Byla T‑106/13
(ištraukų skelbimas)
d.d. Synergy Hellas Anonymi Emporiki Etaireia Parochis Ypiresion Pliroforikis
prieš
Europos Komisiją
„Arbitražinė išlyga – Šeštoji ir septintoji bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos – Sutarčių nutraukimas pirma laiko – Teisėti lūkesčiai – Proporcingumas – Sąžiningumas – Deliktinė atsakomybė – Ieškinio perkvalifikavimas – Prašymų atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią ir su jais nesusijusią žalą koegzistavimas – Išankstinio perspėjimo sistema (EWS) – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Priežastinis ryšys“
Santrauka – 2015 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Kreipimasis į Bendrąjį Teismą remiantis arbitražine išlyga – Pagal konkrečią mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programą sudarytos sutartys – Sutarčių nutraukimas pirma laiko dėl kontrahento padarytų finansinių pažeidimų – Ieškinys dėl sutartinės atsakomybės – Ieškovo atliktas ieškinio dėl kitos sutarties atsiėmimas – Ieškovo atliktas tokių pačių kaltinimų nurodymas kaip kitame ieškinyje – Leistinumas
(SESV 272 straipsnis)
2. Teismo procesas – Kreipimasis į Bendrąjį Teismą remiantis arbitražine išlyga – Pagal konkrečią mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programą sudarytos sutartys – Sutarčių nutraukimas pirma laiko dėl kontrahento padarytų finansinių pažeidimų – Ieškinys dėl sutartinės atsakomybės – Atsiradusio ir esamo suinteresuotumo egzistavimas – Tebevykstantis deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimas – Poveikio nebuvimas
(SESV 272 straipsnis)
3. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos – Administracinės institucijos suteiktos konkrečios garantijos
4. Teismo procesas – Kreipimasis į Bendrąjį Teismą remiantis arbitražine išlyga – Pagal konkrečią mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programą sudarytos sutartys – Sutarčių nutraukimas pirma laiko dėl kontrahento padarytų finansinių pažeidimų – Ieškinys dėl sutartinės atsakomybės – Rėmimasis teisėtų lūkesčių apsaugos principu – Neleistinumas – Ribos – Sąžiningo sutarčių vykdymo principo laikymasis
(SESV 272 straipsnis)
5. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Esamo pagrindo plėtojimas – Leistinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento (1991 m) 48 straipsnio 2 dalis)
6. Teismo procesas – Kreipimasis į Bendrąjį Teismą remiantis arbitražine išlyga – Pagal konkrečią mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programą sudarytos sutartys – Sutarčių nutraukimas pirma laiko dėl kontrahento padarytų finansinių pažeidimų – Ieškinys dėl sutartinės atsakomybės – Rėmimasis proporcingumo principu – Leistinumas – Pareiga vykdyti sutartį sąžiningai
(ESS 5 straipsnio 4 dalis; SESV 272 straipsnis)
7. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Deliktinė atsakomybė – Su sutartinio pobūdžio ginču iš tikrųjų susijęs ieškinys – Ieškinio perkvalifikavimas – Sąlygos – Prašymų atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią ir su jais nesusijusią žalą koegzistavimas – Sąlygos
(SESV 268 ir 272 straipsniai)
1. Kalbant apie ieškinį dėl sutartinės atsakomybės, pareikštą dėl to, kad Komisija pirma laiko nutraukė pagal konkrečią mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą sudarytą dotacijos sutartį dėl tariamai kontrahento padarytų finansinių pažeidimų, pažymėtina, jog tai, kad tas kontrahentas atsisakė ieškinio kitoje byloje, kurioje nagrinėjama panaši sutartis, neturi įtakos jo teisei, teikiant šiuos reikalavimus dėl Komisijos sutartinės atsakomybės dėl nagrinėjamos sutarties nutraukimo, remtis pažeidimais, susijusiais su kitoje byloje nagrinėjamos sutarties vykdymu.
Iš tiesų atsisakius ieškinio Bendrasis Teismas nepriima sprendimo nei dėl priimtinumo, nei dėl esmės, bet konstatuoja, kad ieškovas nori nebetęsti teismo proceso. Nutartis priimti ieškinio atsisakymą neturi res judicata galios. Ieškovui atsisakius ieškinio, kuris jau buvo nagrinėjamas, dėl jo pradėta byla nebeegzistuoja, taigi lis pendens situacija su kitu ieškiniu išnyksta. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į interesą išvengti to, kad subjektai pasinaudos tokia galimybe ir pažeis proceso ekonomijos principą, nebūtina, kad lis pendens situacija toliau egzistuotų net ir ieškinio, kurio ieškovas atsisakė, atžvilgiu, nes šis interesas yra pakankamai apsaugotas priteisiant iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
(žr. 46, 47 punktus)
2. Kalbant apie ieškinį dėl sutartinės atsakomybės, pareikštą dėl to, kad Komisija pirma laiko nutraukė pagal konkrečią mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą sudarytą dotacijos sutartį dėl tariamai kontrahento padarytų finansinių pažeidimų, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad Komisija šiuo metu vertina, ar ieškovo nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti, taigi ir ar turi būti sumokėta tam tikra suma pagal minėtą sutartį, negalima konstatuoti, kad ieškovas neturi atsiradusio ir esamo suinteresuotumo siekti, kad Bendrasis Teismas priteistų iš Komisijos tam tikrą sumą pagal sutartį. Iš tiesų jau pareiškus ieškinį akivaizdu, kad ieškovas gautų naudos patenkinus jos ieškinį.
Be to, Komisija negali remtis tuo, jog ieškovas neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, ir teigti, kad ieškinio pareiškimo momentu aplinkybė, kad ji nebuvo sumokėjusi ieškovui pagal sutartį mokėtinos sumos, buvo neaiški ar hipotetinė. Iš tiesų pareiškiant ieškinį buvo aišku, kad Komisija nebuvo sumokėjusi atitinkamos sumos.
Siekiant atsakyti į klausimus, ar Komisija turėjo sumokėti atitinkamą sumą prieš pareiškiant ieškinį, ar ji galėjo sustabdyti tos sumos mokėjimą dėl atliekamo audito ir ar Bendrasis Teismas turėjo sustabdyti teismo procesą, kol bus baigtas Komisijos auditas, ar, priešingai, jis turėjo tiesiogiai spręsti dėl išlaidų tinkamumo finansuoti, reikia įvertinti aplinkybes, susijusias su ieškinio esme, o ne su jo priimtinumu.
Šios išvados nepaneigia teismo praktika, susijusi su Sąjungos teismo atliktu pripažinimu, kad šalis gali pasilikti Komisijos pagal atitinkamas sutartis jau išmokėtas sumas. Iš tiesų, jei ieškinių dėl vykdymo, kuriuose reikalaujama įvykdyti konkrečius reikalavimus, atveju suinteresuotumas pareikšti ieškinį paprastai išplaukia iš ieškinyje suformuluotų reikalavimų konteksto, ieškovas, siekiantis, kad teismas abstrakčiai pripažintų, kad tam tikri teisiniai santykiai ar tam tikra teisė egzistuoja arba neegzistuoja, paprastai turi pateikti konkrečių motyvų, pagrindžiančių jo teisėtą interesą. Sąjungos teismų uždavinys nėra teikti abstrakčias teisines išvadas.
(žr. 51–55 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 66 punktą)
4. Kalbant apie ieškinį dėl sutartinės atsakomybės, pareikštą dėl to, kad Komisija pirma laiko nutraukė pagal konkrečią mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą sudarytą dotacijos sutartį dėl tariamai kontrahento padarytų finansinių pažeidimų, pažymėtina, jog Bendrasis Teismas turi pripažinti nepriimtinu kaltinimą, susijusį su tuo, kad vykdydama minėtą sutartį Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kuriuo reglamentuojamas pavaldaus subjekto subordinacijos ryšys su administracine institucija.
Šis principas patenka į teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį, kurią Bendrasis Teismas gali atlikti dėl institucijų priimtų aktų.
Tačiau ieškinio dėl sutartinės atsakomybės atveju į Bendrąjį Teismą kreipiamasi kaip į teismą, turintį jurisdikciją spręsti su sutartimi susijusius ginčus. Šiuo klausimu pažymėtina, jog dėl aplinkybės, kad sutarčiai, be kita ko, taikoma Sąjungos teisė, negali būti pakeista Bendrojo Teismo jurisdikcija, kaip ji apibrėžta pagal ieškovo pasirinktą teisių gynimo priemonę. Taigi prašyme atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą ieškovas gali kaltinti Komisiją tik sutarčiai taikytinos teisės pažeidimais.
Tačiau sutarčių teisėje negalima atmesti galimybės remtis tam tikrais teisėtais lūkesčiais, nes jie padeda sutarties šalims laikytis pareigos ją vykdyti sąžiningai. Šią aplinkybę lemia tai, kad šiuo sąžiningo sutarčių vykdymo principu trukdoma vykdyti sutartį piktnaudžiaujant teise.
(žr. 66–68, 72 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 70 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 87–89 punktus)
7. Atsižvelgdamas į sutartinių ir nesutartinių teisių gynimo priemonių autonomiją ir kiekvienai iš šių priemonių būdingas atsakomybės atsiradimo sąlygas Bendrasis Teismas turi nustatyti, ar jame pareikšto ieškinio dalykas yra prašymas atlyginti žalą, objektyviai pagrįstas iš sutarties arba ne iš sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis.
Dėl paprasto rėmimosi teisės normomis ar principais, kurie nekyla iš šalis saistančios sutarties, bet joms yra privalomi, negali būti pakeistas ginčo sutartinis pobūdis.
Tačiau, kadangi pagal ESV sutartį Sąjungos teismams iš esmės priklauso jurisdikcija priimti sprendimą tiek dėl ieškinio dėl institucijų deliktinės atsakomybės, tiek dėl ieškinio dėl institucijų sutartinės atsakomybės, kai šios sudarė sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, gavęs ieškinį dėl deliktinės atsakomybės, nors ginčas iš tikrųjų yra sutartinio pobūdžio, Bendrasis Teismas perkvalifikuoja ieškinį, jeigu tenkinamos tokio perkvalifikavimo sąlygos.
Kalbant konkrečiau, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą Bendrasis Teismas neturi teisės perkvalifikuoti ieškinio, kai ieškovas aiškiai išreikšta valia negrįsti prašymo SESV 272 straipsniu prieštarauja tokiam perkvalifikavimui arba kai ieškinys nėra grindžiamas jokiu pagrindu, susijusiu su atitinkamus sutartinius santykius reglamentuojančių normų, ar tai būtų sutarties sąlygos, ar sutartyje nurodytos nacionalinės teisės nuostatos, pažeidimu.
Be to, institucijai pažeidus sutarties nuostatą savaime negali kilti minėtos institucijos deliktinė atsakomybė vienai iš šalių, su kuria ji sudarė sutartį, kurioje yra minėta nuostata. Tokiu atveju minėtai institucijai priskirtinas neteisėtas elgesys atsiranda vien iš sutarties ir kyla iš jos įsipareigojimo kaip sutarties šalies, o ne dėl kokios nors kitos ypatybės, pavyzdžiui, administracinės institucijos statuso. Todėl tokiomis aplinkybėmis grindžiant prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą pateiktas teiginys dėl sutarties nuostatos pažeidimo turi būti pripažintas netinkamu.
Tačiau negalima atmesti galimybės, kad Sąjungos institucijos sutartinė ir nesutartinė atsakomybė gali egzistuoti kartu vieno iš jos kontrahentų atžvilgiu. Iš tiesų institucijai priskirtino neteisėto elgesio, sukeliančio žalą, dėl kurios gali būti pateiktas prašymas atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą, pobūdis nėra iš anksto apibrėžtas. Darant prielaidą, kad toks institucijų atsakomybės koegzistavimas egzistuoja, tai įmanoma, tik jeigu, pirma, dėl atitinkamai institucijai priskirto neteisėto elgesio ne tik neįvykdytas sutartinis įsipareigojimas, bet taip pat jai tenkanti bendroji pareiga ir, antra, dėl šio neteisėto elgesio, palyginti su minėta bendrąja pareiga, padaryta kita žala nei atsiradusi dėl netinkamo sutarties vykdymo.
(žr. 145–150 punktus)