Byla C‑4/16

J. D.

prieš

Prezes Urzędu Regulacji Energetyki

(Sąd Apelacyjny w Warszawie Wydział Cywilny prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Direktyva 2009/28/EB – 2 straipsnio antros pastraipos a punktas – Atsinaujinančių išteklių energija – Hidroenergija – Sąvoka – Energija, pagaminta mažoje hidroelektrinėje, esančioje kitos gamyklos gamybinių nuotekų išleidimo vietoje“

Santrauka – 2017 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

Aplinka – Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją – Direktyva 2009/28 –Atsinaujinančių išteklių energijos sąvoka – Energija, pagaminta hidroelektrinėje, esančioje kitos gamyklos gamybinių nuotekų išleidimo vietoje – Įtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28 2 straipsnio 2 pastraipos a punktas)

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, 2 straipsnio antros pastraipos a punkte esanti „atsinaujinančių išteklių energijos“ sąvoka turi būti aiškinama kaip apimanti energiją, pagamintą mažos hidroelektrinės (kuri nėra nei hidroakumuliacinė elektrinė, nei mišri hidroelektrinė), esančios kitos gamyklos, surenkančios vandenį savo reikmėms, gamybinių nuotekų išleidimo vietoje.

Kaip generalinis advokatas iš esmės pažymėjo savo išvados 36–38 punktuose, remiantis šia informacija darytina išvada, kad prie atsinaujinančių išteklių energijos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2009/28 2 straipsnio antros pastraipos a punktą, priskirtina bet kokia hidroenergija, neatsižvelgiant į tai, ar ji gaunama naudojant natūralią, ar dirbtinę vandens tėkmę, išskyrus elektros energiją, pagamintą hidroakumuliaciniuose įrenginiuose, naudojančiuose prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltą vandenį. Vengiant bet kokios taisyklių nesilaikymo rizikos, vis dėlto svarbu, kad vykdoma veikla, lėmusia šią dirbtinę vandens tėkmę, būtų siekiama sukurti tokią tėkmę ne vien tam, kad paskui galėtų būti gaminama elektros energija. Taigi, be kita ko, „hidroenergijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2009/28, neapimtų elektros energijos, pagamintos naudojant hidroenergiją, gaunamą dėl dirbtinės vandens tėkmės, sukurtos prieš tai pumpuojant siurbliais vandenį vien tam, kad vėliau būtų galima pagaminti šią elektros energiją.

(žr. 31, 36, 38 punktus ir rezoliucinę dalį)