią vadovybės kompetenciją arba manyti, kad ji atleista nuo Pareigūnų tarnybos nuostatuose aiškiai numatytų pareigų, pavyzdžiui, susijusių su atostogų tvarka arba pareiga lojaliai bendradarbiauti su savo viršininkais.

119    Šiuo klausimu Tarnautojų teismas iš esmės primena, kad viršininko kritika dėl to, kaip pavaldinys atlieka darbą arba užduotį, savaime nėra netinkamas elgesys, nes antraip valdyti tarnybą taptų praktiškai neįmanoma (Sprendimo Tzirani / Komisija, F‑46/11, EU:F:2013:115, 97 punktas ir Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 87 punktas). Jis taip pat jau buvo nusprendęs, kad tarnautojui skirtos neigiamos pastabos nebūtinai kenkia jo asmenybei, orumui ir sveikatai, jei šios pastabos, kaip nagrinėjamu atveju, suformuluotos santūriai ir neparemtos nepagrįstais ir jokio ryšio su objektyviais faktais neturinčiais kaltinimais (žr. Sprendimo Menghi / ENISA, F‑2/09, EU:F:2010:12, 110 punktą ir Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 87 punktą).

120    Nors neginčijama, kad su „klausimais vadovybei“ ir 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimu susiję įvykiai prisidėjo prie darbo santykių skyriuje pabloginimo, pirma, tai, kad pareigūno santykiai su kolegomis ar viršininkais yra sudėtingi ar net konfliktiniai, savaime neįrodo psichologinio priekabiavimo (šiuo klausimu žr. Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 86, 87 ir 98 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką), net jeigu dėl šių sunkumų viršininkai kelis kartus ragino laikytis tvarkos. Antra, siųsdama kartotinius elektroninius laiškus ieškovė visiškai nebandė pagerinti darbo aplinkos skyriuje ir tam nedėjo jokių pastangų.

121    Be to, kiek tai susiję su kandidatų į 2012 m. numatytus vasaros universitetų anglų kalbos kursus atrankos kriterijais, direktorius, nusprendęs reikalauti iš ieškovės atsiprašyti už suklaidinimą, kad skyriaus vadovė netinkamai taikė dalyvavimo kursuose kriterijus, išsiunčiant elektroninį laišką tiems patiems asmenims, kuriems ji įprastai siųsdavo gausius laiškus dėl skyriaus vadovės, nagrinėjamu atveju – visam skyriui, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos (taip pat žr. Sprendimo CW / Parlamentas, EU:F:2014:186, 71, 72 ir 74 punktus). Tarnautojų teismas pažymi, kad ieškovė jau buvo pateikusi atsiprašymus, tačiau tik 2012 m. sausio 20 d. elektroniniame laiške, adresuotame skyriaus vadovei, kurio kopija išsiųsta direktoriui. Jeigu vienas iš viršininkų būtų persiuntęs šį elektroninį laišką skyriaus darbuotojams, ieškovė tikriausia suprastų šiuos veiksmus kaip papildomą priekabiavimo formą, todėl tam, kad būtų atkurtas ieškovės elgesiu pakirstas pasitikėjimas skyriaus vadove, juolab viršininkai teisėtai reikalavo iš ieškovės išsiųsti atsiprašymus, kuriuos ji norėjo pateikti skyriaus vadovei, tiems patiems asmenims, kuriems apie pastarąją siuntė kritiką.

122    Šiuo klausimu Tarnautojų teismas mano, kad lygiai taip pat, kaip viršininkų elektroniniai laiškai, kuriuose pavartotos šmeižiamojo ar piktavališko pobūdžio formuluotės, ypač kai jie siunčiami be konkrečių pateisinamų priežasčių ne tik suinteresuotajam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, gali būti laikomi priekabiavimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį išraiška (žr., a contrario, Sprendimo Lo Giudice / Komisija, EU:T:2007:322, 104 ir 105 punktus ir Sprendimo Tzirani / Komisija, EU:F:2013:115, 97 punktą), Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnyje nurodyta lojalumo pareiga, be to, kiekvieno pareigūno pareiga pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnį susilaikyti nuo bet kokio veiksmo ar elgesio, galinčio pakenkti jo pareigų prestižui, apima kiekvieno pavaldinio pareigą susilaikyti nuo nepagrįstos savo viršininkų kompetencijos kritikos ir bet kuriuo atveju pareigą jausti saiką ir būti atsargiam rašant elektroninius laiškus šiuo klausimu ir pasirenkant tų elektroninių laiškų adresatus.

123    Dėl laikino ieškovės atleidimo nuo tam tikrų užduočių ir veiklos vykdymo reikia nurodyti, kad, neatsižvelgiant į konsultavimąsi su Parlamento Medicinos tarnyba ir jo sąlygas, tokį atleidimą galėtų pateisinti medicininio pobūdžio priežastys, nes ieškovė kelis kartus nebuvo darbe dėl ligos ir nurodė pervargimą nuo darbo. Iš bylos medžiagos matyti, kad, pirmiausia siekiant išvengti pasikartojančių ginčų dėl dalyvavimo su skyriaus darbu nesusijusioje veikloje, ieškovė buvo atleista nuo papildomų užduočių vykdymo, kad galėtų vykdyti pagrindines užduotis. Kadangi ieškovė nebuvo atleista nuo nė vienos iš jos pagrindinių užduočių (t. y. jos vertimo žodžiu darbo), kurios, atsižvelgiant į tarnybos interesus, yra svarbiausios ir kurių kokybe, atrodo, institucija patenkinta, vykdymo, Tarnautojų teismas nesupranta, kaip atleidimas nuo tam tikrų papildomų užduočių, net jeigu jos ieškovei patiko, vykdymo, atsižvelgiant į platesnį aprašytų įvykių kontekstą, galėjo objektyviai pakenkti jos asmenybei, orumui arba fizinei ar psichinei sveikatai.

124    Dėl įvairių sveikatos pažymų ir medicininių ataskaitų, kurias ieškovė pridėjo prie ieškinio, norėdama patvirtinti, kad skyriaus vadovės ir direktoriaus elgesys, dėl kurio kilo ginčas, pakenkė jos asmenybei, orumui arba fizinei ar psichinei sveikatai, Tarnautojų teismas konstatuoja, jog, be abejo, šios pažymos ir ataskaitos akivaizdžiai parodo, kad ieškovė turėjo psichikos sutrikimų, tačiau remiantis jomis negalima nustatyti, kad šių sutrikimų priežastis buvo psichologinis priekabiavimas, nes tam, kad padarytų išvadą, jog toks priekabiavimas egzistavo, šių pažymų rengėjai akivaizdžiai rėmėsi tik ieškovės pateiktu jos darbo sąlygų Parlamente aprašymu (žr. Sprendimo K / Parlamentas, EU:F:2008:158, 41 punktą ir Sprendimo CQ / Parlamentas, EU:F:2014:214, 127 punktą). Bet kuriuo atveju medicinos ekspertų nuomonės, net jeigu ir pagrįstos kita informacija nei atitinkamo pareigūno jiems pateiktas darbo sąlygų aprašymas, savaime neįrodo institucijos priekabiavimo ar pareigos suteikti pagalbą nesilaikymo (Sprendimo BQ / Audito Rūmai, T‑7/14 P, EU:T:2015:79, 49 punktas).

125    Galiausiai dėl ieškovės priekaišto, kad direktorius tariamai turėjo įprotį kviesti ją į pokalbį, nenurodydamas jo motyvų, Tarnautojų teismas primena, kad ieškovei tenka pareiga susitikti su viršininku, kai šis ją kviečia į susirinkimą (Sprendimo CW / Parlamentas, EU:F:2014:186, 123 punktas). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kiekvieną kartą, kai ji prašė, direktorius nurodydavo pokalbių ir susirinkimų, dėl kurių kilo ginčas, dalyką. Galiausiai Tarnautojų teismas pažymi, kad šiais pokalbiais vadovybė bandė išspręsti skyriaus vadovės ir ieškovės santykių problemas, kurios daugiausia kilo dėl ieškovės elgesio – skyriaus vadovės, kurios kandidatūra, o ne ieškovės, į šias pareigas praeityje buvo atrinkta, kompetencijos kritikos.

126    Atsižvelgdamas į pirma nurodytus argumentus, Tarnautojų teismas mano, kad sprendime neteikti pagalbos konstatavęs, kad, atsižvelgiant, be kita ko, į ieškovės pateiktą informaciją ir informaciją, susijusią su jos 2011 m. vertinimo ataskaita, nurodyto elgesio negalima laikyti psichologinio priekabiavimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį išraiška, Parlamentas nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Ieškovės pateikta informacija taip pat neleidžia konstatuoti, kad darbo sąlygos pakenkė jos sveikatai ir orumui, kaip jie suprantami pagal Chartijos 31 straipsnio 1 dalį.

127    Todėl pirmajam pagrindui negalima pritarti kaip nepagrįstam.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, paremto rūpestingumo pareigos ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnyje nurodytos pareigos suteikti pagalbą nesilaikymu

 Šalių argumentai

128    Grįsdama antrąjį ieškinio pagrindą, ieškovė tvirtina, kad, nepaisydama to, jog ji pateikė paskyrimų tarnybai pradinių skyriaus vadovės ir direktoriaus išpuolių prieš ją tikrumo įrodymų, paskyrimų tarnyba nesiėmė prašytų priemonių ir taip nesilaikė nei pareigos suteikti pagalbą, nei rūpestingumo pareigos.

129    Dėl sprendimo atmesti skundą ieškovė teigia, kad paskyrimų tarnyba klaidingai jai pareiškė priekaištų, jog ji nesikreipė į Priekabiavimo patariamąjį komitetą, grįsdama tuo, kad Parlamento sekretoriate tyrimus dėl tariamo priekabiavimo atvejų patikėta atlikti šiam komitetui. Todėl grindžiant sprendimą atmesti skundą nurodytas motyvas, t. y. skundo priešlaikinis pobūdis, nes nebuvo kreiptasi į komitetą, klaidingas. Šiuo klausimu ji pažymi, jog kreipėsi į komitetą, bet jo pirmininkas su ja nesusisiekė. Ji mano, kad šio komiteto pasyvumas, neveikimas ir tylėjimas, nepaisant paskyrimų tarnybos patikinimų, sukėlė jai bendrą susirūpinimą, kuris pateisino jos abejones dėl galimybės patikėti šiam komitetui teisę nagrinėti psichologinio priekabiavimo Parlamente atvejus ir visiškai juo pasitikėti.

130    Kad ir kaip būtų, ieškovė tvirtina, kad, priešingai tam, ką teigia Parlamentas, paskyrimų tarnyba nesuteikė Priekabiavimo patariamajam komitetui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį turimų įgaliojimų. Jeigu vis dėlto taip būtų, bet kuriuo atveju nesuprantama, kodėl nagrinėjamu atveju paskyrimų tarnyba savo iniciatyva neperdavė klausimo nagrinėti šiam komitetui. Ieškovė taip pat nurodo, kad paskyrimų tarnyba galėjo patikėti atlikti tyrimą nepriklausomam asmeniui ar ad hoc komisijai.

131    Be to, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių svarbą ir sunkumą, Parlamentas, net prieš pradėdamas tyrimą šių aplinkybių tikrumui nustatyti, turėjo perkelti skyriaus vadovę ir (arba) direktorių į kitas pareigas arba, jeigu to nebuvo įmanoma padaryti, perkelti į kitas pareigas ieškovę, kaip ji to prašė pagalbos prašyme. Ieškovė taip pat kaltina paskyrimų tarnybą tuo, kad ši atmetė jos pagalbos prašymą, remdamasi bendra informacija dėl situacijos skyriuje, kurią surinko per tyrimą, pradėtą gavus jos kolegės CQ skundą dėl priekabiavimo, nors, viena vertus, ieškovė prašė atlikti išsamų tyrimą, kita vertus, jos reikalavimai nebuvo susiję su išvadomis, padarytomis užbaigus CQ prašymu pradėtą tyrimą.

132    Parlamentas prašo nepritarti antrajam ieškinio pagrindui kaip nepagrįstam ir nurodo, kad, kai ieškovė pateikė paskyrimų tarnybai pagalbos prašymą, t. y. 2013 m. vasario 5 d., pastaroji jau gerai žinojo ieškovės kaltinimus, be kita ko, iš skundo, paduoto dėl 2011 m. vertinimo ataskaitos, kuriame buvo aprašytos nurodytos aplinkybės, taip pat dėl jos kolegės CQ pradėtos procedūros, kuriai pasibaigus Priekabiavimo patariamasis komitetas pateikė nuomonę, generalinis direktorius pradėjo tyrimą, o paskyrimų tarnyba priėmė sprendimus, dėl kurių vėliau buvo pareikštas ieškinys (byla F‑12/13). Taigi pagalbos prašymas buvo atmestas išsamiai susipažinus su aplinkybėmis, remiantis ieškovės pateiktais įrodymais, taip pat atliktais tyrimais ir parengtomis ataskaitomis. Parlamento generalinio sekretoriaus siūlymas dar kartą kreiptis į Priekabiavimo patariamąjį komitetą, kaip buvo nurodyta per teismo posėdį, buvo atvirumo ir rūpestingumo išraiška. Dėl aplinkybės, kad paskyrimų tarnyba savo iniciatyva nesikreipė į šį komitetą, Parlamentas nurodo, kad tai turėjo padaryti ieškovė, laikydamasi lojalaus bendradarbiavimo su institucija, kurioje dirba, pareigos.

 Tarnautojų teismo vertinimas

–       Pirminės pastabos

133    Pirmiausia reikia atskirti ieškovės prašymą, pateiktą Priekabiavimo patariamojo komiteto pirmininkui, nuo pagalbos prašymo, kurį ji pateikė paskyrimų tarnybai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį.

134    Dėl Priekabiavimo patariamojo komiteto Tarnautojų teismas nurodo, kad, kaip matyti iš vidaus taisyklių, jis buvo įsteigtas Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsniui įgyvendinti ir jo pagrindiniai uždaviniai – skatinti ramios ir našios darbo aplinkos sukūrimą, užkirsti kelią bet kokiam priekabiavimui prie darbuotojo arba sustabdyti tokį priekabiavimą ir vykdyti taikinimą ir tarpininkavimą, mokymus ir informavimą. Pagal vidaus taisyklių 6 ir 7 straipsnius Priekabiavimo patariamasis komitetas „išklauso visus asmenis, kurie mano esą nukentėję nuo priekabiavimo, ir jiems skiria tiek laiko ir dėmesio, kad būtų išlaikytas nešališkas objektyvus požiūris ir suvokta daugiakultūrė darbo aplinka[;] jis dirba autonomiškai, nepriklausomumai ir laikydamasis konfidencialumo principų“.

135    Kiek tai susiję su kreipimusi į komitetą, vidaus taisyklių 9 ir 11 straipsniuose nurodyta, kad kiekvienas pareigūnas ir tarnautojas, susidūręs su problema, kuri gali būti laikoma priekabiavimu, arba manantis, kad tokia problema egzistuoja jų darbo aplinkoje, gali kreiptis į Priekabiavimo patariamąjį komitetą; šis turi susitikti su tokiu asmeniu ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po to, kai į jį buvo kreiptasi. Išklausęs tariamai nukentėjusį asmenį, tariamą priekabiautoją ir, jei reikia, kitus jų kolegas ne vėliau kaip per mėnesį nuo pokalbio su tariamai nukentėjusiu asmeniu, kuris į jį kreipėsi, komitetas pagal vidaus taisyklių 12 straipsnį gali pateikti pareiškėjo vadovybei rekomendacijas dėl susidariusių problemų sprendimo būdų. Jei problema išlieka, pagal vidaus taisyklių 14 straipsnį Priekabiavimo patariamasis komitetas gali Parlamento generaliniam sekretoriui pateikti konfidencialų pranešimą su pasiūlymais dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis, ir, jei reikia, prašyti jo suteikti įgaliojimą atlikti išsamų tyrimą; po šio tyrimo jis rengia ir pateikia išvadas ir galimas rekomendacijas Parlamento generaliniam sekretoriui.

136    Iš vidaus taisyklių 10 ir 11 straipsnių, be kita ko, matyti, kad, kai bet kuris institucijos pareigūnas ar tarnautojas kreipiasi į Priekabiavimo patariamąjį komitetą, jis neturi pateikti jokių pirminių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nuspręsti dėl priekabiavimo, ir kad po to, kai į jį buvo kreiptasi, komitetas privalo atlikti jam patikėtus pirmiau išvardytus uždavinius. Šiems uždaviniams vykdyti nebūtinas joks išankstinis paskyrimų tarnybos sprendimas, išskyrus atvejį, kai pats komitetas kreipiasi į paskyrimų tarnybą pagal vidaus taisyklių 14 straipsnį.

137    Be to, net jeigu tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, tarpininkavimo atveju, būtų pageidautina kreiptis į patariamąjį komitetą, tai nėra būtina išankstinė sąlyga pareigūno galimybei pateikti pagalbos prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, laikantis šių nuostatų 90 ir 91 straipsnių reikalavimų (šiuo klausimu žr. Sprendimo Faita / EESRK, EU:F:2013:130, 91 punktą). Kitaip, nei matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio ir Parlamento patvirtintų šio straipsnio įgyvendinimo vidaus taisyklių teksto ir tikslo, 24 straipsniu specialiai nesiekiama užkirsti kelio priekabiavimui arba kovoti su juo, bet žvelgiant bendriau kiekvienam Pareigūnų tarnybos nuostatuose nurodytam asmeniui suteikiama teisė prašyti paskyrimų tarnybos įsikišti, kad ji imtųsi bet kokių priemonių „padėti pareigūnui, ypač ieškiniuose dėl bet kurio asmens [imantis veiksmų prieš asmenį], kuris grasina, įžeidinėja arba šmeižia ar išreiškia savo pyktį, arba kenkia asmeniui ar turtui, kuris, atsižvelgiant į jo postą ar pareigas, priklauso nuo jo arba <...> [kėsinasi į asmenį ar turtą, jeigu šie veiksmai nukreipti prieš pareigūną <...> dėl pareigūno statuso ar pareigų]“.

138    Taigi, siekiant pateikti pagalbos prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, net jeigu pagalbos prašymas susijęs su priekabiavimo atveju, nereikalaujama, kad susijęs asmuo iš anksto kreiptųsi į Priekabiavimo patariamąjį komitetą, Parlamento įsteigtą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, nors pagal vidaus taisyklių 14 straipsnį paskyrimų tarnyba tam tikrais atvejais gali įgalioti Priekabiavimo patariamąjį komitetą atlikti tyrimą dėl tariamo priekabiavimo aplinkybių, apie kurias pranešta paskyrimų tarnybai.

–       Dėl pareigos suteikti pagalbą ir rūpestingumo pareigos nesilaikymo

139    Nagrinėjamu atveju Tarnautojų teismas konstatuoja, kad ieškovė paprašė Priekabiavimo patariamojo komiteto pirmininko pagalbos, remdamasi tuo, kad „[n]uo 2012 m. vasario 1 d. [jai] jos du viršininkai darė didžiulį spaudimą“. Nors šiame prašyme aiškiai nebuvo minėta psichologinio priekabiavimo sąvoka ir nebuvo pateikta jokių ieškovės nurodyto „didžiulio spaudimo“ pirminių įrodymų, pagal vidaus taisykles komitetas turėjo susitikti su ieškove per dešimt darbo dienų, o jis to akivaizdžiai nepadarė. Motyvas, kuriuo remiasi Parlamentas, kad pateisintų komiteto padarytą šių vidaus taisyklių pažeidimą, t. y. kad komiteto pirmininkas kėlėsi į naują kabinetą po paskyrimo į naujas vadovaujamąsias pareigas kitame generaliniame direktorate, neturi reikšmės, nes net jeigu iš ieškovės komiteto sekretoriatui ar jo pirmininkui adresuotų elektroninių laiškų matyti, jog ji pageidavo kalbėti asmeniškai su komiteto pirmininku, komitetas, kaip konsultacinis organas, į kurį buvo kreiptasi pateikus prašymą jo pirmininkui, turėjo imtis būtinų priemonių, kad kitas jo narys (be kita ko, dalies laiškų kopijos buvo išsiųstos dviem kitiems komiteto nariams) išnagrinėtų ieškovės prašymą, o to komitetas akivaizdžiai nepadarė.

140    Neatsižvelgiant į kreipimosi į konsultacinį komitetą klausimą, kaip buvo pirmiau nurodyta, ieškovė bet kuriuo atveju turėjo teisę pateikti pagalbos prašymą paskyrimų tarnybai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį ir neturėjo pareigos prieš tai kreiptis į šį komitetą arba laukti galimo jo atsakymo.

141    Šiuo klausimu, kaip buvo priminta šio sprendimo 37 punkte, ieškovė savo pagalbos prašymui pagrįsti turėjo pateikti pirminių išpuolių, kuriuos teigia patyrusi iš skyriaus vadovės ir direktoriaus, įrodymų.

142    Nagrinėjamu atveju, nors informacija, kurią ieškovė nurodė pagalbos prašyme, neįrodė, kad prie jos buvo psichologiškai priekabiaujama, paskyrimų tarnyba, remdamasi atvirumo požiūriu, pagrįstu jos rūpestingumo pareiga, galėjo pripažinti, jog iš dalies ši informacija galėjo būti laikoma pirminiais tokio priekabiavimo įrodymais. Taigi iš principo Parlamentas, bendradarbiaudamas su skundą padavusiu asmeniu, turėjo imtis tinkamų priemonių ir pirmiausia atlikti tyrimą, kad būtų nustatytos skunde nurodytos aplinkybės. Vykdydama jai priskirtus įgaliojimus, administracija šiam tikslui pasiekti gali, suteikdama tinkamas logistikos priemones ir žmogiškuosius išteklius, nuspręsti patikėti tokio tyrimo atlikimą institucijos vadovybei, t. y. generaliniam direktoriui, ad hoc tyrimo komisijai, Priekabiavimo patariamajam komitetui arba nuo institucijos nepriklausomam asmeniui arba tarnybai.

143    Tačiau, kalbant apie sprendimo atmesti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį pateiktą pagalbos prašymą nepradėjus administracinio tyrimo teisėtumą, pažymėtina, kad Sąjungos teismas turi išnagrinėti šio sprendimo pagrįstumą atsižvelgdamas į administracijos priimant sprendimą turėtą informaciją, pateiktą, be kita ko, suinteresuotojo asmens pagalbos prašyme (Sprendimo Faita / EESRK, EU:F:2013:130, 98 punktas).

144    Šiuo klausimu Tarnautojų teismas pažymi, kad, pirma, ieškovė prie pagalbos prašymo pridėjo daug dokumentų, pirmiausia elektroninių laiškų, nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Antra, pagalbos prašyme ieškovė nurodė, jog „[paskyrimų tarnyba], kuriai [CQ] pateikė oficialų pagalbos prašymą ir skundą, gerai [žinojo] situaciją ir [suteikė] įgaliojimus ištirti atvejį generaliniam direktoriui“.

145    Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, paskyrimų tarnyba, nagrinėdama pagalbos prašymą, turėjo teisę atsižvelgti į informaciją, kurią jau žinojo ir kuria tiesiogiai arba netiesiogiai ieškovė rėmėsi savo pagalbos prašyme, t. y., be kita ko, į konsultacinio komiteto nuomonę ir tyrimus, atliktus generalinio direktoriaus CQ pateikus skundą dėl priekabiavimo, juolab atsižvelgiant į tai, kad pastaroji pagalbos prašyme nurodė tuos pačius asmenis, kuriuos, įskaitant ieškovę, komitetas ir paskyrimų tarnyba apklausė, tam tikrais atvejais net kelis kartus. Papildoma aplinkybė buvo ta, kad įvykiai, dėl kurių kilo ginčas, buvo nurodyti ieškovės prieštaravimuose dėl 2011 ir 2012 m. vertinimo ataskaitų.

146    Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus ir Parlamentui žinomus įrodymus, susijusius su 2011 m. vertinimo ataskaita ir CQ skundu dėl priekabiavimo, Tarnautojų teismas mano, kad nagrinėjamu atveju paskyrimų tarnyba sprendime neteikti pagalbos galėjo konstatuoti, kad šioje stadijoje ji pakankamai žino apie ieškovės nurodytų aplinkybių tikrumą ir jų turinį, kad galėtų padaryti išvadą, jog jos nesudarė psichologinio priekabiavimo; šią išvadą Tarnautojų teismas patvirtino išnagrinėjęs pirmąjį ieškinio pagrindą.

147    Todėl nagrinėjamomis aplinkybėmis, kai pradėjus naują tyrimą būtų apklausti tie patys asmenys, kurie jau buvo išklausyti vykstant tyrimui, pradėtam gavus CQ skundą dėl priekabiavimo, dėl aplinkybių, kurių dalis buvo identiškos nurodytoms CQ, ir kai nebūtinai būtų gauta papildomos informacijos, palyginti su ieškovės paskyrimų tarnybai pateiktais pakankamai išsamiais įrodymais, Tarnautojų teismas mano, kad, atsisakęs pradėti „išsamų tyrimą dėl [skyriaus vadovės] ir [direktoriaus] valdymo metodų ir elgesio [ieškovės atžvilgiu]“, Parlamentas nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, pasirinkdamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio įgyvendinimo priemones ir būdus, kuriuos pasirinkti jis turi didelę diskreciją, taigi nepažeidė šios nuostatos.

148    Prie viso to prisideda aplinkybė, jog nustatydama priemones, kurias laiko tinkamomis nurodytų aplinkybių tikrumui ir turiniui nustatyti, paskyrimų tarnyba taip pat turi užtikrinti asmenų, dėl kurių toks tyrimas gali būti atliktas, teisių apsaugą, t. y. šios bylos aplinkybėmis prieš pradėdama naują tyrimą dėl visų nurodytų asmenų, kuris galėtų be reikalo išvarginti ne tik vadovybę, bet ir skyriaus darbuotojus, paskyrimų tarnyba turėjo įsitikinti, kad turi įrodymų, galinčių patvirtinti realius priekabiavimo įtarimus (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Nanopoulos, T‑308/10 P, EU:T:2012:370, 152 punktą), be kita ko, juos palyginusi su ankstesnėmis paskyrimų tarnybos ir Priekabiavimo patariamojo komiteto išvadomis, padarytomis išnagrinėjus CQ skundą dėl priekabiavimo. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų ji neturėjo.

149    Dėl ieškovės prašymo perkelti skyriaus vadovą ir (arba) direktorių į kitas pareigas, kad ji būtų apsaugota nuo jų tariamos savivalės, Tarnautojų teismas mano, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 40 punkte primintą teismo praktiką, kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės neatskleidė, kad jos viršininkai nesilakė pareigų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, paskyrimų tarnyba nepažeidė nei šių nuostatų 24 straipsnio, nei rūpestingumo pareigos, kai atmetė šį prašymą. Tas pats pasakytina apie ieškovės prašymą „imtis [lygiaverčio] poveikio priemonės“, t. y. perkelti ją į kitas pareigas, juolab kad ieškovė, kai dirbo laikinąja tarnautoja kitame vertimo žodžiu skyriuje, 2007 m. buvo perkelta į skyrių, kuriame dabar dirba, ir šis skyrių pakeitimas susijęs su jos 2005 m. pateiktu kitu prašymu dėl psichologinio priekabiavimo; jį paskyrimų tarnyba atmetė.

150    Dėl to, kad paskyrimų tarnyba dėl priekabiavimo tiesiogiai nesikreipė į patariamąjį komitetą, kad šis, vykdydamas vidaus taisyklėse nustatytą atitinkamą kompetenciją, išnagrinėtų ieškovės skundą, kurio laiku nebuvo išnagrinėjęs, Tarnautojų teismas mano, kad, atsižvelgiant į ieškovės pagalbos prašyme pateiktus argumentus, kuriuos ji, beje, pakartojo savo skunde ir ieškinyje, paskyrimų tarnyba būtų nepaisiusi ieškovės valios, jeigu būtų kreipusis į šį komitetą, kuriuo ieškovė galutinai prarado pasitikėjimą. Kiek tai susiję su ieškovės argumentuose pateiktais priekaištais paskyrimų tarnybai, kad ši, pavyzdžiui, pagal vidaus taisyklių 14 straipsnį nepatikėjo komitetui įgaliojimų atlikti išsamų tyrimą, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad, pirma, ši nuostata gali būti taikoma, tik jeigu komitetas pateikia Parlamento generaliniam sekretoriui prašymą, kad pastarasis jam suteiktų įgaliojimus atlikti tyrimą (tokio prašymo nagrinėjamu atveju nebuvo), o, antra, kaip jau buvo nurodyta, paskyrimų tarnyba galėjo pagrįstai manyti, kad pakankamai žino aplinkybes, kurios jai suteikia galimybę atmesti pagalbos prašymą kaip nepagrįstą, nematydama poreikio pavesti Priekabiavimo patariamajam komitetui arba kitam organui atlikti papildomą tyrimą.

151    Tai nurodęs, Tarnautojų teismas pažymi, kad pagalbos prašymas buvo atmestas iš esmės sprendime neteikti pagalbos, detaliai išnagrinėjus ieškovės nurodytus įvykius, dėl kurių kilo ginčas, o skundas atmestas remiantis pagrindiniu motyvu, jog buvo priešlaikinis, nes jeigu ieškovė siekė, kad būtų atliktas išsamus tyrimas, ji pirmiausia turėjo kreiptis į Priekabiavimo patariamąjį komitetą, kuriam suteikti įgaliojimai atlikti tokį tyrimą.

152    Tačiau, kaip buvo priminta šio sprendimo 134–138 punktuose, kreipimasis į Priekabiavimo patariamąjį komitetą nėra išankstinė pagalbos prašymo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį ar skundo dėl sprendimo atmesti šį prašymą pateikimo paskyrimų tarnybai sąlyga. Tai, kad sprendime neteikti pagalbos paskyrimų tarnyba pasiūlė ieškovei kreiptis į komitetą per naują jo pirmininką, šiuo atveju neturi reikšmės. Be to, Tarnautojų teismas pažymi, kad, vertinant laiko požiūriu, pagalbos prašyme ieškovė rėmėsi įvykiais, prasidėjusiais 2011 m. balandžio mėn., be kita ko, susijusiais su 2011 m. gegužės 23 d. skyriaus susirinkimo protokolo parengimu ir ieškovės nedalyvavimu vasaros universiteto kursuose, o ieškovės Priekabiavimo patariamajam komitetui išsiųstame laiške lakoniškai buvo kalbama apie nuo 2012 m. vasario 1 d. juntamą spaudimą darbe.

153    Galiausiai, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateiktas prašymas, be abejo, gali būti atmestas dėl jo priešlaikinio pobūdžio. Tačiau tai netaikoma skundui, kurio atveju Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo trijų mėnesių termino eiga nesustabdoma, nesvarbu, ar buvo kreiptasi į konsultacinį komitetą, pavyzdžiui, Parlamente įsteigtą Priekabiavimo patariamąjį komitetą.

154    Todėl, atmetusi skundą dėl motyvo, kad jis tariamai pateiktas per anksti, nes ieškovė pirmiausia turėjo kreiptis į Priekabiavimo patariamąjį komitetą, paskyrimų tarnyba rėmėsi klaidingu motyvu, kuris gali suklaidinti pareigūnus ir tarnautojus dėl atitinkamų Priekabiavimo patariamojo komiteto įgaliojimų ir pareigų ir atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų ir pareigų psichologinio priekabiavimo srityje, nurodytų šio sprendimo 134–138 punktuose.

155    [Ištaisytas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi] Vis dėlto toks motyvas neturi poveikio nei sprendimo atmesti skundą, nei sprendimo neteikti pagalbos teisėtumui. Iš tiesų, sprendime atmesti skundą priminusi ieškovei, jog pagal nusistovėjusią teismo praktiką vien sudėtingi ar net konfliktiniai pareigūno ir jo viršininkų santykiai nėra psichologinio priekabiavimo įrodymas, paskyrimų tarnyba norėjo, tegul tik papildomai, patvirtinti, kad priimant sprendimą neteikti pagalbos buvo atliktas išsamus nagrinėjimas, ir bet kuriuo atveju nenorėjo tokio nagrinėjimo paneigti. Be to, nepriklausomai nuo šios bylos baigties, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad Priekabiavimo patariamajam komitetui patikėta atlikti taikinimo ir tarpininkavimo užduotį, todėl jis galėjo padėti ieškovei išspręsti problemas, su kuriomis ji susidūrė, net jeigu šios problemos nėra priekabiavimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, kad būtų atkurta „rami ir naši darbo aplinka“, kaip ji suprantama pagal vidaus taisyklių 5 straipsnį.

156    Atsižvelgiant į visus pirma nurodytus argumentus ir nesant būtinybės prašyti nepriklausomo vertėjo išversti į anglų kalbą tam tikrus ieškovės čekų kalba surašytus elektroninius laiškus, antrajam ieškinio pagrindui negalima pritarti, taigi reikia atmesti visus reikalavimus dėl sprendimo neteikti pagalbos ir sprendimo atmesti skundą panaikinimo.

3.     Dėl reikalavimo atlyginti žalą

157    Pateikdama reikalavimus, ieškovė Tarnautojų teismo prašo priteisti iš Parlamento pervesti jai 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir kaip turtinę žalą atlyginti ketvirtį medicinos išlaidų, patirtų dėl jos pablogėjusios sveikatos būklės, o nuo bendros sumos sumokėti įstatyme nustatytas palūkanas.

158    Parlamentas pirmiausia prašo atmesti šį reikalavimą atlyginti žalą kaip nepriimtiną arba, jeigu šis prašymas nebus patenkintas, jį atmesti kaip nepagrįstą.

159    Atsižvelgiant į atitikties taisyklę, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė, skunde prašydama „atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė ar dar gali patirti dėl ginčijamo sprendimo“, turėjo omenyje turtinės ir (arba) neturtinės žalos atlyginimą, reikia priminti, kad reikalavimas atlyginti turtinę ar neturtinę žalą atmestinas, jei, kaip šiuo atveju, yra glaudžiai susijęs su reikalavimu panaikinti, kuris pats atmestas kaip nepagrįstas (Sprendimo López Cejudo / Komisija, F‑28/13, EU:F:2014:55, 105 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

160    Kadangi reikalavimas dėl panaikinimo atmestas ir administracija nepadarė pažeidimo, dėl kurio gali kilti jos atsakomybė, reikalavimą atlyginti žalą reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

161    Pagal Procedūros reglamento 101 straipsnį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II antraštinės dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, jei ši to reikalavo. Pagal šio reglamento 102 straipsnio 2 dalį vis dėlto laimėjusiai šaliai gali būti nurodyta padengti savo bylinėjimosi išlaidas; taip pat iš jos gali būti priteistos visos kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos arba jų dalis, jeigu tai atrodo pateisinama dėl laimėjusios šalies elgesio, įskaitant elgesį prieš procesą, ypač jeigu kita šalis išlaidų patyrė dėl nepagrįstais arba nesąžiningais pripažintų laimėjusios šalies veiksmų.

162    Iš išdėstytų šio sprendimo motyvų matyti, kad ieškovė pralaimėjo bylą. Be to, savo reikalavimuose Parlamentas aiškiai prašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto atsižvelgdamas, viena vertus, į netinkamą komiteto veiklą, dėl kurios pažeidžiant vidaus taisykles nebuvo išnagrinėtas ieškovės buvusiam šio komiteto pirmininkui pateiktas prašymas, ir, kita vertus, į nurodytą netinkamą pagrindinį motyvą sprendimui atmesti skundą pagrįsti, Tarnautojų teismas mano, kad pagrįsta taikyti Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį, ir nusprendžia, kad Parlamentas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiama pusė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

TARTAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiama pusė CW patirtų bylinėjimosi išlaidų.

3.      CW padengia pusė savo bylinėjimosi išlaidų.

Barents Perillo Svenningsen

Paskelbta 2015 m. kovo 26 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kanclerė        Pirmininkas

W. Hakenberg        R. Barents

* Proceso kalba: anglų.